Civilinė byla Nr. e2-76-464/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01819-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-5166-653/2017 pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti galiojančia šalių sudarytą 2016-04-26 paskolos sutartį ir priteisti iš atsakovo M. K. 70 045,34 Eur skolą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pasak ieškovo, jis 2016-04-26 perdavė atsakovui 100 000 Eur, kuriuos tą pačią dieną gavo paskolos sutarties pagrindu iš trečiojo asmens J. P.. Be to, 2017-07-01 bankiniu pavedimu papildomai jam pervedė 2 870 Eur. Taigi, iš viso paskolino atsakovui 119 870 Eur. Teigia, kad dalį šios skolos – 49 824,66 Eur, atsakovas grąžino, tačiau liko skolingas 70 045,34 Eur, į raginimus grąžinti likusią skolos dalį nereaguoja.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai areštuoti atsakovui priklausantį turtą. Nurodė, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė, atsakovo atžvilgiu yra iškelta ir daugiau civilinių bylų, todėl egzistuoja grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017-08-24 nutartimi atmetė ieškovo P. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo M. K. atžvilgiu.     
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovas savo prašymą iš esmės grindžia didele ieškinio suma, tačiau šiam klausimui aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė pati savaime negali būti lemianti ir vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas ketina parduoti ar kitu būdu perleisti turtą ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, nepateikta. Todėl sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumą.   
5. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad prašyme nurodyti teiginiai, susiję su kitose civilinėse bylose atsakovui pareikštais reikalavimais, yra pernelyg abstraktūs ir neleidžia daryti išvados, kad šios aplinkybės gali turėti įtakos teismo sprendimo įvykdymui.
6. Taigi padaręs išvadą, kad nėra įrodyta grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas šį ieškovo prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovas P. P. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-08-24 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti; prijungti naujus rašytinius įrodymus (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-08-24 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4590-647/2017). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:   
1. Pareikšto ieškinio suma atsakovui, kuriam priklausantis nekilnojamasis turtas yra arba areštuotas, arba įkeistas, yra didelė. Didelė ieškinio suma ir atsakovui priklausančio turto masės santykis patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.  
2. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje didelė ieškinio suma laikoma pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-759-180/2016; 2016-03-10 nutartis byloje Nr. e2-428-516/2016 ir kt.).  
3. Atsakovo atžvilgiu iškelta ir daugiau civilinių bylų, kuriose areštuotas jam priklausantis turtas, o tai įrodo sprendimo neįvykdymo riziką.   

8. Atsakovas M. K. atsiliepime prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus (pajamų suvestinę, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašus). Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:      
1. Ieškinio suma atsakovui nėra didelė, nes jam nuosavybės teise priklauso trys nekilnojamojo turto objektai, jis gauna stabilias pajamas. Turimo turto vertė yra žymiai didesnė nei pareikštojo ieškinio suma.
2. Pagal naujausią teismų praktiką būtent įrodytas atsakovo nesąžiningumas yra pagrindas konstatuoti sprendimo įvykdymo grėsmę, o ne jo turtinė padėti. Tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, į bylą nepateikta.  
3. Vien tai, kad atsakovo atžvilgiu yra iškeltos dar dvi civilinės bylos, neįrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Civilinė byla Nr. e2-5136-275/2017 inicijuota su šios bylos ieškovu susijusio asmens ir nors teismas, priimdamas ieškinį, taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau gavęs atsakovo paaiškinimus šią teismo nutartį panaikino. Civilinėje byloje Nr. e2-4590-647/2017 priimta nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra apskustą apeliacine tvarka.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

9. Apeliantas P. P. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-08-24 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4590-647/2017, kuriuos prašė prijungti prie bylos medžiagos. Atsakovas M. K. su atsiliepimu taip pat pateikė naujus įrodymus – pajamų suvestinę, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašus, kuriuos prašė prijungti prie bylos medžiagos. Paminėtais rašytiniais įrodymais šalys siekia pagrįsti savo argumentus dėl grėsmės galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (ne)buvimo.    
10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje kilusio procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekdamas teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažinta, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra paneigta, abiejų šalių pateiktus dokumentus priima ir juos vertina kartu su visa bylos medžiaga. Bylos šalys, kurios yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, turėjo galimybę su šiais naujais įrodymais susipažinti ir ja pasinaudojo.    

Dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų    

11. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis, kurios įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
12. Pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs grėsmės galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi apeliantas nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, apeliacinis teismas šių išvadų teisėtumo ir pagrįstumo netikrina ir toliau pasisako tik dėl teismo argumentų, susijusius su grėsmės galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimu.    
13. Apeliantas ieškinyje grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui siejo su reikalavimo sumos atsakovui dydžiu, jo turtine padėtimi bei aplinkybe, jog jo atžvilgiu yra iškelta ir daugiau civilinių bylų. Jokių kitų aplinkybių, nusakančių galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliantas nenurodė, jų neįvardija ir atskirajame skunde.
14. Apeliacinis teismas nesutinka su skundo argumentais, kad vien didelė ieškinio suma šiuo konkrečiu atveju laikytina pakankama aplinkybe, leidžiančia spręsti apie grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kaip yra įsitikinęs apeliantas, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Teismų praktika, kuria savo poziciją dėl tokių kriterijų reikšmingumo grindžia apeliantas, jau yra modifikuota (pakitusi). Pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
15. Toks naujausias aiškinimas yra grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Dar kartą akcentuotina, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), o tokių priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla bent labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo.
16. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Todėl, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodymų, patvirtinančių atsakovo labiau tikėtiną nesąžiningumą, t. y. jo ketinimus perleisti jam priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Dar daugiau, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie nagrinėjamos elektroninės formos bylos procesinę eiga leidžia įsitikinti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tarpusavio prievolių, t. y. atsakovas neigia turįs mokėjimo prievolę apeliantui, taip pat yra pareiškęs apeliantui priešieškinį  (CPK 178 str. 3 d.).         
17. Apelianto skunde nurodytos aplinkybė, kad atsakovo atžvilgiu yra inicijuota ir daugiau civilinių bylų, savaime taip pat neteikia prielaidų spręsti apie atsakovo galimą nesąžiningą elgesį ir galimai atliktinus veiksmus, siekiant paslėpti turtą nuo išieškojimo apelianto naudai, jeigu šioje byloje ginčas būtų išspręstas apelianto naudai. Pažymėtina ir tai, kad vienoje iš apelianto įvardijamų civilinių bylų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, konstatavus, jog neįrodytas atsakovo nesąžiningumas (Vilniaus apygardos teismo 2017-08-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-5136-257/2017).
18. Antra vertus, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-42530-854/2017 atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės liko galioti ir po instancinės šio klausimo peržiūros, tačiau ši aplinkybė taip pat neteikia pagrindo kitokioms išvadoms dėl nagrinėjamoje byloje neįrodyto atsakovo sąžiningumo ir grėsmės sprendimo įvykdymui padaryti, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Kitoje byloje priimta 2017-08-24 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, joje pasisakyta tik dėl tarpinio procesinio pobūdžio klausimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Todėl tokioje nutartyje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės (t. y. privalomos kitam teismui ir iš naujo neįrodinėtinos) teisinės galios (CPK 182 str. 2 p.). Be to, net ir toje pačioje byloje, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas gali būti apsvarstytas iš naujo tiek pirmoje, tiek ir bet kurioje aukštesnėje teisminėje instancijoje, išsprendžiant šį klausimą skirtingai, nei jis buvo išspręstas anksčiau (CPK 147 str. 1 d. 148 str., 149 str.).
19. Apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir faktai nepaneigia skundžiamoje teismo nutartyje padarytos išvados dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo, todėl ši nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                     Dalia Kačinskienė