Civilinė byla Nr. 2S-942-431/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41413-2013-8 Procesinio sprendimo kategorija: 128.11.; 129.4.; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė panaikinti jam skirtas 129,00 Lt vykdymo išlaidas už 40,00 Lt teismo priteistą baudą vykdomojoje byloje 0028/13/03600.
Antstolis nesutiko su skundu, nurodydamas, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 41 punktą, jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą ar siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Pareiškėjas per siūlyme nustatytą terminą skolos nesumokėjo, todėl pagrįstai buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas taikant CPK 624 straipsnyje nurodytas priverstinio vykdymo priemones. Kartu papildomai išieškomos Instrukcijos 43.1 punkte ir 3 lentelėje nustatytos vykdymo išlaidas, susijusios su išieškojimo proceso atlikimu bei atlyginimu antstoliui už sprendimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. A. skundą.
Teismas nustatė, kad siūlymas sumokėti skolą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas pareiškėjui buvo įteiktas asmeniškai 2013-12-05, tuo tarpu pareiškėjas per siūlyme nustatytą terminą skolos neapmokėjo. Todėl teismas konstatavo, kad antstolis laikydamasis įstatymo reikalavimų, pagrįstai 2013-11-28 priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Pagal Instrukcijos 1 lentelę bendrosios vykdymo išlaidos išieškant sumą nuo 10,00 iki 50,00 litų yra 40,00 Lt, atlyginimas antstoliui - 50,00 Lt, o papildomos vykdymo išlaidos negali viršyti 20,00 Lt, tačiau šis apribojimas netaikomas skaičiuojant pašto (kurjerių) ir banko paslaugų už išieškotų lėšų pervedimą išlaidas. Teismas pripažino, kad nėra viršyta leistina bendrų vykdymo išlaidų suma, kadangi atlyginimas antstoliui yra 50,00 Lt, būtinosios vykdymo išlaidos 40,00 Lt, o papildomos išlaidos neviršija 20,00 Lt sumos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad antstolis atlikdamas vykdymo išlaidų apskaičiavimą, laikėsi visų Instrukcijoje numatytų vykdymo išlaidų apskaičiavimo reikalavimų ir neviršijo leistinų vykdymo išlaidų dydžių.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį ir iš antstolio M. D. išskaičiuoti 165,00 Lt ir grąžinti juos pareiškėjui.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Pareiškėjas nesumokėjo 40,00 Lt baudos, nes nebuvo gavęs administracinio teisės pažeidimo nutarimo ir antstolio pranešimo. Pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini).
- Pagal Sprendimų vykdymo instrukciją dėl baudos iki 200,00 Lt išieškojimo antstolio vykdymo išlaidos ir atlyginimas neišieškomas.
Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą nebuvo gauta.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su baudos išieškojimo vykdymu, tačiau netinkamai aiškino teisės normas, susijusias su vykdymo išlaidų antstoliui atlyginimu, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Civilinėje byloje ir antstolio pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0028/13/03600 esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-03 administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. A2.11.-10268-870/2013 priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjas A. A. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 300,00 Lt bauda, įskaitant administraciniame sulaikyme pažeidėjo išbūtą laiką ir konstatuojant, jog likusi nesumokėta baudos dalis – 40,00 Lt. Nutarime pažeidėjui išaiškinta jo pareiga pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalį sumokėti baudą ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Pareiškėjui nesumokėjus baudos, Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė antstoliui M. D. teismo nutarimą vykdymui. Antstolis 2013-11-11 priėmė patvarkymą Nr. S094417 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, apskaičiavo 89,02 Lt dydžio vykdymo išlaidas ir išsiuntė pareiškėjui siūlymą sumokėti 40,00 Lt baudą ir 89,00 Lt vykdymo išlaidas. Minėtame siūlyme nurodyta, jog jis siunčiamas pareiškėjo adresu (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas vykdymo proceso metu pakeitė savo gyvenamąją vietą, tačiau ant vykdomojoje byloje esančio minėto siūlymo yra ranka padarytas įrašas: „Siūlymą gavau A. A. 2013.12.05“ ir šalia parašas. Todėl Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirajame skunde nurodytas pareiškėjo argumentas, kad jis negavo antstolio pranešimo yra nepagrįstas ir paneigtas byloje esančiais rašytiniai dokumentais. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO registruotoje Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-10268-870/2013 yra užfiksuota informacija, jog pažeidėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), jam buvo išsiųstas teismo nutarimas, kuris įsiteisėjo 2013-09-24, kadangi pareiškėjas jo neapskundė. Todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad pareiškėjas žinojo ir apie priimtą teismo nutarimą, kuriame jam buvo išaiškinta baudos sumokėjo tvarka. Be to CK 2.17 straipsnio 3 dalis nustato, jog fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Pareiškėjas žinojo, jog jam yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir teismo nutarimu paskirta bauda, todėl turėjo pareigą domėtis tiek pačiu administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso, tiek nutarimo vykdymu ir privalėjo pranešti teismui, Valstybinei mokesčių inspekcijai bei antstoliui apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą.
Pareiškėjui nemokant baudos, antstolis atliko kitus išieškojimo veiksmus, tai yra informacijos apie pareiškėją ir jo draudžiamąsias pajamas paiešką, todėl 2013-11-28 iš naujo apskaičiavo vykdymo išlaidas, kurias dabar sudarė 165,00 Lt. Antstolis 2013-11-28 priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo, kuriuo įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių išskaičiuoti iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų išmokų 40,00 Lt baudą ir 165,00 Lt vykdymo išlaidų. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų savanoriškai sumokėjęs 40,00 Lt baudą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai atlyginimas antstoliui už šio vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą iš skolininko neimamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punkto 1 dalis). Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas). (LAT 2007-02-05 nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-5/2007).
CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Pareiškėjas skunde nurodo, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-5 „Dėl Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo nustatyta, kad antstolio vykdymo išlaidos ir atlyginimas neišieškomas, jei skolos suma neviršija 200,00 Lt.
Pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Minėtos Sprendimų vykdymo instrukcijos pataisos įsigaliojo 2014-01-15. Skundžiama teismo nutartis buvo priimta 2014 m. sausio 22 d., tačiau joje buvo vertinami antstolio veiksmai, atlikti iki minėtų pataisų priėmimo. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi skundžiamų antstolio veiksmų atlikimo metu galiojusia Instrukcijos redakcija.
Apeliacinės instancijos teismas papildomai išaiškina pareiškėjui, jog jo nurodomos naujai įsigaliojusios Instrukcijos 5, 661, 662 ir 67 punktų pataisos ne visais atvejais atleidžia skolininką, iš kurio išieškoma iki 200,00 Lt suma, nuo vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui išieškojimo. Pagal Instrukcijos 5 punktą, jeigu skolininkas neapmoka įsiskolinimo, būtinų vykdymo išlaidų ir pašto (kurjerių) išlaidų per raginime nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, antstolis išieškojimuose iki 200 litų išieškojimą nukreipia į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Jeigu per 30 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti įsiskolinimą, būtinas vykdymo išlaidas ir pašto (kurjerių) išlaidas iš skolininko banko sąskaitoje esančių lėšų išsiuntimo į banką dienos įsiskolinimas, būtinos vykdymo išlaidos ir pašto (kurjerių) išlaidos neišieškomos, antstolis gali taikyti kitas CPK 624 straipsnio 2 dalyje nurodytas priverstinio vykdymo priemones. Pagal 661 punktą, jeigu per Instrukcijos 5 punkto pirmojoje pastraipoje nustatytą terminą įsiskolinimą, būtinas vykdymo išlaidas ir pašto (kurjerių) išlaidas priverstinai išieško antstolis, išieškojimuose iki 200 litų papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus pašto (kurjerių) išlaidas, ir atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko neimami. Pagal 662 punktą, kai įsiskolinimą, būtinas vykdymo išlaidas ir pašto (kurjerių) išlaidas priverstinai išieško antstolis pasibaigus šios Instrukcijos 5 punkto pirmojoje pastraipoje nustatytam terminui, išieškojimuose iki 200 litų iš skolininko išieškomos visos šioje Instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos. Taigi, bet kokiu atveju skolininkas vis tiek privalo mokėti būtinas vykdymo išlaidas ir pašto (kurjerių) išlaidas. Tačiau atleidimas nuo visų kitų vykdymo išlaidų skolininkui yra taikomas tik tada, kai per 30 dienų terminą nuo antstolio nurodymo išsiuntimo į banką dienos iš skolininko banko sąskaitos yra nurašomas įsiskolinimas, būtinos vykdymo išlaidos ir pašto (kurjerių) išlaidos. Kitu atveju iš skolininko išieškomos visos Instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, tai yra vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurias sudaro būtinos ir papildomos išlaidos, ir atlygis antstoliui. Kadangi antstolis vykdymo veiksmus atliko pagal veiksmų atlikimo metu galiojusią Instrukcijos redakciją ir išieškojimą nukreipė į skolininko gaunamas išmokas iš VSDFV Vilniaus skyriaus mokamos pensijos, todėl pareiškėjui negalėtų būti pritaikytos ir nuo 2014 m. sausio 15 d. įsigaliojusios Instrukcijos 5, 661, 662 ir 67 punktų nuostatos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Gerasičkinienė