Administracinė byla Nr. I1-3429-644/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00498-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 55.1.
(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 1 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas patikslintu skundu (b. l. 65-69) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2019-11-27 sprendimą (įformintas rezoliucija) dėl pritarimo drausmės komisijos siūlymui netarpininkauti dėl pareiškėjo skatinimo; 2) Panaikinti Pravieniškių PN-AK 2019-11-29 raštą Nr. 7-6083;
3) Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2020-01-21 sprendimą Nr. 2S-423; 4) Įpareigoti Pravieniškių PN-AK iš naujo svarstyti VĮ „Mūsų amatai“ teikimą „Dėl nuteistojo paskatinimo“.
Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK drausmės komisija 2019-11-27 posėdyje priėmė sprendimą netarpininkauti dėl pareiškėjo paskatinimo pagal VĮ „Mūsų amatai“ pateiktą 2019-11-05 teikimą Nr. 9/05-1409 už stropų darbą. Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo 2019-11-29 raštu Nr. 7-6083 pareiškėjas buvo informuotas apie Pravieniškių PN-AK drausmės komisijos 2019-11-27 sprendimą netarpininkauti dėl paskatinimo pareiškėjui skyrimo. Atsakovas pagrindiniu motyvu atsisakyti pareiškėją skatinti nurodė tai, jog nebuvo praėjęs pakankamas laikas nuo paskutinio pareiškėjui suteikto paskatinimo, dėl ko nėra galimybės nustatyti pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kalėjimų departamentas 2020-01-21 sprendimu Nr. 2S-423 netenkino pareiškėjo skundo ir Pravieniškių PN-AK sprendimą paliko galioti. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju nuteistojo teisė būti paskatintam, buvo netinkamai aiškinama. Atsakovo argumentas, kad nepraėjo pakankamai laiko po paskutiniosios paskatinimo priemonės, apriboja galimybę nuteistajam už bet kokį gerą elgesį gauti paskatinimą, eliminuoja motyvaciją siekti geros moralės ir tinkamo elgesio. Atsakovas nevertino aplinkybės, kad teikimą skirti paskatinimą teikė įmonė, kurioje jis dirbo. Pravieniškių PN-AK nepagrįstai, nepateikdami jokių pagrįstų argumentų atsisakė tarpininkauti dėl paskatinimo skyrimo, todėl sprendimai naikintini.
Atsakovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepimu (b. l. 24-26) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-07-04 įsakymu Nr. V-286 patvirtintų Paskatinimo priemonių Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo metodinių rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 4.1 punktą, nuteistasis gali būti skatinamas ne dažniau kaip kartą per tris mėnesius. Rekomendacijų 4.4 papunktyje numatyta, kad skiriant paskatinimo priemones, Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos vertinamos kompleksiškai. Pravieniškių PN-AK drausmės komisijos 2019-11-27 posėdžio metu buvo kompleksiškai įvertintos visos BVK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos skatinimo sąlygos, t. y. paskatinimo priemonės skyrimo pagrindas, pareiškėjo asmenybė, anksčiau jam skirtos paskatinimo priemonės ir nuobaudos bei buvo priimtas patariamojo pobūdžio kolegialus sprendimas pareiškėjo neskatinti, nes jis buvo skatintas 2019-09-18. Teisės aktai nenustato, kokiais pagrindais ir aplinkybėmis turi būti skiriama viena arba kita paskatinimo priemonė, todėl pareigūnai, kuriems Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės suteikia teisę skirti paskatinimo priemonę, kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinę paskatinimo priemonės skyrimo pagrindą, nuteistojo asmenybę, anksčiau skirtas paskatinimo priemones ir nuobaudas, parenka paskatinimo priemonę savo nuožiūra. Paskatinimo priemonės skyrimas/neskyrimas yra įgalioto pataisos pareigūno teisė, bet ne pareiga.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu (b. l. 33-34) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad BVK 140 straipsnio
1 dalyje numatytos paskatinimo priemonės skyrimas yra įgalioto pataisos pareigūno teisė. Teisės aktų nuostatos nenumato pataisos įstaigos administracijai pareigos už tam tikrus nuopelnus nuteistiesiems privalomai skirti BVK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas paskatinimo priemones. Vadovaujantis Paskatinimo priemonių Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo metodinių rekomendacijų 4.1 punktu, paprastai nuteistasis gali būti skatinamas ne dažniau kaip kartą per tris mėnesius. Kadangi pareiškėjas buvo skatintas 2019-09-18, todėl nepraėjus trijų mėnesių laikotarpiui, nebuvo galima nustatyti, ar yra pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vien tik ta aplinkybė, kad Kalėjimų departamento sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo naikinti, nes įstaiga išsamiai išnagrinėjo visą su pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą bei pateikė pagrįstą ir teisės aktams atitinkantį atsakymą. Kalėjimų departamentas laikosi teisės aktuose nustatytos skatinimo priemonių nuteistiesiems skyrimo tvarkos, todėl sprendimas teisėtas ir pagrįstas.
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento sprendimų, kuriais atsisakyta tarpininkauti dėl paskatinimo pareiškėjui skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys patvirtina, kad VĮ „Mūsų amatai“ 2019-11-05 pateikė Pravieniškių PN-AK teikimą Nr. 9/05-1409 skirti pareiškėjui G. R. paskatinimą už stropų darbą. Pravieniškių PN-AK drausmės komisija 2019-11-27 posėdyje nutarė nepritarti pareiškėjo paskatinim
ui, kadangi pareiškėjas buvo skatintas 2019-09-18 ir praėjo per mažas laiko tarpas (b. l. 27, 31-32). Pravieniškių PN-AK direktorius 2019-11-27 sprendimu drausmės komisijos siūlymui pritarė (sprendimas įformintas rezoliucija). Pravieniškių PN-AK 2019-11-29 raštu Nr. 7-6083 „Atsakymas dėl paskatinimo“ pareiškėjas buvo informuotas apie Pravieniškių PN-AK sprendimą netarpininkauti dėl paskatinimo skyrimo, kadangi pareiškėjui prieš du mėnesius (2019-09-18) buvo skirtas paskatinimas ir praėjo nepakankamas laiko tarpas, per kurį būtų galima nustatyti, ar yra pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (b. l. 28). Nesutikdamas su Pravieniškių PN-AK sprendimu netarpininkauti dėl paskatinimo skyrimo, pareiškėjas 2019-12-23 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, tačiau Kalėjimų departamento 2020-01-21 sprendimu Nr. 2S-423 pareiškėjo skundas buvo netenkintas (b. l. 17, 59). Bylos duomenimis nustatyta, kad už gerą elgesį G. R. buvo skatintas 2019-09-18. Iš Pravieniškių PN-AK pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad 2019-09-18 pareiškėjui už gerą elgesį buvo skirta padėka (b. l. 29-30). Nesutikimą su atsakovo sprendimu netarpininkauti jo paskatinimui, pareiškėjas motyvuoja tuo, kad atsakovas neįvertino visų aplinkybių ir apribojo galimybę už bet kokį gerą elgesį gauti paskatinimą.
Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamas paskatinimo priemones bei jų skyrimo tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 140 ir 141 straipsniai (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-07-06 iki 2020-01-01). Pagal BVK 140 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems paskatinimo priemonės skiriamos už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (akto redakcija, galiojusi nuo 2018-10-20 iki 2020-01-22), 199 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems skirti visas paskatinimo priemones, nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse.
Pagal Paskatinimo priemonių Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-07-04 įsakymu Nr. V-286 (b. l. 47-49) 6 punktą, pasiūlymus (teikimus) dėl nuteistųjų skatinimo pareigūnams, turintiems įgaliojimus skirti nuteistiesiems paskatinimo priemones, teikia: už stropų darbą valstybės įmonėje prie pataisos namų – įmonės direktorius arba įmonės padalinio, kuriame dirba nuteistasis, vadovas; už stropiai atliekamus ūkio darbus – minėtus darbus organizuojančio laisvės atėmimo įstaigos administracinio padalinio vadovas; už stropų mokymąsi – bendrojo lavinimo ar profesinės mokyklos, vykdančios nuteistųjų mokymą laisvės atėmimo įstaigoje, direktorius arba jo įgaliotas atstovas; už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, pasiektą pažangą dalyvaujant pataisos programose – Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas (6.1–6.4 p.). Rekomendacijų
9 punkte numatyta, kad pasiūlymai dėl paskatinimo priemonių skyrimo nuteistiesiems svarstomi laisvės atėmimo vietų drausmės komisijose. Pagal Rekomendacijų 4.1 punktą, nuteistasis gali būti skatinamas ne dažniau nei kartą per tris mėnesius.
Įvertinus teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad pareigūnai, įgalioti skirti paskatinimo priemones, turi teisę, bet ne pareigą skirti paskatinimo priemones. Paskatinimo priemonės laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems skiriamos už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sąlygas, kurioms esant nuteistajam gali būti skiriama paskatinimo priemonė, pareigūnai, vadovaudamiesi Rekomendacijų 4.4 punktu, vertina kompleksiškai.
Kaip buvo minėta, nagrinėjamu atveju paskatinimo priemonė pareiškėjui G. R. paskutinį kartą buvo skirta 2019-09-18 ir drausmės komisijos posėdžio dieną (2019-11-27) dar nebuvo praėję trys mėnesiai nuo paskutinio paskatinimo pareiškėjui skyrimo. Atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą bei byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turėjo pagrindą netarpininkauti dėl paskatinimo priemonės pareiškėjui skyrimo, nes pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, dar nebuvo suėjęs Rekomendacijų 4.1 punkte nustatytas 3 mėnesių terminas nuo paskutinės paskatinimo priemonės skyrimo, ko pasėkoje nebuvo galimybės įvertinti pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Nepagrįstas pareiškėjo motyvas, kad atsakovo sprendime nepateikiami argumentai, kodėl atsisakoma skirti paskatinimą. Iš Pravieniškių PN-AK 2019-11-29 rašto Nr. 7-6083 „Atsakymas dėl paskatinimo“, kuriuo pareiškėjas informuotas apie atsakovo priimtą sprendimą (b. l. 37), matyti, kad pareiškėjui buvo išsamiai nurodyti konkretūs atsakovo sprendimo netarpininkauti dėl paskatinimo skyrimo argumentai. Atsakovas rašte nurodė, kad pareiškėjas buvo skatintas 2019-09-18, todėl yra nepakankamas laiko tarpas, per kurį būtų galima nustatyti, ar pareiškėjas padarė pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką. Teismo vertinimu, atsakovo sprendimo motyvai yra aiškūs ir pakankami, sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Nors sprendime nėra nurodytas konkretus teisinis reglamentavimas, kurio pagrindu priimtas ginčijamas atsakovo sprendimas, tačiau, teismo vertinimu, šis trūkumas nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytinas esminiu, nes išsamus teisinis reglamentavimas pateikiamas išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijos priimtame sprendime.
Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat pagrįstai konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK sprendimas netarpininkauti dėl pareiškėjo paskatinimo yra teisėtas ir pagrįstas. Kalėjimų departamento 2020-01-21 sprendimo
Nr. 2S-423 turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019-11-27 sprendimą (įformintas rezoliucija) dėl pritarimo drausmės komisijos siūlymui netarpininkauti dėl pareiškėjo skatinimo ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento 2020-01-21 sprendimą Nr. 2S-423 „Dėl nuteistojo G. R. skundo išnagrinėjimo“. Tiek Pravieniškių PN-AK, tiek Kalėjimų departamento sprendimai pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iš esmės, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl skundas dėl šių sprendimų panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamus sprendimus, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo svarstyti teikimą dėl paskatinimo pareiškėjui skyrimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (pvz. LVAT 2017-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr. LVAT 2017-05-31 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-463-520/2017; LVAT 2015-09-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Jei nagrinėjant bylą nustatoma, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas nutraukia bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Teisėjų kolegija, vertindama Pravieniškių PN-AK 2019-11-29 rašto Nr. 7-6083 pobūdį, pažymi, kad skundžiamu raštu pareiškėjas buvo tik informuotas apie Pravieniškių PN-AK sprendimą netarpininkauti dėl pareiškėjo paskatinimo. Įvertinus rašto turinį laikytina, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio ir jame viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui nėra. Šis raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Pažymėtina, kad teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Nustačius, jog skundžiamas Pravieniškių PN-AK 2019-11-29 raštas Nr. 7-6083 negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, atitinkamai ši bylos dalis nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009 ir kt.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Bylos dalį, dėl reikalavimo panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2019-11-29 raštą Nr. 7-6083 „Atsakymas dėl paskatinimo“, nutraukti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Audrius Grauželis
Algis Markevičius
Janina Vitunskienė