Civilinė byla Nr. 2S-1054-796/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00615-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.24

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys S. B. (S. B.), I. B., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja antstolė Vida Daugirdienė kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl sankcijos suinteresuotam asmeniui (skolininkei) I. B. taikymo už teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-41-639/2020, nevykdymą, baudą skiriant suinteresuoto asmens (išieškotojo) S. B. naudai. Antstolė nurodė, kad antstolės kontoroje 2020 m. gegužės 8 d. pagal išieškotojo S. B. prašymą buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/20/00327 pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-41-639/2020 dėl tėvo S. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. (A. B.) tvarkos. S. B. dar 2020 m. gegužės 6 d. kreipėsi į antstolį nurodydamas, kad vaiko motina I. B. nevykdo teismo sprendimo ir draudžia tėvui bendrauti su sūnumi. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7183-1067/2020 I. B. nubaudė vienkartine 30,00 Eur bauda S. B. naudai. Paskirtą baudą I. B. sumokėjo. 2020 m. gruodžio – sausio mėn. S. B. antstolei pateikė pranešimus, kad I. B. uždraudė sūnui bendrauti su tėvu, todėl negalėjo pasimatyti su sūnumi 2020 m. gruodžio 16 d., 18 d., 19 d., 20 d., 23 d. S. B. teigimu, vaiko motina nurodė, kad neišleis sūnaus švęsti Naujųjų metų, taip pat sūnus negalės vykti į tėvo namus 2021 m. sausio 1 d., 2 d., 3 d. dėl to, kad paskelbtas visuotinis karantinas. Jis stengėsi vaiko motinai paaiškinti, kad yra visiškai sveikas ir turi teisę matytis su sūnumi. Anot S. B., vaikas yra įbaugintas karantinu, taip pat vaiko motina teikia vaikui tikrovės neatitinkančią informaciją, klaidina sūnų, kad jis nebendrautų ir kviečiamas nevažiuotų su tėvu į jo namus, nevyktų pas senelius iš tėvo pusės, kurie labai myli anūką. Antstolė pareiškime taip pat nurodė, kad 2020 m. gruodžio 17 d. buvo susisiekta su I. B., ji pakartotinai informuota, kad teismo sprendimą privalo vykdyti ir leisti tėvui bendrauti su sūnumi. I. B. paaiškino, kad artimiausiu metu neleis tėvui susitikti su sūnumi, nes yra įsitikinusi, kad dėl paskelbto karantino teismų sprendimai nėra vykdytini. S. B. informavo antstolę, kad negalėjo su sūnumi pasimatyti ir bendrauti pagal šiuos vykdomajame rašte nurodytus punktus, t. y.: pagal 1 punktą, kuriame nurodyta, kad tėvas su sūnumi bendrauja kiekvieną trečiadienį, tačiau vaiko motina nesuteikė galimybės bendrauti su vaiku 2020 m. gruodžio 16 d., 23 d., 30 d.; pagal 2 punktą, kuriame nurodyta, kad tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, tačiau vaiko motina nesuteikė galimybės bendrauti su vaiku 2020 m. gruodžio 18 d., 19 d., 20 d.; pagal 3 punktą, kuriame nurodyta, kad tėvas su sūnumi bendrauja kas antrais metais per Naujųjų metų šventes, tačiau vaiko motina nesuteikė galimybės bendrauti su vaiku 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. sausio 1 d., 2 d., 3 d.

2.       Suinteresuotas asmuo I. B. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad tėvui bendrauti su vaiku nedraudžia, antstolės pareiškime nurodytomis dienomis tėvas buvo susitikęs su vaiku, išskyrus 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. sausio 1 d., 2 d., 3 d., kai tėvas pats nebuvo atvykęs į susitikimą su vaiku. Be to, S. B. nepateikė jai pažymėjimo, kad neturi koronaviruso infekcijos. Ji siūlė bendrauti tėvui su sūnumi nuotoliniu būdu.

3.       Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė 2021 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje davė išvadą ir nurodė, kad situacija dėl tėvo bendravimo su vaiku yra sudėtinga ir šis klausimas yra keliamas ilgą laiką, tačiau bendravimas šiai dienai nėra atkurtas. Pagalba šeimai buvo nutraukta, tačiau pastaruoju metu vėl inicijuota, tėvai sutiko bendradarbiauti. Tėvų skyrybų metu skyriuje tėvui bendraujant su vaiku jų ryšys buvo šiltas, jaudinantis, vaikas tokio negalėtų suvaidinti. Atstovė taip pat atkreipė dėmesį į byloje esančias nuotraukas, kuriose nematyti nei vaiko baimių, nei abejonių, nei slogių nuotaikų. Šiuo metu iš bylos medžiagos matyti itin neigiamas vaiko nusiteikimas tėvo atžvilgiu. Atstovės nuomone, pats vaikas, atsižvelgiant į jo amžių, tokios neigiamos ir tokios kategoriškos nuomonės negalėjo susiformuoti, tiesiog jis girdi neigiamus dalykus ir juos yra išmokęs. Pažymėjo ir tai, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, turi didesnę įtaką vaikui per kasdienį bendravimą, todėl privalo padėti įveikti iškilusius sunkumus bendraujant su skyrium gyvenančiu tėvu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimas tenkintas, suinteresuotam asmeniui (skolininkei) I. B. skirta vienkartinė 500,00 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo S. B. naudai. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1       Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-41-639/2020, dėl kurio vykdymo nagrinėjamu atveju kilo ginčas, nustatyta, kad tėvas S. B. su sūnumi A. B. bendrauja kiekvieną trečiadienį, kas antrą savaitgalį, sprendime nustatyta tvarka per šventes bei 14 dienų iš eilės vaiko atostogų metu.

4.2       Antstolės surašytame 2021 m. sausio 5 d. akte užfiksuota, kad suinteresuotas asmuo S. B. pateikė antstolei pareiškimus, kad suinteresuotas asmuo I. B. uždraudė sūnui bendrauti su tėvu, todėl jis negalėjo pasimatyti su sūnumi 2020 m. gruodžio 16 d., 18 d., 21 d., 28 d., taip pat 2021 m. sausio 4 d. Antstolė bylos nagrinėjimo metu papildomai pateikė teismui 2021 m. birželio 25 d. aktą, kuriame užfiksuota, kad tėvui su sūnumi nebuvo suteikta galimybė bendrauti 2021 m. sausio 13 d., 15 d., 16 d., 17 d., 20 d., 27 d., 2021 m. kovo 17 d., 24 d., 26 d., 27 d., 28 d., 31 d., 2021 m. balandžio 7 d., 9 d., 10 d., 11 d., 14 d., 2021 m. birželio 23 d. 2021 m. rugpjūčio 10 d. akte nurodyta, kad tėvui su sūnumi nebuvo suteikta galimybė bendrauti 2021 m. birželio 30 d., 2021 m. liepos 7 d., 14 d., 16 d., 21 d., 28 d., 30 d.

4.3       Suinteresuotas asmuo I. B. neneigia, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki šiol vaiko ir tėvo bendravimas pagal įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą tvarką nevyksta. Nors atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad tėvui bendrauti su vaiku 2020 m. gruodžio – 2021 m. sausio mėn. neleido dėl pandemijos, siūlė nuotolinį bendravimą, tačiau dėl tolesnio tėvo ir sūnaus nebendravimo suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad vaikas bendrauti su tėvu nenori, tėvo bijo. 

4.4       Nagrinėjamoje byloje vaiko nuomonė buvo išklausyta individualaus jo pokalbio su teismo psichologe metu. Psichologės išvadoje užfiksuota, kad vaikas išreiškia nenorą susitikti ir bendrauti su savo tėvu S. B., kadangi tėvas negražiai bendrauja su močiute, negražiai kalba apie mamą, pristoja, geria alų, degtinę ir konjaką, rūko, nežaidžia, rodo animacinius filmukus, kurių vaikas vėliau išsigąsta, yra aptaškęs vaiką lediniu, nešvariu vandeniu iš upės, negražiai elgiasi su mama, yra išmetęs vaiką į gatvę su temperatūra, kai jam buvo trys metukai, nori per prievartą pasiimti vaiką gyventi pas save, yra neadekvatus ir piktas žmogus, meluoja, yra tampęs vaiką už plaukų, kai vaikas dar nemokėjo vaikščioti, nieko nedovanoja (išskyrus telefoną, kurį vėliau reikėjo nuplauti, kad jis nesmirdėtų), įvedė į telefoną slaptažodį, linki vaikui blogo, pavyzdžiui, kad jis susirgtų, tą patį vaikas galvoja ir apie kitus savo šeimos narius iš tėvo pusės.

4.5       Suinteresuotų asmenų vaikas išreiškia labai neigiamą nuomonę apie savo tėvą ir jo giminaičius ir ši jo nuomonė lemia jo nenorą bendrauti su tėvu. Teismo vertinimu, vaiko nenoro bendrauti su vienu iš tėvų negalima tapatinti su vaiko interesais. Taip pat teismas privalo įvertinti vaiko nenoro bendrauti su vienu iš tėvų ir priešiškumo jam priežastis. Vaiko nuomonė negali būti suabsoliutinama ir turi būti vertinama kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuris iš tėvų yra atsakingas už tokios vaiko nuomonės susiformavimą. Kaip pažymėjo vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė, vaiko amžiui nėra būdinga savarankiškai susiformuoti tokią neigiamą ir kategorišką nuomonę apie tėvą. Psichologės išvadoje užfiksuoti duomenys, kad dalį neigiamos informacijos vaikas sužinojo iš mamos, taip pat tai, kad po pokalbio apsikabino mamą ir pranešė „viską pasakiau teisingai“. Tai leidžia daryti išvadą, kad vaikas, formuodamasis nuomonę apie tėvą, yra stipriai įtakojamas mamos.

4.6       Kaip užfiksuota psichologės išvadoje, vaiko pyktis ir baimės, susijusios su tėvu, galimai neturi realaus pagrindo, taip pat pastebimas ir stiprus vaiko noras atstovauti bei ginti mamos interesams, besąlygiškai atstumiant savo tėvą bei kitus šeimos narius iš jo pusės. Tėvų tarpusavio nesutarimai itin neigiamai veikia vaiko emocinę bei psichologinę būseną, jo identiteto formavimąsi, kelia įvairias baimes bei nesaugumo jausmą. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje yra pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos vaiko ir tėvo bendravimo akimirkos, taip pat vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad vaikui ir tėvui bendraujant skyriuje buvo matomas šiltas jų ryšys. Jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių netinkamą tėvo elgesį vaiko atžvilgiu, byloje nėra. O suinteresuotas asmuo, nepaisydama vaiko interesų, ne tik formuoja neigiamą nepilnamečio vaiko nuomonę apie tėvą, bet ir yra įtraukusi jį į tėvų teisminius ginčus.

4.7       Vaiko tėvai nebendradarbiauja, kad vaiko ir tėvo bendravimo tvarka būtų vykdoma, taip pat su vaiku gyvenanti vaiko motina, atsižvelgdama į susiklosčiusią sudėtingą situaciją, nesiūlo jokių kitų tėvo bendravimo su vaiku alternatyvų, teisindamasi mažareikšmėmis priežastimis (kad tėvo vaikui nupirktas telefonas įkrito į vandenį) arba pati dirbtinai kurdama įtampą (tėvo atvažiavimo laiku vaikas turėtų nutraukti buvimą prie jūros ir dėl to patirtų neigiamas emocijas). Konstatuotina, kad suinteresuotas asmuo I. B. neieško sutarimo su vaiko tėvu, kad būtų vykdoma teismo nustatyta bendravimo tvarka, taip pat neieško jokio kito geriausio būdo vaikui bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu. Yra pagrindas konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo I. B. teismo sprendimo nevykdo ir būtent dėl jos veiksmų yra susiformavęs vaiko nenoras bendrauti su tėvu.

4.8       Suinteresuotas asmuo I. B. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių nevykdomas teismo sprendimas. Todėl ji turi prisiimti savo elgesio, suformuojant neigiamą vaiko nuomonę apie tėvą bei sukeliant vaikui realaus pagrindo neturinčias baimes ir nenorą bendrauti su tėvu, pasekmes. Nepilnamečio vaiko ir išieškotojo bendravimas yra apsunkintas dėl skolininkės veiksmų, nors skolininkė turėtų siekti ne sumažinti vaiko ir tėvo bendravimą, o kad nenukentėtų vaiko interesai, jį skatinti ir dėti pastangas, kad tas bendravimas būtų maksimalus. Bauda skolininkei skirtina ne už tai, kad vaikas atsisako bendrauti su tėvu, tačiau už tai, kad skolininkė, be kita ko, nevykdo iš teismo sprendimo kylančios pareigos kooperuotis su nepilnamečio vaiko tėvu ir aktyviais veiksmais skatinti vaiko ir tėvo bendravimą, taip pat susilaikyti nuo bet kokių veiksmų bauginant vaiką, neigiamai vertinant tėvą, įtraukiant vaiką į tėvų teisminius ginčus, manipuliuojant jo jausmais, kurie nulemtų vaiko nenorą bendrauti su tėvu.

4.9       Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7183-1067/2020 suinteresuotam asmeniui jau buvo paskirta vienkartinė 30,00 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymą, tačiau skolininkė savo veiksmų nepakeitė. Teismo nuomone, esant itin konfliktiškiems tėvų santykiams ir to nulemtai sudėtingai vaiko psichologinei būsenai, tėvai turi ieškoti būdų, kaip užtikrinti tėvo ir vaiko bendravimą vaiko interesus labiausiai atitinkančiu būdu. Periodinėmis išmokomis už kiekvieną dieną paskirta bauda galėtų sukelti naujus šalių ginčus dėl baudos skaičiavimo bei bendravimo tvarkos vykdymo ir apsunkintų abiejų tėvų pareigą į bendravimo tvarkos vykdymą žvelgti geriausių vaiko interesų požiūriu. Teismas įvertino tai, kad teismo sprendimas dėl suinteresuoto asmens kaltės nevykdomas itin ilgai, prieš tai paskirta nuobauda nepasiekė savo tikslų, be to, suinteresuoto asmens elgesys kliudant tėvo ir sūnaus bendravimui itin neigiamai veikia vaiko emocinę ir psichologinę būseną.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. B. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti (pakeisti) ir antstolės pareiškimą atmesti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1       Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai, formaliai taikė įstatymus, buvo šališkas. Teismas netyrė bylos aplinkybių sąžiningumo požiūriu. Teismas, vertindamas antstolės pareiškimą, turėjo remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas daryti pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

5.2       Pažymi, jog pandemijos metu vaiko tėvui buvo pranešusi, kad leis matytis su sūnumi visais atvejais, kai tai bus įmanoma. Pasitaikydavo atvejų, kai ir pats vaiko tėvas neturėdavo galimybių pasimatyti su vaiku. Ji savo teisėmis nepiktnaudžiauja. Byloje yra psichologės išvada apie vaiko nenorą per pandemiją susitikinėti su tėvu. Teismas turėjo suprasti, kad pandemijos metu motina turi teisę, suderinusi tai su priešinga šalimi, saugoti vaiko sveikatą bei gyvybę.

5.3       Pažymi ir tai, jog ji viena augina du nepilnamečius vaikus, todėl paskirta bauda yra per didelė, prašo ją sumažinti per pusę.

5.4       Mano, jog teismas skundžiamą nutartį grindė ne visais įrodymais, nenurodė, kodėl vienus įrodymus priėmė ir vertino, o kitų ne. Teismas privalėjo pasisakyti dėl kiekvieno šalių argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Tokie procesiniai pažeidimai sukliudė teismui tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta (pakeista).

5.5       Apeliantės nuomone, teismas buvo šališkas dėl neišsamaus įrodymų tyrimo, motyvacijos stokos, įrodymų neįvertinimo, t. y. bylą nagrinėjusi teisėja buvo tendencinga ir turėjo išankstinį neigiamą nusistatymą jos atžvilgiu.

5.6       Mano, kad nebuvo atskleista bylos esmė, buvo nukrypta nuo teismų praktikos.

6.       Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. B. nurojo, jog, jo nuomone, teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kadangi jis iki pat šiol nuo 2020 m. spalio 9 d. neturi galimybės susitikti su vaiku. I. B. piktybiškai nuteikinėjo vaiką prieš jį. Teismo psichologo išvada ir įrodymai pateikti teismui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei už teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ir šalių vaiko bendravimo tvarka, nevykdymą skirta 500,00 Eur bauda. Apeliantė su skundžiama teismo nutartimi nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, tinkamai neįvertino jos paaiškinimų, byloje esančių įrodymų ir dėl jų motyvuotai nepasisakė, buvo šališkas. Prašo skundžiamą nutartį panaikinti, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba skundžiamą nutartį pakeisti – sumažinti jai skirtą baudą.

10.       Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukuria CPK 18 straipsnyje nurodytus padarinius ir turi būti privalomai vykdomas. Kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti.

11.       Apeliantė neginčija skundžiama teismo nutartimi nustatytų aplinkybių, kad suinteresuotas asmuo S. B. pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką su sūnumi negalėjo bendrauti 2020 m. gruodžio 16 d., 18 d., 21 d., 28 d., 2021 m. sausio 4 d., 13 d., 15 d., 16 d., 17 d., 20 d., 27 d., kovo 17 d., 24 d., 26 d., 27 d., 28 d., 31 d., balandžio 7 d., 9 d., 10 d., 11 d., 14 d., birželio 23 d., 30 d., liepos 7 d., 14 d., 16 d., 21 d., 28 d., 30 d. Nors apeliantė I. B. savo atsiliepime į antstolės pareiškimą bei teismo posėdžių metu bandė teigti, kad S. B. visada turi galimybę su vaiku bendrauti ir šiomis dienomis su vaiku bendravo, tačiau teismo posėdžių metu I. B. taip pat pripažino, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 11 d. iki 2021 m. sausio mėn. S. B. sūnų buvo pasiėmęs ir išsivežęs tik du kartus, po to S. B. tik atvyksta prie jos namų, pabendrauja su vaiku iki 15 min. laiptinėje ir tuo tėvo bei vaiko bendravimas baigiasi, kadangi sūnus atsisako vykti kartu su tėvu. Taip pat vaiko nebendravimą pagal nustatytą teismo tvarką apeliantė bando pateisinti šalyje paskelbta koronaviruso pandemija.

12.       Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog pandemijos metu vaikas nenorėjo susitikti su tėvu, be to, pandemijos metu ji, kaip motina, turi teisę, suderinusi tai su priešinga šalimi, saugoti vaiko sveikatą bei gyvybę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pati I. B. 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog 2020 m. pabaigoje sugriežtinus karantiną ji kreipėsi į antstolę, prašydama išaiškinti, kaip turi būti vykdomas teismo sprendimas, antstolė jai paaiškino, jog teismo sprendimas privalo būti vykdomas ir tėvas turi bendrauti su sūnumi pagal teismo nustatytą tvarką. Taigi, suinteresuotam asmeniui buvo žinoma, kad ji teismo sprendimą privalo vykdyti ir karantino metu.

13.       Suinteresuotas asmuo I. B. taip pat nurodė, jog siūlė S. B. su vaiku pandemijos metu bendrauti nuotoliniu būdu, tačiau ji taip pat pripažino, jog leidžia sūnui, kuriam yra 7 metai, pačiam nuspręsti, kada bendrauti telefonu su tėvu, o kada ne, jei vaikas nenori, jis telefonu ir neatsiliepia. S. B. teismo posėdžių metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jis sūnui padovanojo mobilaus ryšio telefoną, tačiau nei per Skype, nei per Viber programėlę jis su sūnumi pabendratui negali, telefonu sūnus neatsiliepia. Taip pat paskutinio teismo posėdžio metu 2021 m. rugpjūčio 10 d. jis parodė, jog su vaiku susisiekti negali, vaiko telefonas nuolatos yra išjungtas. Po šių S. B. parodymų I. B. pripažino, kad prieš tris savaites vaikas telefoną įmetė į vandenį ir telefonas nebeveikia. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, jog nuotolinis bendravimas šiuo konkrečiu atveju nebuvo tinkamas ir įgyvendinamas, kadangi bendravimas telefonu iš esmės nevyko, I. B., pasiūliusi tokį bendravimo variantą, neskatino vaiko su tėvu bendrauti telefonu, leido mažamečiui sūnui pačiam spręsti, kada nori su tėvu bendrauti, o kada ne. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo I. B., siekdama pandemijos metu saugoti vaiko sveikatą ir šį laikotarpį nukrypti nuo teismo nustatymos bendravimo tvarkos, tinkamai nepanaudojo savo, kaip motinos, valdžios, kad vaiko bendravimas su tėvu nuotoliniu būdu vyktų sėkmingai ir sklandžiai.

14.       Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalyje paskelbta pandemija nėra pateisinama priežastis nevykdyti teismo sprendimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog karantinas – specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams (toliau – riboto karantino objektai) ar apkrėstose teritorijose (toliau – teritorijų karantinas), kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 dalis). Karantino tikslas – nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, produktų gamybos, jų realizavimo, geriamojo vandens tiekimo bei paslaugų teikimo tvarką ir tuo riboti užkrečiamųjų ligų plitimą (Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Nustačius karantino režimą, gali būti nustatoma speciali gyvenimo tvarka ir taikomos saugaus gyvenimo priemonės. Tačiau bendrų interesų apsauga demokratinėje teisinėje valstybėje negali paneigti konkrečios žmogaus teisės ar laisvės apskritai, todėl ir specialios gyvenimo tvarkos nustatymas neturėtų būti tapatinimas su teisės į šeimos apsaugą paneigimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad karantino paskelbimas Lietuvoje neribojo tėvų ir vaikų šeiminių santykių, išskyrus, jei tai buvo reikalinga dėl kitų būtinų saugaus gyvenimo priemonių, pavyzdžiui, izoliacijos grįžus iš užsienio valstybių, susirgus koronavirusine infekcija, turėjus kontaktą su sergančiuoju ir pan., taikymo, t. y. siekiant pagrindinio šio režimo paskelbimo tikslo – sustabdyti ir riboti infekcijos plitimą. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus antrąjį karantiną buvo įvesta daugiau apribojimų asmenims, pavyzdžiui Vyriausybės 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1364 buvo nustatytas daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) namų ūkių artimų kontaktų draudimas, o Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 nuo 2020 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikoje buvo įvestas asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimas, tėvo (motinos) teisė ir pareiga bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kaip ir nepilnamečio vaiko teisė palaikyti ryšius su atskirai gyvenančiu tėvu (motina), neturėtų būti ribojama per se (savaime), o tik laikantis šios nutarties 19 punkte nurodytų sąlygų, t. y. pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves galima laikantis šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia, 2004 m. sausio 26 d., 2011 m. birželio 21 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai), pagal kurį asmens teisių ir laisvių įstatymu negalima riboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti (2011 m. liepos 7 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai); bendrų interesų apsauga demokratinėje teisinėje valstybėje negali paneigti konkrečios žmogaus teisės ar laisvės apskritai (Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d., 2003 m. kovo 24 d., 2015 m. vasario 26 d. nutarimai). Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kai šeiminiai santykiai turi būti palaikomi tarp skirtinguose namų ūkiuose gyvenančių asmenų, pavyzdžiui, tėvo (motinos) ir vaiko, negyvenančių kartu, bendravimo sąlygų nustatymas tampa visos šeimos, apimančios ne tik tėvą (motiną) ir vaiką, bet ir jų kitus šeimos narius, interesu. Tai reiškia, kad tėvo (motinos) teisė ir pareiga bendrauti su vaiku negali pažeisti kitų asmenų teisių, pavyzdžiui, neturėtų būti leidžiamas bendravimas su vaiku, kurio namų ūkyje yra koronavirusinės infekcijos atvejų arba jei tėvo (motinos), siekiančio įgyvendinti pareigą bendrauti su vaiku, namų ūkyje yra nustatyta infekcija ar izoliuojasi kiti šeimos nariai. Net jei bendravimas su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) galėtų nekelti grėsmės nei vaiko, nei tėvo (motinos) sveikatai, pirmiau nurodytos aplinkybės gali būti didinančios riziką tėvo (motinos) ir vaiko namų ūkiuose gyvenantiems asmenims užsikrėsti infekcija. Būtent dėl to tėvas (motina), negyvenantis kartu su vaiku ir siekiantis įgyvendinti savo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku karantino režimo sąlygomis, kaip ir tėvas (motina), gyvenantis su vaiku, turi dalytis informacija tarpusavyje ne tik apie savo ir vaiko sveikatą, bet ir apie kitus jų šeimos narius. Priešingu atveju gali kilti informacijos trūkumo problema, dėl kurios bent viena iš šalių gali būti nelinkusi sudaryti sąlygas palaikyti šeiminius ryšius su vaiku tiesiogiai bendraujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-157-916/2021).

15.       Byloje nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu, kai I. B. siekė riboti tėvo galimybę bendrauti su vaiku tiesiogiai, tėvas būtų sirgęs, jam būtų reikėję izoliuotis ar jam būtų buvę taikytos kitos saugaus gyvenimo priemonės, dėl ko tiesioginis bendravimas su vaiku būtų buvęs nesuderinamas su geriausiais vaiko interesais. Vien tai, kad vaikas susitiks ir bendraus su tėvu, negyvenančiu su juo kartu, tiesiogiai, neturėtų būti savaime riziką didinanti aplinkybė, jei nėra nustatyta sąlygų taikyti kitas saugaus gyvenimo priemones. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė be pakankamo pagrindo remiasi šalyje paskelbtu karantinu, kaip aplinkybe, neva leidusia jai nevykdyti teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.

16.       Apeliantė viso proceso metu taip pat akcentavo sūnaus nenorą bendrauti su tėvu. Tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vaiko nenoro bendrauti su tėvu negalima tapatinti su vaiko interesais, turi būti siekiama išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu, jį saugoti ir plėtoti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, t. y. suinteresuotų asmenų paaiškinimus, išvadą byloje teikiančios institucijos atstovių paaiškinimus, atsižvelgęs į teismo psichologo išvadą, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl suinteresuoto asmens I. B. veiksmų yra susiformavęs vaiko nenoras bendrauti su tėvu. Apeliantė dėl šių teismo išvadų atskirajame skunde savo argumentų neišdėstė. Apeliacinės instancijos teismas tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria, kadangi byloje yra duomenų, jog suinteresuotas asmuo I. B. šalių sūnų įtraukia į savo ir buvusio sutuoktinio (vaiko tėvo) teisminius ir neteisminius ginčus, tomis dienomis, kai tėvui pagal teismo sprendimą priklauso bendrauti su sūnumi, motina sugalvoja vaikui pramogų (pavyzdžiui, išvažiavimą prie jūros), o bendravimas su tėvu pateikiamas kaip negalėjimas tomis pramogomis tinkamai pasinaudoti, kas akivaizdu vaikui kelia jausmų konfliktą ir priešišką nusiteikimą tėvo atžvilgiu. Toks apeliantės elgesys leidžia daryti išvadą, jog motina aktyviais veiksmais sukuria kliūtis sklandžiam vaiko ir tėvo bendravimui, skatina neigiamas vaiko emocijas ir nusiteikimą prieš tėvą.

17.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad tėvo elgesys ir bendravimas su sūnumi kenktų mažamečio vaiko interesams. Taip pat pastebėtina, jog vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad tuo metu, kai dar vyko šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo, vaikui ir tėvui bendraujant skyriuje buvo matomas šiltas jų tarpusavio ryšys, vaikas tokio negalėtų suvaidinti. Todėl vaiko motina, su kuriuo vaikas nuolatos gyvena ir kurio nuomonės formavimuisi turi daug didesnę įtaką negu skyrium gyvenatis tėsvas, turi ypatingai skatinti, kad vaiko ir tėvo ryšys būtų puoselėjamas, stiprinamas ir nenutrūktų.

18.       Ir vis dėlto, jeigu apeliantė ateityje matys, kad nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, tėvo valdžios apribojimo ir pan. Ši teisė proceso eigoje ne kartą buvo išaiškinta suinteresuotam asmeniui. Ji taip pat turi teisę pasinaudoti savo nuožiūra pasirinkto advokato arba valstybės garantuota ir apmokama teisine pagalba. Valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba teikiama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

Dėl baudos dydžio

19.       Atskiruoju skundu apeliantė prašo jai teismo skundžiama nutartimi skirtą baudą sumažinti per pusę. Nurodo, jog ji viena augina du nepilnamečius vaikus, todėl paskirta bauda yra per didelė.

20.       Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. B. dėl šio apeliantės reikalavimo nieko konkrečiai nepasisakė.

21.       CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo aktyvumas šeimos santykių bylose. Taip pat teismas privalo būti aktyvus dalyvaudamas vykdymo procese sprendžiant įvairaus pobūdžio klausimus.

22.       Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis teismo aktyvumo šeimos santykių bylose bei bylose, susijusiose su vykdymo procesu, principu, rengdamasis šios bylos nagrinėjimui 2021 m. spalio 13 d. papildomai išsireikalavo duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) apie suinteresuotų asmenų gaunamas pajamas. Duomenų apie S. B. Sodros informacinėje sistemoje nerasta, labiausiai tikėtina dėl to, jog jis yra jūreivis ir jo su Lietuva nesieja darbo teisiniai santykiai. Taip pat buvo gauti duomenys, jog I. B. pajamos laikotarpiu 2021 m. balandžio – rugpjūčio mėn. siekė 963,86 Eur (suma dar neatskaičius mokesčių). Ankstesniu laikotarpiu, t. y. 2021 m. sausio – kovo mėn. jos pajamos buvo mažesnės. Taip pat nustatyta, jog I. B. viena augina du nepilnamečius vaikus. Nors S. B. teigia teikiantis išlaikymą sūnui ir ginčo dėl to byloje nėra, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, I. B., su kuria nuolatos gyvenama du nepilnamečiai vaikai, tenka didesnė našta auginant vaikus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, suinteresuotam asmeniui I. B. skirta 500,00 Eur bauda, palyginus ją su jos gaunamomis pajamomis, bus per didelė finansinė našta. Tokio dydžio baudos, kuri beveik siekia apeliantės per mėnesį gaunamo darbo užmokesčio „į rankas“ dydį, paskyrimas gali pakenkti ir vaikų interesams, kadangi I. B. turi pareigą finansiškai išlaikyti ir du nepilnamečius vaikus.

23.       Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti skundžiamą teismo nutartį ir teismo paskirtą baudą I. B. sumažinti iki 300,00 Eur baudos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir paskyrus mažesnę baudą gali būti pasiekti nuobauda siekiami tikslai – nubaudimas už teismo sprendimo nevykdymą bei skatinamas ateityje tinkamai vykdyti teismo sprendimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

24.       Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą nutartį buvo tendencingas ir šališkas jos atžvilgiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir apeliantės teikiamus argumentus, nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu (CPK 21, 65, 66 straipsniai) ir skundžiamą nutartį naikinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Taip pat pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino ne taip, kaip norėjo apeliantė, ir priėmė apeliantei nepalankų procesinį sprendimą, nėra pagrindas išvadai, kad bylą nagrijęs teismas buvo šališkas.

25.       Taip pat tai, kad skundžiamos teismo nutarties motyvai yra nepalankūs apeliantei, ji norėtų jų kitokių, nereiškia, kad skundžiama nutartis nemotyvuota, netinkamai įvertinti įrodymai ir pan.

Dėl bylos procesinės baigties

26.       Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius suinteresuoto asmens I. B. kaltę dėl teismo sprendimo nevykdymo, ir motyvuotai dėl jų pasisakė, tinkamai taikė teisės normas ir nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Tačiau taip pat pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino apeliantės finansinės padėties ir kad baudos tikslai gali būti pasiekti I. B. paskyrus ir mažesnę baudą. Todėl skundžiama nutartis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, teismas 

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį pakeisti.

Skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) I. B. vienkartinę 300,00 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo S. B. (S. B.) naudai.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.  

Teisėja               Kristina Domarkienė