Administracinė byla Nr. eA-1764-822/2024

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00527-2024-5

                Procesinio sprendimo kategorija 8.6.2

(S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 24S38955 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. vasario 16 d. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Sprendime nurodyta, jog R. J. į Lietuvos Respubliką atvyko 2023 m. spalio 3 d. su Lietuvos Respublikos išduota nacionaline D viza Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo nuo 2023 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 29 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius 2023 m. spalio 11 d. sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, viza buvo panaikinta. Pareiškėjas neturi kitos galiojančios vizos ar leidimo gyventi. Panaikinus vizą, pareiškėjas iš šalies neišvyko, todėl R. J. nuo 2023 m. spalio 26 d. Šengeno erdvėje yra neteisėtai. Pareiškėjui 2024 m. vasario 2 d. įteiktas Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo jis įpareigojamas savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. vasario 16 d. Pareiškėjas įspėtas, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies.

3.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Pareiškėjas pažymėjo, kad nebuvo įvertintos aplinkybės dėl pareiškėjo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) susituokė su S. O. O., kurios nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje – (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu taip pat yra nuolatinė šeimos gyvenamoji vieta. Nebuvo įvertintos aplinkybės, jog pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 6 d. sudarė darbo sutartį Nr. 23/09/06 su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Gretvėja“ ir buvo priimtas dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Bendradarbiaujant UAB „Ventinis“ direktoriui G. R., 2023 m. lapkričio mėnesį Migracijos departamento internetiniame puslapyje buvo užpildyta anketa – tarpininkavimo raštas dėl pareiškėjo laikino leidimo gyventi Lietuvoje gavimo. Nuo minėtos anketos užpildymo buvo laukiama atsakymo iš Migracijos departamento, tačiau pareiškėjui nebuvo pateikta jokia informacija. Tik pačiam pareiškėjui 2024 m. sausio mėnesio pabaigoje – vasario pradžioje susisiekus su Migracijos departamentu, buvo pranešta, kad jam panaikinta viza. Sprendime pažymėta, jog Sprendimo įteikimo metu dalyvavo vertėjas, tačiau jokio vertėjo nebuvo. Būti kartu su pareiškėju įteikiant jam Sprendimą buvo paprašyta UAB „Ventinis“ direktoriaus G. R., kuris ir rašė tekstą lietuvių kalba. Minėti atsakovo veiksmai yra nesuderinami su gero administravimo principu. Migracijos departamentas šiuo atveju neatliko individualaus vertinimo. Šios aplinkybės įrodo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti, neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų bei viešojo administravimo išsamumo, objektyvumo principų, todėl turi būti panaikintas.

4.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko su Lietuvos Respublikos išduota nacionaline D viza Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo nuo 2023 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 29 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2023 m. spalio 11 d. sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, viza buvo panaikinta. Pareiškėjas neturi galiojančios vizos ar leidimo gyventi, todėl pareiškėjas nuo 2023 m. spalio 26 d. Šengeno erdvėje yra neteisėtai. Pareiškėjas iki paskutinės savo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dienos vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negavo. Pareiškėjas esant nurodytoms aplinkybėms negali įteisinti savo buvimo Lietuvos Respublikoje.

6.       Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato baigtinį sąrašą pagrindų, kai leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas asmeniui, kuris negali būti grąžintas ar išsiųstas iš Lietuvos Respublikos (nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos arba negali grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 1301 straipsnyje nurodytų aplinkybių, arba užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę, arba išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, arba užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių). Pareiškėjas šių pagrindų neatitinka. Tam, kad pareiškėjas įteisintų savo buvimą Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

7.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į Įstatymo 128 straipsnyje numatytas aplinkybes. Pareiškėjas 2024 m. vasario 2 d. buvo apklaustas, jo klausta apie jo pragyvenimo lėšų šaltinį Lietuvos Respublikoje, turimus šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, socialinius, ekonominius, kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas atsakė, kad jo pragyvenimo lėšų šaltinis – jo asmeninės lėšos, turimų ryšių su Lietuvos Respublika nenurodė.

8.       Migracijos departamento Šiaulių skyriaus 2024 m. vasario 2 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad priimant Sprendimą buvo atsižvelgta į pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, į tai, kad pareiškėjas neturi socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, pareiškėjas neturi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo priimtas dirbti UAB „Gretvėja“ ar kurioje nors kitoje įmonėje Lietuvos Respublikoje.

9.       Pareiškėjas savo skunde nenurodė Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių jis negali būti grąžintas į savo kilmės valstybę, taip pat Įstatymo numatyta tvarka pareiškėjas neprašė Migracijos departamento pratęsti Sprendimu nustatyto įpareigojimo išvykti termino Įstatymo 128 straipsnio numatytais pagrindais.

 

II.

 

10.       Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo R. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikiną Migracijos departamento 2024 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 24S38955, kuriuo (duomenys neskelbtini) pilietis R. J. grąžinamas į (duomenys neskelbtini), galiojimo sustabdymą.

11.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog iki paskutinės savo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dienos vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negavo. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjas negali įteisinti savo buvimo Lietuvos Respublikoje čia pasilikdamas. Teismas, atsižvelgdamas į Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, sprendė, kad pareiškėjas tam, jog įteisintų savo buvimą Lietuvos Respublikoje, privalo išvykti iš šalies.

12.       Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, vadovaudamasis 125 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Įstatymo 127 straipsnio 1, 31 ir 6 dalimis, atsižvelgdamas į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas faktines aplinkybes bei nenustatęs Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, priėmė pagrįstą Sprendimą įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę iki 2024 m. vasario 16 d. ir įspėjo pareiškėją, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

13.       Teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į Įstatymo 128 straipsnyje numatytas aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 2 d. buvo apklaustas. Pareiškėjo klausta apie jo pragyvenimo lėšų šaltinį Lietuvos Respublikoje, turimus šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, socialinius, ekonominius, kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas atsakė, kad jo pragyvenimo lėšų šaltinis – jo asmeninės lėšos, turimų ryšių su Lietuvos Respublika nenurodė. Migracijos departamento Šiaulių skyriaus 2024 m. vasario 2 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad priimant Sprendimą buvo atsižvelgta į pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, į tai, kad pareiškėjas neturi socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, pareiškėjas neturi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo priimtas dirbti UAB „Gretvėja“ ar kurioje nors kitoje įmonėje Lietuvos Respublikoje.

14.       Teismo vertinimu, pareiškėjas savo skunde nenurodė Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pagrindų, dėl kurių pareiškėjas negali būti grąžintas į savo kilmės valstybę, taip pat Įstatymo numatyta tvarka pareiškėjas neprašė Migracijos departamento pratęsti Sprendimu nustatyto įpareigojimo išvykti termino Įstatymo 128 straipsnio numatytais pagrindais.

15.       Teismo įsitikinimu, pareiškėjo teiginiai, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ nuostatų, yra nepagrįsti. Sprendime nurodyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius 2023 m. spalio 11 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjui viza buvo panaikinta, pareiškėjas neturi kitos galiojančios vizos ar leidimo gyventi, panaikinus vizą pareiškėjas iš šalies neišvyko, jis nuo 2023 m. spalio 26 d. Šengeno erdvėje yra neteisėtai (100 dienų). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjas minėto sprendimo įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad jis iki paskutinės savo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dienos vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negavo. Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1, 31  ir 6 dalimis, atsižvelgus į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę. Sprendime taip pat nurodyta, jog per šiame Sprendime nustatytą terminą neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka ir terminas.

16.       Teismo vertinimu, Migracijos departamento Sprendimo motyvai (Sprendimo motyvai išdėstyti pačiame Sprendime) yra iš esmės aiškūs, Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įstatymų nuostatomis. Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus ir teismų praktiką.

17.       Teismas, įvertinęs anksčiau minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatė Sprendimo neteisėtumo pagrindų, darė išvadą, jog pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

18.       Pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl netenkintas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III.

 

19.       Pareiškėjas R. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.

20.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, atsižvelgė į Įstatymo 128 straipsnyje numatytas aplinkybes. 

21.       Pareiškėjas teigia, kad teismas neįvertino skunde nurodytų aplinkybių, jog nors Sprendime pažymėta, kad Sprendimo įteikimo metu dalyvavo vertėjas, tačiau jokio vertėjo nebuvo. Būti kartu su pareiškėju įteikiant jam Sprendimą buvo paprašyta UAB „Ventinis“ direktoriaus G. R., kuris ir rašė tekstą lietuvių kalbą. Būtent G. R. ir galėjo patvirtinti aplinkybes, jog pareiškėjas apklausos metu nurodė jo turimus ryšius su Lietuvos Respublika bei kitus svarbius duomenis, įrodančius Įstatymo 128 straipsnyje numatytų aplinkybių buvimą. Todėl teismas, siekdamas tinkamai ir objektyviai įvertinti minėtas aplinkybes, turėjo teisę teismo posėdyje apklausti G. R.. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas remdamasis tik atsakovo nurodymu, jog pareiškėjas buvo tinkamai apklaustas, o ne objektyviais duomenimis, padarė išvadą, kad pats pareiškėjas nurodė, jog ryšių su Lietuvos Respublika neturi.

22.       Sprendime bei teismo sprendime nurodytos aplinkybės apie pareiškėjo ekonominių bei socialinių ryšių nebuvimą su Lietuvos Respublika yra nepagrįstos bei neatitinka realios faktinės padėties. Tiek Migracijos departamentas, tiek teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo šeiminiais ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) susituokė su S. O. O., kurios deklaruota bei nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje – (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu taip pat yra nuolatinė šeimos gyvenamoji vieta. Pareiškėjo šeima yra sudariusi buto nuomos sutartį, nuomos sutarties terminas iki 2024 m. gruodžio 31 d., be to, pasibaigus minėtam nuomos sutarties terminui, sutartis gali būti pratęsta. R. J. ir S. O. O. ne tik susituokė, bet ir susilaukė vaiko – (duomenys neskelbtini) jiems Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), gimė sūnus D. J. S. O. O. bei jos vaikai D. J. ir D. K. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjo šeimos narys – sūnus D. K. lanko (duomenys neskelbtini). Minėtos aplinkybės ir pateikti dokumentai akivaizdžiai įrodo, kad pareiškėją ir Lietuvos Respubliką sieja itin tamprūs socialiniai ryšiai. Todėl nesuprantami tiek Migracijos departamento, tiek teismo argumentai, jog pareiškėjo nesieja jokie socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika.

23.       Teismas formaliai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo įsidarbinimu. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 6 d. su UAB „Gretvėja“ sudarė darbo sutartį Nr. 23/09/06 dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Visgi, minėta įmonė negalėjo pareiškėjo įdarbinti teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi yra priimtas Sprendimas. Pareiškėjas surado kitą darbdavį – UAB „Ventinis“, su kuriuo preliminariai susitarė dėl įsidarbinimo minėtoje įmonėje. Bendradarbiaujant UAB „Ventinis“ direktoriui G. R. 2023 m. lapkričio mėnesį Migracijos departamento internetiniame puslapyje buvo užpildyta anketa – tarpininkavimo raštas dėl pareiškėjo laikino leidimo gyventi Lietuvoje gavimo. Nuo minėtos anketos užpildymo buvo laukiamo atsakymo iš Migracijos departamento, tačiau pareiškėjui nebuvo pateikta jokia informacija. Tik tada, kai pats pareiškėjas 2024 m. vasario 2 d. nuvyko į migracijos skyrių, buvo pranešta, kad jam panaikinta viza.

24.       Po skundo teismui pateikimo pareiškėjas vėl kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu suteikti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau atsakymas buvo neigiamas. Taip pat dokumentai nepriimami ir iš pareiškėjo sutuoktinės. Dėl biurokratinių kliūčių pareiškėjas ne tik nepagrįstai grąžinamas į (duomenys neskelbtini), tačiau negali gauti dokumentų, kurie reikalingi gyventi kartu su šeima, ją rūpintis ir išlaikyti, kadangi sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose ir negali dirbti. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjo šeima patiria itin didelius išgyvenimus bei yra pažeidžiami ne tik pareiškėjo, bet ir jo šeimos (taip pat ir mažamečių vaikų) teisėti interesai.

25.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neatsižvelgė į Įstatymo 128 straipsnyje nustatytas aplinkybes. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 2 d. buvo apklaustas, priimant Sprendimą buvo atsižvelgta į jo buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, į tai, kad pareiškėjas neturi socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, pareiškėjas neturi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas). Atsakovas mano, kad jis neturėjo pareigos pareiškėjo prašyti pateikti papildomų dokumentų.

27.       Atsakovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių jis negali būti grąžintas į savo kilmės valstybę, taip pat Įstatymo numatyta tvarka pareiškėjas neprašė Migracijos departamento pratęsti ginčijamu Sprendimu nustatyto įpareigojimo savanoriškai išvykti termino Įstatymo 128 straipsnio numatytais pagrindais.

28.       Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad dėl įvairių biurokratinių kliūčių jis negali gauti dokumentų, kurie reikalingi gyventi kartu su šeima. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nuo 2023 m. spalio 26 d. Šengeno erdvėje yra neteisėtai, todėl pagal Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatas jis negali pateikti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, būdamas Lietuvos Respublikoje neteisėtai. Iki pareiškėjo teisėto buvimo pabaigos nei pareiškėjas, nei UAB „Ventinis“ pareiškėjo vardu neteikė prašymų išduoti jam leidimą laikinai gyventi. Tam, kad pareiškėjas įteisintų savo buvimą Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos, todėl jo teigiamas negalėjimas gauti dokumentų, reikalingų gyventi kartu su šeima, yra susijęs ne su biurokratinėmis kliūtimis, bet Įstatymo nuostatomis ir pareiškėjo neveikimu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

29.       Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjas grąžinamas į užsienio valstybę, įpareigojant savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisėtumo ir pagrįstumo.

30.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

31.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas, nustatė, kad pareiškėjas neturi galiojančios vizos ar leidimo gyventi, todėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovas atsižvelgė į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

32.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikintas Sprendimas, nes nebuvo įvertintos esminės aplinkybės dėl pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuva. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu, be kita ko, pateikė santuokos liudijimą, vaiko gimimo liudijimą, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, buto nuomos sutartį, sutuoktinės ir vaikų leidimų laikinai gyventi kopijas, pažymą apie vaiko mokyklos lankymą ir kt. Iš pareiškėjo patektų dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) susituokė su S. O. S., kurios deklaruota bei nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje – (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu taip pat yra nuolatinė šeimos gyvenamoji vieta. Pareiškėjo šeima yra sudariusi buto nuomos sutartį, nuomos sutarties terminas iki 2024 m. gruodžio 31 d., be to, pasibaigus minėtam nuomos sutarties terminui, sutartis gali būti pratęsta. R. J. ir S. O. O. ne tik susituokė, bet ir susilaukė vaiko – (duomenys neskelbtini) jiems Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), gimė sūnus D. J. S. O. O. bei jos vaikai D. J. ir D. K. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjo šeimos narys – sūnus D. K. lanko(duomenys neskelbtini). 

33.       Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse preambulės šeštoje konstatuojamoje dalyje nurodyta, jog pagal bendruosius Europos Sąjungos teisės principus sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs Direktyvos bei nacionalinių teisės aktų nuostatas ir tikslus, yra pažymėjęs, kad jei sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, nesvarbu, kokia procedūra naudojama (įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos), paaiškėja, jog yra aplinkybių, dėl kurių šio užsieniečio grąžinimas į užsienio valstybę, gali būti neįmanomas, tokios aplinkybės privalo būti visapusiškai ir išsamiai įvertintos prieš priimant sprendimą dėl asmens grąžinimo į užsienio valstybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011).

34.       Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę (Įstatymo 130 str. 1 d.). Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (Įstatymo 130 str. 2 d.).

35.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, byloje nustatytas aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir išvada, kad šiuo atveju Migracijos departamentas tinkamai ir išsamiai atliko pareiškėjo situacijos vertinimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Migracijos departamentas nenustatė visų klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių.

36.       Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

37.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Ši teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

38.       Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

39.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, bylos rašytinę medžiagą, skundžiamo Sprendimo turinį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamento Sprendimas atitinka aukščiau aptartus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam sprendimui.

40.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas aktyviai nesiekė išsiaiškinti aplinkybių, susijusių su pareiškėju. Iš byloje esančio pareiškėjo apklausos lapo matyti, kad pareiškėjo apklausos metu buvo prašyta nurodyti gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis ir asmenų, pas kuriuos atvyko ar gyveno Lietuvos Respublikoje duomenis. Tačiau nurodyta aplinkybė nereiškia, kad Migracijos departamentas turi nebesiekti apklausos metu surinkti duomenis, reikalingus įvertinti, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes bei tai, ar nėra Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę.

41.       Iš Sprendimo turinio nėra galima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis informacijos, susijusios su pareiškėju, vertinimas, kadangi Sprendimo motyvuojamoje dalyje apsiribota tik pareiškėjo neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje trukmės įvardijamu.

42.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į šiuo konkrečiu atveju nustatytas faktines aplinkybes, dėl Sprendimo motyvuotumo bei išsamumo trūkumų teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti skundžiamo Sprendimo teisėtu ir pagrįstu ir tai lemia, kad Sprendimas turi būti panaikintas.

43.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priimant Sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl jis laikytinas neteisėtu (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Todėl Sprendimas naikintinas, o Migracijos departamentas atitinkamai įpareigotinas priimti naują sprendimą.

44.       Teisėjų kolegija pažymi, jog neįpareigoja Migracijos departamento priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą. Šiuo atveju teismo įpareigojimas apsiriboja tik nurodymu Migracijos departamentui iš naujo atlikti veiksmus, kurie šiuo nagrinėjamu atveju teismo pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

45.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų, šeimos narių turimus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kt. yra svarbūs priimant sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo ir turėtų būti vertinami. Atsižvelgdama į tai, kad Migracijos departamentas įpareigotinas priimti naują sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, teisėjų kolegija dėl šių papildomų įrodymų nepasisako, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Migracijos departamentas, priimdamas naują sprendimą, turėtų pateiktus įrodymus vertinti kartu su kitais įrodymais.

46.       Kiti proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra nereikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

47.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo apskųstas Sprendimas panaikinamas ir Migracijos departamentas įpareigojamas priimti naują sprendimą.

48.       Pareiškėjas prašė atlyginti 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

49.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jam atlygintinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

50.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

51.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2024 m. vasario 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. DKI 19 ir 2024 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymą.

52.       Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus bei 7 punkte nurodytus koeficientus, taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjui taip pat priteistinas 22,50 Eur žyminis mokestis už skundo padavimą pirmosios instancijos teismui.

53.       Pareiškėjui, be kita ko, priteistinas žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą apeliacinės instancijos teismui – 15 Eur. 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies ­2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo R. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 24S38955 ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą.

Priteisti pareiškėjui R. J. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti pareiškėjui R. J. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) žyminį mokestį už skundo padavimą pirmosios instancijos teismui.

Priteisti pareiškėjui R. J. žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą apeliacinės instancijos teismui 15 Eur (penkiolika eurų).

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjos                Jolanta Malijauskienė

 

 

                Milda Vainienė

 

 

                Skirgailė Žalimienė