Civilinė byla Nr. e2A-11-945/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17561-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.8.12; 3.3.1.20

 (S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 8 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,

sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei, Jolantai Žeimienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Greiderio paslaugos“ atstovams vadovui G. M. ir advokatui Kęstučiui Virbickui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AP turtas“ atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Greiderio paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Greiderio paslaugos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AP turtas“ dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Greiderio paslaugos“ (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „AP turtas“ (toliau – atsakovė) 6 516 Eur skolą, 426 Eur tiesioginius nuostolius, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. kovo 29 d. tarp ieškovės (rangovės) ir atsakovės (užsakovės) buvo sudaryta darbų pirkimo sutartis Nr. 4 (toliau – Sutartis), kurios 1 punkte buvo numatytas Sutarties dalykas – kelio, kurio plotas yra 2 047 m2, sankasos, žvyro pasluoksnio, skaldos pagrindo įrengimo darbai iš atsakovės medžiagų. 2021 m. kovo 31 d. atsakovė pervedė ieškovei 4 000 Eur avansą. 2021 m. balandžio 10 d. ieškovė pradėjo darbus. Kadangi kelio įrengimo darbai jau buvo pradėti (iškastos tranšėjos, išvedžiotos komunikacijos, užpiltos tranšėjos), atsakovės nurodymu ieškovė nuo sankasos pašalino augalinį dirvožemio sluoksnį, suformavo skersinius-išilginius nuolydžius, atliko sankasos sutankinimo darbus. Darbai buvo atliekami iš atsakovės medžiagų. Ieškovė įrengė 2 235 m2 sankasos, žvyro pasluoksnio ir skaldos pagrindą, t. y. kelią. Darbus ieškovė baigė 2021 m. birželio 10 d. Atsakovė neturėjo pretenzijų ieškovei nei Sutarties vykdymo metu, nei ją įvykdžius, 2021 m. birželio 17 d. pervedė ieškovei 2 000 Eur sumą. Ieškovei pabaigus Sutartyje numatytus darbus, 2021 m. liepos 7 d. atsakovei elektroniniu paštu buvo pateiktas pasirašyti 2021 m. liepos 5 d. atliktų darbų aktas Nr. 2021/07/01. 2021 m. liepos 9 d. buvo gautas atsakovės elektroninis laiškas, kuriame ji nurodė, jog atliktų darbų aktas atmetamas, nes atliktų darbų kiekis didesnis nei sutarta, reikalinga išpildomoji medžiaga (kontrolinė geodezinė), nepateikta kelio technologinė kortelė ir sutankinimo matavimo protokolai, kadangi atliekant darbus buvo pažeistos vandens, lietaus ir nuotekų komunikacijos, būtina gauti atsakingų asmenų parašus, kad pažeistos vietos tinkamai ištaisytos ir nėra pretenzijų, kadangi atliekant darbus buvo pažeista elektros linija, būtina pateikti remonto darbus atlikusios įmonės garantinį raštą dėl tinkamai pašalintų sugadinimų. Ieškovė 2021 m. liepos 11 d. pateikė atsakymą atsakovei, kad atliktų darbų kiekiai nesutampa, nes jie buvo pateikti netikslūs, nebuvo pateikti patvirtinti kelio projektai, atsakovės pateiktuose dokumentuose nėra rašoma apie technologines korteles ir sutankinimus, todėl matavimai nebus atliekami, vandens, lietaus, kanalizacijos nuotekų vamzdynai nebuvo pažeisti, išskyrus du stovus, kurie buvo atstatyti naujomis medžiagomis, ieškovė negavo jokių nusiskundimų iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl pažeisto kabelio. Ieškovė kreipėsi į antstolę R. P., kuri 2021 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų aktą įteikė atsakovei. 2021 m. rugsėjo 7 d. gautas atsakovės pranešimas, kad iš ieškovės nebuvo gauta darbų priėmimui būtina informacija ir matavimai, todėl buvo užsakyti kontroliniai geodeziniai matavimai, sutankinimo ir kiti matavimai, siekiant įsitikinti, ar atliktų darbų kokybė atitinka statybos techniniuose reglamentuose nustatytus reikalavimus. Ieškovė 2021 m. spalio 6 d. pasirašė vienašalį atliktų darbų aktą Nr. 2021/07/01, tą pačią dieną išsiuntė atsakovei pretenziją, vienašalį atliktų darbų aktą ir 2021 m. spalio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GP Nr. 721 12 516 Eur sumai be PVM, 15 144,36 Eur sumai su PVM. 2021 m. spalio 8 d. gautas atsakovės atsakymas į pretenziją, kad darbų atlikimo metu ieškovė iš atsakovės neprašė pateikti jokios informacijos ar dokumentų, kurie jai buvo būtini darbams atlikti, darbų priėmimui būtina dokumentacija nepateikta iki šiol, todėl atsakovė buvo priversta samdyti atestuotą laboratoriją tyrimams atlikti, juos atlikus paaiškėjo, jog atlikti darbai neatitinka patvirtintų techninių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju buvo įrenginėjamas vietinės reikšmės kelias, todėl Sutartyje ir jos prieduose neįtvirtinus, jog prieš darbų perdavimą būtini tam tikri matavimai/bandymai, taip pat neįtvirtinus, kad vykdant Sutartį privalomos konkrečios taisyklių nuostatos, atsakovė neturėjo pagrindo atsisakyti priimti darbus, remiantis neatliktais matavimais ir neigiamais atliktų tyrimų rezultatais. Atsakovė Sutarties pagrindu ieškovei yra sumokėjusi 6 000 Eur, todėl liko skolinga 6 516 Eur.

3.       Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti darbus efektyviai pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudojant visus reikiamus įgūdžius ir žinias. Darbų atlikimo metu ieškovė per giliai nukasė buvusį viršutinį sluoksnį, todėl buvo apgadinti jau nutiesti nuotekų tinklai, pažeisti nutiesti elektros tinklai. Šiuos pažeidimus ištaisė pati ieškovė, darbų atlikimui pasamdydama rangovus savo nuožiūra. Per gilus viršutinio sluoksnio pašalinimas sąlygojo ir padidėjusį atsakovės pateiktų medžiagų sunaudojimą. Atliekant darbus, būtent ieškovė nurodydavo kokių medžiagų ir kokį kiekį pateikti, atsakovė tiekė ieškovės nurodomas medžiagas, kurias priėmė ieškovės darbuotojai. Atsakovei užbaigus darbus ir pateikus atliktų darbų aktą, iš ieškovės buvo paprašyta pateikti darbų priėmimui būtiną dokumentaciją – išpildomąją medžiagą, kelio technologinę kortelę ir sutankinimo protokolus. Ieškovė atsisakė pateikti prašomus dokumentus, todėl atlikti darbai negalėjo būti priimti. UAB „Laboratoriniai tyrimai“ atlikus tyrimus paaiškėjo, kad atlikti darbai neatitinka norminių reikalavimų, dėl ko taip pat negali būti priimti. Be to, ieškovė nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl ji įrengė didesnio ploto kelią, nei su ja buvo sutarta.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovės atsakovei 2 000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą byloje ir 1 210 Eur išlaidų už ekspertizę atlyginimą, valstybei 26,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą.

5.       Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų sutikusi su darbų kiekio ir bendros kainos padidėjimu ar šalys būtų sudariusios papildomą susitarimą. Atsižvelgęs į tai, kad nėra įrodymų apie šalių susitarimą keisti darbų kiekius ir kainą, teismas vertino, jog ieškovė jai tinkamai įvykdžius įsipareigojimus negalėjo įgyti reikalavimo teisės į didesnę negu Sutartyje nurodytą sumą (13 780,47 Eur (su PVM)), todėl atsakovės pagal Sutartį neapmokėtą sumos dalį, į kurią tinkamai įvykdžius įsipareigojimus ieškovė turėtų reikalavimo teisę, sudarytų ne 9 144,36 Eur, o 7 780,47 Eur (su PVM).

6.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įsipareigojo įrengti tik dalį kelio, kurio plotis neatitinka D kategorijos gatvei keliamų pločio reikalavimų, be to, ieškovė neįsipareigojo atlikti visų D kategorijos gatvės įrengimo darbų, o įsipareigojo atlikti jų dalį – sankasos, žvyro pasluoksnio, skaldos pagrindo įrengimo darbus. Nepaisant to, teismo vertinimu, bet kokie kelio įrengimo darbai turėjo atitikti teritorijų planavimo dokumentuose ir šalių sudarytoje Sutartyje nurodytus reikalavimus. Teismas nusprendė, kad suprojektuota ieškovės įrenginėta gatvė turėjo būti D kategorijos ir ieškovė įvykdė tik dalį jos įrengimo darbų, tačiau net ir šioje dalyje nei naudotos medžiagos, nei darbai neatitiko Sutarties reikalavimų.

7.       Teismas, įvertinęs teismo ekspertizės aktą, pažymėjo, kad atsakovės atsisakymas pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą, motyvuojant tuo, jog nepateikta darbų priėmimui būtina dokumentacija, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl atsakovė neprarado teisės remtis atliktų darbų trūkumais. Teismas nurodė, kad atsakovė į bylą pateikė 2020 m. gruodžio mėn. parengtus brėžinius, bendrą dangų planą, kvartalo aukščių planą ir kitą projektinę dokumentaciją, vykdant kelio tiesimo darbus atsakovė disponavo reikiama projektine dokumentacija, su šia dokumentacija turėjo galimybę susipažinti ir ieškovė, kuri, teismo vertinimu, siekdama tinkamai įvykdyti darbus privalėjo pateikti informaciją atsakovei apie jai darbų atlikimui reikalingus duomenis. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalys aktyviai bendradarbiavo rengdamos kelią – atsakovė teikė medžiagas ieškovei, siuntė laiškus dėl atliktų darbų trūkumų (2021 m. birželio 6 d. el. laiškas, kuriame nurodomos pažeistų komunikacijų vietos), 2021 m. birželio 10 d. keitėsi informacija mobiliąja programa (siuntė objekto nuotraukas), derino kelio aukštį ir būsimo asfalto aukštį (2021 m. birželio 14 d. susirašinėjimas mobiliojoje programoje), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų reikalavusi pateikti papildomą projektinę dokumentaciją ar bet kokią informaciją, susijusią su gatvės įrengimu.

8.       Teismas konstatavo, kad nors Sutartyje šalys nurodė vienas medžiagas (skaldos pagrindo įrengimas), faktiškai vežamos ir klojamos buvo kitos (grūsto betono atliekos). Nors medžiagos, iš kurių buvo atliekami darbai (grūsto betono atliekos), neatitiko Sutartyje nurodytų medžiagų (skaldos), tačiau nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė būtų informavusi atsakovę apie tai, jog naudojant kitas medžiagas gali keistis darbų rezultatas. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo sukurtas darbų rezultatas buvo su trūkumais ir tai turi reikšmės priimant sprendimą, tačiau neigiamų pasekmių riziką dėl to teismas paskirstė atsižvelgdamas į įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.648 straipsnio 2 ir 6 dalies), kuris turi būti taikomas šioje byloje, reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų paneigti duomenis, nustatytus atsakovės atliktais ir užsakytais matavimais, nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog kelio darbai buvo atlikti tinkamai – ką nurodo ir ekspertas 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo ekspertizės akto 2.4.5 ir 2.4.6 papunkčiuose. Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti darbus efektyviai, pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodama visus reikiamus įgūdžius ir žinias, tačiau nesilaikė ne tik kokybės reikalavimų, tačiau pažeidė ir sutarties vykdymo terminus – įsipareigojo baigti darbus iki 2021 m. gegužės 12 d. (Sutarties 2 punktas), tačiau priėmimo perdavimo aktą pati ieškovė surašė 2021 m. liepos 5 d., o atsakovei el. paštu pateikė 2021 m. liepos 7 d. Atsižvelgęs į šią aplinkybę, teismas atmetė ieškovės argumentus, kuriais įrodinėjamas gerai atliktų darbų faktas, t. y., kad atsakovė neturėjo pretenzijų ieškovei nei Sutarties vykdymo metu, nei ją įvykdžius, ir jau po ieškovės atliktų darbų 2021 m. birželio 17 d. pervedė ieškovei 2 000 Eur sumą. Teismas nustatė, kad ši suma buvo pervesta dar iki ieškovei parengiant priėmimo–perdavimo aktą, taip pat iki atsakovei atliekant detalesnius atliktų darbų tyrimus. Konstatavęs, kad byloje neegzistuoja atsakovės pareiga sumokėti pagal ieškovės reikalavimą, nes nėra pagrindo išvadai, jog darbus buvo atsisakyta priimti nepagrįstai ar jie buvo atlikti tinkamai ir laiku, teismas atmetė ieškinio reikalavimus.

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

9.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Teismas netinkamai aiškino CK 6.694 straipsnio 4 ir 5 dalis, reglamentuojančias darbų perdavimą ir priėmimą, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos. Ieškovei pasirašius vienašalį atliktų darbų aktą, atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ji pagrįstai atsisakė jį pasirašyti. Atsakovė atliktų darbų aktą atsisakė pasirašyti dėl to, kad ieškovė turėjo atlikti bandymus ir kontrolinius matavimus, tačiau jie yra neigiami. Nei Sutartis, nei įstatymai, nei darbų pobūdis nenumatė ieškovės pareigos prieš darbų pridavimą atlikti bandymus ir/ar kontrolinius matavimus. Atsakovė prieš darbų pridavimą neprašė atlikti statinio apkrovimo plokšte bandymo iš rangovės UAB „Visava“, todėl atsakovė tokių bandymų neturėjo teisės prašyti ir iš ieškovės. Be to, ekspertizės akte buvo nurodyta, jog darbų bandymai turėjo būti nustatomi statinio projekte. Kadangi atsakovė turėjo parengti statinio projektą, tačiau to nepadarė, ieškovė neturėjo atlikti jokių bandymų (įskaitant statinio apkrovimo plokšte).

1.2.                       Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes nenurodė argumentų, kodėl atmetė visus ieškovės įrodymus, kurie prieštaravo teismo išvadoms, taip pat nenurodė, kokį konkretų bandymą turėjo atlikti ieškovė.

1.3.                       Teismas pažeidė rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis) reglamentuojančias nuostatas, nes ieškovei, kuri pasirašė atliktų darbų aktą ir vienašalį darbų aktą, perkėlė pareigą įrodyti, jog ieškovė neturėjo prieš darbų pridavimą atlikti bandymus ir/ar matavimus.

1.4.                       Teismas pažeidė pareigą nešališkai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybes, pernelyg didelę reikšmę suteikė 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo ekspertizės aktui, kurio išvados yra neišsamios, neaiškios, jį parengė reikiamos kvalifikacijos dėl klausimų, susijusių su teritorijų planavimo dokumentais, neturintis teismo ekspertas, taip pat teismas nemotyvuotai atmetė ieškovės 2023 m. sausio 17 d. ir 2023 m. vasario 17 d. prašymus dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo (CPK 212, 216, 218 straipsniai). Teismas, nurodęs, jog ieškovės atlikti darbai turėjo atitikti teritorijų planavimo ir Sutartyje numatytus reikalavimus, rėmėsi tik ekspertizės aktu. Teismas neatsižvelgė, kad ekspertas nurodė, jog nagrinėjamu atveju privalėjo būti parengtas statinio projektas, o nustatęs, kad tokio dokumento bylos medžiagoje nėra, formaliai konstatavo, jog atlikti darbai neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų. Nei Sutartis, nei įstatymas nenumatė, jog statinio projektą turi rengti ieškovė. Tai, kad teritorijų planavimo dokumente (duomenys neskelbtini) g. nurodyta kaip D kategorijos gatvė, savaime nereiškia, jog būtent dėl tokios gatvės įrengimo susitarė šalys. Ekspertas žodžiu paaiškino, jog šalys galėjo susitarti ir dėl statybinio kelio įrengimo, o tam jokio projekto nereikėjo.

1.5.                       Teismas, padaręs išvadą, jog darbų atlikimui naudotos medžiagos neatitiko Sutartyje nurodytų medžiagų, ir dėl to nusprendęs, kad ieškovės sukurtas darbų rezultatas yra su trūkumais, peržengė ginčo šalių nustatytas teisminio nagrinėjimo ribas. Atsakovė niekur nebuvo nurodžiusi, jog atliktų darbų akto nepasirašė dėl nekokybiškų darbams atlikti naudotų medžiagų. Atsakovė neteigė, jog darbams atlikti naudotos medžiagos neatitiko Sutartyje nurodytų medžiagų. Priešingai, atsakovė patvirtino, jog darbai buvo atliekami iš atsakovės medžiagų, kuri jas ir atvežė.

1.6.                       Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, kasacinio teismo praktiką dėl šių taisyklių aiškinimo ir taikymo, nes teismo vidinį įsitikinimą grindė ne visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, o vien tik išimtinai atsakovei palankiais įrodymais, nevertindamas ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų.

10.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovės apeliacinį skundą, apeliacinio proceso nenutraukus, ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Teismo sprendimas buvo priimtas 2023 m. kovo 17 d., todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2023 m. balandžio 17 d. Ieškovė apeliacinį skundą pateikė 2023 m. balandžio 18 d., pasibaigus teismo darbo laikui, todėl praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Paduodama apeliacinį skundą, ieškovė neprašė atnaujinti termino apeliaciniam skundui paduoti ir teismas nepriėmė rezoliucijos šį terminą atnaujinti. Paaiškėjus, jog ieškovė yra praleidusi terminą apeliaciniam skundui paduoti, apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas.

2.2.                      Ieškovė, kaip profesionalė, privalėjo žinoti ir raštu informuoti atsakovę, kad jai bus reikalingas projektas, statybos leidimas, tačiau to nepadarė. Taip pat ieškovė turėjo raštu įspėti atsakovę, kad jai pateiktos medžiagos yra netinkamos, anksčiau atlikti darbai trukdo pasiekti reikiamą rezultatą, tačiau to nepadarė. Dėl to ieškovė negali remtis aplinkybėmis, kad atsakovė (užsakovė) neįvykdė savo pareigų, apie kurias ieškovė neįspėjo atsakovės. Be to, gavusi neteisėtus atsakovės nurodymus (tokių negavo, nes neįspėjo), ieškovė turėjo nutraukti Sutartį, o ne juos vykdyti.

2.3.                      Viso susirašinėjimo ir derybų metu ieškovė nei karto neužsiminė, jog jai reikia papildomos projektinės ar kitokios dokumentacijos tam, kad galėtų atlikti sutartus darbus.

2.4.                      Sutartį parengė ieškovė, todėl visi galimi Sutarties sąlygų neaiškumai aiškintini atsakovės naudai.

2.5.                      Visuose atliktų darbų aktuose, įskaitant pasirašytą vienašališkai, ieškovė nurodo, jog ji atliko visus sutartus darbus, įskaitant ir skaldos įrengimo darbus, todėl jos teiginiai, kad buvo susitarta, jog dar vėliau bus klojama skalda, neatitinka tikrovės.

2.6.                      Iki ieškovės darbų atlikimo pradžios jokie kelio įrengimo darbai nebuvo pradėti, buvo tik išvedžiotos atskiros komunikacijos tam, kad, ieškovei atlikus darbus, nereiktų jų ardyti.

2.7.                      Darbai buvo atlikti iš atsakovės pateiktos medžiagos, tačiau ši faktinė aplinkybė neatleidžia ieškovės nuo pareigos pasiekti normatyviniuose aktuose nustatytą darbų rezultatą.

2.8.                      Ieškovė privalėjo pateikti duomenis, kaip atlikti darbai, nes be tokių duomenų objektyviai neįmanoma atsakyti, ar nustatyti trūkumai gali būti pašalinti. Ieškovė nenurodė jokių standartų, pagal kuriuos ji atliko darbus. Ieškovės atlikti darbai neatitinka normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, todėl atsakovė pagrįstai nepriėmė ieškovės atliktų darbų. Tai, kad atsakovė vykdo statybas, dėl ko turi naudotis keliu, nereiškia, jog ieškovės darbai atlikti tinkamai.

2.9.                      Atsakovė siūlė ieškovei darbus atlikti iš naujo ir tuo tikslu nustatė papildomą terminą Sutarčiai įvykdyti, tačiau ieškovė nesutiko to padaryti, todėl bylos nagrinėjimo metu vienašališkai buvo nutraukta ginčo Sutartis.

2.10.                      Byloje nėra ginčo, jog pareiga parengti statybos projektą teko atsakovei, tačiau jai tokios aplinkybės tapo žinomos tik po teismo ekspertizės atlikimo.

2.11.                      Detaliajame plane nurodyti sprendiniai yra pakankamai aiškūs ne tik teismo eksperto kvalifikaciją turinčiam asmeniui, bet ir visiems kitiems asmenims Ekspertizės akte nurodytos išvados paremtos konkrečiais teisės aktais ir detaliojo plano sprendiniais.

2.12.                      Pati ieškovė nurodė, jog darbų rezultatai buvo netinkami, nes atsakovė patiekė nekokybiškas medžiagas, todėl teismas turėjo vertinti ir šiuos argumentus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

11.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą, kadangi, atsakovės teigimu, ieškovė praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti ir šis nebuvo atnaujintas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas 2023 m. kovo 17 d., apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 straipsnio 1 dalis), todėl paskutinė diena apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimo paduoti buvo 2023 m. balandžio 17 d. (CPK 74 straipsnio 5 dalis). Nors ieškovės apeliacinis skundas teisme užregistruotas 2023 m. balandžio 19 d., ieškovė jį per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą padavė 2023 m. balandžio 18 d. (CPK 1751 straipsnio 8 dalis), t. y. tik vieną dieną praleidusi apeliacinio skundo padavimo terminą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas; teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas rezoliucija priėmė ieškovės pateiktą apeliacinį skundą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jis atnaujino vieną dieną praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, nepaisant to, kad rezoliucijoje atskirai to neakcentavo. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo apeliaciniam procesui nutraukti.

13.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 2021 m. kovo 29 d. tarp šalių buvo sudaryta darbų pirkimo sutartis Nr. 4, kurioje šalys susitarė, kad ieškovė (rangovė) per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo, bet ne vėliau kaip nuo 2021 m. balandžio 12 d. (2 punktas), įrengs kelio, kurio plotas 2 047 m2, sankasos, žvyro pasluoksnio, skaldos pagrindo įrengimo darbus iš atsakovės (užsakovės) medžiagų, adresu: (duomenys neskelbtini) (1 punktas). Vadovaujantis Sutarties 4.1 punktu, darbų vertė yra 1 m2 5,60 Eur be PVM ir 6,78 Eur su PVM, bendra darbų vertė – 11 463,20 Eur (be PVM) ir 13 780,47 Eur (su PVM). 2021 m. kovo 31 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 4 000 Eur avansą pagal Sutarties 4.2 punktą, taip pat 2021 m. birželio 17 d. atsakovė pervedė ieškovei 2 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas pagal sutartį“. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė nesumokėjo likusios sumos pagal Sutartį, tarp šalių kilus ginčui dėl ieškovės atlikto statybos rangos darbų rezultato ir atsakovės pareigos už jį sumokėti.

14.       Atsakovė atsisakymą pasirašyti ieškovės parengtą 2021 m. liepos 5 d. atliktų darbų aktą Nr. 2021/07/01 grindė tuo, jog: 1) atliktų darbų kiekis didesnis nei sutarta; 2) reikalinga išpildomoji medžiaga (kontrolinė geodezinė), nepateikta kelio technologinė kortelė ir sutankinimo matavimo protokolai; 3) atliekant darbus pažeistos vandens, lietaus ir nuotekų komunikacijos, todėl būtina gauti atsakingų asmenų parašus, kad pažeistos vietos tinkamai ištaisytos ir nėra pretenzijų; 4) atliekant darbus buvo pažeista elektros linija, todėl būtina pateikti remonto darbus atlikusios įmonės garantinį raštą dėl tinkamai pašalintų sugadinimų. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad šalių sudarytoje Sutartyje nebuvo numatytas reikalavimas prieš darbų rezultato pridavimą atlikti atsakovės įvardintus kontrolinius matavimus, pati atsakovė vėliau nebepalaikė argumentų dėl komunikacijų ir elektros linijos pažeidimų, atsisakymas atsiskaityti buvo grindžiamas pertekliniu darbų kiekiu ir darbų rezultato kokybės trūkumu – nepakankamu sutankinimu. Ieškovei nesutikus neatlygintinai pašalinti atliktų darbų trūkumus ar atlikti darbus iš naujo, atsakovė 2022 m. rugsėjo 21 d. pranešimu nurodė vienašališkai nutraukianti Sutartį, praėjus 30 d. nuo pranešimo išsiuntimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nutraukusi Sutartį, atsakovė neprašė ieškovės grąžinti pagal Sutartį sumokėtos pinigų sumos, be to, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir ją nagrinėjant žodinio proceso tvarka buvo išsiaiškinta, kad atsakovė neprašo ir darbų kainos sumažinimo, o atsisakymą atsiskaityti su ieškove sieja su jos nekokybiškai atliktais darbais, kurių trūkumų šalinimas lėmė nuostolius, viršijančius likusią nesumokėtą kainos dalį.

15.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sutartyje buvo aiškiai apibrėžta, kokio statybos rangos darbų rezultato yra siekiama – įrengti kelio, kurio plotas 2 047 m2, sankasos, žvyro pasluoksnio, skaldos pagrindą iš atsakovės medžiagų. Nors ieškovė įrodinėja, kad tarėsi dėl laikino statybinio kelio, jokie byloje esantys įrodymai to nepatvirtina. Ieškovė pateikė šalių ikisutartinį susirašinėjimą elektroniniu paštu 2021 m. vasario 22 d., iš kurio matyti, kad atsakovė siūlė daryti kelią dviem etapais: iš pradžių pigus žvyras ir maltas betonas, o įpusėjus statybas – geras žvyras ir dolomito skalda, tačiau tokia darbų eiga Sutartyje nėra užfiksuota. CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentem taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ši taisyklė grindžiama logika, kad šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad ateityje ji būtų aiškinama vienodai. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2022). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Sutartį ir jos sąlygą dėl darbų rezultato parengė būtent ieškovė. Ji to neneigė ir neįrodinėjo aplinkybės, kad abi šalys derėjosi dėl ginčo sutarties sąlygos formuluotės, todėl, remiantis contra proferentem taisykle, nuostatą dėl Sutarties dalyko pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškino ją pasiūliusios šalies, šiuo atveju ieškovės, nenaudai. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad pati ieškovė reikalavo topografinės nuotraukos, darbai buvo atliekami įvertinant sklypo ir apskaitos prietaisų aukštį, kas būtų neaktualu, jeigu būtų planuota, pasinaudojus laikinu keliu, jį vėliau išardyti ir perdaryti iš naujo. Be to, viršutinio sluoksnio iš skaldos įrengimas neleidžia abejoti, kad ieškovė turėjo paruošti kelio pagrindą asfaltavimui ar trinkelių klojimui.

16.       Byloje nėra ginčijama, kad šalys buvo sutarusios, jog viršutinis sluoksnis bus įrengtas ne iš dolomitinės skaldos, o iš pigesnės atsakovės pristatytos medžiagos. Atsakovė pripažino, kad kitame projekte anksčiau šalių įgyvendintame projekte taip pat buvo panaudotas smulkintas betonas. Be to, nurodydama trūkumus, dėl kurių nepriėmė ieškovės atliktų darbų, atsakovė neužsiminė apie tai, kad nėra dolomitinės skaldos sluoksnio, nors tikrai apie tai žinojo, nes darbai buvo atliekami iš atsakovės medžiagų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad darbų vykdymo eigoje šalys sutarė dėl medžiagos keliui įrengti pakeitimo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad pasikeitė tikslas, kuriam buvo įrenginėjamas kelias.

17.       Pažymėtina, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams, kaip specialiosios, prioritetiškai taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams. Statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veikla ir kt., reglamentuojami imperatyviųjų viešosios teisės normų (Statybos įstatymo, jį lydinčių poįstatyminių aktų, statybos techninių reglamentų, kt.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

18.       Kaip minėta, atsakovė, atsisakydama priimti ieškovės atliktus darbus, akcentavo technologinius trūkumus, tačiau iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad atsakovės siekis buvo darbų rezultatą padaryti kuo pigiau, pro pirštus žiūrint į reikalavimus turėti projektą, fiksuoti darbų eigą ir pan. Kita vertus, byloje nekonstatuota, kad ieškovė būtų įspėjusi atsakovę, jog dėl projekto nebuvimo, įstatymuose nustatytų reikalavimų nesilaikymo ar atsakovės ketinamų naudoti medžiagų nebus pasiektas norimas rezultatas. Ieškovė, būdama statybų srities specialistė ir veikdama savo rizika, atliko kelio įrengimo darbus, žinodama (ar turėdama žinoti), kokie reikalavimai taikomi tokio pobūdžio darbams, taip pat kad tam tikrų medžiagų, neatitinkančių kokybės reikalavimų, panaudojimas gali turėti įtakos atliekamų darbų tinkamumui, kokybei. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad verslininkas, įsipareigojęs vykdyti statybos rangos sutartį, už jos netinkamą įvykdymą atsako be kaltės, taigi žinoti apie statybos rangos sutartimi siekiamam tikslui įgyvendinti tinkamus ir netinkamus darbų atlikimo būdus, medžiagas, kt. ir turėti darbo įgūdžius yra jo pareiga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Dėl to būtent rangovui nustatyta pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie grėsmę atliekamo darbo tinkamumui dėl darbo atlikimo būdo ar kitų CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių. Rangovas nuo šios pareigos neatleidžiamas, nepaisant to, kad jis turi pagrindą manyti, jog užsakovas pats turi žinoti įspėjimo turinį sudarančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014). Taigi, ieškovei, kaip profesionalei, suvokiančiai, kokį rezultatą reikia pasiekti, galiojo įstatyminės pareigos neatlikti darbų, jei negalima pasiekti rezultato, pranešti apie nekokybiškas medžiagas ir t. t. Net ir tai, kad buvo įrenginėjamas pagrindas pusei kelio, nekeičia esmės, nes, kaip žinoma, toje dalyje, kuriai pagrindą buvo įsipareigojusi įrengti ieškovė, galiausiai buvo paklota danga (trinkelės ar asfaltas), kai pagrindas kitai kelio pusei vis dar nebuvo paruoštas.

19.       Vertindama ieškovės atliktų statybos rangos darbų rezultatą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo ekspertizės aktu, konstatavo, jog ieškovės atlikti kelio darbai neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, o šie neatitikimai gali būti pašalinami prieš tai jau įrengtą statinį išardant ir darbus atliekant iš naujo. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovės atliktų darbų vietoje buvo išklotos trinkelės, užtiestas asfaltas, t. y. atsakovė naudojasi darbų rezultatu. Tuo pačiu byloje nėra jokių įrodymų, kad visas ieškovės atliktų darbų rezultatas buvo išardyti, tebuvo teikiami įrodymai, kad reikėjo šalinti trūkumus ir tų trūkumų šalinimas kainavo brangiau.

20.       Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad kitos įmonės atliko kelio taisymo ir tvarkymo darbus, kurių vertė – 13 334,38 Eur be PVM. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad nėra šių darbų apmokėjimą patvirtinančių duomenų, taip pat nėra aišku, ar tikrai darbai atlikti ginčo objekte. Atsakovei 2024 m. vasario 26 d. prieš pat teismo posėdį pateikus papildomus duomenis apie atliktus mokėjimus, taip pat apie tai, kad atsakovė neturi kitų nekilnojamojo turto objektų, kur galėtų būti atliekami aptariamo pobūdžio darbai, ieškovė nebepalaikė minėtų savo argumentų.

21.       Teisėjų kolegija, spręsdama, ar atsakovės pateiktuose dokumentuose fiksuotus darbus galima vertinti kaip trūkumų šalinimą, ar kaip technologinį procesą, kai po naudojimo statybų procese prieš trinkelių klojimą ar asfaltavimą ieškovės paruoštą pagrindą reikėjo aptvarkyti, pažymi, kad atsakovė buvo nuosekli ir ieškovės atliktų statybos rangos darbų rezultato netinkamą kokybę akcentavo iš karto (darbų perdavimo metu). Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė UAB „Laboratoriniai tyrimai“ atlikto statinio apkrovimo plokšte tyrimo rezultatus, kuriuose buvo užfiksuoti ieškovės atliktų darbų trūkumai. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovės vadovas įrodinėjo ne darbų kokybę (rezultato atitikimą normatyviniams reikalavimams), bet įrengiamo kelio laikinumą, t. y. aplinkybes, kad negalima taikyti kelio reikalavimų laikinam įrenginiui.

22.       Kaip minėta, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atlikta ekspertizė, 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo ekspertizės akte nurodyta, kad atlikti kelio (sankasos, žvyro pasluoksnio, skaldos pagrindo) darbai neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, juos įvertinus, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-686/2015). Nepaisant to, kad ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog ekspertas tik formaliai konstatavo, kad atlikti darbai neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, ji nepateikia jokių įrodymų šiam savo teiginiui pagrįsti, todėl teisėjų kolegija su tuo susijusius apeliacinio skundo argumentus vertina kaip deklaratyvius. Ieškovė nurodė po teismo ekspertizės atlikimo nuvykusi į darbų atlikimo vietą, užfiksavusi dalyje teritorijos sudėtas trinkeles ir atlikusi bandymus, tačiau atsakovė pateikė duomenis, kad tuo metu jau buvo atlikti dangos tvarkymo darbai, todėl ieškovės bandymų rezultatai neturi įrodomosios reikšmės šioje byloje. Be to, atsakovei atliekant bandymus nekokybiškas rezultatas fiksuotas ne ten, kur vėliau buvo liejamas asfaltas, bet įvažiavime, kuriame vėliau buvo įrenginėjamos trinkelės. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė įrodė jos darbų trūkumų nebuvimą, t. y. vietoje, kurią pati ieškovė nurodė kaip atsakovės baigtą įrengti ir naudojamą pagal paskirtį. Vadovaujantis CK 6.655 straipsnio 1 dalimi, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Kadangi būtent rangovo, o ne užsakovo pareiga yra užtikrinti, kad atlikti darbai atitiktų ne tik sutartyje nustatytus darbų kokybės reikalavimus, bet ir normatyvinius statybos dokumentus, ieškovei atlikus darbus, kurie neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, negalima pripažinti pagrįstu ir apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovė neįrodė pagrindo atsisakyti pasirašyti atliktų darbų aktą egzistavimo. 

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutartyje šalys buvo aiškiai sutarusios, jog jos dalykas – kelio, kurio plotas 2 047 m2, sankasos, žvyro pasluoksnio, skaldos pagrindo įrengimo darbai iš atsakovės medžiagų. Ieškovė 2021 m. liepos 5 d. atliktų darbų akte Nr. 2021/07/01 nurodė atlikusi 2 235 m2darbų, t. y. 188 m2 daugiau, nei šalys buvo sutarusios, ir reikalavo atsakovės sumokėti už šiuos ieškovės papildomai atliktus darbus. Byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė dėl šio papildomo darbų kiekio, o ieškovė 2021 m. liepos 11 d. atsakyme į atsakovės pretenziją teigė, jog atliktų darbų kiekiai nesutampa, nes jie buvo pateikti netikslūs, nebuvo pateikti kelio patvirtinti projektai. Kaip nustatyta šioje byloje, būtent ieškovė, kaip rangovė, turėjo pareigą žinoti, kokiu būdu atliekami tokio pobūdžio darbai, informuoti atsakovę apie kliūtis pasiekti Sutartyje nustatytą rezultatą. Darytina išvada, kad dėl pačios ieškovės kaltės atliktas didesnis, nei tarp šalių buvo sutarta, darbų kiekis negali būti pagrindu reikalauti iš atsakovės sumokėti už šiuos darbus, įvertinant ir aplinkybę, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai ir atsakovė turėjo išlaidų ieškovės atliktų darbų trūkumams pašalinti.

24.       Priešingai, nei nurodė ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismui prieš bylos išnagrinėjimą iš esmės, tiek ir apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateiktuose dokumentuose fiksuota ne tik trinkelių klojimo ir asfaltavimo darbai, bet ir ieškovės paruošto pagrindo tvarkymas, o šių darbų kaina, kaip teisingai nurodė atsakovė, net didesnė, nei ieškovės atliktų darbų kaina. Nors byloje nėra ginčo, kad atsakovė naudojasi ieškovės atliktų darbų rezultatu, tačiau šiuo atveju esminis klausimas – kiek kainavo trūkumų šalinimas, ar jų vertė didesnė už nesumokėtą darbų kainos dalį. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismui atsakovė pateikė skaičiavimą, kuris leidžia spręsti, kad ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimas kainavo daugiau, nei ieškovės atliktų ir atsakovės neapmokėtų darbų vertė, nepaisant to, kad ieškovė jų padarė netgi daugiau, nei Sutartyje buvo susitarusios šalys.

25.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo pareigą reglamentuojančias nuostatas, taip pat kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

26.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje neegzistuoja atsakovės pareiga sumokėti ieškovės reikalaujamą pinigų sumą, nes nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti darbus, taip pat kad darbai buvo atlikti tinkamai ir laiku. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai taikė įrodinėjimo standartą, įrodinėjimo naštą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovės reikalavimų nepagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei teko pareiga įrodyti atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus egzistavimą. Kadangi ieškovė neįgyvendino jai tenkančios įrodinėjimo naštos, ieškovei tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

27.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, ji neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą. Atsakovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Marius Bartninkas

 

 

                Egidijus Tamašauskas

 

 

                Lina Žemaitienė