Administracinė byla Nr. A-702-662/2024
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02180-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 18.4.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ivetos Pelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Palangos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio idėja“) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. M., B. S. teisių perėmėja, (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su 2022 m. gruodžio 9 d. skundu, prašydama: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. birželio 15 d. raštą Nr. (4.17.E) D3-2415 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ (toliau – ir 2022 m. birželio 15 d. raštas); 2) įpareigoti Administraciją klausimą dėl teritorijos, esančios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinėje gretimybėje, patenkančios į buvusių savininkų K. ir V. S. iki žemės nacionalizavimo valdytos žemės dalį (posesija Nr. 115), pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę ir suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra išnagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašė atlyginti atstovavimo išlaidas.
2. Pareiškėja grindė reikalavimus tokiomis aplinkybėmis ir pagrindiniais argumentais:
2.1. B. S., kuri 2001 m. balandžio 4 d. kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės teisių į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atkūrimo (toliau – ir 2001 m. balandžio 4 d. prašymas), yra K. ir V. S. turto testamentinė įpėdinė, kurios teisių perėmėja yra pareiškėja.
2.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2024 m. sausio 2 d. – prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 16S-65-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei B. S.“ (toliau – ir 2018 m. balandžio 24 d. sprendimas) atkurtos nuosavybės teisės į B. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0630 žemės, atlyginant pinigais už 0,0630 ha žemės – 700,66 Eur.
2.3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-4575-243/2018, nuspręsta panaikinti NŽT 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą ir įpareigoti NŽT iš naujo nagrinėti 2001 m. balandžio 4 d. prašymą.
2.4. Pagal viešą informaciją (www.geoportal.lt), teritorijoje, esančioje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinėje gretimybėje, patenkančioje į buvusių savininkų K. ir V. S. iki žemės nacionalizavimo valdytos žemės dalį, yra galimybė suformuoti 6,3 arų žemės sklypą, jį priskirti laisvai (neužstatytai) žemei ir pateikti kartografinėje medžiagoje.
2.5. Administracijos 2022 m. birželio 15 d. rašte išdėstyta priešinga pozicija, su kuria nėra pagrindo sutikti, nes ji grindžiama išimtinai Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendiniais.
2.6. Administracijos 2022 m. birželio 15 d. raštas nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti, nurodydamas šias aplinkybes ir pagrindinius argumentus:
3.1. Administracijos 2022 m. birželio 15 d. raštas pareiškėjai buvo įteiktas kartu su NŽT Palangos skyriaus 2022 m. liepos 14 d. raštu Nr. 16SD-1233(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir NŽT Palangos skyriaus 2022 m. liepos 14 d. raštas). Taigi Administracijos 2022 m. birželio 15 d. rašto apskundimo terminas baigėsi dar 2022 m. rugpjūčio mėnesį. Vadinasi, pareiškėja, kreipdamasi į teismą, praleido skundo padavimo terminą.
3.2. Pareiškėjos pozicija, kad ginčo teritorija yra laisva (neužstatyta) žemė, yra nepagrįsta. Ginčo teritorija dar iki 1995 m. birželio 1 d. buvo priskirta Palangos miestui. Teritorijoje, į kurią pretenduoja pareiškėja, galioja Detalusis planas, pagal kurio sprendinius ginčo teritorija priskirta inžinerinės infrastruktūros teritorijai ir yra užimta inžineriniais statiniais, faktiškai naudojama kaip pėsčiųjų jungtis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patekimui į buvusios mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), pastatą, taip pat į šią teritoriją patenka želdiniai. Taigi ši teritorija naudojama bendroms gyventojų reikmėms. Detaliojo plano schemoje ginčo teritorija pažymėta mėlyna spalva, kas reiškia inžinerinės infrastruktūros teritoriją. Tai reiškia, kad ginčo teritorija laikytina valstybės išperkama žeme, į kurią nuosavybės teisės negali būti atkurtos.
3.3. Ginčo teritorijoje sklypai individualiai statybai nėra suformuoti. Pagal Detalųjį planą tai – inžinerinės infrastruktūros teritorija, kurioje negali būti vystoma individuali statyba.
3.4. Ginčo teritorijoje pareiškėja neturi jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų arba kitų pastatų, todėl paveldo teritorijoje prie istorinės progimnazijos pastato žemė negali būti grąžinama natūra.
3.5. Buvusi posesija Nr. 115, į kurią pareiškėja pretenduoja, yra nekilnojamoje kultūros vertybėje – Palangos senojo miesto vietoje (kodas 17139), kuri įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (toliau – ir NKV registras), Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 380 „Dėl objektų įrašymo į registrą“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 612 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais“ paskelbta nekilnojamąja kultūros vertybe – kultūros paminklu A393P, pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“.
3.6. Buvusi posesija Nr. 115, į kurią pareiškėja pretenduoja, patenka ir į Palangos miesto istorinę dalį (kodas 12613), įrašytą į NKV registrą Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1995 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 103 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“, pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“.
3.7. Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojo Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas (toliau – ir Specialusis paminklosauginis planas), kurio 6.2.2 punkte buvo nurodyta, kad „U2 teritorijoje neturi didėti užstatymo tankumas ir smulkėti sklypai“, vertybėje saugojamas gatvių tinklas, sklypų sistema, tuo būdu detalusis planas kitoks negalėjo būti, nes jo atitiktį specialiajam paminklosauginiam planui tikrino Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Šis Specialusis paminklosauginis planas galiojo iki 2016 metų, kai jį pakeitė Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-309 patvirtintas Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12613, buvęs kodas U2) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas (toliau – ir Apsaugos specialusis planas) – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas bei tvarkymo planas, pagal kurį ginčo teritorijoje taip pat nėra numatytas joks papildomas žemės sklypas. Naujojo Apsaugos specialiojo plano aiškinamojo rašto 2.4.3 punkte nurodyta, kad: „Palangos miesto planinėje struktūroje puikiai atsekami istorinės raidos ženklai, pagrindinių gatvių tinklas gerai išlikęs, tik keliose vietose gatvės paverstos pėsčiųjų takais.“
3.8. Šiaurės rytinis posesijos Nr. 115 kampas į ginčo teritoriją net nepateka, nes pagal Specialųjį paminklosauginį planą ir archyvinius dokumentus toje vietoje buvo (duomenys neskelbtini) gatvė, o ne pareiškėjos žemės sklypas.
3.9. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, galiojusį nuo 1922 m. vasario 15 d., žemė buvo skiriama bežemiams arba mažažemiams, kurie turėjo teisę tos žemės atsisakyti. K. ir V. S. turėjo žemę išsipirkti – per 19 metų sumokėti 446,88 Lt. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad K. ir V. S. būtų žemę išsipirkę.
3.10. Palangos miesto bibliotekos direktorius K. R. yra nurodęs, kad pastatas funkcionavo kartu su (duomenys neskelbtini) mokykla ir nuo pastatymo buvo progimnazija.
3.11. Inventorinėje byloje nuo pat pradžių pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), fiksuojamas kaip mokykla.
3.12. Pareiškėja nepaneigia fakto, kad nurodytame žemės sklype buvo pastatyta mūrinė progimnazija, o netoliese buvo pastatyta (duomenys neskelbtini) mokykla.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė teismo bylą spręsti savo nuožiūrą, nurodydamas šias aplinkybes ir argumentus:
4.1. Buvę žemės savininkai K. ir V. S. iki 1940 metų žemės nacionalizacijos Palangos mieste valdė 0,4539 ha žemės sklypą.
4.2. Nuosavybės teisės į K. ir V. S. turėtą žemę pretendentei B. S. buvo atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 2415 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui (-ei) B. S.“ (toliau – ir Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimas), grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,0505 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), NŽT 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 16S-48-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei B. S.“ (toliau – ir NŽT 2018 m. vasario 21 d. sprendimas 1), perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują 0,1500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (iš V. S. žemės dalies) ir NŽT 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 16S-49-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei B. S.“ (toliau – ir NŽT 2018 m. vasario 21 d. sprendimas 2), perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują 0,1904 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (iš K. S. žemės dalies).
4.3. Pretendentei B. S. liko neatkurta jai tenkanti 0,0630 ha buvusių savininkų K. ir V. S. valdytos žemės dalis.
4.4. NŽT Palangos skyrius 2022 m. kovo 25 d. parengė sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei B. S.“ projektą (toliau – ir Sprendimo projektas), kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į mirusiai pilietei B. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0.0630 ha žemės, perduodant nuosavybėn du lygiaverčius žemės sklypus bei už likusią dalį atlyginant pinigais.
4.5. Sprendimo projektas nėra įgyvendintas.
4.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-701-552/2020, nutarė palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą.
4.7. NŽT, vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir jame nustatytą įpareigojimą iš naujo išnagrinėti 2001 m. balandžio 4 d. prašymą, ne kartą kreipėsi į Administraciją dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo.
4.8. NŽT Palangos skyrius, atsakydamas į Administracijos 2022 m. kovo 9 d. raštą Nr. (4.17.E) D3-1199 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Administracijos 2022 m. kovo 9 d. raštas), priėmė 2022 m. kovo 30 d. raštą Nr. 16SD-607-(14.16.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir NŽT Palangos skyriaus 2022 m. kovo 30 d. raštas), kuriame, be kita ko, prašė Administracijos skubos tvarka į posesijos Nr. 115 ribas patenkančią žemės sklypo dalį pažymėti laisvą (neužstatytą) žemę ir suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Administracija, atsakydama į šį NŽT Palangos skyriaus 2022 m. kovo 30 d. raštą, priėmė skundžiamą 2022 m. birželio 15 d. raštą.
4.9. NŽT vykdys nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pareiškėjai pagal Administracijos direktoriui pateiktą informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio idėja“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą. Bendrovė taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į skundą grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
5.1. Bendrovė yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.
5.2. Ginčo teritorijoje stovėjo visuomeninės paskirties statiniai, kurie nepriklausė K. ir V. S..
5.3. Palangos miesto centrinės dalies istorinio atraminio plano sklypų ribų retrospekcinė analizė nepaneigia, kad posesijos Nr. 115 vietoje neegzistuoja dar iki 1940 metų pastatytas statinys.
5.4. Nuo 1935 metų iki dabar žemės sklype stovi Bendrovei priklausantis pastatas.
5.5. Pareiškėjai nuosavybės teisės į ginčo teritorijoje esančią žemę negali būti atkurtos.
5.6. Administracijos 2022 m. birželio 15 d. raštas yra motyvuotas.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimu nuspręsta iš dalies tenkinti pareiškėjos skundą, panaikinti Administracijos 2022 m. birželio 15 d. raštą, įpareigoti Administraciją iš naujo nagrinėti klausimą dėl teritorijos, esančios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinėje gretimybėje, pažymėjimo laisva (neužstatyta) žeme žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformavimo tikslu, kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti.
7. Teismas, be kita ko, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė:
7.1. ginčo teritorija iki 1995 m. birželio 1 d. buvo paskirta Palangos miestui;
7.2. ginčo teritorija yra suplanuota Detaliuoju planu ir priskirta inžinerinės infrastruktūros teritorijai bei patenka į Palangos miesto istorinę dalį (kodas 12613), įrašytą į NKV registrą;
7.3. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis su pageidaujamu prisijungti laisvos valstybinės žemės plotu, patenka į buvusių savininkų K. ir V. S. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemės sklypą (posesija Nr. 115);
7.4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu, be kita ko, konstatavus, kad neįrodyta, jog iki 2018 metų balandžio mėnesio neliko galimybės pareiškėjai suteikti lygiavertį žemės sklypą – nėra laisvos valstybinės žemės, kurioje būtų galima tokius sklypus formuoti, nėra galima suformuoti tokių žemės sklypų, buvo panaikintas NŽT 2018 m. balandžio 17 d. sprendimas ir NŽT įpareigota iš naujo išnagrinėti 2001 m. balandžio 4 d. prašymą;
7.5. po to, kai Administracijoje 2022 m. vasario 21 d. buvo gautas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko prašymas inicijuoti detaliojo plano rengimą su tikslu prisijungti laisvą valstybinės žemės dalį prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Administracija 2022 m. kovo 9 d. raštu kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, prašydama pateikti informaciją, ar yra pretendentų atkurti nuosavybės teises į laisvą valstybinę žemę;
7.6. NŽT Palangos skyrius į Administracijos 2022 m. kovo 9 d. raštą atsakė, priimdamas NŽT Palangos skyriaus 2022 m. kovo 30 d. raštą, kuriame: nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su pageidaujamu prisijungti laisvos valstybinės žemės plotu, dalis patenka į buvusių savininkų K. ir V. S. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemės sklypą (posesija Nr. 115); pažymėjo, kad galutiniai sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentei į K. ir V. S. valdytą posesiją nėra įgyvendinti; pareikalavo į šios posesijos Nr. 115 ribas patenkančią žemės dalį pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę bei suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra;
7.7. Administracijos 2022 m. birželio 15 d. rašte nurodyta, kad, pagal Detaliojo plano sprendinius teritorija, esanti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rytinėje gretimybėje, yra valstybės išperkama žemė, todėl ji negali būti pažymėta kaip laisva (neužstatyta) žemė.
8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) normomis (5 str. 2 d. 1 p., 12 str. 3 d., 17 str. 1 d., ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) normomis (106 p., 1061 p.,), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A7-276/2004).
9. Teismas nurodė, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo gali būti priimtas tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius patvirtina numatomo grąžinti žemės sklypo planą.
10. Teismo vertinimu, nors Administracijos 2022 m. birželio 15 d. rašte nurodyta, jog teritorijoje, esančioje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinėje gretimybėje, yra įrengti takai, poilsio aikštelė, kitos paskirties inžinerinis statinys estrada, tačiau Detalusis planas nepatvirtina konkretaus visuomenės poreikio į šią žemę, taip pat nėra duomenų, kad šios teritorijos gretimybėje būtų kitos visuomeninės paskirties objektai, kurie Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme pagal detaliojo planavimo dokumentą patvirtintų konkretų visuomenės poreikį į šią žemę.
11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra priešingai, nes iš byloje esančio Administracijos 2022 m. kovo 9 d. rašto turinio aišku, kad į teritoriją, esančią prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinėje gretimybėje, pretenduoja privatus asmuo, turintis tikslą prisijungti laisvą valstybinės žemės dalį.
12. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys ir nustatytos bylos aplinkybės leidžia suabejoti, ar Administracija yra atlikusi išsamią ginčo teritorijos analizę ir pateikusi pilną, konkrečią ir pagrįstą informaciją, kuri K. ir V. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės dalis yra laisva (neužstatyta).
13. Teismas, įvertinęs Administracijos 2022 m. birželio 15 d. rašto turinį, padarė išvadą, kad jis nėra skirtas (adresuotas) pareiškėjai, ar priimtas, atsakant į pareiškėjos prašymą ar skundą, nes juo atsakyta į NŽT Palangos skyriaus 2022 m. kovo 30 d. raštą, kuriuo buvo prašoma skubos tvarka į K. ir V. S. posesijos Nr. 115 ribas patenkantį žemės sklypą pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę. Tačiau, teismas konstatavo, kad nepaisant šios aplinkybės, Administracijos 2022 m. birželio 15 d. raštas laikomas sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjai, todėl turi atitikti administraciniams sprendimams nustatytus reikalavimus.
14. Teismo vertinimu, iš Administracijos 2022 m. birželio 15 d. rašto turinio neaišku, ar ginčo teritorija patenka į K. ir V. S. posesijos Nr. 115 ribas, ar šioje teritorijoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, į kurią galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės natūra. Todėl teismas konstatavo, kad Administracijos 2022 m. birželio 15 d. raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų.
15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tik konstatavus, jog teritorijos, esančios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinėje gretimybėje, patenkančios į buvusių savininkų K. ir V. S. iki žemės nacionalizavimo valdytos žemės dalį (posesija Nr. 115), yra laisvos (neužstatytos) žemės, Administracija turėtų pateikti informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę. Tokios informacijos nesant, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Administraciją atlikti tokius veiksmus laikytinas priešlaikiniu, todėl netenkintinas.
16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad Bendrovė į procesą įtraukta Administracijos iniciatyva, palaikė Administracijos argumentus, teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, o Bendrovės interesas prisijungti ginčo teritoriją dar nėra įgyvendintas, padarė išvadą, kad Bendrovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
III.
17. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą.
18. Atsakovas Administracija grindžia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu šiais argumentais:
18.1. Administracijos 2022 m. birželio 15 d. raštas yra aiškus, išsamus ir pagrįstas, todėl priešingos pirmosios instancijos teismo išvados yra neteisingos.
18.2. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad yra įrengti takai, poilsio aikštelė, kitos paskirties inžinerinis statinys estrada, Detalusis planas nepatvirtina konkretaus visuomenės poreikio į šią žemę, yra nepagrįsti. Ginčo teritorija Detaliojo plano sprendiniais priskirta inžinerinės infrastruktūros teritorijai ir faktiškai yra užimta visuomenės naudojamais takais, poilsio aikštele, kitos paskirties inžineriniu statiniu – estrada, kas įrodo visuomeninį poreikį.
18.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, nes teismas nagrinėjamu atveju visiškai nieko nepasisakė dėl ginčo teritorijai, kuri patenka į paveldo teritoriją, Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo.
18.4. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė proceso teisės klausimo dėl praleisto termino paduoti skundą. Pareiškėjai Administracijos 2022 m. birželio 15 d. raštas buvo įteiktas kartu su NŽT Palangos skyriaus 2022 m. liepos 14 d. raštu. Taigi, kaip buvo nurodyta ir atsiliepime į skundą, pareiškėja akivaizdžiai praleido skundo padavimo terminą, dėl ko jos skundas turėjo būti atmestas vien dėl šios priežasties.
18.5. Pirmosios instancijos teismas pats turėjo aiškintis, ar ginčo teritorija patenkinta į posesijos Nr. 115 ribas, ar pareiškėja apskritai turi reikalavimo teisę, tačiau to nepadarė, dėl ko išnagrinėjo bylą, neatskleidęs jos esmės.
19. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Administracijos apeliacinį skundą.
20. Pareiškėjos vertinimu, Administracija atsiliepime nenurodo jokių naujų ar esamų įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino, nepagrindė, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai, todėl apeliacinis skundas negali būti laikomas pagrįstu. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą kartoja pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriems pritaria. Pareiškėja iš esmės nepasisako dėl Administracijos keliamų abejonių, jog ji praleido terminą skundui paduoti, nurodydama, kad visi proceso teisės klausimai buvo sprendžiami ne tik pirmosios instancijos teismo, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, vadovaujantis ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai jas ištyrė ir dėl to priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
21. Trečiasis suinteresuota asmuo NŽT Palangos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Administracijos apeliacinį skundą.
22. NŽT Palangos skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą kartojamos tos pačios aplinkybės ir dėstomi tie patys argumentai, išdėstyti atsiliepime į skundą. NŽT Palangos skyriaus vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio idėja“ nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 15 d. rašto Nr. (4.17.E) D3-2415 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“, kuriuo NŽT informuota, kad teritorija, esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini), rytinėje gretimybėje priskiriama valstybės išperkamai žemei ir ši teritorija negali būti pažymima kaip laisva (neužstatyta) žemė, teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
25. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Administracijos 2022 m. birželio 15 d. raštą ir Administraciją įpareigojo iš naujo išnagrinėti klausimą dėl teritorijos, esančios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinėje gretimybėje, pažymėjimo laisva (neužstatyta) žeme žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformavimo tikslu, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismo vertinimu iš 2022 m. birželio 15 d. rašto turinio neaišku, ar ginčo teritorija patenka į K. ir V. S. posesijos Nr. 115 ribas, ar šioje teritorijoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, į kurią galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės natūra, darytina išvada, kad 2022 m. birželio 15 d. raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų, todėl jis naikintinas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti klausimą dėl teritorijos, esančios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinėje gretimybėje, pažymėjimo laisva (neužstatyta) žeme bei žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformavimo.
26. Atsakovas su anksčiau minėtu teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl esminių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės.
27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.).
28. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų nuostatos bei atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Ginčui aktualios šių teisės aktų normos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl šiame sprendime jos nebekartojamos.
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.).
30. Ginčijamas 2022 m. birželio 15 d. raštas iš esmės grindžiamas vienintele aplinkybe, kad teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinėje gretimybėje pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, sprendinius patenka į infrastruktūros teritoriją, kurioje yra įrengti takai, poilsio aikštelė, kitos paskirties inžinerinis statinys estrada, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas nagrinėjama teritorija priskiriama valstybės išperkamai žemei. Šis argumentas niekaip nepaneigia pareiškėjos teiginių, jog teritorijoje, esančioje žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), rytinėje gretimybėje, patenkančioje į buvusių savininkų K. ir V. S. iki žemės nacionalizavimo valdytos žemės dalį, yra galimybė suformuoti 6,3 arų žemės sklypą bei jį priskirti laisvai (neužstatytai) žemei. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pats atsakovas 2022 m. kovo 9 d. raštu Nr. (4.17.E)D3-1199 „Dėl informacijos pateikimo“ (registracijos Nr. 16GD-157) kreipėsi su paklausimu į NŽT Palangos skyrių, kuriame nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija yra gavusi prašymą inicijuoti detaliojo plano rengimą su tikslu prisijungti laisvą valstybinės žemės dalį prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Minėtu raštu buvo prašoma pateikti informaciją ar yra pretendentų atkurti nuosavybės teises į laisvą valstybinę žemę, taip pat pateikti nuomonę ar prijungiama valstybinė žemė atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Akivaizdu, jog atsakovo pozicija nagrinėjamu atveju yra kintanti (vienu atveju galima inicijuoti Detaliojo plano rengimą su tikslu prisijungti laisvą valstybinės žemės dalį, o kitu atveju – pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę – negalima).
31. Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodo papildomų 2022 m. birželio 15 d. rašto priėmimo motyvų, kurie jame nebuvo išdėstyti (dėl paveldo teritorijos). Pagal administracinių teismų praktiką administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014, 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021).
32. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nieko nesiaiškino ir nieko nepasisakė dėl praleisto termino skundui paduoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, NŽT Palangos skyriaus 2022 m. liepos 14 d. raštu Nr. 16SD-1233(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėja buvo informuota, jog NŽT Palangos skyriuje gautas Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakymas į 2022 m. kovo 30 d. raštą Nr. 16SD-607-(14.16.136 E.) dėl laisva (neužstatyta) žeme pažymėjimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rytinėje gretimybėje, V. ir K. S. valdytos 115 posesijos ribose, kuriame nurodyta, jog minėta teritorija pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, patenka į infrastruktūros teritoriją, kurioje įrengti takai, poilsio aikštelė, kitos paskirties inžinerinis statinys estrada, ir pagal Atkūrimo įstatymą priskiriama valstybės išperkamai žemei. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad anksčiau minėtas NŽT Palangos skyriaus raštas pareiškėjai buvo siųstas paštu ir kaip nurodoma skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėja jį gavo 2022 m. liepos 19 d., todėl terminas skundui paduoti nėra praleistas.
33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą, kuris įtvirtintas ir Europos Sąjungos teisėje (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str.), valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistoma, be kita ko, gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-37-756/2022).
34. Taigi, įvertinusi ginčijamo 2022 m. birželio 15 d. rašto turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad klausimas dėl teritorijos, esančios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinėje gretimybėje priskyrimo valstybės išperkamai žemei ir šios teritorijos pažymėjimo kaip laisva (neužstatyta) žeme, nėra tinkamai išnagrinėtas ir 2022 m. birželio 15 d. raštas nėra tinkamai motyvuotas. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bylos duomenys ir nustatytos bylos aplinkybės leidžia suabejoti, ar Administracija yra atlikusi išsamią ginčo teritorijos analizę ir pateikusi pilną, konkrečią ir pagrįstą informaciją, kuri K. ir V. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės dalis yra laisva (neužstatyta). Kadangi nagrinėjamu atveju buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl 2022 m. birželio 15 d. raštas naikintinas. Panaikinus šį 2022 m. birželio 15 d. raštą, yra pagrindas pakartotinai įpareigoti atsakovą šį klausimą išnagrinėti iš naujo, nes administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų funkcijų (veiksmų).
35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Iveta Pelienė