Civilinė byla Nr. e2-6462-1019/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01776-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.1;
(S)
2.1.6.2; 2.6.11.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,
sekretoriaujant Jolantai Žilienei,
dalyvaujant ieškovui M. S. ir jo atstovei advokatei Snaiguolei Mažeikienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovas M. S. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ieškovo naudai 2815,40 Eur skolos, 116,97 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje ieškovas atsisakė reikalavimo dėl 116,97 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini) įsidarbino atsakovės įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovas su atsakove, atstovaujama (duomenys neskelbtini) E. M., sudarė nuomos sutartį. Pagal nuomos sutarties 1.1 punktą šalys susitarė, jog ieškovas (nuomotojas) laikinai atlygintinai suteikia teisę naudotis įranga: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis nuomos sutarties 4 straipsnio nuostatomis, kol galioja (duomenys neskelbtini) tarp nuomojo (ieškovo) ir nuomininko (atsakovės), nuomininkas (atsakovė) nemoka nuomos. (duomenys neskelbtini) tarp nuomotojo ir nuomininko, nuomininkas įsipareigojo nuomotojui mokėti po 236 Eur per mėnesį. Ieškovas nurodė, jog įrangos nuomos sutartis neterminuota. Nuomininkas nuomos mokestį už suteiktas paslaugas turi sumokėti ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos. Nuomininkui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, jis įsipareigoja, kad nuomotojui mokės 0,02 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėto nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą dieną. Darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukti (duomenys neskelbtini), tuomet, vadovaujantis nuomos sutarties 1.1 punktu, nuomininkui (atsakovei) atsirado prievolė nuomininkui (ieškovui) mokėti nuomos mokestį 236 Eur kas mėnesį. Atsakovė (duomenys neskelbtini) nuomos už laikinai atlygintinai suteiktą teisę naudotis įranga ieškovui nemokėjo. (duomenys neskelbtini) ieškovas išsiuntė atsakovei pretenziją ir prašė ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini) sumokėti ieškovo naudai 2893 Eur, įskaitant 0,02 procentus delspinigius už pradelstas 331 dienas. Atsakovė (duomenys neskelbtini) iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervedė ieškovui 370,60 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį - „pagal įrangos nuomos sutartį“.
Atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad dėl sutarties sudarymo fakto ir nuomos mokesčio dydžio bei jo įsigaliojimo termino ginčo tarp šalių nėra. Atsakovė sutinka, kad nuomos mokesčio mokėjimo prievolė įsigaliojo (duomenys neskelbtini), tačiau, priešingai, nei teigia ieškovas, nuomos sutarties galiojimas ir nuomos mokesčio mokėjimo prievolė pasibaigė (duomenys neskelbtini), atsiskaičius su ieškovu už darbo santykius ir tą pačią (duomenys neskelbtini) dieną sudarius žodinę Kompiuterinės įrangos (nurodytos nuomos sutarties I skyriaus 1 punkte) pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Pardavimo sutartis). Šia žodine sutartimi ieškovas pardavė, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nupirko kompiuterinę įrangą už 200 Eur. Derybos dėl kompiuterinės įrangos įsigijimo vyko nuo (duomenys neskelbtini). Iš pradžių ieškovas už įrangą norėjo gauti 800 Eur, vėliau 500 Eur ((duomenys neskelbtini) elektroninis laiškas), tačiau UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atsiskaičius (duomenys neskelbtini), telefonu sutiko kompiuterinę įrangą parduoti už 200 Eur. Tokią sutartį ir 200 Eur kainą ieškovas patvirtino (duomenys neskelbtini) raštu. Atsakovė nurodo, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) laiške pats savanoriškai nurodė – citata: ,,Su R. (pastaba - R. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)) sutarėme, kad už įrangą aš gausiu 200 Eur plius, kadangi nebuvo aišku, kiek man sumokėti už neišnaudotas atostogas, tai per tą laiką įranga bus nuomojama ir iš viso, už įrangą, galutinė suma bus 436 Eur (200 Eur. + 1 mėn. nuomos mokestis pagal sutartį 236 Eur.)“. Tokiu būdu ieškovas patvirtino, kad yra sudaręs Pardavimo sutartį ir yra pardavęs ginčijamą kompiuterinę įrangą už 200 Eur ir sutinka, kad jam papildomai būtų išmokėtas mėnesio nuomos mokestis, t. y. 236 Eur, o ne 3186 Eur skolos, kaip ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai nurodo ieškinyje. Atsakovė nurodo, kad nuomos sutartis įsigaliojo, nutraukus darbo sutartį (duomenys neskelbtini) ir pasibaigė atsiskaičius su ieškovu, t. y. (duomenys neskelbtini). Visi kiti reikalavimai yra laikytini ieškovo siekiu pasipelnyti ir nepagrįstai pagerinti savo turtinę situaciją UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaita. Atsakovė už kompiuterinę įrangą buvo įsipareigojusi sumokėti 200 Eur ir nuomos mokestį iki atsiskaitymo už darbo santykius, t. y. atsakovė skolinga ieškovui 436 Eur, kuriuos sumokėjo ieškovui (duomenys neskelbtini). Ieškovo perduota kompiuterinė įranga yra šiuo metu bevertė, kadangi kompiuterinės įrangos nusidėvėjimas yra greitas. Atsakovė mano, kad 200 Eur suma buvo teisinga ir pagrįsta įrangos vertė (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis, sudarius minėtų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį, (duomenys neskelbtini) faktiškai pasibaigė, nes įrangos nuomotojas ir nuomininkas tapo tas pats asmuo – atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra sunkioje finansinėje būklėje, jos sąskaitos yra areštuotos.
Ieškovas dublike nurodo, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį klaidina teismą ir iškraipo ieškovo elektroninį (duomenys neskelbtini) laišką, nepaminėdama tame laiške ieškovo citatos toliau: ,,Tie pinigai turėjo ateiti kartu su paskutiniu atsiskaitymu, tai yra už neišnaudotas atostogas bei įsiskolinimą po to karto, kai pusę metų negavau algos. Paskutinis atsiskaitymas atėjo (duomenys neskelbtini), o apie atsiskaitymą už įrangą nebuvo jokios kalbos nuo tada, išskyrus mano skambučius, kurie naudos neatnešė, tai jau 7 mėnesius naudojatės ta įranga nei atsiskaitydami už ją nei mokėdami už nuomą, pagal vis dar galiojančią sutartį“. Atsakovė teismui meluoja, kad ji neva yra atsiskaičiusi su ieškovu ir neva yra sumokėjusi 436 Eur už ginčijamą kompiuterinę įrangą ir už vieno mėnesio nuomos mokestį. Ieškovas sutinka, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) ieškovui pervedė 370,60 Eur, bet ne 436 Eur. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepimu teismui pateikė 2 išrašus iš mokėjimo sąskaitos, vienoje - gavėjas M. S., mokėjimo duomenys – pagal įrangos nuomos sutartį, pervedimo suma 370,60 Eur, pavedimas atliktas (duomenys neskelbtini). Kitame išraše iš mokėjimo sąskaitos gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, mokėjimo duomenys 1411, pervedimo suma 65,40 Eur. Ieškovas nėra sudaręs Pardavimo sutarties dėl kompiuterinės įrangos nei žodinės, nei rašytinės. Nors atsakovė atsiliepime teigia, jog ieškovo perduota Kompiuterinė įranga yra šiuo metu bevertė, tačiau atsakovė (duomenys neskelbtini), atsiskaičiusi su ieškovu tik už neišnaudotas atostogas, nepasiūlė ieškovui išsimontuoti Kompiuterinės įrangos ir šiai dienai ja naudojasi.
Atsakovė triplike nurodo, kad vienas iš dalinių mokėjimų už įsigytą kompiuterinę įrangą dėl techninės buhalterijos klaidos buvo atliktas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (pervedimo suma 65,40 Eur). Šią klaidą, pastebėtą tik šios bylos metu, atsakovė nedelsiant ištaisys ir atskiru pranešimu pateiks Teismui ir ieškovui minėtos sumos pervedimo įrodymus atskirai. Ieškovo dubliko teiginys, kad ieškovas nėra sudaręs Pardavimo sutarties dėl kompiuterinės įrangos nei žodinės, nei rašytinės, yra visiškai deklaratyvus, niekuo neparemtas, prieštaraujantis atsakovės bei atsiliepime pateiktam elektroniniam susirašinėjimui su ieškovu, paties ieškovo cituojamam bei niekaip nepaneigtam dublike. Visiškai akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime pateikto susirašinėjimo (duomenys neskelbtini) laiške nurodyta ir dublike ieškovo pripažinta citata ,,Su R. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. L.) sutarėme <...>“ reiškia ne ką kita, o žodinės sutarties faktinį ir galutinį sudarymą. Taigi, atsakovė buvo sudariusi kompiuterinės įrangos pirkimo-pardavimo sutartį ir beveik visiškai atsiskaičius su ieškovu. Įrangos kaina laikytina aiški ir tinkamai atsakovės įrodyta. Ieškovas niekaip nepaneigė fakto, kad ieškovo perduota Kompiuterinė yra šiuo metu bevertė, nes kompiuterinės įrangos nusidėvėjimo laikas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimus yra labai greitas ir jos buhalterinė vertė yra artima 0. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė žodinę pirkimo - pardavimo kompiuterinės įrangos sutartį ir nevengia pagal ją atsiskaityti.
2021-09-28 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kai jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“, kadangi įmonę ketino įsigyti kita įmonė, jiems reikėjo dokumento, kuris įvardintų tinklo įrangą. Po patalpų pakeitimo visa tinklo įranga buvo ieškovo. Ieškovas surašė tinklo įrangos nuomos sutartį, kuri įsigaliotų tokiu atveju, jeigu ieškovas (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini), ieškovas išėjo iš darbo. Direktorė pasiūlė įrangą nupirkti ir pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį tuomet, kai ieškovui bus sumokėtas paskutinis atsiskaitymas kaip darbuotojui. Tačiau gavus paskutinį atsiskaitymą kaip su darbuotoju, toliau nebebuvo kalbos apie įrangos pardavimo pasirašymo sutartį. Ieškovas kelis kartus skambino R. L., su kuriuo kalbėjo apie įrangos pirkimą - pardavimą. Jis atidėliojo šį klausimą. Ieškovas (duomenys neskelbtini) pradėjo kontaktuoti su direktore. Kadangi neatsiskaitė pagal nuomos sutartį, tada ieškovas atvyko į įmonę pasiimti savo įrangos, bet jos jam neatidavė, sakė, kad pirma reikia nutraukti nuomos sutartį. Per visą laikotarpį, kai įmonė naudojosi ieškovo įranga, nebuvo sumokėta nė viena įmoka pagal nuomos sutartį. Dėl to ieškovas kreipėsi į advokatą ir tik po advokato kontakto su įmone, ieškovui buvo sumokėta 370,60 Eur suma. Ieškovas kreipėsi į įmonę, kad paaiškintų, kodėl tokio dydžio suma sumokėta, tačiau jam nepaaiškino. Įmonė naudojasi įranga, už ją nemoka, jos nėra įsigijusi ir ieškovui jos atsiimti neduoda. Įmonė kaip su darbuotoju (ieškovu) atsiskaitė (duomenys neskelbtini) (gal ir (duomenys neskelbtini)). Įmonė norėjo įsigyti įrangą, ketino pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį, bet nepasirašė. 370 Eur suma, kurią įvardina kaip pirkimo pardavimo mokestį, buvo pervesta (duomenys neskelbtini) ir tik po advokato pretenzijos. Ieškovas skambino bent 3 kartus R. L., kurių metu jie nurodė, kad arba pinigų neturi, ar sąskaitos yra „įšaldytos“, nė vieno pokalbio metu neįvardijo, kada atsiskaitys už nuomą. Ieškovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) lankėsi pas direktorę, bet direktorė įrangos jam neatidavė. Nė viena šalis neinicijavo įrangos nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovės pateiktas byloje susirašinėjimas elektroninio paštu yra su ieškovu. Ieškovas posėdžio metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) susirašinėjo elektroniniu paštu su įmone, buvo tartasi dėl 436 Eur sumos sumokėjimo, nes turėjo sumokėti vieną mėnesį po ieškovo darbo sutarties nutraukimo, todėl tartasi tik dėl vieno mėnesio nuomos mokesčio. Tuomet nuomos sutartis būtų pasibaigusi ir tuomet būtų buvęs įrangos pardavimas. Sumokėta yra 370,60 Eur suma, o 65,40 Eur nepervedė. Ieškovas nuomos mokestį skaičiavo už laikotarpį nuo jo išėjimo iš darbo, t. y. (duomenys neskelbtini), iki ieškinio pateikimo 2021-01-20. Skola nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021-01-20 yra 3186 Eur, minusuojant 370,60 Eur, skola susidaro 2815,40 Eur. Ieškovas atsisako reikalavimo dėl delspinigių, tokio atsisakymo pasekmės jam žinomos. Ieškovas nurodė, kad atsakovė sutiko, jog nuomos sutartis yra galiojanti, nes nesutiko grąžinti įrangos, kol sutartis nenutraukta.
Atsakovė 2021-09-28 teismo posėdyje nedalyvavo, atsakovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovės atstovei nedalyvaujant. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė apie teismo posėdį informuota tinkamai, taip pat į tai, kad ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovei nedalyvaujant, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovei nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) įsidarbino atsakovės įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalys sudarė nuomos sutartį (toliau – ir Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovas (nuomotojas) laikinai atlygintinai suteikė atsakovei teisę naudotis įranga: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (Nuomos sutarties 1 punktas). Vadovaujantis Nuomos sutarties 4 punkto nuostatomis, kol galioja darbo sutartis tarp nuomojo (ieškovo) ir nuomininko (atsakovės), nuomininkas (atsakovė) nemoka nuomos. Nutraukus darbo sutartį tarp nuomotojo ir nuomininko, nuomininkas įsipareigojo nuomotojui mokėti po 236 Eur per mėnesį nuomos mokestį, kuris mokamas kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki 5 mėnesio dienos už praėjusį mėnesį. Darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukti (duomenys neskelbtini).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2815,40 Eur skolą už įrangos nuomą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021-01-20 (ieškinio pareiškimo), nes, nutraukus darbo sutartį (duomenys neskelbtini), atsakovė už įrangos nuomą sumokėjo tik 370,60 Eur. Atsakovė, nesutikdama su pareikštais reikalavimais, nurodo, kad Nuomos sutartis pasibaigė (duomenys neskelbtini), šalims sudarius žodinę įrangos pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. įrangos nuomotojas ir nuomininkas tapo tuo pačiu asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Sutarties laisvės principas, kaip vienas iš civilinių santykių reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnis), leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnis). Tuo atveju, kai iš sutartinių santykių kyla ginčas, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. išaiškinti, kokios dalyvių tarpusavio teisės ir pareigos buvo sukurtos sutartimi.
Byloje nustatyta, kad šalis siejo nuomos teisiniai santykiai. Pagrindinis nuomos teisinių santykių požymis yra tas, kad nuomojamas turtas nuomininkui perduodamas naudotis ir valdyti arba tik naudotis, o nuomininkas turi pareigą už naudojimąsi turtu mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Nuomotojas turi sudaryti sąlygas išnuomotais daiktais nuomininkui naudotis realiai.
Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl Nuomos sutarties sudarymo fakto, tačiau, atsakovės teigimu, ši sutartis pasibaigė šalims sudarius žodinę įrangos pirkimo-pardavimo sutartį.
Įrodinėjimo taisyklės yra nustatytos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo našta pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Neabejotina, kad pagal civiliniame procese įtvirtintą rungimosi principą šalys ne tik turi įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos pačios remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, bet gali teikti ir kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes paneigiančius įrodymus. CPK 182 straipsnyje išvardytos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti. Kai kuriose civilinėse bylose materialiosios teisės normos nustato kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymą. Jose nurodoma, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo naštos paskirstymo tvarką negu CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017). Nagrinėjamo ginčo atveju materialiosios teisės normos nenustato kitokių įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių, todėl taikytinos bendrosios CPK įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės. Byloje taikytina bendroji įrodinėjimo taisyklė lėmė ieškovo procesinę pareigą įrodyti tokius faktus, kad jis yra atsakovės kreditorius, o atsakovė – jo skolininkė, t. y. atsakovės prievolės jam atsiradimo pagrindą ir piniginės prievolės dydį. Šie faktai, atsižvelgiant į ieškinyje nurodomus ieškovo reikalavimą pagrindžiančius argumentus, turėjo būti įrodinėjami pateikiant į bylą sutartinių teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovės susiklostymą patvirtinančius dokumentus, rašytinius įrodymus, kad būtent pagal šiuos dokumentus atsakovei buvo išnuomota kompiuterinė įrangą, už kurios nuomą atsakovė privalėjo atsiskaityti. Pagal civiliniame procese įtvirtintą rungimosi principą, atsakovė privalo įrodyti savo atsikirtimų faktinį pagrindą, t. y. kad šalys sudarė įrangos pirkimo-pardavimo sutartį.
Bylos duomenimis, nutraukus šalių darbo santykius nuo (duomenys neskelbtini), pagal Nuomos sutartį už ieškovo kompiuterinę įrangą atsakovė privalėjo mokėti 236 Eur per mėnesį. Atsakovės teigimu, šalys (duomenys neskelbtini) sudarė žodinę įrangos pirkimo-pardavimo sutartį, todėl Nuomos sutartis pasibaigė. Ieškovo teigimu, nors šalys ketino pasirašyti įrangos pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau šalys nei žodžiu, nei raštu nesudarė pirkimo-pardavimo sutarties. Iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys tarėsi dėl įrangos, kuri buvo išnuomota, pardavimo atsakovei – (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku ieškovas siūlė parduoti įrangos komplektą už 500 Eur, o iš (duomenys neskelbtini) susirašinėjimo matyti, kad šalys tarėsi dėl įrangos pardavimo už 200 Eur, taip pat 236 Eur apmokėjimo už nuomos vieną mėnesį, šios sumos turėjo būti sumokėtos ieškovui galutinai atsiskaitant su ieškovu pagal darbo sutartį, tačiau, bylos duomenimis, atsakovei (duomenys neskelbtini) atsiskaičius su ieškovu pagal darbo sutartį, už kompiuterinę įrangą nebuvo sumokėta.
Pagal CK 6.123 straipsnį, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma, taip pat prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa (CK 6.126 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovei kilo procesinė pareiga pagrįsti savo atsikirtimų į ieškinį teiginius ir pateikti įrodymus, kad ji nėra skolinga ieškovui pagal Nuomos sutartį, jog tarp šalių, kaip ji teigia, sudaryta įrangos pirkimo-pardavimo sutartis.
Vertinant, ar buvo sudaryta sutartis, svarbu išanalizuoti šalių elgesį derybų metu, t. y. ikisutartinių santykių požiūriu (šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto tam tikri santykiai, vadinami ikisutartiniais). Šių santykių šalys turi abipuses teises ir pareigas. Vykstant deryboms dėl sutarties sudarymo, pagrindinė abipusė šalių pareiga yra pareiga elgtis sąžiningai, kuri įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.193 straipsniuose.
Teismas pažymi, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi ir įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2016). Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, ginčo pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
Byloje nustatyta, kad šalys ketino sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau, įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokia sutartis buvo sudaryta. Atsakovė nurodo, kad ji iš ieškovo įsigijo kompiuterinę įrangą, už kurią atsiskaitė (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės pateiktų (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui sumokėjo 370,60 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „Pagal įrangos nuomos sutartį“, 65,40 Eur sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ieškovas patvirtino, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) sumokėjo 370,60 Eur. Teismas pažymi, kad nors atsakovė triplike nurodė, kad mokėjimas VMI atliktas dėl techninės buhalterijos klaidos ir atsakovė šią klaidą nedelsiant ištaisys, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė įrodymų, kad minėtą sumą pervedė ieškovui (CPK 178 straipsnis). Teismas atsakovės argumentus dėl atsiskaitymo už kompiuterinės įrangos įsigijimą vertina kaip nenuoseklius ir deklaratyvius, kadangi, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimo, jis atliktas pagal įrangos nuomos sutartį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šis mokėjimas galėjo būti atliktas pagal šalių susitarimą dėl įrangos pardavimo. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) mokėjimas atliktas gavus ieškovo (duomenys neskelbtini) pretenziją dėl skolos pagal Nuomos sutartį (CPK 185 straipsnis).
Pateikti įrodymus, patvirtinančius šalių susitarimą dėl įrangos pardavimo, susitarimo sąlygų, turėjo pati atsakovė. Nagrinėjamu atveju vien neapibrėžtų jos teiginių apie tai, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė žodinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiskaitė, nepakanka, nes jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Taigi minėti atsakovės argumentai, įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, savaime neįrodo nei šalių susitarimo dėl nuomojamos įrangos pardavimo, ką iš esmės ir turėjo įrodinėti atsakovė, nei kito teisėto prievolės pasibaigimo pagrindo.
Kaip minėta, ieškovas reikalauja, kad atsakovė sumokėtų įrangos nuomos mokestį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020-01-20. Vadovaujantis CK 6.477 straipsnio 1 dalimi, nuomos mokestis – tai pinigų suma, kurią nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui už tai, kad nuomotojas duoda jam laikinai valdyti ir naudotis nuomos sutartyje numatytu daiktu. Taigi, įstatymas nuomininko pareigą mokėti nuomos mokestį sieja su daikto perdavimu nuomininkui valdyti ir naudotis. CK 6.200 straipsnis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis.
Byloje nėra ginčo, kad nuo (duomenys neskelbtini) atsakovei atsirado prievolė mokėti įrangos nuomos mokestį. Nuomos sutartis sudaryta neterminuotai, nė viena iš šalių neinicijavo Nuomos sutarties nutraukimo. Ieškovas, teismo posėdžio metu davęs priesaiką, nurodė, jog jis kreipėsi į atsakovę dėl įrangos grąžinimo, tačiau atsakovė įrangos negrąžino. Duomenų, kad ieškovo išnuomota įranga jam grąžinta, nėra (CPK 178 straipsnis). Kadangi šalių sudaryta Nuomos sutartis yra galiojanti, atsakovė privalo mokėti sutartyje sulygtą nuomos mokestį, t. y. 236 Eur per mėnesį. Sprendžiant dėl prievolės mokėti nuomos mokestį tinkamo vykdymo, atsakovės argumentai, kad įranga šiuo metu yra bevertė, neturi teisinės reikšmės. Atsakovė nepateikė duomenų, kad būtų inicijavusi sutarties kainos pakeitimą arba grąžinusi įrangą.
Taigi remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, įvertinus Nuomos sutarties nuostatas, atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) privalėjo mokėti nuomos mokestį vadovaudamasi galiojančia Sutartimi. Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė yra sumokėjusi 370,60 Eur pagal Nuomos sutartį. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė (nuomotoja) tinkamai nevykdė Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir ieškovui laiku nemokėjo už įrangos nuomą, todėl ieškovas (nuomotojas) įgijo teisę iš atsakovės reikalauti sumokėti nuomos mokestį. Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš atsakovės sumokėti nuomos mokestį, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 2815,40 Eur skola (236 Eur * 13,5 mėn.) (CK 1.5 straipsnis, 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.477 straipsnis, CPK 177 ir 178 straipsniai, 185 straipsnis).
Dėl reikalavimo priteisti delspinigius atsisakymo
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 116,97 Eur delspinigių. 2021-09-28 teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti 116,97 Eur delspinigius, nurodė, kad reikalavimo atsisakymo teisinės pasekmės žinomos.
CPK 140 straipsnio 1 dalies numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
Ieškovo ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, todėl dalies ieškinio atsisakymas priimamas, civilinės bylos dalis pagal ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovei dėl delspinigių priteisimo nutraukiama.
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. O tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pažymėtina, jog procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-969/2020; 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-611/2021). Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, jog viena iš ginčo šalių yra fizinis asmuo, kita – juridinis asmuo, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2815,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų/ atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius jo turėtas 66 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovui atsisakius dalies reikalavimų, jam grąžintini 75 procentai žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti delspinigius, t. y. 2,25 Eur (3 Eur * 75/100) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Ieškovą byloje atstovavo advokatė Snaiguolė Mažeikienė, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1300 Eur už advokatės teisinę pagalbą (rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme) (el. bylos priedas, b. l. 8). Ieškovo nurodytos išlaidos už advokatės teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl ieškovo prašomos priteisti 1300 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.
Atsižvelgiant į galutinę bylos baigtį, t. y. iš esmės patenkinus visus ieškovo reikalavimus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 63 Eur žyminio mokesčio ir 1300 Eur atstovavimo išlaidų, priteistinos iš atsakovės ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, apmokėtos iš valstybės lėšų, sudaro 11,92 Eur. Atsižvelgiant į galutinę bylos baigtį, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
priimti ieškovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), dalies dėl delspinigių priteisimo atsisakymą ir civilinės bylos Nr. e2-6462-1019/2021 dalį dėl 116,97 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2815,40 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiolika eurų) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2815,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1363 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 11,92 Eur (vienuolika eurų 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.
Grąžinti ieškovui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2,25 Eur (du eurus 25 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. sausio 20 d. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jurgita Rimeikienė