Administracinė byla Nr. I-177-189/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01497-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija: 41 ; 55.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,
dalyvaujant pareiškėjui L. U.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. U. skundą atsakovei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas L. U. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – Taryba) 2017 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. KT-19 (b. l. 1–3).
Nurodė, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6592-728/2015 atliko teismo ekspertizę. Teismo ekspertizės aktas buvo perduotas teismui. R. V. skundas buvo pateiktas dėl jo procesinių veiksmų atliekant teismo ekspertizę, kurią pavedė atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-6592-728/2015. Šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, mirus vienam iš atsakovų. Šiuo metu bylos nagrinėjimas yra atnaujintas. Šios bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje teismas ir šalys galės jam pateikti papildomus klausimus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 217 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo eksperto išvadas įvertins teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 218 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu teismas manys, kad jo išvados yra nepakankamai aiškios ar neišsamios, galės skirti papildomą ekspertizę, o jeigu teismui kils abejonių dėl jo išvadų pagrįstumo, galės skirti pakartotinę ekspertizę. Minėtoje civilinėje byloje jau buvo sprendžiamas klausimas dėl jo, kaip eksperto, nušalinimo ir teismas priėmė nutartį, kuria ieškovės UAB „Caverion Lietuva“ prašymą dėl teismo eksperto L. U. nušalinimo ir jo pateikto ekspertizės akto nelaikyti įrodymu, atmetė. Taigi, teismas jau yra išsprendęs klausimą dėl jo nušalinimo ir ekspertizės akto.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsakovė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–18).
Paaiškino, kad Taryba, išnagrinėjusi R. V. 2016 m. spalio 4 d. skundą bei 2017 m. vasario 17 d. prašymą dėl skundo papildymo, kuriuose nurodyta, kad teismo ekspertas L. U. elgėsi nerūpestingai, neatsakingai bei nekompetentingai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – Įstatymas) ir Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 patvirtintą Tesimo ekspertų profesinės etikos kodeksą (toliau – Etikos kodeksas) bei kuriais prašoma įvertinti teismo eksperto L. U. kvalifikaciją ir ekspertinės veiklos vykdymo atitikimą teisės aktuose numatytiems reikalavimams, 2017 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. KT-19 skyrė teismo ekspertui įspėjimą. Taryba, išnagrinėjusi R. V. skundą savo sprendime aiškiai ir motyvuotai pasisakė, kurie klausimai priklauso Tarybos kompetencijai, o kurie teismo ar kitų institucijų kompetencijai. R. V. nurodyti pažeidimai, susiję su teismo eksperto paaiškinimų neteikimu pagal proceso šalies pareikalavimą, tyrimo objektų poėmio neužfiksavimu ir jų tyrimo rezultatų nepateikimu ekspertizės akte, buvo priskirti prie teismo eksperto proceso veiksmų, o pažeidimai susiję su tikrovės neatitinkančios informacijos ir netikrintų aplinkybių konstatavimu ekspertizės akte bei netinkamos kainos paskaičiavimu – prie ekspertizės išvadų pagrįstumo ir teisingumo vertinimo. Kaip nurodyta Tarybos sprendime, teismo eksperto procesinius veiksmus bei ekspertinio akto turinį ir jo išvadų pagrįstumą, išsamumą bei teisėtumą vertina teismas, pagal kurio nutartį ekspertizė buvo atlikta, todėl Taryba nevertino šių R. V. nurodytų pažeidimų. Taryba nevertino R. V. nurodytų pažeidimų, susijusių su teismo eksperto procesiniais veiksmais, todėl pareiškėjo teiginys, kad Taryba išnagrinėjo skundą dėl teismo eksperto procesinių veiksmų, yra nepagrįstas. Taryba, susipažinusi su R. V. skundžiamu pareiškėjo surašytu ekspertizės aktu konstatavo, kad teismo ekspertas be techninio pobūdžio išvadų, pateikė savo nuomonę dėl atsakomybės nustatymo ir paskirstymo bei pastebėjimą dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų taikymo. Tokio pobūdžio išvados yra priskirtinos teisinių žinių sričiai, todėl vertintinos kaip išeinančios iš teismo eksperto specialiųjų žinių ribų ir pažeidžiančios Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, o etikos požiūriu – pažeidžiančios profesionalumo ir sąžiningumo principus. Taryba taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad eksperto suformuluotas atsakymas neišplaukia iš ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pateiktos tyrimo eigos, nors Įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyti ištirtus objektus, jų būklę ir apžiūros rezultatus, atliktus tyrimus, jų metu naudotus metodus ir priemones, gautus rezultatus ir motyvuotą jų įvertinimą. Paskirta nuobauda nereiškia, kad teismo ekspertas netinkamai atliko ekspertizę, netinkamai pasirinko tyrimo metodus bei priemones, pateikė nepagrįstas, neteisingas išvadas, ar jo kompetencija ir kvalifikacija yra netinkama tokiai ekspertizei atlikti. Įspėjimu siekiama atkreipti teismo eksperto dėmesį į daromas klaidas, kad ateityje būtų jų išvengta, o ekspertinio tyrimo rezultatų įforminimas ekspertizės akte nekeltų abejonių dėl ekspertizės akto kokybės ir visos ekspertizės tinkamumo, pagrįstumo ir teisingumo. Taigi, Taryba sprendime nevertino teismo eksperto procesinių veiksmų ir ekspertizės akte pateiktų išvadų teisingumo ir pagrįstumo, o tik įvertino pateiktų išvadų formulavimo tinkamumą, kas yra Tarybos kompetencija. Taryba 2016 metais gavo du skundus dėl eksperto L. U. veiksmų atitikties įvertinimo Etikos kodekso nuostatoms. Vienas skundas buvo pateiktas R. V. dėl eksperto veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-6592-728/2015, kitas skundas buvo pateiktas UAB „Caverion Lietuva“ atstovo dėl teismo eksperto veiksmų civilinėse bylose Nr. 2-56-198/2016 ir e2-197-545/2016. Taryba, išnagrinėjusi R. V. skundą, kuriame buvo keliami klausimai dėl teismo eksperto nusišalinimo, priėmė 2017 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. KT-19. Taryba nėra išnagrinėjusi UAB „Caverion Lietuva“ skundo, kuriame yra keliami klausimai dėl teismo eksperto nusišalinimo pareigos ir ekspertizės pagrįstumo, ir nėra priimtas Tarybos sprendimas dėl jo, todėl pareiškėjo skundas, kad teismas jau yra išsprendęs klausimus dėl teismo eksperto nušalinimo ir ekspertizės akto, yra visiškai nesusijęs su pareiškėjo skundžiamu Tarybos 2017 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. KT-19.
Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 22).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Byloje kilo ginčas dėl Tarybos 2017 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. KT-19, kuriuo teismo ekspertui L. U. pareikštas įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad R. V. su 2016 m. spalio 4 d. skundu, kuris Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. spalio 17 d. raštu Nr. (1.23.)7R-7958 „Dėl skundo persiuntimo“ buvo persiųstas Tarybai kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Teisingumo ministeriją, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrą, prašydama: 1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įvertinti kvalifikacijos atestato turėtojo teismo eksperto L. U. kvalifikaciją ir ekspertinės veiklos vykdymo atitikimą teisės aktų nustatytiems reikalavimams; 2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įvertinti kvalifikacijos atestato turėtojo teismo eksperto L. U. kvalifikaciją ir ekspertinės veiklos vykdymo atitikimą teisės aktų nustatytiems reikalavimams; 3) VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro Atestavimo komisijos parengti išvadą dėl kvalifikacijos atestato turėtojo teismo eksperto L. U. įspėjimo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 10 straipsnio 18 dalyje nurodytu atveju ir įvertinti eksperto veiksmus, t. y. ar jų sudėtis yra pagrindas sprendimui dėl įspėjimo ekspertui priimti ir esant teigiamam vertinimui tokį sprendimą priimti; 4 ) VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro Atestavimo komisijos parengti išvadą dėl kvalifikacijos turėtojo teismo eksperto L. U. kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo 6 mėnesiams Statybos įstatymo 10 straipsnio 15 dalies 1–4 punktuose nurodytais atvejais, o VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro įvertinti eksperto veiksmus, t. y. ar jų sudėtis yra pagrindas sprendimui dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo priimti (esant teigiamam atsakymui – tokį sprendimą priimti).
R. V. 2017 m. vasario 17 d. Tarybai pateikė prašymą „Dėl skundo, kvietimo į posėdį, kitų dokumentų pateikimo, kuriame papildė savo 2016 m. spalio 4 d. skundą aplinkybėmis, susijusiomis su eksperto L. U. veiksmais atliekant buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ekspertizę (b. l. 103–105).
Taryba 2017 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. KT-19 pareiškė teismo ekspertui L. U. įspėjimą. Sprendime konstatuota, jog teismo ekspertas savo išvados nepagrįsdamas atlikto tyrimo rezultatais ir spręsdamas ne jo kompetencijos klausimus pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir Etikos kodekso 5.1 ir 7.3 punktus (b. l. 5–9).
Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis (2 dalis). Pagal Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalį teismo ekspertizės išvados yra įrodinėjimo priemonė, tačiau, remiantis Civilinio proceso kodekso 218 straipsniu nėra privaloma teismui turi būti vertinama kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1R-34 patvirtintų Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų (toliau – Tarybos nuostatai) II skyriuje „Tarybos uždaviniai ir funkcijos“ nustatytas pagrindinis Tarybos uždavinys – dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką teismo ekspertizės srityje. Taryba, įgyvendindama šį uždavinį be kita ko nagrinėja fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų ir Teismo ekspertizės įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimus.
Tesimo ekspertizės įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, vadovaudamasi teisingumo ministro patvirtintu darbo reglamentu. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54 patvirtinto Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento 2 dalyje nustatyta, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai.
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad teismo ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis, o 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis. Teismo eksperto išvados negali peržengti jo srities specialių žinių ribų. Teismo eksperto išvados, išeinančios už eksperto specialių žinių ribų, negali turėti įrodomosios reikšmės.
Etikos kodekso 5.1 punkte nustatyta, kad teismo ekspertas turi vadovautis be kita ko profesionalumo principu, kuris reiškia, kad teismo ekspertas privalo atlikti ekspertinius tyrimus tik pagal kompetenciją, turėdamas reikiamų specialiųjų žinių ir tinkamą kvalifikaciją konkrečiam ekspertiniam tyrimui atlikti bei sąžiningumo principu, kuris reiškia, kad teismo ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus, pateikti ekspertinio tyrimo išvadas teisiniais klausimais arba jeigu nepakanka ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos ir nėra galimybės jos gauti, atsisakyti atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis.
Kaip minėta, kad teismo ekspertizės įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų nagrinėja Taryba, vadovaudamasi teisingumo ministro patvirtintu darbo reglamentu. Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54 patvirtinto Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai. Taigi, iš aktualaus teisinio reglamentavimo matyti, kad Tarybos kompetencijai priskirta vertinti, ar ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų. Procesinių veiksmų, ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo vertinimas Tarybos kompetencijai nepriskiriamas. Nagrinėjamu atveju Taryba ginčijamame sprendime nustatė, jog teismo ekspertas vertino tyrimo objekte įrengto dujų katilo kamino atitikimą statybos techninio reglamentavimo dokumentuose nustatytiems reikalavimas ir pateikė išvadą, kad nors sumontuotas dujinio katilo kaminas „turbo“ neatitinka higienos normų reikalavimų, tačiau „šiuo metu įrengtas „turbo“ dūmų išmetimas buvo įrengtas (duomenys neskelbtini), Vilniuje buto savininko iniciatyva, todėl nėra defektas“. Taryba atsižvelgdama į šią aplinkybę konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakomybės už netinkamą kamino įrengimą nustatymas ir priskyrimas buto savininko kompetencijai yra ne techninio, o teisinio pobūdžio išvada, todėl vertino ją kaip viršijančią teismo eksperto kompetenciją bei išeinančią už teismo eksperto specialiųjų žinių ribų, ir nėra susijusi su ekspertizės užduotimi, t. y. su kamino kokybės vertinimu, defektų nustatymu bei jų pašalinimo sąnaudų įvertinimu. Taryba taip pat konstatavo, kad, išvada, jog buto savininkas savo iniciatyva pakeitė kaminą, neišplaukia iš ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pateiktos tyrimo eigos. Be to, Taryba sprendime nustačiusi, kad teismo ekspertas, siekdamas atsakyti į teismo klausimus dėl tiriamo objekto stogo kraigo įlinkio pašalinimo pagal statybos normatyvinius dokumentus būtinumą, ekonomiškiausią jo pašalinimo būdą bei kainą, pateikė išvadą ir papildomą pastebėjimą, kad „P.S. analizuojant pateiktus 2015 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-6592-728/205 <...> klausimus dėl nustatytų defektų pašalinimo ekonomiškiausio būdo pateikimo, ekspertas vadovaujasi Civilinio kodekso straipsniais, jog pateiktas defektų sąmatas rangovas vykdęs statybos darbus privalo neatlygintinai juos pašalinti“, konstatavo, kad šis eksperto pastebėjimas yra susijęs su bendrųjų civilinius teisinius santykius reglamentuojančių nuostatų taikymu priskirtinas teisinių žinių sričiai ir teismo kompetencijai.
Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad Taryba ginčijamą sprendimą priėmė nustačiusi, jog teismo ekspertas be techninio pobūdžio išvadų, pateikė savo nuomonę dėl atsakomybės nustatymo ir paskirstymo bei pastebėjimą dėl Civilinio kodekso nuostatų taikymo, o taip pat, tai kad teismo eksperto suformuluotas atsakymas neišplaukia iš ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pateiktos tyrimo eigos, todėl konstatuotina, kad Tarnyba nenagrinėjo procesinio pobūdžio teismo eksperto veiksmų, o savo kompetencijos ribose vertino ar ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų. Nustačiusi, jog teismo ekspertas pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 22 straipsnio 1 dalies ir Etikos kodekso 5.1 ir 7.3 punktus, kadangi pateikė savo nuomonę dėl atsakomybės nustatymo ir paskirstymo bei pastebėjimą dėl Civilinio kodekso nuostatų taikymo, bei suformulavo atsakymą, kuris neišplaukia iš ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pateiktos tyrimo eigos, teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą, kuriuo pareiškė ekspertui įspėjimą.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog R. V. 2016 m. spalio 4 d. skunde teigė, jog teismo ekspertas, remdamasis aplinkybėmis, kurių buvimo netikrino ir nepatvirtino jokiais bendrųjų ar specialiųjų žinių reikalaujančiais tyrimais, ekspertizę atliko nekompetentingai, pažeidė teisės aktų reikalavimus bei pateikė neteisingas išvadas. Teismas pažymi, kad teismo eksperto procesinius veiksmus bei ekspertinio akto turinį ir jo išvadų pagrįstumą, išsamumą bei teisėtumą gali vertinti tik teismas. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad Taryba, nustačiusi, jog R. V. skunde kėlė eksperto procesinių veiksmų atliekant ekspertizę, o taip pat ekspertizės akto turinio teisėtumo klausimą, teisėtai ir pagrįstai šių skundo argumentų nevertino.
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad Taryba, išnagrinėjusi R. V. skundą savo sprendime nurodė, kurie klausimai priskirti Tarybos kompetencijai, argumentuotai ir išsamiai dėl jų pasisakė, taip pat išdėstė išsamius skunde keltų klausimų nenagrinėjimo argumentus, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą ir konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus Etikos kodekso įtvirtintų principų kontekste, ir nevertinant teismo eksperto procesinių veiksmų teisėtumo, todėl jį naikinti sprendime išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo L. U. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Tomas Blinstrubis
Bronius Januška
Irena Paulauskienė