Administracinė byla Nr. I-4520-426/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02421-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.21; 55.1.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei Margaritai Bakienei, atsakovės atstovams Aušrai Radevičiūtei, Evaldui Tamašauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl įsakymų panaikinimo ir vidutinio darbo užmokesčio už pravaikštos laiką priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo valdybos (toliau – Valdyba) viršininko 2017 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. TE-390 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos jaunesniajam puskarininkiui V. K.“; 2) panaikinti Valdybos viršininko 2017 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. TE-391 „Dėl vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 3) priteisti iš Valdybos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Pareiškėjas V. K. skunde (b. l. 1–7) nurodo, jog dirbo Valdybos 7-osios komandos budinčios pamainos ugniagesiu gelbėtoju. Valdyboje 2017 m. birželio 16 d. buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Valdybos viršininkas 2017 m. birželio 20 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 7-osios komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo V. K. neatvykimo į tarnybą be pateisinamos priežasties“ Nr. 40-5-9 (3.12-5) (toliau – Išvada). Konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Valdybos vidaus tvarkos taisyklių 5 punktą, padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 3 dalies 6 punkte. Valdybos viršininko 2017-06-21 įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos jaunesniajam puskarininkiui V. K.“ Nr. TE-390 paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos ir 2017-06-21 Valdybos viršininko įsakymu „Dėl vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ Nr. TE-391 pareiškėjas atleistas iš tarnybos.
Su skundžiamais įsakymais pareiškėjas nesutinka. Mano, jog pritaikyta poveikio priemonė yra per griežta, atleistas remiantis neišsamia Išvada, kurioje nebuvo pagrįstai bei vienareikšmiškai nustatytas tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo faktas. Pats tyrimas atliktas skubotai, neįsigilinant į svarbias detales.
Pareiškėjas mano, jog skundžiami įsakymai yra nepagrįsti, neteisėti ir turėtų būti panaikinti.
Išvadoje nurodyta, kad 2017 m. balandžio mėnesio 10-11, 14-15, 18-19 dienomis, pranešęs, jog serga, pareiškėjas neatvyko į tarnybą, o patikrinus vidaus sistemos pareigūnų duomenų bazę, nerasta duomenų apie nedarbingumą. Atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės neatitinka tikrovės. Skunde nurodo, jog 2017 m. balandžio 7 d. jis surašė tarnybinį pranešimą tiesioginiam vadovui apie tai, jog 2017 metų balandžio mėnesio 10-11, 14-15, 18-19 dienomis turi išvykti į užsienį gydytis. Tarnybinį pranešimą vizavo Valdybos 7-osios komandos budinčios pamainos vadas K. S. (S.), parašęs „Sutinku“ ir pasirašęs jame. Tuo pagrindu, pagrįstai manydamas, kad išvykimas į užsienį yra suderintas su tiesioginiu vadovu, pareiškėjas išvyko į užsienį. Pasikonsultavęs su užsienio specialistais, grįžo į tarnybą ir ją tęsė, nesulaukė priekaištų iš vadovybės.
Atkreipia dėmesį, kad sveikatos sutrikimai ir problemos dėl nugaros prasidėjo 2017 m. kovo mėnesį, jas bandė gydytis savarankiškai, po to kreipėsi į medikus, kurie paskyrė gydymą. Buvo nedarbingas maždaug dvi savaites kovo mėnesį. Vėliau sveikata negerėjo, gydantis medikas negalėjo tinkamai pagelbėti, per pažįstamus susirado specialistus Švedijoje. Išvyko 2017 m. balandžio 9 d.
Dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių 2017 m. gegužės 9 d. K. S. surašė tarnybinį pranešimą dėl neatvykimo į tarnybą. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl darbdavys iš karto netikrino jo nedarbingumo fakto ir netikslino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau –Sodra) duomenų bazėje šios informacijos. Pareiškėjas tikina, kad visi faktiniai duomenys pateikiami iškreipti. Tvirtina, jog užsienyje susirado specialistus, pas kuriuos norėjo konsultuotis, nes tai buvo ir greičiau (Lietuvoje turėjo laukti mėnesį ir ilgiau eilėje) ir pigiau (užsienyje tokios paslaugios kainuoja mažiau negu Lietuvoje). Pareiškėjas nurodo, jog Išvadoje jis kaltinamas kaip neatsakingas, todėl jam kyla klausimas ir dėl kontroliuojančio ir jam vadovaujančio asmens atsakomybės klausimo, nes pastarasis net 3 pamainas iš eilės nekreipė dėmesio į tai, jog jo pavaldinys neva be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybą, tačiau nesiėmė jokių priemonių pašalinti šį pažeidimą, o tik praėjus mėnesiui suvokė, kad padarytas tarnybinis nusižengimas. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl jo vadovybės atsakomybės klausimas nebuvo keliamas.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad K. S. pateikė itin neigiamą ir neobjektyvią charakteristiką. Mano, kad jį neigiamai charakterizuojant neužtikrinamas objektyvumo, nešališkumo principas, ryškėja atitinkama negatyvi tendencija pareiškėjo atžvilgiu.
Praėjus beveik 2 mėnesiams po išvykimo į užsienį 2017 m. birželio 5 d. gavo pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą. Aiškina, kad pasipiktinęs situacijos absurdiškumu, paaiškinimo nepateikė, paaiškino tik žodžiu, pakartodamas tai, kas ir taip buvo žinoma tiesioginiam viršininkui.
Informacija apie neva padarytą tarnybinį nusižengimą paaiškėjo 2017 m. gegužės 9 d., o tarnybinis patikrinimas pradėtas tik 2017 m. gegužės 19 d. Tokiu būdu, pareiškėjo manymu, nebuvo paisoma Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7 punkte numatyto termino dėl tarnybinio patikrinimo.
Pažymi, jog Išvadoje neatsispindi tos aplinkybės, jog išvykimas buvo suderintas su vadu K. S.. Išvadą vertina kaip neobjektyvią, nepagrįstą, iškreipiančią situaciją, sąmoningai nuslepiant labai svarbų faktą, jog neatvykimas į tarnybą 2017 m. balandžio mėnesio 10-11, 14-15, 18-19 dienomis turėjo pateisinamą priežastį, vadovas buvo informuotas, o jo viza „Sutinku“, reiškia, kad gavo vadovo leidimą neatvykti į tarnybą. Nepaisant to, šios aplinkybės nebuvo vertinamos ir pateikta situacijos analizė, pasak pareiškėjo, yra sufabrikuota jo nenaudai.
Mano, kad tikrovės neatitinkančių faktų iškraipymas, nurodant, jog pareiškėjas sirgo ir turėjo pateikti nedarbingumo pažymą, yra nepateisinamas. Skunde tvirtina, kad niekada neteigė, kad yra nedarbingas ir turi nedarbingumą, išvyko su tiesioginio vadovo leidimu, turėjo tikslą kreiptis į užsienio medikus. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl buvo tikrinama Sodros duomenų bazė dėl jo nedarbingumo. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad neatvykimą į tarnybą buvo suderinęs su tiesioginiu vadovu. Pažymi, kad sveikatos sutrikimas tęsiasi, iki šiol yra neišknykęs, progresuoja, todėl, pasak pareiškėjo, negalima teigti, kad jis simuliavo sveikatos problemas ar pan.
Mano, kad Išvadoje konstatuotos aplinkybės, jog pareiškėjas pažeidė tarnybinę drausmę ir padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį pritaikyta pati griežčiausia tarnybinės atsakomybės rūšis – atleidimas iš tarnybos, sukėlęs itin sunkias neigiamas pasekmes (turi mažametį vaiką, įsipareigojimų kreditoriams, būdamas blogos sveikatos liko be jokių pajamų ir t.t.), yra akivaizdžiai per griežta, neadekvati, nepagrįsta. Pažymi, kad tai pirmas atliktas tarnybinis patikrinimas, anksčiau nebaustas tarnybinėmis nuobaudomis. Pareiškėjui kyla pagrįstų įtarimų dėl to, kad su juo, kaip profesinės sąjungos nariu, galėjo būti susidorota, kadangi jis yra aktyvus pareigūnas, dalyvaujantis profesinių sąjungų veikloje, nebijantis reikšti savo nuomonę įvairiais klausimais, o ypač atsižvelgiant į tai, jog po 2017 m. birželio 1 d. profesinės sąjungos kreipimosi įvertinti Valdybos viršininko R. S. veiksmus, kurį inicijavo ir jis. Mano, kad už tai sulaukė itin griežto, neadekvataus, nepagrįsto atsako.
Skunde pareiškėjas konstatuoja, kad Išvadoje neįrodytos aplinkybės, jog į tarnybą 2017 metų balandžio mėnesio 10-11, 14-15, 18-19 dienomis neatvyko be pateisinamos priežasties. Nagrinėjamu atveju Išvadoje nėra jokių argumentų dėl jo neva padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymo, nėra nagrinėjamas nė vienas jos elementas. Pareiškėjui nesuprantama, kokiais savo veiksmais ar neveikimu jis padarė tarnybinį nusižengimą, kokius teisės aktus pažeidė. Pareiškėjas tvirtina, jog buvo visiškai tikras, kad padarė viską, kas priklauso nuo jo valios, kad galėtų išvykti į užsienį. Nesupranta, kokius dar papildomus veiksmus turėtų atlikti, kad išvykimas, suderintas su tiesioginiu vadovu, nebūtų traktuojamas kaip nepateisinamas.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog tiek atliekant tarnybinį patikrinimą, tiek surašant Išvadą, nebuvo vadovaujamasi tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis bei suformuota teismų praktiką. Išvadoje neatskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, neaišku, kokiais veiksmais tariamai jis padarė tarnybinį nusižengimą, kokius teisės aktus pažeidė, kokiais teisės aktais grindžiamas tarnybinio nusižengimo konstatavimo faktas, nevertinamas kaltės klausimas.
Pareiškėjas konstatuoja, jog Išvadoje nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyti jo veiksmai (neveikimas), kurie vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, Išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimai nepagrįsti patikimais ir pakankamais įrodymais. Vien teisės normų nurodymas ir jų turinio (kuriuose įtvirtinti bendro pobūdžio elgesio standartai) nurašymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pažeidimo sudėties elementų, pareiškėjo nuomone, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti. Mano, kad jam pritaikyta sankcija yra per griežta, neatitinkanti padaryto nusižengimo pobūdžio/sunkumo. Mano, kad nagrinėjamu atveju jo neapdairus elgesys, netinkamas situacijos įvertinimas – jei toks buvo, galėtų būti įvertintas taikant švelnesnę tarnybinę nuobaudą. Tvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo aplaidumo, nerūpestingumo, neapdairumo ar tyčinių veiksmų, todėl jo veiksmai galėtų būti įvertinti ir netaikant tarnybinės nuobaudos.
Teismo prašo įvertinti pritaikytos sankcijos tikslingumą, pagrįstumą, adekvatumą ir, teismui įžvelgus, jog paskirtoji sankcija per griežta, prašo ją sušvelninti.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutinka.
Atsiliepime (b. l. 27–31) nurodo, jog 2017 m. gegužės 9 d. gavo Valdybos 7-osios komandos pamainos vado K. S. tarnybinį pranešimą, kad V. K. 2017 m. balandžio mėnesio 10-11, 14-15, 18-19 dienomis pranešęs, jog serga, neatvyko į tarnybą. Tikslinant tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, pamainos vadas K. S. nurodė, kad pareiškėjas pranešė, jog neatvyks į tarnybą, nes važiuoja į užsienį gydytis nugaros ir jam nedarbingumo pažymėjimas bus suteiktas atgaline data. Susisiekus patvirtino, kad nebuvimo tarnyboje dienomis gydėsi nugarą užsienyje ir informavo, kad yra pateikęs visus su tuo susijusius dokumentus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro gydytojai R. B.. Gydytoja R. B. patvirtino V. K. žodžius ir informavo, kad minėtus dokumentus ji pateikusi Sodrai, kad ši priimtų sprendimą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo atgaline data, tačiau detalizuoti dokumentų turinį atsisakė.
Atsižvelgiant į surinktą informaciją, 2017 m. gegužės 19 d. Valdybos viršininko R. S. pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo neatvykimo į tarnybą be pateisinamos priežasties.
Valdyba apie pareiškėjo 2017 m. balandžio 7 d. tarnybinį pranešimą „Dėl išvykimo gydytis į užsienį“ sužinojo tik iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kai Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga pateikė prašymą atlikti tarnybinio patikrinimo išvados dėl pareiškėjo neatvykimo į tarnybą be pateisinamos priežasties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimą. Pažymi, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė apie minėtą tarnybinį pranešimą informacijos neturėjo. Gavus pamainos vado K. S. tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjo pravaikštų, Valdybos pareigūnė telefonu susisiekė su pareiškėju, tačiau jis jokios informacijos apie savo rašytą tarnybinį pranešimą nepateikė. Taip pat ir tarnybinio patikrinimo metu bendraudamas su Valdybos viršininku neužsiminė apie rašytą tarnybinį pranešimą, kuris, pareiškėjo nuomone, pateisina jo nebuvimą tarnyboje 2017 metų balandžio mėnesio 10-11, 14-15, 18-19 dienomis. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas taip pat ir skunde nemini, kad sužinojęs apie tarnybinį patikrinimą, būtų informavęs apie rašytą tarnybinį pranešimą, o tik abstrakčiai nurodo, kad žodžiu pakartojo tai, kas ir taip buvo žinoma tiesioginiam viršininkui. Tiek minėtai pareigūnei, tiek Valdybos viršininkui pareiškėjas nurodė, kad gydėsi nugarą užsienyje ir yra su tuo susijusius dokumentus per gydytoją R. B. pateikęs Sodrai, kuri suteiks jam nedarbingumo pažymėjimą atgaline data.
Atsakovė nurodo, jog atsižvelgiant į Valdybos darbo reglamente nustatytą tvarką, tiesioginio viršininko vizuotas tarnybinis pranešimas savaime nereiškia, kad suteiktas leidimas neatvykti į tarnybą, tam būtina sąlyga – įsakymu Valdybos viršininko išreikšta valia, todėl pareiškėjo teiginiai, kad tiesioginio viršininko viza „Sutinku“ reiškia leidimą neatvykti į tarnybą yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Tam, kad pareiškėjo nebuvimas tarnyboje tris jo pamainos budėjimus iš eilės nebūtų vertinamas kaip pravaikšta, pareiškėjas tarnybiniame pranešime turėjo prašyti balandžio mėnesio 10-11, 14-15, 18-19 dienomis leisti neatvykti į tarnybą, suteikti nemokamas atostogas ar dalį kasmetinių, be to, tarnybinis pranešimas turėjo būti vizuotas komandos viršininko S. M., užregistruotas DVS ir pateiktas Valdybos viršininkui, kad šis priimtų sprendimą. Aiškinantis pareiškėjo tarnybinio pranešimo pateikimo aplinkybes, nustatyta, kad dokumentas registruotas DVS nebuvo. Pamainos vadas, vizavęs minėtą tarnybinį pranešimą, nurodė pareiškėjui kreiptis į komandos viršininką S. M., tačiau pastarasis jokių pranešimų ar dokumentų, susijusių su pareiškėjo vykimu į užsienį, nėra gavęs. Pareiškėjas komandos viršininkui tik žodžiu minėjo, kad planuoja vykti gydytis į užsienį ir planuoja imti nedarbingumo pažymėjimą.
Atsakovė pažymi, jeigu ir būtų žinoma apie pareiškėjo tarnybinį pranešimą, pastarasis nebūtų vertinamas kaip pateisinantis jo nebuvimą tarnyboje. Aplinkybės, kad pareiškėjas informavo apie neatvykimą į tarnybą, neginčija. Tarnybiniame pranešime dėl padaryto tarnybinio nusižengimo ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo konstatuota, jog pareiškėjas neatvyko į tarnybą neinformavęs.
Atsakovei neaišku, kuo remdamasis pareiškėjas teigia, kad Valdyboje yra nusistovėjusi praktika, kad gavęs tiesioginio vadovo sutikimą, pareigūnas gali neatvykti į tarnybą ir tai bus prilyginama neatvykimui dėl svarbių priežasčių. Tokios nusistovėjusios praktikos, atsakovės tvirtinimu, institucijoje nėra ir nebuvo.
Nors pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad gydytis tarnybos metu vyko ne tikėdamasis, jog jam bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas atgaline data, o gavęs tiesioginio viršininko leidimą ir teigia, kad tik jau po to, kai prasidėjo aplinkybių iškreiptas konstatavimas jo nenaudai, pradėjo tikslintis, ar 2017 metų balandžio mėn. 10-11, 14-15, 18-19 dienomis priklauso nedarbingumo pažymėjimas, tačiau prie skundo pridėtame 2017 m. gegužės 17 d. Sodros rašte matyti, kad Medicinos centras prašymą dėl leidimo išduoti pareiškėjui elektroninį nedarbingumo pažymėjimą atgaline data pateikė 2017 m. gegužės 9 d., t. y. žymiai anksčiau, nei buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir tariamas aplinkybių iškraipymas. Ši aplinkybė, pasak atsakovės, liudija, kad pareiškėjas skunde pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją.
Atsiliepime nurodyta, jog pareiškėjui neatvykus į tris pamainos budėjimus iš eilės, jam tiek tiesioginis viršininkas, tiek komandos viršininkas nurodė susitvarkyti dokumentus, kurie pateisintų jo neatvykimą į tarnybą, nes kitaip jo nebuvimas tarnyboje 2017 metų balandžio mėnesio 10-11, 14-15, 18-19 dienomis bus vertinamas kaip pravaikštos, tačiau pareiškėjas tikino, kad jam bus suteiktas nedarbingumo pažymėjimas atgaline data. Teigė, kad jau visi reikalingi dokumentai, susiję su jo gydymusi užsienyje, verčiami į lietuvių kalbą. Gegužės mėnesio pradžioje Valdybos Finansų ir planavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja, gavusi Valdybos 7-osios komandos pamainos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, prisijungė prie Sodros vidaus sistemos pareigūnų duomenų bazės ir nustatė, kad pareiškėjas galiojančio nedarbingumo pažymėjimo neturi. Apie tai informavo komandos viršininką S. M., kuris įpareigojo pamainos vadą parašyti Valdybos viršininkui tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjo pravaikštų. Komandos viršininkui pareiškėjas tvirtino, jog jam atgaline data bus suteiktas nedarbingumo pažymėjimas.
Tarnybinio patikrinimo metu 2017 m. gegužės 26 d. Valdyba raštu kreipėsi į Sodrą, prašydama informuoti, ar pareiškėjui bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas atgaline data. Sodra 2017 m. gegužės 30 d. raštu informavo, kad duomenų, patvirtinančių pareiškėjo laikinąjį nedarbingumą nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. balandžio 18 d., nepakako, todėl neleido Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui išduoti elektroninio nedarbingumo pažymėjimo atgaline data.
Pareiškėjui jo neatvykimo į tarnybą dienomis nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas, kitų aplinkybių, pateisinančių jo nebuvimą šių metų balandžio mėnesio 10-11, 14-15, 18-19 dienomis, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta nebuvo. Paaiškinimo pareiškėjas nepateikė. Be to, kad teigė, jog jam bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas atgaline data, kitais būdais įrodinėti, jog nebuvo tarnyboje dėl svarbios priežasties, nebandė. Atkreipia dėmesį, kad nė vienas pareiškėjo prie skundo pridėtas dokumentas nepateisina jo nebuvimo tarnyboje.
Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas buvo vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, o statutinis valstybės tarnybos santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę. Tinkamos drausmės užtikrinimas yra viena iš Valdybos veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonių, disciplina grindžiama laikymusi teisės aktais nustatytos darbo tvarkos bei savikontrole, atitinkančia nustatyto elgesio lygmenį – tai pareigūnus įpareigoja atsakingai derinti darbą ir laisvą nuo tiesioginių funkcijų vykdymo laiką bei preciziškai laikytis nustatytos darbo drausmės, t. y. nustatyto darbo režimo. Atsižvelgiant į Valdybos vykdomų funkcijų specifiką, pareigūnai yra įpareigoti veikti taip, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos paskirties vykdymas. Pareiškėjas, žinodamas, kad jam atliktos gydomosios procedūros užsienyje gali būti pripažintos nepakankama priežastimi pareigūnui suteikti nedarbingumo pažymėjimą, vis tiek pasirinko važiuoti į gydytis užsienį ir neatvykti į tarnybą savo pamainos budėjimo laiku tris pamainas iš eilės. Jo veiksmai, kad be pateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvyko į tarnybą, buvo įvertintini kaip visiškai neatsakingas požiūris į tarnybą, jos specifiką ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams keliamus didesnius darbo drausmės reikalavimus bei konstatuota, kad neatvykdamas į tarnybą pažeidė Valdybos vidaus tvarkos taisyklių 5 punktą, taip pat, kad įvykdė tarnybinį nusižengimą, numatytą Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 3 dalies 6 punkte.
Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis ir išdėstytus argumentus, atsakovė mano, kad buvo nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas šių metų balandžio mėnesio 10-11, 14-15, 18-19 dienomis į tarnybą neatvyko be pateisinamos priežasties.
Atsakovė mano, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta, teisėta ir proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui.
Teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Teismas
konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Valdybos viršininko 2017 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. TE-390 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos jaunesniajam puskarininkiui V. K.“, Valdybos viršininko 2017 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. TE-391 „Dėl vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo bei pagrįstumo bei pareiškėjo teisės į vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo.
Pareiškėjas Valdybos viršininkui vidaus tarnybos pulkininkui R. S. pateikė 2017 m. balandžio 7 d. pranešimą, kuriame nurodė jog 2017 metų balandžio 10-11, 14-15 ir 18-19 dienomis išvyksta į Švediją pas gydytojus dėl nugaros skausmų, kadangi Lietuvoje minėtomis dienomis nėra laisvų terapeutų. Pamainos vadas vidaus tarnybos leitenantas K. S. pareiškėjo pranešime pasirašė sutikimą (b. l. 10).
Fizioterapinio Viksjo centro 2017 m. balandžio 18 d. pranešime nurodoma, kad pacientas V. K. kreipėsi į juos pagalbos dėl nugaros ląstos simptomų. Atvykimo data 2017 m. balandžio 11 d., bet dėl didelio užimtumo jo negalėjo priimti iki 2017 m. balandžio 18 d. (b. l. 14).
Valdybos 7-osios komandos budinčios pamainos vadas vidaus tarnybos leitenantas K. S. 2017 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime Valdybos viršininkui R. S. nurodė, kad V. K. balandžio 10-11, 14-15, 18-19 dienomis neatvyko į budėjimus, pranešęs, kad serga, tačiau patikrinus vidaus sistemos pareigūnų informacinėje centrinėje duomenų bazėje esančius duomenis, pareiškėjo pavardės ten nebuvo, todėl darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėjo kaip neatvykimą į budėjimą (b. l. 37).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, atsakydamas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. gegužės 9 d. raštą Nr. 45R-1249, 2017 m. gegužės 17 d. rašte Nr. (9.1E)-13033 „Dėl elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo atgaline data V. K.“ nurodė, jog įvertinus pateiktus dokumentus, duomenų, patvirtinančių apdraustojo laikinąjį nedarbingumą nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. nepakanka (b. l. 11).
Valdyba 2017 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 3-8-925(3.12.-5) „Dėl informacijos suteikimo“ kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių, prašydama informuoti, ar pareiškėjui bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas jo nebuvimo tarnyboje dienomis (b. l. 69).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius, atsakydamas į Valdybos 2017 m. gegužės 26 d. raštą Nr. 3-8-925(3.12.-5), 2017 m. gegužės 30 d. rašte Nr. (10.1)2R-1233 „Dėl informacijos patikslinimo“ nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius neleido Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui išduoti pareiškėjui elektroninio nedarbingumo pažymėjimo atgaline data, kadangi duomenų, patvirtinančių apdraustojo laikinąjį nedarbingumą laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. nepakako (b. l. 70).
Valdyba 2017 m. birželio 2 d. pranešimu Nr. 3-5-992(3.12.-5) „Dėl tarnybinio nusižengimo“ informavo pareiškėją apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir pasiūlė iki 2017 m. birželio 9 d. pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo (b. l. 68).
Valdybos 7-osios komandos pamainos vadas vidaus tarnybos leitenantas K. S. 2017 m. birželio 9 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 7-osios komandos ugniagesio-gelbėtojo vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio V. K. charakteristikoje nurodė, jog pareiškėjas 7-osios komandos budinčios komandos ugniagesiu dirba nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio. Iš pradžių pareiškėjas dirbo 7-osios komandos 1-osios budinčios pamainos sudėtyje, tačiau dėl nesutarimų su kolegomis buvo perkeltas į 3-ąją budinčią pamainą. Pareiškėjas pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas vykdo nenoriai, motyvuodamas tuo, kad seniai jas laikas keisti ir kad jis nėra kiemsargis. Vykdydamas savo funkcijas yra nepareigingas, nerodantis iniciatyvos, nekomunikabilus, kolektyve nesutaria su kolegomis, nesilaiko subordinacijos, nedalyvauja komandos gerbūvio darbuose, vengia prižiūrėti gaisrinę techniką ir įrangą, sakydamas, kad atėjo tarnauti tėvynei, o ne vadams (b. l. 73).
Valdyba, gavusi Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 7-osios komandos 1-os budinčios pamainos vado vidaus tarnybos leitenanto K. S. tarnybinį pranešimą, kuriuo informuojama, kad pareiškėjas 2017 metų balandžio 10-11, 14-15, 18-19 dienomis pranešęs, kad serga neatvyko į tarnybą, tačiau patikrinus vidaus sistemos pareigūnų bazę, duomenų apie pareigūnui išduotą nedarbingumo pažymėjimą nerasta, atliko tarnybinį patikrinimą ir 2017 m. birželio 16 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-5-9(3.12-5) „Dėl vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 7-osios komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo V. K., neatvykimo į tarnybą be pateisinamos priežasties“ kurioje konstatavo, jog pareiškėjas 2017 m. balandžio 10-11, 14-15, 18-19 dienomis be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybą (visą jo pamainos budėjimo laiką) ir pateikė siūlymą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos (b. l. 15–19, 32–36).
Valdybos viršininkas 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. TE-390 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos jaunesniajam puskarininkiui V. K.“ skyrė pareiškėjui už tarnybinį nusižengimą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 3 dalies 6 punktu (b. l. 9, 74).
Valdybos viršininkas 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. TE-391 „Dėl vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 2017 m. birželio 21 d. pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos. Įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 66 straipsnio 1 dalimi (b. l. 8, 75).
Valdybos 7-osios komandos pamainos vadas vidaus tarnybos leitenantas K. S. 2017 m. liepos 13 d. tarnybine pranešime nurodė, kad 2017 m. balandžio 7 d. iš pareiškėjo gavo informacinio pobūdžio pranešimą, kad jis dėl nugaros skausmų išvyksta gydytis į Švediją. Pranešimą užvizavo ir žodžiu nurodė, kad jis su pranešimu turi kreiptis į 7-osios komandos viršininką vidaus tarnybos pulkininką leitenantą S. M.. Informacijos, ar komandos viršininkas matė, turėjo ar registravo pareigūno pranešimą jis neturi (b. l. 76).
Valdybos 7-osios komandos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas S. M. 2017 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad šių metų kovo mėnesio pabaigoje ar balandžio mėnesio pradžioje pareiškėjas minėjo, kad planuoja imti nedarbingumo pažymėjimą, nes vyksta gydytis į užsienį, tačiau jokių pranešimų ar kitų dokumentų, susijusių su jo vykimu į užsienį jam nėra pateikęs (b. l. 77).
Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta R. B. parodė, kad Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre nuo 2013 metų lapkričio mėnesio iki šių metų lapkričio 13 d. dirbo šeimos gydytoja. Pareiškėjas skundėsi nugaros skausmais ir hemorojumi, nuo šių metų pavasario buvo jos pacientas. Tiksliai neprisimena datos, tačiau penktadienio vakare jis atvyko į Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą ir sakė, kad reikia nedarbingumo pažymėjimo. Pasak liudytojos, pareiškėjas iš anksto žinojo, kokiomis dienomis jam reikalingas nedarbingumo pažymėjimas. Suprato, kad įvyko konfliktas darbe, jo neišleido suplanuotų atostogų. Medicinos kortelės duomenimis, pareiškėjas buvo anksčiau kreipęsis dėl nugaros skausmų. Jis paaiškino, kad nori išvykti į užsienį. Gydytoja nurodė, kad turint nedarbingumo pažymėjimą, negalima išvykti į užsienį. Pareiškėjas domėjosi dėl sąlygų išvykti gydytis. Į tai paaiškino, kad pareiškėjas turėtų pristatyti dokumentus apie tai, kiek laiko ir kur gydėsi. Teismui liudytoja patvirtino, jog egzistuoja tvarka, kuria remiantis, galima išduoti nedarbingumo pažymėjimą atgaline data – jei žmogus pristato dokumentus, jog tikrai gydėsi, tada išduodamas nedarbingumo pažymėjimas atgaline data su Sodros leidimu. Pareiškėjas pasakė, kad yra dirbęs Švedijoje ir gali ten kreiptis gydytis. Liudytoja nurodė, jog ji skambino Sodrai pasitikslino nedarbingumo pažymėjimo išdavimo galimybes atgaline data pareiškėjui. Tą dieną ji neišdavė nedarbingumo. Po kiek laiko pareiškėjas atsinešė išrašus, tačiau iš jų buvo neaišku, ar jį gydytojai Švedijoje konsultavo. Šiuos išrašus persiuntė Sodrai, tačiau institucija išduoti nedarbingumo pažymėjimo atgaline data neleido. Pareiškėjo pateikti dokumentai nepagrindė, kad žmogus tą laikotarpį iš tikrųjų gydėsi. Pareiškėjas kreipdamasis į Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą sakė, kad jam skauda nugarą ir jam reikia biuletenio. Sukėlė įtarimų tai, kad pareiškėjas paklausė, ar gali neatvykti pratęsti nedarbingumo pažymėjimo, tik paskambinti. Gydytojai kilo abejonių dėl jo ketinimo vykti gydytis. Susidarė įspūdis, kad jis buvo suplanavęs atostogauti, bet darbe jam nesuteikė atostogų.
Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas K. S. nurodė, kad dirba Valdyboje 7-oje komandoje, yra vidaus tarnybos leitenantas, pamainos vadas. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 7 d. pateikė pareiškimą, jog išvyksta gydytis į Švediją. K. S. pasirašė, kad susipažino ir pasiūlė kreiptis į komandos viršininką, kuris kompetetingas spręsti išleidimo iš tarnybos klausimus. Liudytojas nežino, ar pareiškėjas kreipėsi į komandos viršininką. Balandžio mėnesį jis neatvyko į tris budėjimus, minėjo, kad pateiks atbuline data išduotą nedarbingumo pažymėjimą, tačiau Valdybai jo nepateikė. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar pareiškėjas kreipėsi dėl neapmokamų atostogų, nes sprendžia šiuos klausimus komandos viršininkas.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 40 ir 42 straipsniai nustato pareigūnams suteikiamų atostogų rūšis: tai kasmetinės atostogos, papildomos mokamos atostogos, persikėlimo atostogos, mokymosi atostogos, kitos Lietuvos Respublikos darbo kodekse arba šakos kolektyvinėje sutartyje numatytos tikslinės atostogos. Darbo kodekso 178 straipsnis nustato tikslinių atostogų rūšis, tarp kurių – neapmokamos atostogos.
Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2015 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. TE-816 patvirtinto Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbo reglamento (toliau – Reglamentas) XII skyriuje nustatyta Valdybos pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį atostogų suteikimo tvarka. Reglamento 194 punkte nustatyta, kad valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų prašymai dėl kasmetinių, nemokamų atostogų, atostogų kvalifikacijai tobulinti, atostogų dėl perkėlimo į kitas pareigas, kitų tikslinių atostogų bei valdybos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį kasmetinių, tikslinių atostogų suteikimo, suderinti su atitinkamo struktūrinio padalinio vadovais, pateikiami valdybos viršininkui ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki šių atostogų suteikimo.
Reglamento 116 punktas nustato, kad rengėjo pasirašyti tarnybiniai pranešimai registruojami Dokumentų valdymo sistemoje. Juos vizuoja struktūrinio padalinio vadovas, jo nesant – pavaduojantis asmuo. Užregistruoti ir vizuoti tarnybiniai pranešimai, prašymai pateikiami valdybos viršininkui. Valdybos viršininkas Dokumentų valdymo sistemoje rašo rezoliuciją, nurodydamas vykdytojus ir/ar iškeltos problemos sprendimo būdus.
Iš ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo matyti, jog tam kad pareiškėjo nebuvimas valstybės tarnyboje nebūtų vertinamas kaip pravaikšta, jis turėjo su prašymu dėl kasmetinių, nemokamų atostogų, kitų tikslinių atostogų suteikimo, suderinęs su struktūrinio padalinio vadovu, kreiptis į Valdybos viršininką, kuris sprendimą dėl atostogų suteikimo turėjo įforminti arba rezoliucija arba įsakymu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas surašė pranešimą tiesioginiam vadovui apie tai, kad 2017 m. balandžio 10-11, 14-15, 18-19 dienom pareiškėjo pranešimas negali būti vertinamas kaip prašymas suteikti kasmetines, neapmokamas ar tikslines atostogas, kadangi jame nebuvo suformuluotas prašymas suteikti atostogas, nenurodyta trukmė. Prašymas nebuvo išnagrinėtas Reglamento nustatyta tvarka ir dėl jo priimtas atitinkamas sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas surašė pranešimą apie tai, jog išvyksta į užsienį, gavo pamainos vado sutikimą, tačiau, nors pamainos vado žodžiu ir buvo informuotas apie tai, kad jis privalo kreiptis į komandos viršininką tolimesnio sprendimo priėmimui, to nepadarė. Iš byloje esančio Valdybos 7-osios komandos viršininko vidaus tarnybos pulkininko leitenanto S. M. 2017 m. liepos 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad šių metų kovo mėnesio pabaigoje ar balandžio mėnesio pradžioje pareiškėjas minėjo, kad planuoja imti nedarbingumo pažymėjimą, nes vyksta gydytis į užsienį, tačiau jokių pranešimų ar kitų dokumentų, susijusių su išvykimu į užsienį, nėra pateikęs (b. l. 77). Pareiškėjo argumentas, jog pamainos vado viza „Sutinku“ reiškė, jog jis gavo leidimą neatvykti į tarnybą, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi teisės aktai nustato, kokia tvarka suteikiamos atostogos. Aplinkybę, jog tvarka, kuria pareiškėjas siekė gauti atostogas, yra įprasta Valdyboje neigia atsakovas, o pats pareiškėjas nedetalizavo išsakytų argumentų, nekonkretizavo, kada, kaip ir kam atostogos buvo suteiktos nesilaikant Reglamente nustatytos tvarkos ir nepagrindė, kad tokia atostogų suteikimo tvarka Valdyboje yra nusistovėjusi. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo 2017 m. balandžio 7 d. pranešimas jokios reikšmės pateisinant nebuvimą tarnyboje nustatytu laiku nagrinėjamu atveju neturi.
Iš Valdybos 2017 m. lapkričio 22 d. pažymos Nr. 37-5-44 (b. l. 99) matyti, kad pareiškėjas nuo 2009 m. liepos 9 d. dirbo Valdybos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos ugniagesiu gelbėtoju, nuo 2014 m. gegužės 20 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos, o 2016 m. rugpjūčio 26 d. buvo grąžintas į vidaus tarnybą ir paskirtas Valdybos 7-osios komandos budinčios pamainos ugniagesiu. Taigi, pareiškėjas, ne vienerius metus dirbdamas vidaus tarnyboje, turėjo žinoti, kokia tvarka yra suteikiamos atostogos. Jo nuomonė, kad 2017 m. balandžio 7 d. pranešimas apie tai, kad 2017 m. balandžio 10-11, 14-15, 18-19 dienomis turi išvykti į užsienį gydytis, kurį vizavo pamainos vadas K. S., parašęs „Sutinku“ ir pasirašęs yra tinkamas nebuvimo tarnyboje pateisinimas, yra nepagrįsta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas suprato, kad šiuo pranešimu jis nepateisins pravaikštos, todėl kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro šeimos gydytoją, kuri teismo posėdyje paliudijo, jog pareiškėjas 2017 m. balandžio 7 d. vakare atvyko į Medicinos centrą ketindamas gauti nedarbingumo pažymėjimo. Šeimos gydytojai jis nurodė, jog turi nusipirkęs kelionės bilietus, tačiau darbe įvyko konfliktas ir jam nebuvo suteiktos atostogos. Teismo vertinimu, pareiškėjas nedarbingumo pažymėjimu ketino pateisinti nebuvimo tarnyboje laikotarpį, tačiau šis pažymėjimas jam išduotas nebuvo.
Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas nebuvo tarnyboje 2017 m. balandžio 10-11, 14-15, 18-19 dienomis be pateisinamos priežasties.
Pareiškėjas kelia abejones atsakovės sąžiningumu ir nurodo, kad jam nėra suprantama dėl kokių priežasčių nustačius, jog nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas, jam buvo leidžiama toliau tęsti tarnybinį nusižengimą ir tris darbo pamainas ir eilės nebuvo užkirstas kelias nusižengimui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas pamainos vadą K. S. bei Valdybą telefonu informavo, kad yra pateikęs visus su gydymu susijusius dokumentus Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro gydytojai R. B., kuri pareiškėjo žodžius patvirtino ir informavo, kad iš jo gautus dokumentus yra pateikusi Sodrai, kad priimtų sprendimą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo atgaline data.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.V-533/A1-189 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 76 punktą už Lietuvos Respublikos ribų gautus asmenų laikinąjį nedarbingumą ir nėštumą ar gimdymą patvirtinančius dokumentus į elektroninius pažymėjimus keičia asmens sveikatos priežiūros įstaigų, prie kurių asmenys yra registruoti, asmenis gydantys gydytojai, gavę dokumentų originalus ir vertimus į valstybinę kalbą, patvirtintus oficialaus vertėjo arba notaro, bei Fondo valdybos teritorinių skyrių leidimus. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos taisyklės numato galimybę išduoti nedarbingumo pažymėjimą atgaline data, o klausimas dėl nedarbingumo išdavimo atgaline data vis dar buvo sprendžiamas, atsakovė neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjo ir jo šeimos gydytojos pateikta informacija, jog sprendžiamas klausimas dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, taigi neturėjo pagrindo imtis pareiškėjo atžvilgiu atitinkamų veiksmų, todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės sąžiningumu.
Pareiškėjas nesutinka su K. S. surašyta charakteristikas, ir teigia, kad ši pastaroji neobjektyvi, atspindi subjektyvią paties K. S. nuomone, patvirtinanti pastarojo negatyvų nusistatymą jo atžvilgiu. tačiau pareiškėjas nenurodo, su kokiais charakteristikoje nurodytais teiginiais jis nesutinka, nedetalizuoja, dėl kokių priežasčių tiesioginis vadovas turėjo tikslą pateikti neobjektyvius ir neigiamus duomenis apie pareiškėją.
Skunde pareiškėjas kelia Valdybos vadovybės tarnybinės atsakomybės klausimą, ir nurodo, kad darbdavys taiko dvigubus standartus – pareiškėją baudžia ir atleidžia iš tarnybos, o tiesioginių funkcijų nevykdančio vadovo atsakomybės nesvarsto. Teismas pažymi, kad šios administracinės bylos ginčo dalykas yra Valdybos viršininko 2017 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. TE-390 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos jaunesniajam puskarininkiui V. K.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos bei Valdybos viršininko 2017 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. TE-391 „Dėl vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos. Kitų asmenų tarnybinės atsakomybės klausimas šioje administracinėje byloje nėra keliamas, todėl teismas neturi pagrindo nagrinėti pareiškėjo vadovo tarnybinės atsakomybės šioje administracinėje byloje ir dėl jo pasisakyti.
Pareiškėjo teigimu informacija apie jo padarytą tarnybinį nusižengimą paaiškėjo 2017 m. gegužės 9 d., o tarnybinis patikrinimas pradėtas tik 2017 m. gegužės 19 d. Tokiu būdu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7 punkte nustatytas terminas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo pradžios. Pažymėtina, kad Aprašo 7 punktas nustato, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui atlikti tarnybinį patikrinimą; jei iš gautos informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą nėra aiškūs galimai padaryto tarnybinio nusižengimo požymiai (įvykio vieta, laikas, galimai tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno duomenys ir kt.), vadovas gali pavesti tikrintojui patikslinti gautą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą. Informacijos tikslinimo terminas negali viršyti 10 dienų. Informacijos tikslinimo metu tikrintojas gali susipažinti su dokumentais, informacinių sistemų, posistemių ir registrų duomenimis, taip pat paprašyti informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą pateikusio asmens patikslinti informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą. Atlikus informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą patikslinimą ir įžvelgus galimai padaryto tarnybinio nusižengimo požymius pradedamas tarnybinis patikrinimas laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų. Iš 2017 m. birželio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad Valdyba 2017 m. gegužės 9 d. gavo K. S. tarnybinį pranešimą, kuriuo informuojama, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 10-11, 14-15, 18-19 dienomis pranešęs, jog serga, neatvyko į tarnybą. Atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo neatvykimo į tarnybą pavesta Valdybos viršininko R. S. 2017 m. gegužės 19 d. pavedimu. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad gavus 2017 m. gegužės 9 d. K. S. tarnybinį pranešimą, buvo renkama informacija ir tikslinamos tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės: susisiekta su pareiškėju, kuris patvirtino, jog nebuvimo tarnyboje dienomis gydėsi nugarą užsienyje ir informavo, kad yra pateikęs visus su gydymu susijusius dokumentus Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro gydytojai R. B.. Gydytoja patvirtino pareiškėjo žodžius ir informavo, kad minėtus dokumentus yra perdavusi Sodrai, kad ši priimtų sprendimą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo atbuline data. Taigi, 2017 m. gegužės 9 d. atsakovė, gavusi K. S. tarnybinį pranešimą, tikslino jame ešime nurodytą informaciją.
Nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas, vadovaujantis Aprašo 8 punktu, turėjo būti pradėtas per ne vėliau kaip per 10 dienų. Bylos duomenys patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2017 m. gegužės 19 d. Valdybos viršininko pavedimu, taigi, Aprašo 8 punkte nustatytas terminas nebuvo viršytas. Pareiškėjo argumentai dėl Aprašo 7 punkte nustatytų terminų pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti.
Iš 2017 m. birželio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertinti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs pareigūnas, jo kaltė, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, įvertintas pareiškėjo kaltės laipsnis, todėl pareiškėjo argumentai, jog atliekant tarnybinį patikrinimą ir surašant tarnybinio patikrinimo išvadą nebuvo vadovaujamasi tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis bei suformuota teismų praktika yra nepagrįsti.
Pagal Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą pareigūnui gali būti skiriama tarnybinė nuobauda atleidimas iš vidaus tarnybos už nebuvimą tarnybos vietoje be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo tarnyboje daugiau nei vieną dieną, jis suprato, jog jo 2017 m. balandžio 7 d. pranešimas nepateisins nebuvimo tarnyboje ir nesėkmingai bandė nebuvimą tarnyboje pateisinti nedarbingumo pažymėjimu, todėl konstatuotina, kad atsakovė priėmė pagrįstą sprendimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą ir pareigų ir vėliau jį atleido iš vidaus tarnybos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Valdybos viršininko 2017 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. TE-390 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos jaunesniajam puskarininkiui V. K.“ ir Valdybos viršininko 2017 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. TE-391 „Dėl vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti sprendime išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Netenkinus pareiškėjo prašymo panaikinti minėtus įsakymus, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas priteisti iš Valdybos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Rūta Miliuvienė