Civilinė byla Nr. e2S-1589-866/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01094-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės 585-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės 585-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui R. G. (toliau – atsakovas) dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, 2017 m. birželio 29 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo, 2018 m. liepos 10 d. nutartimi nutarė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovui iš ieškovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą kasacine tvarka 2019 m. gegužės 8 d. priėmė nutartį, kuria nutarė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą iš naujo 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė išieškoti iš atsakovo ieškovės naudai 684,82 Eur skolą, 33,98 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (718,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 48 Eur žyminį mokestį bei 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vilniaus apygardos teismas, 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti atsakovo kasacinį skundą.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu 2017 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo ir 2018 m. liepos 10 d. nutarties įvykdymo atgręžimo klausimo neišsprendė.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi išsprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutarties įvykdymo atgręžimo klausimą ir nutarė atgręžti minėtų procesinių sprendimų įvykdymą ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1200 Eur sumą ir 143 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
7. Atsakovas 2020 m. liepos 22 d. prašymu prašė atidėti 2020 m. birželio 8 d. nutarties vykdymą iki 2021 m. lapkričio 29 d. ir išdėstyti mokėjimus po 170 Eur kas mėnesį, juos pradedant mokėti nuo 2021 m. lapkričio 29 d.
8. Nurodė, jog patenkinus atsakovo prašymą ir išdėsčius nutarties įvykdymą, būtų užtikrintas šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, kadangi atsakovas įvykdytų nutartį tokiu pat būdu, kokiu ieškovas vykdė ankstesnius teismų sprendimus atsakovui.
9. Pažymėjo, jog atsakovas yra pradėjęs vykdyti 2019 m. rugpjūčio 21 d. teismo sprendimą ir atlieka periodinius mokėjimus, po 170 Eur į antstolio Armino Naujokaičio, kuris vykdo sprendimą, sąskaitą.
10. Teigė, jog dėl sudėtingos atsakovo finansinės situacijos bei areštų, taikomų atsakovo banko sąskaitoms, atsakovui įvykdyti sprendimą padeda UAB „Pamasta“.
11. Pabrėžė, jog atsakovas nevengia vykdyti nutarties, priešingai, dėl sunkios finansinės padėties, atsakovas stengiasi taikiai sutarti su ieškove dėl sprendimo vykdymo išdėstymo plano sudarymo, tačiau ieškovė ignoruoja atsakovo raštus. Nurodė, jog įvykdęs teismo sprendimą, atsakovas būtų finansiškai pajėgus įvykdyti teismo nutartį.
12. Teigė, jog antstolis Arminas Naujokaitis vykdo išieškojimą iš skolininko turto vykdomojoje Nr. 0157/18/01386, todėl yra areštuotos atsakovo banko sąskaitos bei turtas, antstolis vykdo nuolatinius atskaitymus iš atsakovo gaunamos pensijos, todėl atsakovas neturi jokių realių galimybių iškart įvykdyti nutartį.
13. Ieškovė su atsakovo prašymu nesutiko ir prašė atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti 76 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas nepateikė duomenų apie jo turtinę padėtį, sveikatą ar kitas svarbias aplinkybes, pagrindžiančias jo reikalavimo pagrįstumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nutarė atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo netenkinti, priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 76 Eur bylinėjimosi išlaidas.
15. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, bylos medžiagoje nėra pateikta duomenų apie skolininko turtinę padėtį nei apie tikėtiną skolininko blogos turtinės padėties pagerėjimą ateityje.
16. Pažymėjo, jog vien aplinkybė, kad skolininkas yra pensininkas, gaunantis nedideles pajamas ir turintis įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir dėl priteistos sumos šioje byloje jam gali kilti nepatogumų, nėra pagrindas konstatuoti esant išimtines aplinkybes sprendimo vykdymo atidėjimui ir išdėstymui.
17. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė jokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
18. Atsakovas (apeliantas) R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir apelianto prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo tenkinti, priimti papildomus įrodymus civilinėje byloje.
19. Atskirajame skunde nurodo, jog minėta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl, apelianto vertinimu, naikintina dėl šių priežasčių:
19.1. teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino aplinkybės, jog antstolis Arminas Naujokaitis vykdo išieškojimą iš skolininko turto vykdomojoje Nr. 0157/18/01386, todėl yra areštuotos atsakovo banko sąskaitos bei turtas, antstolis vykdo nuolatinius atskaitymus iš atsakovo gaunamos pensijos;
19.2. atsakovo gaunama pensija sudaro 355,98 Eur, o vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/01386 antstolio vykdomi atskaitymai iš atsakovo pensijos sudaro po 106,79 Eur per mėnesį, todėl anot apelianto, akivaizdu, jog jam įvykdyti sprendimą byloje iš karto yra iš esmės neįmanoma, kadangi atsakovo gaunamos lėšos iš pensijos, atskaičius antstolio vykdomus išskaitymus sudaro nuo 249,19 Eur iki 284,78 Eur per mėnesį;
19.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas neįvertino atsakovo siekio susitarti dėl teismo sprendimo įvykdymo taikiai – atsakovas 2020 m. liepos 22 d. prašyme dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo pateikė raštus, kuriais kreipėsi į ieškovę, tačiau atsakymo nesulaukė;
19.4. pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, jog sąlygos atsiskaityti su atsakovu buvo sudarytos ieškovei, kuomet ieškovės ieškinys, kitame procese buvo atmestas – tuomet ieškovė atlikdavo periodinius mokėjimus atsakovui po 169 Eur per mėnesį. Taip, apelianto vertinimu, yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.
20. Nurodo, jog prie apelianto sunkios finansinės situacijos prisidėjo ir pasaulinė COVID-19 epidemija bei Lietuvos Respublikoje įvestas karantinas, suvaržęs komercinę veiklą vykdančius subjektus. Teigia, jog dalį atsakovo pajamų sudaro lėšos, gaunamos iš UAB „Pamasta“, atsakovas šioje įmonėje, dėl pensinio amžiaus, dirba 0,25 etato darbo krūviu, iš darbo užmokesčio gaunamos pajamos sudaro 123,16 Eur per mėnesį. Tačiau pasaulyje paplitus koronaviruso infekcijai, anot, atsakovo, už paskutinius 6 mėnesius jis nėra gavęs darbo užmokesčio.
21. Papildomai pažymi, jog atsakovui yra 69 metai, jam neseniai buvo atlikta širdies operacija, todėl atskaičius visus mokėjimus, iš atsakovui liekančių 46,84 Eur pragyvenimui, apeliantas dalį lėšų turi skirti gydymui ir vaistams.
22. Ieškovė 585-osios daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo teismo atsakovo atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 169 Eur bylinėjimosi išlaidų.
23. Nurodo, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad yra objektyvios priežastys, jog atsakovo finansinė būklė ateityje pagerės. Ieškovės vertinimu, atsakovas net nemini ir nepaaiškina šių aplinkybių ir apsiriboja subjektyviu vertinimu, kad jis yra finansiškai nepajėgus šiuo metu įvykdyti teismo sprendimą visą apimtimi.
24. Anot ieškovės, tokia atsakovo pozicija patvirtina, kad tenkinus nepagrįstą atsakovo prašymą būtų pažeisti teisėti išieškotojo interesai bei iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, nes jo privalomumas ir operatyvus vykdytinumas būtų formaliai ignoruojami.
25. Pažymi, kad atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad ieškovė ignoruoja atsakovo raštus, nes ieškovės pirmininkas yra išdėste?s atsakovui kokiomis sąlygomis galėtų būti įvykdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas civilinėje byloje. Pabrėžia, kad dėl šioje byloje priimtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarties (dėl sprendimo vykdymo atgre?žimo) įvykdymo atsakovas iš viso nėra kreipe?sis į ieškove?.
26. Pabrėžia, kad UAB „Pamasta“ yra paties atsakovo valdoma ir kontroliuojama įmonė, todėl objektyviai tikėtina, kad UAB „Pamasta“ valdo atsakovui priklausančias ir jam mokėtinas pinigines lėšas, tačiau dėl esminio interesų konflikto (t. y. atsakovas pats kontroliuoja UAB „Pamasta“ veiklą ir apskaitą) antstolis negali nukreipti išieškojimo į UAB „Pamasta“, kaip į trečiąjį asmenį, kuris disponuoja skolininkui mokėtinomis lėšomis.
27. Todėl nurodo, jog atsakovo teiginys, kad jo valdoma ir kontroliuojama UAB „Pamasta“ padeda jam vykdyti teismo sprendimą ir tuo pačiu moka tik 123,16 Eur neto darbo užmokestį yra vertintinas kritiškai ir prieštarauja realioms faktinėms aplinkybėms.
28. Šį faktą, anot ieškovės, papildomai įrodo kartu su atsiliepimu teikiamas ieškovės banko sąskaitos išrašas, kuris įrodo, jog už atsakovo butui teikiamas komunalines paslaugas apmoka ta pati atsakovo kontroliuojama UAB „Pamasta“.
29. Pažymi, jog atsakovas šiame teisminiame procese aktyviai naudojosi profesionalia teisine pagalba, teikė kasacinį skundą ir aktyviai naudojosi kitomis savo teisių gynybos priemonėmis – byloje nėra duomenų, jog atsakovui šios paslaugos buvo teikiamos neatlygintinai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
31. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
32. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
33. Atsakovas su atskiruoju skundu į bylą teikia naujus įrodymus – SoDra informaciją apie asmeniui išmokėtas išmokas, būtent, senatvės pensiją, kuri, pažymos duomenimis, nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. birželio 30 d. sudaro nuo 249,19 Eur iki 284,78 Eur. Taip pat atsakovas į bylą teikia UAB „Pamasta“ pažymą apie priskaičiuotą, bet neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio, atsakovas minėtoje UAB „Pamasta“ eina bendrovės direktoriaus pareigas.
34. Taip pat, atsakovas į bylą teikia duomenis, jog jam 2020 m. kovo 12 d. buvo atliktas (duomenys neskelbtini), kitų sričių ultragarsinis tyrimas.
35. Teismas pažymi, jog visi atsakovo teikiami ir prašomi prijungti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, atsakovas nepateikia motyvų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, taip pat nėra nustatytų aplinkybių, dėl kurių tokia šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl atsakovo prašymas prijungti naujus įrodymus netenkinamas.
36. Ieškovė taip pat teikia papildomus įrodymus – SEB banko sąskaitos išrašą, kuriuo įrodinėja aplinkybę, jog UAB „Pamasta“ apmoka komunalinių mokesčių išlaidas atsakovo gyvenamame bute adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis tais pačiais pagrindais dėl draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, teismas sprendžia, jog ieškovė nepateikė motyvų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl prašymo netenkina.
37. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Pagal CPK 338 straipsnio nuostatas ši taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus. Taigi, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
38. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. spalio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas iš esmės atsiliepia į ieškovės atsiliepime pateiktus argumentus bei papildo savo atskirojo skundo argumentus, teismas, vadovaudamasis aukščiau paminėtomis CPK nuostatomis ir kasacinio teismo praktika, sprendžia, jog atsakovo prašymas dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo civilinėje byloje netenkintinas.
39. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo, pagrįstumo.
40. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal atsakovės I. B. prašymą, bylos Nr. 3K-3-626-378/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
43. Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto įsipareigojimai nagrinėjamoje byloje susidarė dėl tos priežasties, jog atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų ieškovei, be kita ko, komunalinių mokesčių mokėjimo pareigos. Šiuo konkrečiu atveju, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams atmetus ieškinio reikalavimus, ieškovė įvykdė teismo sprendimais priteistus reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taigi, atkreiptinas dėmesys, jog įvykdžius procesinių sprendimų įvykdymo atgręžimą, atsakovui kyla pareiga sugrąžinti ieškovei jos sumokėtas lėšas. Taigi, lėšų, mokėtinų po procesinių sprendimų įvykdymo atgręžimo, atidėjimas ir išdėstymas, teismo vertinimu, pažeistų ieškovės interesus ir neatitiktų lygiateisiškumo principo reikalavimų (CK 1.2 straipsnis).
44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra nustatytinos išimtinės aplinkybės, kurios būtų pagrindas atidėti ir išdėstyti sprendimo įvykdymą nagrinėjamoje byloje. Teismo neįtikino apelianto argumentai, jog jo interesai bus pažeisti, jeigu prašymas atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nebus tenkintas, todėl teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus atsakovo atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo ieškovės naudai.
46. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro susipažinimas su atsakovo pateiktu 2020 m. rugsėjo 11 d. atskiruoju skundu, ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas ir pateikimas teismui – 169 Eur (grindžia 2020 m. rugsėjo 14 d. sąskaita už teisine? pagalbą Nr.53/2020 m. bei įvykdytu ieškovės mokėjimo nurodymu į advokato Deivido Gagio banko sąskaitą).
47. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių (toliau – Rekomendacijos) yra numatyti maksimalūs dydžiai priteistini už advokato teisinę pagalbą, teiktą byloje. Teismas sprendžia, jog ieškovės prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, bei atsižvelgiant į bylos sudėtingumą yra pagrįsta ir nemažintina, todėl priteistina.
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atsakovo R. G. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės 585-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, j.a.k. 124774514, naudai 169 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisėja Asta Pikelienė