Civilinė byla Nr. e2A-466-796/2020
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02943-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), dėl viešo intereso užtikrinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – IGNSB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją įstatymo nustatyta tvarka perimti inžinerinių tinklų nuosavybės teisę (išpirkti) ir / (arba) įpareigoti atsakoves Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją ir uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą (duomenys neskelbtini) gyventojams kitu būdu, tai yra sudaryti sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, įsikūręs naujų gyvenamųjų namų kvartalas. Šio kvartalo namų savininkai yra įkūrę IGNSB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrija), kuri rūpinasi visų gyventojų viešaisiais interesais. Šiuo metu gyvenvietėje gyvena apie 500 žmonių, o komunalinių paslaugų poreikis būtinas daugiau nei 141 gyvenamajam būstui. Statybas minėtame gyvenamųjų namų kvartale organizavo šiuo metu bankrutuojanti UAB (duomenys neskelbtini) (bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini). BUAB (duomenys neskelbtini) vykdydama statybas, kartu su gyvenamaisiais namais (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, įrengė vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklus (toliau – ir inžineriniai tinklai): vandenvietės techninį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), spaudiminės kanalizacijos tinklų vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio liniją (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio liniją (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų liniją (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų liniją (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto proceso metu inžineriniai tinklai buvo parduoti varžytynėse atsakovei UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) tapus inžinerinių tinklų savininke, tarp jos ir ieškovės prasidėjo susirašinėjimas dėl inžinerinių tinklų administravimo bei vandens tiekimo ir tiekiamo vandens kokybės užtikrinimo. UAB (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodė, kad, įsigydama vandentiekio ir nuotekų tinklus, neturėjo tikslo juos eksploatuoti ir pardavinėti geriamąjį vandenį, rinkti nuotekas, nėra prisiėmusi įsipareigojimo atlikti tokias paslaugas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės gyventojams. Neradus bendro sprendimo, ieškovė kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę, prašydama užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų surinkimą (duomenys neskelbtini) gyvenvietės gyventojams. Klaipėdos rajono meras informavo, kad jis 2016 m. sausio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į AB (duomenys neskelbtini), prašydamas organizuoti minėtos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros perėmimą, ją išperkant, nuomojant ar paimant panaudai. Taip pat Klaipėdos rajono meras 2016 m. kovo 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) pažadėjo tapti licencijuota vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja bei įsipareigojo kartu su AB (duomenys neskelbtini) imtis teisės aktuose nustatytų priemonių išvengti grėsmės dėl vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo nutrūkimo (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenvietėje. Nepaisant to, jokių realių veiksmų dėl higienos normas atitinkančio vandens tiekimo atsakovė nesiėmė. Atsakovėms nesiimant jokių veiksmų, bendrija buvo priversta savarankiškai nuo 2016 m. gegužės 2 d. sudaryti laikiną sutartį su AB (duomenys neskelbtini) dėl nuotekų surinkimo, o nuo 2016 m. birželio 1 d. buvo sudaryta laikina sutartis su (duomenys neskelbtini)dėl elektros energijos tiekimo geriamajam vandeniui išgauti. Nuo 2016 m. liepos 27 d. bendrijos nariai ieškovei pradėjo teikti skundus, kad sumažėjo vandens slėgis vandentiekio tinkluose, vėliau – kad buvo išjungtas vandens tiekimas. Apie vandens tiekimo nutraukimą pranešta Klaipėdos rajono savivaldybei, Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos rajono policijos komisariatui. Ieškovės žiniomis, UAB (duomenys neskelbtini) sąmoningai atliko veiksmus, kuriais buvo apribotas vandens tiekimas. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, reaguodama į ieškovės pateiktus skundus, 2016 m. rugsėjo 14 d. raštu nurodė, kad kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) su prašymu skubos tvarka užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą, kol bus atliktos vandentvarkos tinklų perėmimo savivaldybės nuosavybėn ir perdavimo AB (duomenys neskelbtini) procedūros. UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 5 d. raštu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nurodė, jog užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą ir nuotekų surinkimą bendrijos gyventojams šiuo metu neturi galimybių. 2016 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje įvyko pasitarimas tarp ieškovės, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir AB (duomenys neskelbtini) atstovų. Pasitarimo metu buvo nuspręsta ieškoti galimybės išpirkti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) inžinerinius tinklus, tačiau jokių aktyvių veiksmų atsakovė nesiėmė, Bendrijos nariai nežino, kada nutrūks vandens tiekimas ir (ar) tiekiamas vanduo atitiks higienos normas, ar vanduo yra saugus žmogaus sveikatai, sutrikus nuotekų siurbliams, gali būti padaryta žala gamtai (užterštas upelis ir pan.). Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija turi pareigą perimti inžinerinius tinklus iš jų savininko ir (arba) imtis visų būtinų priemonių, siekiant aprūpinti abonentus ir vartotojus viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra licencijuota vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja, neužtikrina kokybiško vandens tiekimo, todėl kyla reali grėsmė nepertraukiamam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų surinkimui (duomenys neskelbtini) gyvenvietės gyventojams, vandentvarkos inžinerinės infrastruktūros yra neprižiūrimos ir jomis nesirūpinama. Dėl galimų sutrikimų ar vandens kokybės trūkumo galima didelė tiek turtinė, tiek neturtinė žala (duomenys neskelbtini) gyvenvietės gyventojams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė įpareigoti atsakoves Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją ir uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) per 12 mėnesių laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą IGNSB (duomenys neskelbtini) gyventojams kitu būdu, tai yra sudaryti sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Teismas priteisė iš atsakovių Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) po 926,70 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei IGNSB (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas priteisė iš ieškovės IGNSB (duomenys neskelbtini) 2 510,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini). Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
4. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieškovė IGNSB (duomenys neskelbtini) yra Klaipėdos rajono savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, nėra. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad vandens ir nuotekų naudotojų, kuriems yra išrašomos sąskaitos, yra 150, o bendrijos narių – 74. Faktą, kad ieškovė patenka į viešojo vandens tiekimo teritoriją, patvirtino ir pati atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija savo atsiliepime, nurodydama, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuoju planu, (duomenys neskelbtini), patenka į esamų vandentiekio tinklų išvystymo zoną. Todėl darytina išvada, kad yra nustatytos visos reikalingos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintos sąlygos.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalis, nei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas imperatyviai ir vienareikšmiškai neįpareigoja, o tik numato savivaldybės ir viešojo geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo teisę išpirkti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog dar 2016 metais savivaldybė yra pradėjusi visas procedūras dėl ginčo infrastruktūros, kad ji tinkamai vykdo visas pareigas, kurios yra nustatytos Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatyme ir jo pagrindu priimtame tvarkos apraše. Šias atstovo nurodytas aplinkybes patvirtino tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje 2016 m. rugpjūčio 8 d. ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. įvyko pasitarimai dėl (duomenys neskelbtini) vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo užtikrinimo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės atstovo išsakytais argumentais, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nesiima jokių realių veiksmų dėl ginčo infrastruktūros perėmimo savo žinion.
7. Teismas sutiko su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovo nurodytomis aplinkybėmis, kad ji tinkamai vykdo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše jai priskirtas funkcijas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad savivaldybės atstovas patvirtino aplinkybę, jog šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybės administracija yra išreiškusi savo poziciją, kad ji šiuo metu neturi lėšų išpirkti infrastruktūros, nes jos iniciatyva buvo atliktas vandentiekio ir nuotekų tinklų, adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) turto vertinimas, ir tokios sumos – 445 000 Eur – savivaldybė sumokėti atsakovei neturi galimybės. Patvirtino ir tai, kad savivaldybė yra pasiryžusi nuomotis iš atsakovės vandentiekio ir nuotekų tinklus, ji pateikė atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) siūlymą dėl infrastruktūros nuomos. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovė nepaneigė atsakovės išsakytų argumentų dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų nuomos, priešingai, ji patvirtino, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) sutinka tiek nuomoti, tiek parduoti jai priklausančią infrastruktūrą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai. Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatmeta galimybės išnuomoti, o ne parduoti inžinerinius tinklus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, patvirtino ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas T. C..
9. Vertindamas bylos faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, įvertinusi vandentiekio ir nuotekų tinklų, nuosavybės teise priklausančių atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), turto vertę, ėmėsi iniciatyvos kreipdamasi į atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) su pasiūlymu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros nuomos, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo nuomone, negalima sutikti su ieškovės atstovo teismo posėdžio metu išsakytu argumentu, kad atsakovės nesiima jokių veiksmų ir iniciatyvos siekiant susitarti dėl infrastruktūros objektų naudojimo, priešingai, atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pasiūlė sudaryti nuomos sutartį UAB (duomenys neskelbtini).
10. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas imperatyviai ir vienareikšmiškai neįpareigoja, o tik numato savivaldybės ir viešojo geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo teisę išpirkti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją įstatymo nustatyta tvarka perimti inžinerinių tinklų nuosavybės teisę (išpirkti) yra atmestinas.
11. Teismas pažymėjo kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), įsigydama iš varžytynių inžinerinius tinklus, prisiėmė ir atsakomybę užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą (duomenys neskelbtini) gyventojams. Šį faktą patvirtina į bylą pateiktos pirkimo– pardavimo sutartys (CD diskas). Be to, ši atsakovė yra vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkė, o teikti geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo paslaugas be šios infrastruktūros yra neįmanoma, todėl ji taip pat yra atsakinga už sutarčių sudarymą dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, nes tai turi tiesioginės įtakos atsakovės materialinėms teisėms ir / ar pareigoms.
12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad galiojantys teisės aktai nenumato imperatyvo savivaldybei arba tiekėjui išpirkti infrastruktūrą iš jos savininko. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė yra laisva apsispręsti, kokią alternatyvą jai rinktis. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė inžinerinių tinklų savininkei UAB (duomenys neskelbtini) siūlymą dėl tinklų nuomos, kuriai tinklų savininkė neprieštaravo, ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai nesvarbu – tinklus nuomoti ar parduoti.
13. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nusprendė, kad nors savivaldybės institucija ir rodo iniciatyvą sudaryti sutartis dėl infrastruktūros naudojimo ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, tačiau tokia iniciatyva yra nepakankama, sutartys iki šiol nėra sudarytos. Ginčo šalių santykių neapibrėžtumas, ieškovės interesų nestabilumas, įvertinus tai, kad vis dar nėra pasiektas susitarimas tarp ginčo šalių, o atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai turint pareigą perimti inžinerinius tinklus iš jų savininko arba imtis visų būtinų priemonių, siekiant aprūpinti abonentus ir vartotojus viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis, ir lemia ieškovės antrojo reikalavimo pagrįstumą. Teismas padarė išvadą, kad antrasis alternatyvus ieškovės reikalavimas (įpareigoti atsakoves Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryti sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo) yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
14. Spręsdamas klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos ginčo pobūdį, šiame ginče dalyvaujančias šalis, tai, kad viena iš atsakovių yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, kurioje atitinkamų sprendimų priėmimas gali užtrukti dėl norminiuose teisės aktuose nustatytų procedūrų įvykdymo, ir siekdamas išlaikyti išieškotojos ir skolininkės teisėtų interesų pusiausvyrą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nusprendė, kad konkrečioje situacijoje yra galimas sprendimo įvykdymo atidėjimas 12 mėnesių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas padarė materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, dėl kurių neteisingai išspręsta byla – teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo normas ir nepagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl įpareigojimo atsakovams užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimą Normantų gyventojams kitu būdu, t. y. sudaryti sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, pažeidė proceso teisės normas, priimdamas sprendimą neištyrė visų reikšmingų ginčo aplinkybių, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
15.2. Apeliantė pažymėjo, kad ieškovei ne kartą buvo siūloma patikslinti ieškinio reikalavimą ir pakeisti atitinkamų bylos šalių procesinį statusą, pavyzdžiui, trečiojo asmens AB (duomenys neskelbtini) – iš trečiojo asmens į atsakovą, kad tiek visoms bylos šalims, tiek pirmosios instancijos teismui būtų aiškios ieškinio ribos, tačiau ieškovė nei pateiktame pradiniame ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nesuformulavo tikslaus ieškinio reikalavimo (dalyko).
15.3. Apeliantė, nesant tinkamai suformuluoto ieškinio dalyko, negalėjo tinkamai pasinaudoti teise gintis ir pateikti išsamius atsikirtimus. Ieškinio dalykas neabejotinai yra esminis ieškinio elementas, o šiuo atveju netinkamai suformuluotas ieškinio reikalavimas lėmė nevisapusišką, netinkamą bylos ištyrimą, dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
15.4. Apeliantės nuomone, ieškinio reikalavimo netinkamumą lėmė tai, jog: 1) tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nukreiptas į apeliantę, nes geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimą reglamentuojantis įstatymas nereglamentuoja inžinerinių tinklų savininkų teisių ir pareigų, minėtas įstatymas reglamentuoja išimtinai viešojo vandens tiekimo organizatoriaus, t. y. šiuo atveju Klaipėdos rajono savivaldybės ir jos tiesiogiai valdomo viešojo vandens tiekėjos (duomenys neskelbtini) teises ir pareigas; 2) tam, kad būtų pasiekti ieškovės pareikšto ieškinio tikslai, t. y. kad bendrijos nariams būtų užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas, ginčo teisiniuose santykiuose turėtų dalyvauti ne tik atsakovai, tačiau ir trečiasis asmuo, kuris faktiškai naudojasi apeliantės inžineriniais tinklais, juos eksploatuoja.
15.5. Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo tvarka taikoma šiuo atveju Klaipėdos rajono savivaldybei ir jos kontroliuojamai įmonei, vykdančiai viešojo vandens tiekimo funkciją, kurią ginčo atveju atlieka trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini). Tačiau minėto įstatymo nuostatos nenumato imperatyvaus reikalavimo inžinerinių tinklų savininkui. Apeliantė nėra viešasis vandens tiekėjas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo prasme ir negali prisiimti su tuo susijusių teisių ir pareigų.
15.6. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, įsigydama iš varžytynių inžinerinius tinklus, prisiėmė ir atsakomybę užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą (duomenys neskelbtini) gyventojams.
15.7. Apeliantė pažymi, kad, visų pirma, atsakovė nėra pirmosios instancijos teismo minimų pirkimo–pardavimo sutarčių šalis. Minėtos sutartys buvo sudarytos tik tarp inžinerinių tinklų statytojo ir (duomenys neskelbtini) bendrijos narių. Antra, minėtose sutartyse buvo aptartos tik prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygos (konkrečiai pagal sutartis gyventojams buvo perduoti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įvadai į sklypus), tačiau ne jų eksploatavimo ir nuolatinio naudojimo sąlygos.
15.8. Apeliantė nurodo, kad ieškovės ieškinio reikalavimas įpareigoti užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimą (duomenys neskelbtini) gyventojams kitu būdu, t. y. sudaryti sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo nukreiptas šį reikalavimą tik į atsakovus Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją bei UAB (duomenys neskelbtini), yra teisiškai ydingas, kadangi ginčo situacijos atveju turėtų dalyvauti ir trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini), kuris faktiškai naudojasi apeliantės inžineriniais tinklais, juos eksploatuoja ir yra atsakingas inžinerinių tinklų savininkei už tinkamą šio turto naudojimą.
15.9. Spręsdamas klausimą dėl reikalavimo įpareigoti užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimą (duomenys neskelbtini) gyventojams, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiojoje teisėje įtvirtintą sutarties laisvės principą, pagal kurį draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį prieš jo valią.
15.10. Apeliantė pažymi, kad nors atsakovai bylos metu išreiškė poziciją dėl inžinerinių tinklų nuomos sudarymo, tačiau tai nereiškia sutikimo sudaryti sutarties, kadangi nėra aiškios sutarties sąlygos ir kitos ginčo situacijai svarbios aplinkybės. Ieškovė, siekdama užtikrinti geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą (duomenys neskelbtini) bendrijos nariams, privalėjo byloje apeliantei nuosavybės teise priklausančios infrastruktūros naudojimo įteisinimui pasiūlyti naudojimosi tinklais sąlygas ir siekti, kad dėl jų būtų susitarta šioje byloje.
15.11. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo sprendimą, neišsprendė ginčo iš esmės, nenustatinėjo inžinerinių tinklų naudojimosi sąlygų, o tiesiog įpareigojo dėl jų susitarti atsakovus. Akivaizdu, jog tokio sprendimo priėmimas neišsprendė ginčo iš esmės ir neužkirto kelio ginčams tarp šalių ateityje dėl esminio šioje byloje klausimo, t. y. infrastruktūros naudojimo ir eksploatavimo sąlygų.
15.12. Apeliantės nuomone, ieškovė procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai. Ieškovės procesinis elgesys byloje, apeliantės nuomone, galėtų būti laikomas netinkamu, nes ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, pareiškė tokio turinio ieškinio reikalavimus, kurie iš esmės neišsprendžia ginčo situacijos ir neužkerta kelio ginčui ateityje kilti.
16. Atsiliepimu į atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Ieškovė nesutinka su apeliantės argumentais, jog jai netaikoma įstatymo nuostata, kurioje nurodoma, kad „turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo“. Ieškovė pažymi, kad jei tokia nuostata nebūtų susijusi su apeliante, tai kas tuomet būtų tokios sutarties šalimi, kuri perduotų infrastruktūros valdymo teisę nuomos, panaudos ar dar kokios kitos sutarties pagrindu. Be to, teismui nustačius infrastruktūros valdymo tvarką, atsakovė būtų tiesiogiai saistoma teismo nustatytų įpareigojimų ir suteiktų teisių, kadangi būtų tokios bylos šalimi, kuriai teismo sprendimas turėtų res judicatą galią.
16.2. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių laisvės principą, tačiau, pažymima, kad CK 6.156 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Ginčo atveju Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje numatyta imperatyvi nuostata sudaryti atitinkamą sutartį.
16.3. Ieškovė nurodo, kad, jei apeliantė mano, jog jos teisės yra kaip nors pažeistos, ji turi visas teises jas ginti, reikšdama atitinkamą reikalavimą, o ne deklaratyviai skųstis, kad, tenkinant ieškinį, buvo išspręsti ne visi klausimai ir dar liko vietos ateityje reikšti reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantė jau pareiškė savarankiškus reikalavimus kitoje civilinėje byloje dėl nuostolių priteisimo, o jei apeliantė siekia, kad būtų nustatyta infrastruktūros naudojimo tvarka, ji gali neribojamai kreiptis su tokiu reikalavimu į teismą. Šioje byloje tai nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko.
16.4. Ieškovė nesutinka su skundo teiginiu, kad teismui pateiktose sutartyse nurodytos kainos dalys neapima teisės prisijungti ir neterminuotai naudoti infrastruktūrą, nes pačiose sutartyse yra aiškiai nurodyta, kad tokia teisė ir yra suteikiama už atskirą užmokestį.
16.5. Pažymima, kad vien tik ta aplinkybė, jog pasikeitė tinklų savininkas, jų faktinis naudotojas neturi antrą kartą mokėti naujam savininkui. Priešingu atveju vartotojai būtų priversti susimokėti už tą pačią teisę neribotą skaičių kartų. Pardavus tinklus, naujasis inžinerinių tinklų savininkas įgijo ne tik teises, bet ir pareigas.
16.6. Nors apeliantė teigia, kad byloje neva buvo nuspręsta dėl trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) teisių, nors ji nebuvo atsakovė, tačiau, pažymėtina tai, kad nebūtinai (duomenys neskelbtini) turi būti šalimi sutarties, kurią teismo sprendimo pagrindu privalo sudaryti atsakovai.
16.7. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė, teikdama ieškinį, turėjo pasiūlyti naudojimosi tinklais sąlygas ir siekti, kad dėl jų būtų susitarta šioje byloje. Nei bendrija, nei patys gyventojai nėra subjektai, kurie turi tartis ir sudaryti ginčo sutartis ar kreiptis į teismą dėl tinklų naudojimo sąlygų nustatymo.
16.8. Atsakant į apeliantės argumentus dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovė pažymi, kad per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nuolat poziciją bei advokatus keitė būtent apeliantė, o ne ieškovė.
17. Atsiliepimu į atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija prašo atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą patenkinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškinys ir nuspręsta įpareigoti atsakoves Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją ir UAB (duomenys neskelbtini) per 12 mėnesių laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą IGNSB (duomenys neskelbtini) gyventojams kitu būdu, tai yra sudaryti sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015). Ši aplinkybė lemia ginčo santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo klasikinio civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo.
22. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas). Nors savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, tačiau paprastai pati šių paslaugų neteikia, jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).
23. Pagal CK 6.391 straipsnyje įtvirtintą įstatymų konkurencijos taisyklę, santykiams, susijusiems su aprūpinimu vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, prioritetiškai taikomos kitų, specialiųjų, įstatymų normos. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius, yra Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnis).
24. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje. To paties straipsnio 16 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba paviršinių nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse.
25. Nagrinėjamu atveju svarbi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalis, joje reglamentuota, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 8 dalis).
26. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija yra pateikusi inžinerinių tinklų savininkei UAB (duomenys neskelbtini) siūlymą dėl tinklų nuomos, kuriai tinklų savininkė neprieštaravo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai nesvarbu, tinklus nuomoti ar parduoti. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia iniciatyva yra nepakankama ir, nors Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nėra nustatyta terminų, per kiek laiko savivaldybė turi sudaryti sutartis dėl infrastruktūros panaudos, ji trunka jau per ilgą laiko tarpą – ginčas tarp šioje byloje dalyvaujančių asmenų vyksta nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, tačiau susitarimas vis dar nėra pasiektas.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ginčo šalių santykių neapibrėžtumas, ieškovės interesų nestabilumas negali tęstis neapibrėžtai ilgą laiką, o atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai turint pareigą perimti inžinerinius tinklus iš jų savininko arba imtis visų būtinų priemonių, siekiant aprūpinti abonentus ir vartotojus viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė įpareigoti atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją sudaryti sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.
28. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) yra įpareigota ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini).
29. Apeliantė savo apeliacinį skundą daugiausia grindžia būtent ta aplinkybe, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo tvarka taikoma šiuo atveju atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei ir jos kontroliuojamai įmonei, vykdančiai viešojo vandens tiekimo funkciją, kurią ginčo atveju atlieka trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini). Tačiau, apeliantės nuomone, minėto įstatymo nuostatos nenumato imperatyvaus reikalavimo inžinerinių tinklų savininkui. Apeliantė pažymi, kad ji nėra viešasis geriamojo vandens tiekėjas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo prasme ir negali prisiimti su tuo susijusių teisių ir pareigų.
30. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės pateiktais argumentais, pažymėdamas, kad nors atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) ir yra inžinerinių tinkų savininkė, tačiau ji nėra viešasis geriamojo vandens tiekėjas, todėl ji negali būti atsakinga už (duomenys neskelbtini) gyvenvietės abonentų ir vartotojų aprūpinimą viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.
31. Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 15 dalyje nurodyta, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis. Pažymėtina, kad plačiau ir detaliau inžinerinių tinklų savininkės UAB (duomenys neskelbtini) teisių, pareigų ir atsakomybės apimtis šalys turės galimybę numatyti šalių sutartyje dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.
32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, jog ji ne kartą proceso metu pažymėjo, kad šioje byloje trečiojo asmens AB (duomenys neskelbtini) teisinis statusas turėtų būti pakeistas iš trečiojo asmens į atsakovės, kadangi šio asmens atliekami veiksmai, t. y. vykdomos viešojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo funkcijos, naudojantis apeliantės inžineriniais tinklais, lemia jos būtinumą dalyvauti, sprendžiant klausimą dėl (duomenys neskelbtini) bendrijos narių aprūpinimo nepertraukiamu geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų šalinimu.
33. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus vertina kritiškai, pritardamas ieškovės teiginiams, kad nebūtinai AB (duomenys neskelbtini) turi būti šalimi sutarties, kurią teismo sprendimo pagrindu privalo sudaryti atsakovės, to nenumato ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatos. Žinoma, atsakovėms nėra draudžiama, vykdant įstatymo pareigą ar teismo sprendimą, sudaryti net ir trišalę sutartį, bet lygiai taip pat galima sudaryti tik dvišalę, nuomos arba panaudos sutartį, kurios šalimi (duomenys neskelbtini) nebūtų.
34. Apeliantė taip pat nurodo, kad, jos vertinimu, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo, subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir kitais civilinių santykių reglamentavimo principais, atitinkamai turėtų būti reglamentuotos ir tam tikra tvarka nustatytos inžinerinių tinklų savininko ir jo turto naudotojo teisės ir pareigos. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos atsakovės (duomenys neskelbtini) argumentus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantė, sudarydama atitinkamą sutartį, turės teisę susitarti dėl jai priklausančio turto naudojimo tvarkos, tačiau nagrinėjamu atveju teismas ex officio neturi teisės spręsti dėl konkrečių inžinerinių tinklų savininko ir turto naudotojo teisių ir pareigų, šalims nereiškiant tokio reikalavimo byloje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 8 dalyje numatyta, kad tik tokiu atveju, kai dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas.
35. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimą ir įpareigodamas apeliantę sudaryti sutartį, pažeidė sutarčių laisvės principą.
36. Pažymėtina, kad CK 6.156 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Nagrinėjamu atveju minėto Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje imperatyviai numatyta, kad „Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo“. Taigi nurodytu atveju šalys imperatyviai įpareigojamos sudaryti sutartis. Be to, kaip jau minėta anksčiau, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje yra numatytas instrumentas šios imperatyvios nuostatos pažeidimo atveju – teismas nustato tokios infrastruktūros naudojimo tvarką, jei jos savininkui nepavyksta dėl to susitarti.
37. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių specifika, būtinybė užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams lemia ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo sutarčių laisvės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad priešingai, nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju nei sutarčių laisvės principas, nei civilinių teisių dispozityvumo principas pažeisti nebuvo.
38. Teisėjų kolegija nesutinka su deklaratyviais apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, teismas priėmė iš esmės tik formalų sprendimą, neišsprendė ginčo dėl vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo bendrijos nariams iš esmės ir neužkirto kelio tolimesnių ginčų kilimui. Pažymėtina, kad teismas išnagrinėjo šalių ginčą, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų. Atsakovė (duomenys neskelbtini) savarankiškų reikalavimų priešieškiniu nereiškė ir teismo neprašė, kad būtų nustatyta konkreti infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo tvarka.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas, todėl nepagrįstai įpareigojo atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) gyventojams. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas keistinas – ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, juridinio asmens kodas 188773688, įpareigotina per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyventojams kitu būdu, tai yra sudaryti sutartis su uždarąja akcine bendrove (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad tai, jog, atsakovės nuomone, ieškovė pareiškė tokio turinio ieškinio reikalavimus, kurie iš esmės neišsprendžia ginčo situacijos, negali būti pripažinta kaip nesąžiningas ieškovės elgesys, dėl kurio teismas galėtų nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais teiginiais, kad nors sprendime nurodoma, jog ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tačiau, pirmosios instancijos teismui pasirinkus vieną iš alternatyvių ieškovės prašytų jos pažeistų teisių gynimo būdų, laikytina, jog ieškinys patenkintas visiškai, kadangi bet kurio iš alternatyvių reikalavimų patenkinimas eliminuoja antrojo pažeistų teisių gynimo būdo taikymo galimybę ir visiškai apgina ieškovės pažeistas teises.
43. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teisme ieškinys buvo tenkintas visiškai ir atitinkamai turėtų būti perskaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, išnagrinėjus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas – ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies.
44. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
45. CPK 93 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė turėjo 3 706,80 Eur (3 668,80 Eur advokato pagalbai ir sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kadangi, ieškinį patenkinus iš dalies, patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimo, ieškovei iš atsakovių Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir UAB (duomenys neskelbtini) priteistina lygiomis dalimis po 926,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 9,50 Eur žyminio mokesčio ir po 917,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) pirmosios instancijos teisme. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) turėjo 5 021,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iš ieškovės priteista 50 proc. jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų – 2 510,75 Eur.
46. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
48. Apeliantė (atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 1142,22 Eur (1 067,22 Eur advokato pagalbai ir sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą). Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų patenkinta 50 proc., todėl atitinkamai atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme – 571,11 Eur.
49. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 1 452 Eur. Ieškovė pateikė prašymą bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės, pateikusios apeliacinį skundą – UAB (duomenys neskelbtini). Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai – 50 proc., todėl ieškovei iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priteistinas 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme.
50. Apskaičiavus šalių patirtas ir priteistinas bylinėjimosi išlaidas pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, atlikus tarpusavio vienarūšių reikalavimų (piniginių) įskaitymą ((2 510,75 Eur + 571,11 Eur) - (926,70 Eur + 726 Eur) = 1 429,16 Eur), iš ieškovės atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) priteistina 1 429,16 Eur. Ieškovei iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos priteistina 926,70 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Įpareigoti atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, juridinio asmens kodas 188773688, per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyventojams kitu būdu, tai yra sudaryti sutartis su uždarąja akcine bendrove (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.
Priteisti iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 926,70 Eur (devynis šimtus dvidešimt šešis eurus septyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 1 429,16 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt devynis eurus šešiolika centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini).
2017 m. gruodžio 6 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) paskirta laikinąja uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.“
Teisėjos Jolanta Gailevičienė
Erinija Kazlauskienė
Danutė Žvinklytė