Baudžiamoji byla Nr. 1-27-175/2017

                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00012-2013-1

                                 Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                      14.5.2.1.;14.5.2.3.;14.6.2.1.;

14.7.2.1.;18.10.;29.1.3.;

3.6.4.2.; 2.3.6.4.4.2; .3.6.4.5.2;

                                                                     2.3.6.4.6.

       KAUNO APYGARDOS TEISMAS

       N U O S P R E N D I S

         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2017 m. spalio 23 d.

        Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Dianai Vorvul, Rolandai Bučmienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, kaltinamiesiems D. Č., A. Č., R. Č., jų gynėjams advokatams Linai Andriuškevičienei, Ruslan Mazurov, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovei J. N., specialistams G. A., V. G., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, dirbanti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, aukštesniojo išsilavinimo, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d (LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2007-06-28), 300 str. 3 d., 24 str. 6 d., 183 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968 patvirtinta BK redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01, su vėlesniais pakeitimais), 300 str. 3 d., 182 str. 2 d. (LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2007-06-28).

A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, nedirbanti, aukštojo išsilavinimo, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str. 1 d., 182 str. 2 d (LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2007-06-28), 300 str. 3 d., 183 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968 patvirtinta BK redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01, su vėlesniais pakeitimais), 300 str. 3 d., 182 str. 2 d. (LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2007-06-28), 24 str. 4 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d.

R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis nekilnojamojo turto agentūra „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto ekspertu, aukštesniojo išsilavinimo, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d (LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2007-06-28), 300 str. 3 d., 183 str. 2 d., 184 str. 2 d.,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

D. Č. laikotarpiu nuo 2005-05-09 iki 2007-02-27 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė), į.k. (duomenys neskelbtini), vyriausiąja buhaltere, Bendrovės patalpose (duomenys neskelbtini), veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore A. Č., kurios žinioje užimamų pareigų pagrindu buvo Bendrovės turtas, ir Bendrovės akcininku R. Č., turėdama tikslą apgaule R. Č. naudai įgyti turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėnesio pradžios, tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iki 2007-02-27, žinodama, kad 2005-02-01 paskolos sutartis, sudaryta tarp R. Č. kaip fizinio asmens ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės A. Č., dėl 150000 Lt paskolos suteikimo grynais pinigais yra netikra ir Bendrovei R. Č. realiai pinigų neskolina, šios žinomai netikros sutarties  pagrindu atspausdino 2005-02-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija HES Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 150000 Lt priėmimą iš bendrovės akcininko R. Č. kaip paskolą, kuriame pasirašė R. Č., o ji pasirašė grafoje už bendrovės buhalterį savo anketiniais duomenimis, nors 2005-02-01 bendrovės buhalterės pareigas ėjo kitas asmuo, ir A. Č. pasirašė už kasininką, žinodama, kad 2005-04-28 paskolos sutartis, sudaryta tarp R. Č. kaip fizinio asmens ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktorės A. Č., dėl 200000 Lt paskolos suteikimo grynais pinigais yra netikra ir Bendrovei R. Č. realiai pinigų neskolina, šios žinomai netikros sutarties pagrindu atspausdino 2005-04-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija HES Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 200000 Lt priėmimą iš bendrovės akcininko R. Č. kaip paskolą, kuriame pasirašė R. Č., o ji pasirašė grafoje už bendrovės buhalterį savo anketiniais duomenimis, nors tuo metu bendrovės buhalterės pareigas ėjo kitas asmuo, ir A. Č. pasirašė už kasininką, žinodama, kad 2005-09-01 paskolos sutartis, sudaryta tarp R. Č. kaip fizinio asmens ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktorės A. Č., dėl 23000 Lt paskolos suteikimo grynais pinigais yra netikra ir Bendrovei R. Č. realiai pinigų neskolina, šios žinomai netikros sutarties pagrindu atspausdino 2005-09-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija HES Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 23000 Lt priėmimą iš bendrovės akcininko R. Č. kaip paskolą, kuriame pasirašė R. Č., o ji pasirašė grafoje už bendrovės buhalterį Z. L. anketiniais duomenimis, nors tuo metu ji buvo bendrovės buhalterės pareigose, ir A. Č. pasirašė už kasininką, žinodama, kad 2005-12-13 paskolos sutartis, sudaryta tarp R. Č. kaip fizinio asmens ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktorės A. Č., dėl 200000 Lt paskolos suteikimo grynais pinigais yra netikra ir Bendrovei R. Č. realiai pinigų neskolina, šios žinomai netikros sutarties pagrindu atspausdino 2005-12-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija HES Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 200000 Lt priėmimą iš bendrovės akcininko R. Č. kaip paskolą, kuriame pasirašė R. Č., o ji pasirašė grafoje už bendrovės buhalterę, taip ji veikdama bendrininkų grupe su A. Č. ir R. Č. suklastojo tikrus dokumentus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius, kuriuose įformino neįvykusias ūkines operacijas apie 573000 Lt grynųjų pinigų įnešimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą kaip gautas paskolas ir tokiu būdu apgaule ji akcininko R. Č. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 165952,27 euro (573000 Lt) vertės, t.y. padarė nusikalstamas veikas,  numatytas LR BK 182 str. 2 d., ( LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2007-06-28) ir 300 str. 3 d.

Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2005-05-09 iki 2007-02-27 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, (toliau -Bendrovė), į.k. (duomenys neskelbtini), vyriausiąja buhaltere, Bendrovės patalpose, (duomenys neskelbtini), veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore A. Č., kurios žinioje užimamų pareigų pagrindu buvo Bendrovės turtas, laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėnesio pradžios, tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2007-02-27, žinodama, kad Bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų nesuteikė ir prekių nepardavė, gavusi iš A. Č. 2004-06-21 suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą - faktūrą GFB (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovei suteiktas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas paslaugas ir parduotas prekes už 281784 Lt, gavusi iš A. Č. 2005-02-02 suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), ji atspausdino 2005-02-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 50000 Lt išmokėjimą direktorei A. Č. dėl apmokėjimo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, kuriame pasirašė savo anketiniais duomenimis už vyriausiąjį finansininką, nors tuo metu įmonės finansininkė buvo Z. L., o A. Č. pasirašė už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, gavėją ir kasininką, gavusi iš A. Č. 2005-02-19 suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), ji atspausdino 2005-02-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį  Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 70000 Lt išmokėjimą direktorei A. Č. dėl apmokėjimo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, kuriame pasirašė savo anketiniais duomenimis už vyriausiąjį finansininką, nors tuo metu įmonės finansininkė buvo Z. L., o A. Č. pasirašė už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, gavėją ir kasininką, gavusi iš A. Č. 2005-04-28 suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), ji atspausdino 2005-04-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 70000 Lt išmokėjimą direktorei A. Č. dėl apmokėjimo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, kuriame pasirašė savo anketiniais duomenimis už vyriausiąjį finansininką, nors tuo metu įmonės finansininkė buvo Z. L., gavusi iš A. Č. 2005-05-25 suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), ji atspausdino 2005-05-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 50000 Lt išmokėjimą direktorei A. Č. dėl apmokėjimo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, kuriame pasirašė už vyriausiąjį finansininką, gavusi iš A. Č. 2005-05-29 suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), ji atspausdino 2005-05-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 41784 Lt išmokėjimą direktorei A. Č. dėl apmokėjimo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, kuriame pasirašė už vyriausiąjį finansininką, taip veikiant bendrininkų grupe su A. Č., panaudojo suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius ir PVM sąskaitą faktūrą ir suklastojo tikrus dokumentus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius, kuriuose įformino neįvykusias ūkines operacijas apie 281784 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą iš Bendrovės kasos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po ko šių žinomai suklastotų dokumentų pagrindu A. Č. išėmus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovės kasos 281784 Lt ir panaudojus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoms asmeninėms reikmėms, taip padėjo A. Č. pasisavinti A. Č. žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus 281784 Lt, tuo padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę 81610,29 euro (281784 Lt) turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968 patvirtinta BK redakcija, įsigal. 2003-05-01, su vėlesniais pakeitimais) ir 300 str. 3 d.

Be to, ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“( toliau – Bendrovė), į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe su Bendrovės direktore A. Č., 2007 m. vasario mėnesio pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. Č. parengus PVM sukčiavimo planą, pagal kurį Bendrovės patalpose (duomenys neskelbtini) (toliau - Darbo vietoje) pateikus jai suklastotą 2004-06-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) su žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie Bendrovės pirktas prekes ir paslaugas už 281784 Lt, tame tarpe 42984  Lt PVM Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastotus kasos pajamų orderius: 2005-02-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-02-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-05-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-05-29 Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. Č. nurodžius PVM sąskaitos faktūros duomenis įrašyti į PVM deklaraciją ir taip sumažinti Bendrovės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, ji vykdydama A. Č. nurodymus atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius: 2005-02-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-02-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-05-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-05-29 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės tariamą apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir žinodama, kad sandoris tarp Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvyko, vykdant A. Č. nurodymus, darbo vietoje šią žinomai netikrą PVM sąskaitą - faktūrą įtraukė į Bendrovės buhalterinę apskaitą, o išskirtą PVM sąskaitoje- faktūroje PVM sumą įtraukė į Bendrovės PVM deklaraciją (pildytą 2007-02-16) už 2006 m. gruodžio mėnesio 30 langelį, taip 42984 Lt sumažino Bendrovės valstybės biudžetui mokėtiną PVM, po ko šią žinomai suklastotą PVM deklaraciją 2007-02-16 pateikė per elektroninę deklaravimo sistemą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui (duomenys neskelbtini), taip laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėnesio pradžios, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2007-02-16, ji veikdama bendrininkų grupėje su A. Č., apgaule Bendrovės naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę Bendrovei sumokėti 42984 Lt PVM į LR valstybės biudžetą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d. ( LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2007-06-28).

A. Č. laikotarpiu nuo 2003-06-18 iki 2007-10-02 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- Bendrovė), į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktore, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str., būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpyje nuo 2005-01-01 iki 2007-10-02 pažeidė:

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 9 punkto reikalavimus, kad „įmonės administracijos vadovas arba savininkas įstatymo nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizacijos duomenų išsaugojimą“, 10-o punkto reikalavimus, kad „Inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu...”, nes neužtikrino, kad  2005-2006 m. būtų atlikta ilgalaikio turto inventorizacija ir duomenys būtų sutikrinti su apskaitos registrais, nes nuo 2005 m. ilgalaikis turtas sintetinių sąskaitų apskaitos registre ir balanse 339779,23 Lt padidintas nepateisinus gavimo dokumentais;

- LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, nes neišsaugojo atsiskaitymų su tiekėjais, pirkėjais, išankstinio apmokėjimo apskaitos registrų pagal struktūrą;

- LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 14 straipsnio  „Apskaitos dokumentų pasirašymas” 2 dalį, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys”, LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. Nutarimu Nr. 407 „Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklėmis“, 2 punkto 2.1 dalį, kad „Kasos pajamų orderio blankų, sąskaitų faktūrų blankų naudojimui, anuliavimui, grąžinimui ir sunaikinimui taikomi tie patys reikalavimai ir tos pačios taisyklės kaip ir PVM sąskaitų faktūrų blankams“, 12 punktą, kad „PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris (jeigu nenaudojami specialūs apskaitos dokumentų blankai) turi būti formuojami taip: 12.1. Numeris turi būti sudaromas didėjančia seka; 12.2. Numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) PVM mokėtojų pasirinkimu gali būti sudaroma (-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų; 12.3. PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumą, t. y. skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija)”, nes laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėnesio pradžios, tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iki 2007-02-27 panaudojo ankščiau išrašytų kasos pajamų orderių numerius pridėdama žvaigždutę, juose pasirašė ir įtraukė į kasos knygą, t.y. keturiuose kasos pajamų orderiuose: 2005-02-01 (duomenys neskelbtini), 2005-04-28 (duomenys neskelbtini), 2005-09-01 (duomenys neskelbtini), 2005-12-13 (duomenys neskelbtini) įformino 573000 Lt tariamų paskolų gavimą iš akcininko R. Č. bei nurodė Bendrovės vyriausiajai buhalterei D. Č. apgaulingus duomenis įtraukti į Bendrovės apskaitą ir taip neteisėtai R. Č. suformavo 573000 Lt turtinę teisę į Bendrovės turtą;

- laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėnesio pradžios, tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iki 2007-02-27 panaudojo ankščiau Bendrovės išrašytų kasos išlaidų orderių numerius, t.y. nurodė Bendrovės vyriausiajai buhalterei D. Č. atspausdinti kasos išlaidų orderius: 2005-02-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-02-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-05-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-05-29 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įformino 281784 Lt tariamą apmokėjimą už tariamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, ir ji (A. Č.) pasirašė bei įtraukė juos į kasos knygą, taip pat pateikė vyriausiajai buhalterei D. Č. įtraukti į Bendrovės buhalterinę apskaitą suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004-06-21 PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) su žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės pirktas prekes ir paslaugas už 281784 Lt, tame tarpe 42984 Lt PVM ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastotus kasos pajamų orderius: 2005-02-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-02-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-05-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-05-29 Nr. (duomenys neskelbtini) ir to pagrindu buvo suformuota žinomai neteisinga PVM deklaracija už 2006 m. gruodžio mėnesį (pildyta 2007-02-16), 42984 Lt sumažinus Bendrovės valstybės biudžetui mokėtiną PVM, po ko D. Č. vykdydama jos nurodymus šią žinomai suklastotą PVM deklaraciją 2007-02-16 per elektroninio deklaravimo sistemą pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui, adresu (duomenys neskelbtini);

- LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” 19 punktą, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“, nes laikotarpiu nuo 2005-08-18 iki 2006-11-22 be dokumentų arba pagal pažymą, nepasirašytą pinigų gavėjų į kasos knygos išlaidas įrašė 2005-08-18 išmokėjimą Sodrai - 2251 Lt, 2005-08-31 išmokėjimą S. J. J. - 10319,99 Lt, 2005-09-01 išmokėjimą E. O. – 1465,82 Lt, P. M. - 407,15 Lt, A. R. - 719,80 Lt, P. B. - 38,60 Lt, E. A. - 611,92 Lt, V. Ž. - 3761,01 Lt, 2006-06-23 atliko „(duomenys neskelbtini)“ klaidos taisymą - 14536,04 Lt ir 2006-11-22 išmokėjimą A. Č. - 708 Lt ir taip nuo kasos nurašė 35526,84 Lt ir  bendrovės kasoje 35526,84 Lt sumažino grynų pinigų likutį, taip apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Taip pat, laikotarpiu nuo 2003-06-18 iki 2007-10-03 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau Bendrovė), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore ir pagal 2000-07-13 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio nuostatas būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą ir turėdama savo žinioje Bendrovės turtą, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupėje su Bendrovės akcininku R. Č. ir vyriausiąja buhaltere D. Č., turėdama tikslą apgaule R. Č. naudai įgyti turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėnesio pradžios, tikslesniu  ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iki 2007-02-27, žinodama, kad akcininkas R. Č. įmonei realiai pinigų neskolina, kartu su R. Č. pagamino netikrą dokumentą - 2005-02-01 paskolos sutartį, sudarytą tarp R. Č. kaip fizinio asmens ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos jos, kurioje nurodė, kad R. Č. Bendrovei paskolina 150000 Lt grynais pinigais ir šios netikros sutarties pagrindu D. Č. atspausdino 2005-02-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija HES Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 150000 Lt priėmimą iš Bendrovės akcininko R. Č. kaip paskolą, kuriame pasirašė R. Č., D. Č. pasirašė grafoje už Bendrovės buhalterį savo anketiniais duomenimis, nors tuo metu Bendrovės buhalterės pareigas ėjo Z. L., o ji pasirašė už kasininką, žinodama, kad akcininkas R. Č. įmonei realiai pinigų neskolina, kartu su R. Č. pagamino netikrą dokumentą - 2005-04-28 paskolos sutartį, sudarytą tarp R. Č. kaip fizinio asmens ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos jos, kurioje nurodė, kad R. Č. Bendrovei paskolina 200000 Lt grynais pinigais ir šios netikros sutarties pagrindu D. Č. atspausdino 2005-04-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija HES Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 200000 Lt priėmimą iš Bendrovės akcininko R. Č. kaip paskolą, kuriame pasirašė R. Č., D. Č. pasirašė grafoje už Bendrovės buhalterį savo anketiniais duomenimis, nors tuo metu Bendrovės buhalterės pareigas ėjo Z. L., o ji pasirašė už kasininką, žinodama, kad akcininkas R. Č. įmonei realiai pinigų neskolina, kartu su R. Č. pagamino netikrą dokumentą - 2005-09-01 paskolos sutartį, sudarytą tarp R. Č. kaip fizinio asmens ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos jos, kurioje nurodė, kad R. Č. Bendrovei paskolina 23000 Lt grynais pinigais ir šios netikros sutarties pagrindu D. Č. atspausdino 2005-09-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija HES Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 23000 Lt priėmimą iš Bendrovės akcininko R. Č. kaip paskolą, kuriame pasirašė R. Č., D. Č. pasirašė grafoje už Bendrovės buhalterį Z. L. anketiniais duomenimis, nors tuo metu D. Č. buvo bendrovės buhaltere, o ji pasirašė už kasininką, žinodama, kad akcininkas R. Č. įmonei realiai pinigų neskolina, kartu su R. Č. pagamino netikrą dokumentą - 2005-12-13 paskolos sutartį, sudarytą tarp R. Č. kaip fizinio asmens ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos jos, kurioje nurodė, kad R. Č. Bendrovei paskolina 200000 Lt grynais pinigais ir šios netikros sutarties pagrindu D. Č. atspausdino 2005-12-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija HES Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 200000 Lt priėmimą iš Bendrovės akcininko R. Č. kaip paskolą, kuriame pasirašė R. Č., o D. Č. pasirašė grafoje už Bendrovės buhalterę, taip ji veikiant bendrininkų grupe su R. Č. pagamino netikrus dokumentus - paskolų sutartis ir veikiant bendrininkų grupe su D. Č. ir R. Č. suklastojo tikrus dokumentus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius, kuriuose įformino neįvykusias ūkines operacijas apie 573000 Lt grynųjų pinigų įnešimą į Bendrovės kasą kaip gautas paskolas iš akcininko R. Č. ir tokiu būdu ji R. Č. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 165952,27 euro (573000 Lt) vertės, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d. ( LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2007-06-28) ir 300 str. 3 d.

Taip pat, ji buvo kaltinama tuo, jog laikotarpiu nuo 2003-06-18 iki 2007-10-03 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau Bendrovė), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore ir pagal 2000-07-13 LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio nuostatas būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą ir turėdama savo žinioje Bendrovės turtą, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe su vyriausiąja buhaltere D. Č., laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėnesio pradžios, tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2007-02-27, turėdama tikslą pasisavinti Bendrovės pinigines lėšas ir žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų nesuteikė ir prekių nepardavė, pateikė D. Č. 2004-06-21 suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą- faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti  žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovei suteiktas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas paslaugas ir parduotas prekes už 281784 Lt, t.y. pateikė D. Č. 2005-02-02 suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis D. Č. atspausdino 2005-02-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį  Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 50000 Lt išmokėjimą jai (A. Č.) dėl apmokėjimo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, kuriame D. Č. pasirašė savo anketiniais duomenimis už vyriausiąjį finansininką, nors tuo metu įmonės finansininkė buvo Z. L., o ji pasirašė už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, gavėją ir kasininką, pateikė D. Č. 2005-02-19 suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis D. Č. atspausdino 2005-02-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį  Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 70000 Lt išmokėjimą jai (A. Č.) dėl apmokėjimo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, kuriame D. Č. pasirašė savo anketiniais duomenimis už vyriausiąjį finansininką, nors tuo metu įmonės finansininkė buvo Z. L., o ji pasirašė už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, gavėją ir kasininką, pateikė D. Č. 2005-04-28 suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis D. Č. atspausdino 2005-04-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 70000 Lt išmokėjimą jai (A. Č.) dėl apmokėjimo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, kuriame D. Č. pasirašė savo anketiniais duomenimis už vyriausiąjį finansininką, nors tuo metu įmonės finansininkė buvo Z. L., pateikė D. Č. 2005-05-25 suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis D. Č. atspausdino 2005-05-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį  Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 50000 Lt išmokėjimą jai (A. Č.) dėl apmokėjimo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, kuriame D. Č. pasirašė už vyriausiąjį finansininką, pateikė D. Č. 2005-05-29 suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis D. Č. atspausdino 2005-05-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį  Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 41784 Lt išmokėjimą jai (A. Č.) dėl apmokėjimo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, kuriame D. Č. pasirašė už vyriausiąjį finansininką, taip ji veikiant bendrininkų grupe su D. Č., panaudojo suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius ir PVM sąskaitą faktūrą ir suklastojo tikrus dokumentus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius, kuriuose įformino neįvykusias ūkines operacijas apie 281784 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą iš Bendrovės kasos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po ko šių žinomai suklastotų dokumentų pagrindu jai iš Bendrovės kasos išėmus 281784 Lt ir panaudojus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoms asmeninėms reikmėms, taip, padedant D. Č., ji pasisavino jos (A. Č.) žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus 281784 Lt, tuo padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę 81610,29 euro (281784 Lt) turtinę žalą, t.y. padarė nusiklastamas veikas, numatytas LR BK 183 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968 patvirtinta BK redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01, su vėlesniais pakeitimais) ir 300 str. 3 d.

Taip pat, ji laikotarpiu nuo 2003-06-18 iki 2007-10-03 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau Bendrovė), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore ir veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe su Bendrovės vyriausiąja buhaltere D. Č., 2007 m. vasario mėnesį, mėnesį tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, parengė PVM sukčiavimo planą, pagal kurį Bendrovės patalpose adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Darbo vietoje) pateikė D. Č. suklastotą 2004-06-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) su žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės pirktas prekes ir paslaugas už 281784, tame tarpe 42984  Lt PVM Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastotus kasos pajamų orderius: 2005-02-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-02-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-05-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-05-29 Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitos faktūros duomenis nurodė įrašyti į PVM deklaraciją ir taip sumažinti Bendrovės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, o D. Č. vykdydama jos nurodymus atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius: 2005-02-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-02-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-05-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-05-29 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės tariamą apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. Č. žinodama, kad sandoris tarp Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvyko, vykdant jos (A. Č.) nurodymus, darbo vietoje šią žinomai netikrą PVM sąskaitą - faktūrą įtraukė į Bendrovės  buhalterinę apskaitą, o išskirtą PVM sąskaitoje- faktūroje PVM sumą įtraukė į Bendrovės PVM deklaraciją už 2006 m. gruodžio mėnesio 30 langelį (pildytą 2007-02-16), taip D. Č. 42984 Lt sumažino Bendrovės valstybės biudžetui mokėtiną PVM, po ko D. Č. jos nurodymu šią žinomai suklastotą PVM deklaraciją 2007-02-16 pateikė per elektroninio deklaravimo sistemą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui, (duomenys neskelbtini), taip laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėnesio, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2007-02-16, ji apgaule organizavo Bendrovės naudai didelės turtinės prievolės Bendrovei sumokėti 12449,03 euro (42984 Lt) PVM į LR valstybės biudžetą panaikinimą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d. ( LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2007-06-28).

Taip pat, ji buvo kaltinama tuo, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Bendrovė) direktore ir veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupėje su Bendrovės vyriausiąja buhaltere D. Č., 2007 m. vasario mėnesį tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, parengė PVM sukčiavimo planą, pagal kurį Bendrovės patalpose adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Darbo vietoje) pateikė D. Č. suklastotą 2004-06-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) su žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie Bendrovės pirktas prekes ir paslaugas už 281784, tame tarpe 42984  Lt PVM Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastotus kasos pajamų orderius: 2005-02-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-02-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-05-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-05-29 Nr. (duomenys neskelbtini) bei PVM sąskaitos faktūros duomenis nurodė įrašyti į PVM deklaraciją ir taip sumažinti Bendrovės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM. D. Č. sutiko ir vykdydama jos nurodymus atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius: 2005-02-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-02-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-05-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-05-29 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės tariamą apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. Č. žinodama, kad sandoris tarp Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvyko, vykdant jos (A. Č.) nurodymus, darbo vietoje šią žinomai netikrą PVM sąskaitą - faktūrą įtraukė į Bendrovės  buhalterinę apskaitą, o išskirtą PVM sąskaitoje - faktūroje PVM sumą įtraukė į Bendrovės PVM deklaraciją už 2006 m. gruodžio mėnesio 30 langelį, taip D. Č. 42984 Lt sumažinus Bendrovės valstybės biudžetui mokėtiną PVM, ir jos (A. Č.) nurodymu D. Č. suklastojus tikrą dokumentą, ir šią žinomai suklastotą PVM deklaraciją 2007-02-16 pateikus per elektroninio deklaravimo sistemą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui, (duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio mėnesio Bendrovės PVM deklaraciją (pildytą 2007-02-16) su žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis, t. y. panaudojus žinomai suklastotą tikrą dokumentą, taip laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėnesio, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2007-02-16, organizavo tikro dokumento - PVM deklaracijos suklastojimą ir jos panaudojimą, dėl ko LR valstybės biudžetas patyrė didelę turtinę - 12449,03 euro (42984 Lt) žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką,  numatytą LR BK 24 str. 4 d., 300 str. 3 d.

Be to, ji buvo kalinama tuo, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore, turėdama išankstinį tikslą, apgaule savo naudai įgyti didelę turtinę teisę, žinodama Lietuvos Respublikos „Ligos ir motinystės socialinio draudimo“ įstatymo 6 str. 3 d. nuostatas  (2000-12-21 Nr. IX- 110) ir LR Vyriausybės (2001m. sausio 25 d. nutarimu Nr.86) patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 6 straipsnį, bei kad yra nėščia, ir dėl to gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ji nuo 2007-04-01 iki 2007-10-02 be akcininko sprendimo pasiskyrė sau 5500 Lt mėnesinį darbo užmokestį, o būtent jos pasiskirtas mėnesinis darbo užmokestis 5500 Lt buvo tuo laikotarpiu, nuo kurio draudžiamųjų pajamų buvo apskaičiuota motinystės pašalpa, ko pasekoje 2007-11-08 ji pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), prašymą, motinystės pašalpai gauti, kuo remiantis 2007-11-12 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta skirti motinystės pašalpą laikotarpiu nuo 2007-10-03 iki 2008-02-05 pagal apskaičiavimą - 23650 Lt, atitinkamai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas 16500 Lt draudžiamąsias pajamas ir 2008-02-12 ji pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), prašymą, motinystės (tėvystės) pašalpai gauti, kuo remiantis 2008-02-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-01-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-11-23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta skirti motinystės (tėvystės)  pašalpą už vaiką, laikotarpiu nuo 2008-02-06 iki 2009-12-13 pagal apskaičiavimą - 111 117,39 Lt, atitinkamai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas 16500 Lt draudžiamąsias pajamas ir laikotarpiu nuo 2007-11-12 iki 2009-12-13 jai iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išmokėjus motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, viso 120062,89 Lt, ji apgaule įgijo didelės vertės valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, padarydama 34772,62 euro (120062,89 Lt) turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK  182 str. 2 d.

R. Č. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 36 straipsnį būdamas aukščiausiu bendrovės valdymo organu, ir veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su Bendrovės direktore A. Č. ir vyriausiąja buhaltere D. Č., turėdamas tikslą savo naudai įgyti turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2007 m. vasario pradžios, tikslesniu  ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2007-02-27, žinodamas, kad įmonei realiai pinigų neskolina, kartu su A. Č. pagamino netikrą dokumentą - 2005-02-01 paskolos sutartį, sudarytą tarp jo kaip fizinio asmens ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktorės A. Č., kurioje nurodė, kad jis Bendrovei paskolina 150000 Lt grynais pinigais ir šios netikros sutarties pagrindu  D. Č. atspausdino 2005-02-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija HES Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 150000 Lt priėmimą iš jo (R. Č.) kaip paskolą, kuriame jis pasirašė, D. Č. pasirašė grafoje už Bendrovės buhalterį savo anketiniais duomenimis, nors tuo metu Bendrovės buhalterės pareigas ėjo Z. L., o A. Č. pasirašė už kasininką, žinodamas, kad įmonei realiai pinigų neskolina, kartu su A. Č. pagamino netikrą dokumentą - 2005-04-28 paskolos sutartį, sudarytą tarp jo kaip fizinio asmens ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktorės A. Č., kurioje nurodė, kad jis Bendrovei paskolina 200000 Lt grynais pinigais ir šios netikros sutarties pagrindu D. Č. atspausdino 2005-04-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija HES Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 200000 Lt priėmimą iš jo (R. Č.) kaip paskolą, kuriame jis pasirašė, D. Č. pasirašė grafoje už Bendrovės buhalterį savo anketiniais duomenimis, nors tuo metu Bendrovės buhalteres pareigas ėjo Z. L., o A. Č. pasirašė už kasininką, žinodamas, kad įmonei realiai pinigų neskolina, kartu su A. Č. pagamino netikrą dokumentą - 2005-09-01 paskolos sutartį, sudarytą tarp jo kaip fizinio asmens ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktorės A. Č., kurioje nurodė, kad jis Bendrovei paskolina 23000 Lt grynais pinigais ir šios netikros sutarties pagrindu D. Č. atspausdino 2005-09-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija HES Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 23000 Lt priėmimą iš jo (R. Č.) kaip paskolą, kuriame jis pasirašė, D. Č. pasirašė grafoje už bendrovės buhalterį Z. L. anketiniais duomenimis, nors tuo metu D. Č. buvo Bendrovės buhaltere, o A. Č. pasirašė už kasininką, jis žinodamas, kad įmonei realiai pinigų neskolina, kartu su A. Č. pagamino netikrą dokumentą - 2005-12-13 paskolos sutartį, sudarytą tarp jo kaip fizinio asmens ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktorės A. Č., kurioje nurodė, kad jis Bendrovei paskolina 200000 Lt grynais pinigais ir šios netikros sutarties pagrindu D. Č. atspausdino 2005-12-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija HES Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 200000 Lt priėmimą iš jo (R. Č.) kaip paskolą, kuriame pasirašė jis ir D. Č. pasirašė grafoje už Bendrovės buhalterę,  taip, jis veikiant bendrininkų grupe su A. Č. pagamino netikrus dokumentus - paskolų sutartis ir kartu veikiant bendrininkų grupe su A. Č. ir D. Č. suklastojo tikrus dokumentus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius, kuriuose įformino neįvykusias ūkines operacijas apie 573000 Lt grynųjų pinigų įnešimą į Bendrovės kasą kaip gautas paskolas ir tokiu būdu jis apgaule įgijo didelės vertės- 165952,27 eurų (573000) Lt turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d. (LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2007-06-28) ir 300 str. 3 d.

Be to, jis, nuo 2000-05-12 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini), (toliau - Bendrovė), į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), nuo 2008-09-25 registruotos (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku, ir pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 36 straipsnį būdamas aukščiausiu bendrovės valdymo organu, laikotarpiu nuo 2007-10-02 iki 2008-08-28 laikinai eidamas direktoriaus pareigas, laikotarpiu 2008-08-28 iki 2009-01-05 būdamas direktoriumi ir pagal 2000-07-13 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir turėdamas savo žinioje Bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-05-20 pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dovanų čekius už grynuosius pinigus, ir dalį pinigų - 55829,48 Lt neįnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ir atsiskaitomąją sąskaitą, nors Bendrovė kasos aparatais užfiksavo, kad pirkėjai atsiskaitė dovanų čekiais už 70354,98 Lt, tačiau kasoje apskaityta ir į banką pervesta viso 14525,50 Lt, tokiu būdu jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - pinigus 55829,48 Lt, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 16169,34 eurų (55829,48 Lt) turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d.

Be to jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė), į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku, ir pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 36 straipsnį būdamas aukščiausiu bendrovės valdymo organu, laikotarpiu nuo 2008-08-28 iki 2009-01-05 būdamas direktoriumi ir pagal 2000-07-13 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir turėdamas savo žinioje Bendrovės turtą - pinigines lėšas, jis 2008-12-08 pavedimu Nr. 495 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ - 19313,88 Lt avansą pagal 2008-05-21 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei iki 2009-01-01 sumokėjo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini) 57761,11 Lt avansą pagal 2007-01-23 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas nuo 2009-01-05 paskyręs N. Š., jis 2009-01-19 nurodė N. Š., kuri nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, pasirašyti 2009-01-19 sutartį dėl anksčiau minėtos sutarties teisių ir pareigų perkėlimo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pradinio nuomininko, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nuomotojo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip Naujojo nuomininko, atstovaujamo jo direktoriaus R. Č., kurios 8-me punkte nurodyta, kad „Pradinis nuomininkas sutinka, kad jo sumokėtas užstatas Nuomotojui yra perkeliamas ir užskaitomas kaip Naujojo nuomininko sumokėtas užstatas Nuomotojui“ ir šio susitarimo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtas avansas - 19313,88 Lt  bendrovei „(duomenys neskelbtini)“  buvo neatlygintinai perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė A. B. neįrašė  į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų registrą „Atsiskaitymai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neįrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buhaltere buvo nuo 2009-01-06, skolų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrą, ir 2009-01-20 jis nurodė N. Š., kuri nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, pasirašyti 2009-01-20 susitarimą dėl anksčiau minėtos sutarties  sutartinių santykių tęstinumo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pradinio nuomininko, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nuomotojo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip Naujojo nuomininko, atstovaujamo jo direktoriaus R. Č., kurio 3-me punkte nurodyta, kad „Šalys patvirtina, kad Pradinio nuomininko padaryti avansiniai mokėjimai Nuomotojui laikomi nuo Perdavimo dienos Naujojo nuomininko atliktais avansiniais mokėjimais“ ir šio susitarimo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtas avansas – 57761,11 Lt bendrovei „(duomenys neskelbtini)“  neatlygintinai buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė A. B. neįrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų registrą „Atsiskaitymai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neįrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buhaltere taip pat buvo nuo 2009-01-06, į  skolų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrą, tokiu būdu, jis nurodęs N. Š. pasirašyti Bendrovei visiškai nenaudingus sandorius, išsvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendroje sumoje – 22322,46 eurų (77074,99 Lt) turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str. 2 d.

Įrodymų vertinimas

LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais byloje darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. 

Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiškai patvirtina šiuos faktus ir bylos aplinkybes.

Kaltinamoji D. Č. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhalterės pareigose. Jai pradėjus dirbti, visi buhalteriniai dokumentai buvo netvarkingi, ji atstatinėjo visą įmonės apskaitą. 2005 m. įmonė vertėsi labai sunkiai, paskolos jau buvo suteiktos, ji tik suvedė jas į apskaitą.  Įmonėje ji vedė  nepilną apskaitą, vedė avansines apyskaitas, kreditorius, pirkimus, atsiskaitymus. Apskaitoje yra ne vienas orderis su žvaigždute, po jos dirbusių buhalterių taip pat tokių orderių buvo. Tai atsitiko dėl laiko stokos, nors ji žinojo, kad orderiai turėjo būti išrašyti pradedant nauja seriją. Dėl paskolų nurodė, jog visos paskolos buvo sudarytos, nes išėmus dokumentus negali būti kasoje neigiamas balansas. Deklaracija buvo pateikta už gruodžio mėnesį, vadinasi tie skaičiai, kurie buvo pateikti už gruodžio mėnesį, nes tos ūkinės operacijos ir turėjo būti gruodžio mėnesį, o ne ankstesniu periodu, tai yra įmonei nenaudinga. Ikiteisminio tyrimo metu ji nesakė, kad paskolos buvo sudarytos fiktyviai, kad atlyginimai mokami vokeliuose. Paskolos yra tikros. R. Č. realiai skolino pinigus. Ar  UAB ,, (duomenys neskelbtini) teikė paslaugas UAB ,, (duomenys neskelbtini) " ar ne, ji nežino, ji suvedinėdavo į apskaitą tik buhalterinius dokumentus. Iš A. Č. nurodymo įrašyti į PVM deklaraciją kažkokius duomenis negavo. Kokie tuo metu buvo duomenys, tokius ji ir įrašė bei pateikė  Mokesčių inspekcijai.

Kaltinamoji A. Č. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " dirbo direktorės pareigose. Įmonės veikla buvo susijusi su viešuoju maitinimu bei su restoranų veikla. Įmonė vykdė ūkinę veiklą, prie jos augimo prisidėjo akcininkas investuodamas į įmonės plėtrą. 573000 Lt paskolos iš akcininko R. Č. buvo gautos realiai, pinigų įnešimo faktą patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini) " buhalterinė apskaita, iš kurios galima matyti realų pinigų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini) " ūkinėje veikloje. UAB „(duomenys neskelbtini)" paslaugos buvo realios, iš tiesų suteiktos už UAB „(duomenys neskelbtini) " naudojamų patalpų tvarkymą, pagal įstatymų reglamentuojančių higienos reikalavimus. Darbai buvo atliekami 2004 m. pabaigoje. Buvo tvarkomos restorano patalpos „(duomenys neskelbtini) " gamyklos patalpose, kur buvo įrenginėjama alaus darykla rūsio patalpose. Alus buvo realizuojamas pačiame restorane ir buvo planuojama tiekti į parduotuves. Buvo sutarta su UAB „(duomenys neskelbtini)" dėl mokėjimų atidėjimo, tikslus atidėjimo laikotarpis turi būti nurodytas sutartyje. Be UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ paslaugų apmokėjimo, taip pat buvo vykdytos ir kitos ūkinės operacijos iš R. Č. skolintų lėšų ir padengiamos kitos apyvartinės lėšos. Buhalterinės apskaitos trūkumai galėjo kilti dėl buhalterės apskaitos aplaidumo, kadangi tuo metu įmonės buhalteriją dar tvarkė buhalterė Z. L., kuri apskaitą vykdė aplaidžiai, ji tai pastebėjo vėliau. Paskutiniu metu ji iš viso nepasirodydavo darbe, reikėjo jos ieškoti, buvo įforminti neatvykimo į darbą aktai, buvo rašomi pareiškimai. Vėliau paaiškėjo, kad ji turėjo rimtų problemų dėl sveikatos. 2005 m. pradžioje į darbą buvo priimta D. Č., kuriai teko atstatinėti UAB „(duomenys neskelbtini) " apskaitą. 2006 m. padidėjo įmonės apyvarta, tai niekaip negalėjo įvykti be papildomų investicijų, ir tai buvo pasiekta R. Č. paskolų pagalba. Pats akcininkas 2005 m. pardavė nekilojamą turtą ir iš to turėjo realiai lėšų tas paskolas suteikti. Dėl mažesnių sumų išmokėjimo fiziniams asmenims, šios sumos tikrai buvo sumokėtos. Nurodė, jog jos atlyginimas buvo padidintas dėl bendrovės finansinių rezultatų. Dar viena padidinto užmokesčio priežastis buvo padidėjęs darbo krūvis, kadangi tuo metu įmonė atidarinėjo dar vieną restoraną, veikusį prekybos centro „(duomenys neskelbtini) " patalpose. Restoranas buvo planuojamas apie 100 sėdimų vietų. Darbo krūvis padidėjo ženkliai, kadangi reikėjo kolektyvą surinkti ir apmokyti, buvo atsakinga už virtuves darbą. Darbo krūvis buvo labai didelis, be atlyginimo padidinimo tikrai būtų nesutikusi vykdyti tokių sunkių pareigų, kadangi tai buvo šeimos verslas. R. Č. pilnai pasitikėjo jos  darbo sugebėjimais, todėl buvo priimtas toks sprendimas. Pripažįsta, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje dėl bendrovėje dirbusių buhalterių kaitos, galbūt dėl aplaidumo galėjo būti padaryta klaidų, tačiau jos nebuvo padarytos tyčia siekiant nuslėpti ar kitaip iškraipyti bendrovės apskaitos registrus. Kasos išlaidų orderių su žvaigždutėmis D. Č. spausdinti nenurodė, tai galėjo įvykti dėl aplaidumo, dėl buhalterijos klaidos, kadangi su Z. L. paskutiniu darbo laikotarpiu buvo daug problemų, laikotarpis buvo labai painus.

Kaltinamasis R. Č. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininku, įmonė atliko veiklą visuomeninio maitinimo sferoje. Kadangi įmonė buvo nusistačiusi planus dirbti  pelningai, buvo teikiamos investicijos, tam kad pasiekti ir išauginti įmonę bei padaryti ją sėkminga. Buvo planas padaryti alaus restoraną pelningu, tam reikėjo didelių investicijų. Kadangi jis yra  pardavęs sklypą, už kurį gavo 520000 Lt ir tai atsispindi deklaracijoje, jis tas sumas realiai turėjo ir investavo į įmonės plėtrą. Paskolos buvo realios, t. y. pinigai realiai buvo paskolinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.  Dėl sąskaitų pažymėtų žvaigždutėmis nurodė, kad buhalterija buvo tvarkoma buhalterės, su kuria buvo problemų. Dokumentai buvo ne laiku priduoti, todėl jie buvo įtraukti į apskaitą vėliau su žvaigždutėmis. Dovanų čekius pardavė už grynus pinigus, už 14525,50 Lt, kurie buvo įnešti į kasą. Buvo teikiama 20 procentų akcija nuo kiekvieno čekio mokant grynais pinigais. Sąskaita išrašoma 100 Lt, o sumokama tik 20 Lt, tokia buvo akcija. Kaip kaltinime nurodoma, kad tą sumą kurią jis pasisavino, sudaro nuolaidos, tai buvo daroma, kad pritraukti žmones ne savaitgaliais ir ne pietų metu, kad populiarinti savo restoraną ,,(duomenys neskelbtini)‘‘. Jei dovanų čekis buvo 100 Lt vertes, tai asmuo turėjo mokėti 20 Lt, buvo 80 Lt nuolaida. Dovanų čekius galima buvo įsigyti tik už grynus pinigus. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ perėmė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus tretiems asmenims, tame tarpe ir valstybės biudžetui. Tai buvo padaryta trišalėmis sutartimis, perimant avansą, taip pat  įsipareigojimus, kuriuos buvo įsipareigoję sumokėti už darbuotojus SODRAI, biudžetui. Tai buvo nauda pačiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi perėmė įsipareigojimus darbuotojų, už kuriuos turėjo mokėti  biudžeto įtaigoms, nes kitaip būtų likusi našta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Liudytoja V. R. (Žičkienė) paaiškino, kad viskai vyko seniai, todėl ne viską prisimena. Nurodė, jog atlyginimą mokėjo direktorė A. Č.. Direktorė jai mokėdavo tik atlyginimą, už jį ji pasirašydavo algalapyje.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. perskaito liudytojos V. R. (Ž.) parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad nuo 2005-05-09 iki 2005-09-21 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pareigose. Į jos pareigas įėjo darbuotojų ir barmenų priežiūra, banketų užsakymas. Ji įmonėje kaip atskaitingas asmuo nebuvo, jai įmonė nei iš kasos, nei pavedimu jokių pinigų neišmokėdavo. Jokių prekių įmonei nei už įmonės, nei už savus pinigus įmonei nepirkdavo. Tiksliai nepamena kaip ji gaudavo atlyginimą, gali būti, kad vieną kartą per mėnesį. Atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais. Pinigus išmokėdavo kiek pamena buhalterė D., pavardės neatsimena. Atlyginimo gaudavo tiek, kiek buvo parašyta algalapyje, kokį atlyginimą gaudavo jau nepamena. Už gautą atlyginimą visuomet pasirašydavo algalapyje. Tikrai 2005-09-01 ji negavo grynais pinigais iš kasos 3761,01 Lt. Jos net atlyginimas nebuvo tokio dydžio, be to ji visuomet už gautą atlyginimą pasirašydavo ( 1 t., b.l. 124). 

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. perskaito liudytojo G. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. B. paaiškino, kad, jam vadovaujant įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)", jis jokių ūkinių ryšių su UAB „(duomenys neskelbtini)" neturėjo. Jis su jokiais asmenimis iš UAB „(duomenys neskelbtini)" nebendravo ir kokią veiklą vykdo minėta įmonė, jis pasakyti negali. Jis grafoje „gavo kasininkas direktorius G. B." ant šių kasos pajamų orderių: 2005-02-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-02-19 (duomenys neskelbtini), 2005-04-25 (duomenys neskelbtini), 2005-05-25 (duomenys neskelbtini), 2005-05-29 Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirašinėjo ir kas ant jų pasirašė, jis pasakyti negali, kadangi nežino. Jis ant įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)" kasos pajamų orderių rekvizitų bei kitų įrašų kompiuteriu nedarė ir kas juos padarė, nežino. Jis asmeniškai nei A. Č., nei R. Č., nei D. M. nepažįsta ir su jais jokių tarpusavio santykių nepalaiko. Jis su D. L. buvo įkūręs UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jokios veiklos nevykdė. Dokumentus tvarkė D. L., jis tik pasirašinėjo dokumentus ir finansavo pinigais. Jis nepasirašė PVM sąskaitos faktūros GFB Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „sąskaitą išrašė: direktorius G. B.“. Jam parodytas parašas prie jo pavardės yra ne jo ir jis nepasirašinėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprekiavo PVM sąskaitoje faktūroje GFB Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytomis prekėmis. Kai jie įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ galvojo apie restoranų veiklą Lietuvoje, tačiau veiklos nevykdė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždarė, todėl D. L. tvarkė dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždarymo, o jis tik pasirašinėjo dokumentuose. Kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai už 2004 metus, jis tiksliai pasakyti negali, nes nežino, buhalterinės apskaitos dokumentų netvarkė. Kai uždarinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai mano, kad visi dokumentai buvo priduoti į VMI, Sodrą ir kitas įstaigas, kuriose jis buvo ir pasirašinėjo dokumentus. Dėl ilgo laiko tarpo, jis konkrečiai pasakyti kur yra buhalterinės apskaitos dokumentai už 2004 m. ( 1 t., b.l. 101- 102, 105- 106). 

Liudytojas E. A. paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)" dirbo nuo 2005-04-26 iki 2005-04-25 ir nuo 2005-10-03 iki 2005-11-04 vadybininko pareigose. Jis buvo atsakingas už darbų paruošimą, žaliavų supirkimą. Grynus pinigus gaudavo iš direktorių. Už juos pirkdavo maisto produktus, ūkio reikmenis. Tuo metu įmonės direktorė buvo tuo pačiu ir įmonės kasininkė, kuri jam mokėdavo atlyginimą. Gaudamas atlyginimą visada pasirašydavo. Bendrovėje jis buvo atskaitingu asmeniu. Gaudamas pinigus visada pasirašydavo, o jei pinigų likdavo, visada juos grąžindavo į įmonės kasą. Taip pat į kasą grąžindavo sąskaitas-faktūras, kurios pateisindavo išleistus įmonės pinigus.

Liudytojas S. J. J. paaiškino, kad jo dukra A. J. buvo sudariusi sutartį dėl patalpų nuomos (duomenys neskelbtini). Už nuomą gavo apie 10000 Litų. Nuomos sutartyje jis nepasirašinėjo, pasirašė tik kasos išlaidų orderyje. 

Liudytojas D. L. paaiškino, kad jis dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)", šioje įmonėje tvarkė buhalterinę apskaitą 2003-2004 metais. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo G. B.. Ar UAB ,, (duomenys neskelbtini)" turėjo ryšius su UAB ,, (duomenys neskelbtini)" jis neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“  jam žinoma tik iš jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Jis asmeniškai jokių sąskaitų - faktūrų neišrašinėjo. Jei buvo išrašyta sąskaita - faktūra, tai tik su G. B. žinia. Ar UAB ,, (duomenys neskelbtini)" turėjo ilgalaikį turtą, jis nepamena.

Liudytojas E. O. paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)" dirbo barmenu prieš dešimt metų. Atlyginimą gaudavo grynais pinigais kas mėnesį pagal žiniaraštį. Jei jam dirbant tiekėjai atveždavo prekes, jis už jas sumokėdavo, pasirašydavo važtaraštį ir jį atiduodavo buhalterei. Prekes priiminėdavo kai nebūdavo vadovo darbe. Savo asmeniniais pinigais niekada neatsiskaitinėjo. Iš įmonės avansas jam nebuvo mokėtas.

Liudytoja N. Š. paaiškino, kad įvykio aplinkybių neatsimena. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. perskaito liudytojos N. Š. parodymus. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. Š. paaiškino, kad nuo 2009-01-05 iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto ji dirbo direktorės pareigose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo jau nuo 2008 m. apskaitininkės pareigose. Vėliau jai direktorės pareigas pasiūlė R. Č.. Ji turi buhalterinį išsilavinimą. Įmonės balansą sudarydavo buhalterė, todėl jai tapus direktore ir pamačius pagal balanso duomenis, kad įmonė yra nemoki, ji kreipėsi į teismą dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo. Dėl šio sprendimo ji tarėsi su akcininku R. Č.. Kadangi įmonė buvo nemoki, todėl akcininkas jai pasakė, kad dar bandys gelbėti įmonės padėtį ir todėl nusprendė išparduoti įmonės inventorių. Dovanų čekiais disponavo R. Č., ji jų asmeniškai nei turėjo, nei parduodavo, todėl apie juos paaiškinti nieko negali. Tik gali paaiškinti apie dovanų čekius, kuriais prekiavo PC „(duomenys neskelbtini)“. Prie šių čekių buvo prisegama kasos kvitas, kad išnaudota suma. Ji realiai neturėjo galimybės disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigais ir todėl negalėjo sumokėti gyventojų pajamų mokesčių ir socialinio draudimo mokesčių. 2009-01-20 susitarimą dėl sutartinių santykių tęstinumo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė ji akcininko R. Č. nurodymu. Ji buvo tik pradėjusio dirbti, nebuvo susipažinusi su įmonės buhalterine apskaita, ji gali būti, kad nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2009-01-01 bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėjusi avansą ir kaip toliau sumokėtas avansas buvo apskaitytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir vėliau nepasidomėjo. 2009-01-19 pasirašė teisių ir pareigų perkėlimo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, šią sutartį pasirašė taip pat akcininko R. Č. nurodymu. Šios sutarties pasirašymo aplinkybės analogiškos 2009-01-01 sutarties pasirašymo aplinkybėms. Ji buvo tik pradėjusio dirbti, nebuvo susipažinusi su įmonės buhalterine apskaita, ji gali būti, kad nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2009-01-01 bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėjusi avansą ir kaip toliau sumokėtas avansas buvo apskaitytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir vėliau nepasidomėjo. Ji būdama direktorės pareigose neturėjo praktikos ir kai jai pasiūlė ja būti, tai buvo viliojančios pareigos, galvojo tik apie gerus dalykus, nežinojo, kad įmonėje bus tokia bloga situacija ir jai reikės pasirašyti dokumentus praktiškai prieš savo valią, kad pati nieko negalės spręsti ( 1 t., b.l. 130- 131).       

Liudytoja V. N. paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2004 m. liepos mėnesio iki 2005 balandžio mėnesio buhalterės pareigose. Į jos pareigas įėjo medžiagų pajamavimas, viskas kas susiję su buhalterine apskaita. Iš įmonės išėjo savo noru, jai pasiūlė geresnį darbą. Buhalterinių dokumentų niekam neperdavė, kadangi nebuvo kam perduoti. Atlyginimą gaudavo grynais pinigais, jį išmokėdavo direktorė. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo pateiktas apžiūrai orderis, tačiau tų pinigų ji negavo. Ant orderio ji nepasirašė. Įmonėje buvo naudojama buhalterinės apskaitos programa ir iš jos buvo išrašomi orderiai. Orderius išrašydavo vadovų nurodymu. Ar buvo išrašyti orderiai  su numeriu ir žvaigždute, ji nepamena. Neatsimena taip pat, kad R. Č. 2005-02-01 į kasą būtų įnešęs 150 000 Lt.

Specialistė G. A. paaiškino, kad pateikė specialisto išvadą šioje byloje, ją tvirtina pilnai. Nurodė, jog į visus pateiktus klausimus, ji atsakė savo išvadoje, išanalizavusi jai pateiktus buhalterinius dokumentus.

Liudytoja A. B. UAB ,, (duomenys neskelbtini) " dirbo  nuo 2007 m. vasario mėnesio iki 2009 m. bankroto bylos iškėlimo vyr. buhalterio pareigose. UAB ,, (duomenys neskelbtini)" dirbo vyr. buhalterės pareigose nuo 2009 m. iki 2014 metų. Įmonės turėjo alkoholio parduotuvę, restoranus ir nekilojamojo turto agentūrą. Įmonių UAB ,, (duomenys neskelbtini)" ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)" buvo vienas akcininkas R. Č.. Buvo sudarytos  trišalės sutartys, kad iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)" perimti avansinius mokėjimus. Iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)" avansą perėmė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ avansą parėmė, perėmė visas patalpas. Ar UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ už UAB ,, (duomenys neskelbtini)" mokėjo mokesčius valstybinėms įmonėms ji nepamena.

S. V. G. paaiškino, kad jo surašyta profesinė nuomonė yra teisinga, ją tvirtina. Iš jam pateiktų dokumentų, paskolos sandorių realumo nustatyti negalima dėl duomenų ribotumo. Jam buvo pateikta FNTT išvada ir dokumentų aktas, iš tų duomenų buvo galima nustatyti,  įmonės turtą ir įsipareigojimus, kokių sumų jie buvo verti. Iš tų sumų nustatė, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais. Pridūrė, jog preliminariai vertinant, tai įmonės kapitalas buvo neigiamas, o tai reiškia, kad jei įmonė kreiptųsi į banką dėl investicijų, tai greičiausiai bankas atsisakytų finansuoti be tam tikrų papildomų sąlygų. Iš savo vidinių resursų, esant tokiai situacijai, įmonei tikrai neįmanoma finansuoti nei ilgalaikio turto įsigijimo, nei tolimesnės veiklos. Akcininko paskola buvo tikrai tinkamas žingsnis. Dalis suteiktos paskolos buvo naudojama ilgalaikiam turtui įsigyti. Dėl 280000 Lt, tai labai tikėtina, kad tokios lėšos buvo naudojamos. Dėl likusios paskolos dalies, paanalizavus 2005-2006 m. duomenis, tai iš tų duomenų matosi ženklus apyvartos padidėjimas. Ženklus padidėjimas buvo turbūt du kartus. Apyvartinės lėšos nors ir yra būtinos tokiai didelei apyvartai pasiekti, tai dėl to automatiškai padidėja ir sąnaudos. Nes norint kažką gauti, tai reikia kažką įdėti. Tai natūralu, kad įmonėje padidėja sąnaudos, o sąnaudoms finansuoti reikalingos lėšos. Kadangi įmonė iš apyvartinių lėšų negali taip greitai išimti savo pinigų, tai matyt tas finansavimas tam ir buvo skirtas. Mažai tikėtina, kad įmonė galėjo pasiekti tokius rodiklius iš savo vidinių resursų. Teismas, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu vertina kaip objektyvius. Teisminio nagrinėjimo metu duoti liudytojų parodymai patvirtina realius faktus dėl kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Be to, teismas vadovaujasi byloje pateiktos specialistės išvados vertinimais. Vertinant specialisto V. G. profesinę nuomonę teismas pažymi, jog jis kaip ir pats nurodė, pateikdamas profesinę nuomonę neturėjo įmonės veiklos visų duomenų, kuriuos turėjo specialistė atlikusi šioje byloje UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ūkinės finansinės veiklos tyrimą.

Dėl kaltinamosios  D. Č. padarytos  nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d., 300 str. 3 d.  ir A. Č. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 183 str. 2 d, 300 str. 3 d.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai D. Č. buvo pareikšti kaltinimai, pagal LR BK 24 str. 6d., 183 str. 2d., 300 str. 3d., o A. Č. pagal LR BK 183 str. 2d, 300 str. 3d.  Teisminio nagrinėjimo metu šie kaltinimai nepasitvirtino, kadangi pagal pareikštus kaltinimus visiems trims kaltinamiesiems dėl paskolų suteikimo bendrovei  teismas pripažino, jog šios piniginės lėšos nebuvo įneštos į bendrovės sąskaitas bei kasą. Dėl šių priežasčių kaltinamoji A. Č. negalėjo pasisavinti, o D. Č. negalėjo padėti jai pasisavinti šias pinigines lėšas, kadangi, šių piniginių lėšų nei bendrovės sąskaitose, nei įmonės kasoje nebuvo. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamosios A. Č. ir D. Č. išteisintinos, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. (LR BPK 303 str. 5 d.1 p).

Dėl kaltinamosios A. Č. padarytos nusikalstamos veikos,

numatytos LR BK 222 str.1 d.

2014-02-26 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tyrimui pateiktas 2009-12-10 atspausdintas ilgalaikio turto įsigijimo apskaitos registras nuo 2000-01-01 iki 2009-12-01, apie bendrovėje gautą ilgalaikį turtą už visą bendrovės veiklos laikotarpį (9 t., b.l. 108- 114), kuriame padaryti įrašai patvirtina, kad ilgalaikis turtas sintetinių sąskaitų registre 339779,23 Lt (535188,20 – 195408,97) buvo padidintas nepateisinus gavimo dokumentais. Toks neatitikimas sintetinių sąskaitų apskaitos registruose ir balansuose apskaitytas 2005, 2006, 2007, 2008, metais, tai yra iki tyrimo pabaigos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. Č. nuo 2005-01-01 iki 2007-10-02 neatlikusi ilgalaikio turto inventorizacijos, nesivadovavo LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintomis „Inventorizacijos taisyklėmis“ (2008-04-17 nutarimo Nr.370 redakcija) 9 punkto „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą”, 10-o punkto „Inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu (toliau vadinama – įsakymas.) ( 5 t., b.l. 128).

Pagal LR BAĮ (2001m. lapkričio 6d. Nr.IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1-os dalies „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2-os dalies „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“  nuorodas, dėl ne tinkamai organizuotos bendrovės apskaitos (visą tiriamąjį laikotarpį nepateikti atsiskaitymų su tiekėjais, pirkėjais, išankstinio apmokėjimo apskaitos registrai pagal struktūrą) ir dokumentų išsaugojimą numatyta atsakomybė ūkio subjekto vadovams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove A. Č. buvo 2005-01-01 iki 2007-10-02 ( 5 t., b.l.66). 

Iš tyrimui pateiktų balansų už 2005 ir 2006 metus bei sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių už 2005 metus (5 t., b.l. 189 - 191) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarydami balansą už 2005 metus surašė neteisingus duomenis metų pradžiai ir pabaigai apie bendrovės ilgalaikį turtą, atsargas, grynus pinigus kasoje ir įsipareigojimus, kadangi jie neatitinka su sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštyje įrašytais duomenimis, kuris buvo atspausdintas 2009-11-24. Iš metinio balanso už 2006 m. (6 t., b.l.181) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto, atsargų, piniginių lėšų, kapitalo ir įsipareigojimų likučius už 2005 m. patikslino, tai yra padidino 235610 Lt (2514446-2278836) sudarydami balansą už 2006 m. Šie duomenys patvirtina, kad bendrovės direktorė atsiskaitymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ KPO kvitus ir kasos išlaidų orderius apie mokėtas skolas bei KPO apie gautas paskolas iš akcininko R. Č. surašė jau po balanso sudarymo už 2005 m. Tarp tyrimui pateiktų dokumentų buvo rasti grynų pinigų patikrinimo kasoje aktai, kuriuose įrašyti grynų pinigų likučiai ir faktiškai rasti kiekiai neatitinka su tai pačiai datai kasos knygose įrašytais likučiais, tai:

a) 2005-04-01 vyr.buhalterė Z. L. kasoje atliko grynų pinigų inventorizaciją ir surašė patikrinimo aktą, kuriame įrašė, kad 2005-04-01 pagal kasos knygos duomenis, grynų pinigų likutis 83323,92 Lt ir tiek pat rasta kasoje ( 7 t., b.l. 84- 85). Tuo tarpu pagal įrašus kasos knygoje 2005-04-01 grynų pinigų likutis 118678,22 Lt, arba 35354,30 Lt (118678,22-83323,92) didesnis ( 7 t., b.l. 82);

b) 2005-07-01 vyr. buhalterė D. M. kasoje atliko grynų pinigų inventorizaciją ir surašė patikrinimo aktą, kuriame įrašė, kad 2005-07-01 pagal kasos knygos duomenis, grynų pinigų likutis 107038,30 Lt ir tiek pat rasta kasoje ( 7 t., b.l. 101-102). Tuo tarpu pagal įrašus kasos knygoje 2005-07-01 grynų pinigų likutis 180608,58 Lt, arba 73570,28 Lt (180608,58-107038,30) didesnis ( 7 t., b.l. 100);

c) 2005-10-01 vyr.buhalterė D. M. kasoje atliko grynų pinigų inventorizaciją ir surašė patikrinimo aktą, kuriame įrašė, kad 2005-10-01 pagal kasos knygos duomenis, grynų pinigų likutis 192031,62 Lt ir tiek pat rasta kasoje ( 7 t., b.l. 130-131). Tuo tarpu pagal įrašus kasos knygoje 2005-10-01 grynų pinigų likutis 268264,61 Lt, arba 76232,99 Lt (268264,61-192031,62) didesnis ( 7 t., b.l. 126);

d) 2006-07-03 vyr. buhalterė D. M. kasoje atliko grynų pinigų inventorizaciją ir surašė patikrinimo aktą, kuriame įrašė, kad 2006-07-03 pagal kasos knygos duomenis, grynų pinigų likutis 71407,81 Lt ir tiek pat rasta kasoje (7 t., b.l. 155). Tuo tarpu pagal įrašus kasos knygoje 2006-07-02 grynų pinigų likutis 282974,24 Lt, arba 211566,43 Lt (282974,24-71407,81) didesnis ( 7 t., b.l. 154);

Šie duomenys patvirtina, kad keturi KPO 573000 Lt paskolos priėmimui iš R. Č. ir penki KIO dėl 281784 Lt sumokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo surašyti neįvykusioms ūkinėms finansinėms operacijoms, o kasos knygos buvo perrašytos jau po atliktų inventorizacijų ( 5 t., b.l.35.)  

Taip pat iš pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad  11 atvejų į kasos knygos išlaidas buvo įrašytos sumos nepateisintos kasos išlaidų orderiais, ar kitais pinigų sumokėjimo dokumentais pasirašytais už pinigų gavimą. Sigitui J. J. 2005-08-18 įformintas 10319,99 Lt išmokėjimas pagal pažymą ir pridėtus 2003 ir 2004 metų dokumentus už nuomą, tačiau šie duomenys už 2005 metus nedeklaruoti (duomenys neskelbtini) AVMI ( 7 t., b.l. 104 - 121). Laikotarpiu nuo 2005-08-18 iki 2006-11-22 vienuolika atvejų be dokumentų arba pagal pažymą nepasirašytą pinigų gavėjų į kasos knygų išlaidas buvo įrašyta ir nuo kasos nurašyta 35526,84 Lt ir taip bendrovės kasoje 35526,84 Lt buvo sumažintas grynų pinigų likutis, tai yra bendrovei buvo padarytas 35526,84 Lt nuostolis. Kasininko pareigas atlikusi direktorė A. Č. į kasos knygos išlaidas įrašiusi dokumentus, kurie nepasirašyti pinigų gavėjų, nesivadovavo LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų  “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” 19 punkto „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“ nuoroda ( 5 t., b.l. 97- 98).

Buhalterinė apskaita BK 222 str. prasme - tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą apskaitos dokumentas - tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Apskaitos registras - tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys.

Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. dispozicijoje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė nustatyta už keleto veikų padarymą: už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą už buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą ir už buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas - tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

Dėl kaltinamųjų A. Č. ir D. Č. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d.

Kaip matyti iš specialisto išvados, iš tyrimui pateiktų kasos dokumentų ir surašytų kasos knygų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynų pinigų apskaitą kasoje nuo 2005-01-01 iki 2007-10-02 (iki išėjimo motinystės atostogų) tvarkė direktorė A. Č. (nes pasirašinėjo kasos pajamų ir išlaidų orderius ir kasos knygas už kasininką ( 7 t., b.l. 63- 161) ( 5 t., b.l. 30). Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, kad pagal penkis KIO, kurių numeriai pažymėti žvaigždutėmis, buvo įformintas 281784 Lt apmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip įsiskolinimas už 2004-06-21 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu už kasininką įrašytas ir pasirašė direktorius G. B.. Trys KIO Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir  (duomenys neskelbtini) dėl 190000 Lt išmokėjimo buvo surašyti dirbant vyr. buhaltere Z. L., tačiau pavardė įrašyta D. M. ir pasirašyti vyr. buhalterės D. M., kuri bendrovėje šias pareigas ėjo nuo 2005-05-09 ( 7 t., b.l. 76 -77, 79- 80, 87- 88). Kiti KIO, kuriais įformintas 91784 Lt išmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pasirašyti D. M. (7 t., b.l. 93- 94, 97- 98). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašyti KPO kvitai dėl 190000 Lt sumokėjimo surašyti tuo pačiu (duomenys neskelbtini) numeriu. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-08-10 atspausdintuose atsiskaitymų su tiekėjais apskaitos registruose 2005-01-01 datai skola bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nesiskaito ( 7 t., b.l. 24- 37). Internetinėje plotmėje patalpintų duomenų pagalba nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš PVM mokėtojos išregistruota 2004-08-09 ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenų neteikia nuo 2002-12-20. Kadangi vyr. buhalterė D. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinta nuo 2005-05-09, o KIO dėl pinigų sumokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė ir pasirašė iki įsidarbinimo bendrovėje, apskaitos registruose 2005-01-01 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinis įsiskolinimas neįrašytas, tai tyrimo metu daroma išvada, kad ūkiniai finansiniai ryšiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo vykdomi, o atsiskaitymo dokumentai, buvo surašyti tikslu pateisinti bendrovės veikloje nenaudotų, tačiau išleistų pinigų panaudojimą ir dėl to bendrovei buvo padarytas 281784 Lt nuostolis ( 5 t., b.l. 96, 141). Sutartis dėl prekių ar paslaugų pirkimo bei atsiskaitymų tyrimui nepateikta ( 5 t., b.l. 109).

Tyrimo metu iš pateiktų dokumentų - (2431 s-tos) gautino PVM registro ir PVM deklaracijų, kad 2004 m. birželio mėnesio PVM atskaita neįrašius dokumento ir korespondentinės sąskaitos buvo padidinta 42633,74 Lt ( 9 t., b.l. 143), tai tyrimo metu daroma išvada, kad čia buvo įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2004-06-21 surašytos PVM sąskaitos faktūros neįvykusiai ūkinei operacijai 42984 Lt PVM atskaita ir kiti smulkūs patikslinimai. Taip pat nustatyta tai, kad 2004 m. birželio mėnesį į apskaitos registrą įrašyta padidinta 42984 Lt PVM atskaita iki 2006 m. gruodžio mėnesio buvo apskaityta 2431 korespondentinėje sąskaitoje kaip debitorinis įsiskolinimas, tačiau į PVM deklaracijų atskaitos dalį per 2,5 metų neįrašyta, tai yra šios sumos bendrovė Valstybės biudžetui nedeklaravo. Į 2007-01-24 surašytą 2006 m. gruodžio mėnesio pirminės PVM deklaracijos atskaitos dalį šios sumos bendrovė taip pat neįrašė ( 9 t, b.l. 153). Tik 2007-02-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė patikslintą PVM deklaraciją už 2006 m. gruodžio mėnesį, kurioje į atskaitos dalį papildomai įrašė 43838 Lt (56138-12300), tai 42984 Lt galėjo būti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004-06-21 surašytą PVM sąskaitą faktūrą neįvykusiai ūkinei operacijai ir  854 pagal patikslintas sąskaitas ( 9 t., b.l. 153- 154). Iš sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių matyti, kad nuo 2005-01-01 iki 2006-12-01 42984 Lt PVM atskaita nebuvo įrašyta į PVM deklaracijas ir skaitėsi kaip debitorinis įsiskolinimas 2431 korespondentinėje sąskaitoje ( 5 t., b.l. 165-166).  Tik 2006 m. gruodžio mėnesį iš 2431 s-tos ši suma buvo įkelta į 4484 s-tą „Mokėtinas PVM“ ( 8 t., b.l. 145, 162), ir taip į patikslintos PVM deklaracijos atskaitos dalį įrašę 42984 Lt, šia suma bendrovė sumažino 2006 m gruodžio mėnesio mokėtinus PVM Valstybės biudžetui ( 5 t., b.l. 59- 60).

2015-02-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo - priėmimo aktu pateikė PVM sąskaitos- faktūros GFB Nr. (duomenys neskelbtini) originalą ( 1 t., b.l. 152- 155).

2015-03-05 raštu (duomenys neskelbtini) apskrities VMI informavo, kad PVM sąskaita- faktūra GFB Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-09 įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( 1 t., b.l. 168- 170).

2014-05-30 raštu VMI prie LR VRM pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2004-10-15 VMI pateiktų deklaracijų, apyskaitų ir finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių patvirtintas kopijas ( 3 t., b.l. 146- 200, 4 t., b.l. 1- 64).

2014-06-05 raštu VĮ „Registrų centras“ pateikė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusius dokumentus dėl įmonės steigimo ir veiklos ( 4 t., b.l. 66- 85).

2015-02-27 raštu (duomenys neskelbtini) apskrities VMI informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-01-24 pirminė ir 2007-02-16 patikslinta 2006 m. 12 mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (FR0600 forma) mokesčių administratoriui pateiktos elektroniniu būdu per VMI prie FM Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą D. Č. vardu ( 1 t., b.l. 158).

2014-12-12 raštu (duomenys neskelbtini) apskrities VMI informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-01-20 užpildytos patikslinta 2004 m., pirminės 2005 m., 2006 m. juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos mokesčių administratoriui pateiktos elektroniniu būdu per VMI prie FM Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą. Bendrovės patikslinta 2004 m. ir pirminės 2005 m., 2006 m. FR0711 formos mokesčių administratoriui pateiktos 2007-01-20 D. Č. vardu ( 1 t., b.l. 160).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. B. bei teisiamajame posėdyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteris D. L. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtu laikotarpiu veiklos nevykdė ir tokių paslaugų nurodytai sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo suteikti. Teismas jų parodymais netikėti neturi pagrindo.

Dėl kaltinamosios A. Č. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 24 str. 4 d., 300 str. 3 d.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai A. Č. buvo pareikšti kaltinimai, pagal LR BK 24 str. 4 d., 300 str. 3d. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinimai, kuriuose nurodoma, jog kaltinamoji klastojo dokumentus, įtraukdama juos į apskaitą ir nurodydama D. Č. deklaruoti neva gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas bei organizavo tikro dokumento-PVM deklaracijos suklastojima bei jos panaudojima, davė nurodymą pateikti šią deklaraciją VMI, nepasitvirtino. Aprašytos veikos, nurodytos kaltinime, kuris pareikštas kaltinamajai A. Č. pagal LR BK 182 str. 2d., t.y. dėl to pačio dokumento - PVM deklaracijos suklastojimo bei jos panaudojimo nusikalstamos veikos, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamoji A. Č. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išteisintina, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d.1p).

Dėl kaltinamosios A. Č. padarytos nusikalstamos veikos,

numatytos LR BK 182 str. 2 d.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad direktorei A. Č. nuo 2005-01-01 iki 2007-10-02 (iki išėjimo motinystės atostogų) buvo priskaičiuota iki mokesčių išskaitymo 52936,22 Lt darbo užmokestis. Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, kad iki 2007-04-01, tai yra 2007 m. pirmą ketvirtį,  A. Č. buvo mokamas 600 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Nuo 2007-04-01 iki 2007-10-02, tai yra antrą ir trečią ketvirčius, A. Č. buvo skaičiuojamas 5500 Lt mėnesinis darbo užmokestis ir už 2007 m. antrą ir trečią ketvirčius buvo priskaičiuota po 16500 Lt darbo užmokesčio. Akcininko sprendimas, dėl darbo užmokesčio padidinimo A. Č. nuo 600 Lt iki 5500 Lt, kaip numatyta bendrovės įstatuose, tyrimui nepateiktas. Pažymėtina tai, kad direktoriaus pareigas einantis akcininkas R. Č., A. Č. išėjus nėštumo ir gimdymo atostogų, sau pasiskyrė tik 1000 Lt mėnesinį atlyginimą. Nuo 2007-10-03 A. Č. išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų ( 6 t., b.l. 129- 131). Vaikas gimė (duomenys neskelbtini), o nuo 2008-02-06 iki 2009-12-13 jai buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti ( 6 t., b.l. 126). Vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000 m.gruodžio 21 d. Nr. IX-110) 6-o straipsnio „Pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis“ 3-os dalies „Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka“ ir LR Vyriausybės (2001m. sausio 25 d.nutarimu Nr.86) patvirtintų Ligos ir motinystės  socialinio draudimo pašalpų nuostatų 6 straipsnio  „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatyma, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų.... mėnesį“ nuorodomis A. Č. pašalpa už motinystės ir motinystės (tėvystės) atostogas buvo paskaičiuota iš antrą ketvirtį priskaičiuoto 16500 Lt, o ne iš 1800 Lt, kaip buvo mokama ankščiau darbo užmokesčio.  Tokiu būdu A. Č. pati sau sudarė sąlygas gauti padidintą motinystės ir motinystės tėvystės pašalpą už laikotarpį nuo 2007-10-03 iki 2009-12-13 iš valstybės biudžeto lėšų. Dėl to, kad A. Č. be akcininko sprendimo pati sau nuo 2007-04-01 iki 2007-10-02 (išėjimo nėštumo ir gimdymo atostogų) pasididino atlyginimą nuo 600 Lt iki 5500 Lt, dėl atlyginimo padidinimo  bendrovei buvo padarytas 29826,09 Lt  (16500+ 16500 +478,26 -1800 -1800- 52,17) nuostolis, o dėl priskaičiuotų mokesčių  VSDFV,  bendrovei buvo padarytas 9240,12 Lt ( 29826,09 * 30,98) nuostolis, iš viso 39066,21 Lt (29826,09 + 9240,12) nuostolis ( 5 t., b.l. 118) .

2014-09-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo - D. R. raštu informavo, kad akcininko sprendimo, kuriuo A. Č. nuo 2007-04-01 buvo padidintas atlyginimas, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo administratoriui perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų nėra ( 1 t., b.l. 149).

2014-11-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius pateikė civilinį ieškinį ir dokumentus. Rašte nurodė, kad Motinystės ir motinystes (tėvystės) pašalpos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo nuostatais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) (duomenys neskelbtini) skyrius A. Č. 2007-11-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė ir išmokėjo 23 650 Lt motinystės pašalpą laikotarpiu nuo 2007-10-03 iki 2008-02-05 pagal UAB „(duomenys neskelbtini) " pateiktas 16500 Lt draudžiamąsias pajamas. Motinystės pašalpą apskaičiavus pagal 600 Lt darbo užmokestį, jos dydis būtų 2580 Lt. Dėl galimai nepagristai priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui išmokėjus A. Č. motinystės pašalpą būtų 21070 Lt (23650 Lt - 2580 Lt). VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus 2008-02-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 84- 85), 2009-01-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 86), 200-11-23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 87) A. Č. paskirta ir išmokėta 111117,39 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiką, gimusį 2007-12-13, laikotarpiu nuo 2008-02-06 iki 2009-12-13, pagal UAB „(duomenys neskelbtini) " pateiktas 16500 Lt draudžiamąsias pajamas. Motinystės (tėvystės) pašalpa apskaičiavus pagal 600 Lt darbo užmokestį, jos dydis būtų 12121,50 Lt. Dėl galimai nepagristai priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui išmokėjus A. Č. motinystės (tėvystės) pašalpą būtų 98995,89 Lt (111117,39 Lt – 12121,50 Lt). Iš viso dėl galimai nepagrįstai priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui išmokėjus A. Č. motinystės ir motinystės (tėvystes) pašalpas būtų 120065,89 Lt (21070,00 Lt+ 98 995,89 Lt) ( 1 t., b.l. 74 - 93).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kaltinant asmenį apgaule neteisėtai siekus gauti ar padidinti motinystės (tėvystės) pašalpą, būtina nustatyti jo darbo santykių fiktyvumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-606/2010, 2K–503/2011, 2K-243/2012, kt.), t. y. tokiais atvejais bylose tikrinama ir vertinama tai, ar asmuo realiai dirbo nurodytą darbą ir gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, ar jį įdarbinusi įmonė vykdė ūkinę–komercinę veiklą ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2011, 2K-123/2012), ar darbo sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokius santykius sukūrė, ar tik buvo kaip priemonė, sudaryta kitam tikslui – siekti neteisėtai gauti iš valstybės socialinio draudimo motinystės pašalpas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2012).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbo užmokestis yra laisvas dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas ir vien tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytina apgaule BK 182 straipsnio prasme. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios nuostatos taikytinos realiems, o ne fiktyviems darbo santykiams. Be to, vertinant šalių susitarimą dėl atlyginimo dydžio teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijimo apgaule kontekste, negalima vadovautis vien tik formaliu susitarimo laisvės principu, bet būtina paisyti ir protingumo principo, atsižvelgti į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir ypač darbo sutarties su asmeniu sudarymą sąlygojančias aplinkybes, taip pat kruopščiai įvertinti darbuotojo ir darbdavio sulygtas sąlygas dėl konkrečių darbų atlikimo, ar jie pagal apimtį, kiekybę, kokybę, gautus rezultatus, remiantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, atitiko sulygtą darbo užmokestį pagal ekonomikai ir verslo logikai įprastus standartus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-614/2012; 2K-101/2013).

Kaltinamosios ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykiai buvo realūs, t.y. kaltinamoji atliko tam tikras darbines funkcijas, todėl ji ir turėjo gauti atitinkamą darbo užmokestį. Teismas tokį darbo užmokestį vertina kaip realų ir atitinkantį pirmiau nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo teismo įvardintus kriterijus. Vien ta aplinkybė, jog atlyginimo padidinimas nebuvo paskirtas akcininkų sprendimu, o ji sau pasiskyrė 5500 Lt mėnesinį darbo užmokestį, negali būti pagrindas pripažinti, jog darbo santykiai buvo fiktyvūs, o paskirtas atlyginimas netitinkantis protingumo principo. Atžymėtina ir tai, jog padidėjus darbo krūvui ( buvo atidarytas dar vienas įmonei priklausantis  restoranas) buvo pakeltas ir darbo užmokestis A. Č.. Pakėlus darbo užmokestį A. Č. bendrovės pajamos nesumažėjo, bendrovė nuostolių nepatyrė, įmonės finansinė padėtis nepablogėjo. Tokiu būdu, kaltinamoji A. Č. išteisintina, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 303 str. 5 d.1 p).

Dėl R. Č. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d.,

300 str. 3 d. , D. Č. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.,  ir A. Č. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų

LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad 2005-02-01 R. Č. kaip fizinis asmuo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktorės A. Č. sudarė paskolos sutartį dėl 150000 Lt paskolos suteikimo grynais pinigais arba pervedant į sąskaitą. Paskolos gavėjas paskolą grąžina iki 2006-02-01 (10 t., b.l. 63). 2005-04-28 R. Č. kaip fizinis asmuo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktorės A. Č. sudarė paskolos sutartį dėl 200000 Lt paskolos suteikimo grynais pinigais arba pervedant į sąskaitą. Paskolos gavėjas paskolą grąžina iki 2006-04-28 ( 10 t., b.l. 64).

2005-09-01 R. Č. kaip fizinis asmuo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktorės A. Č. sudarė paskolos sutartį dėl 23000 Lt paskolos suteikimo grynais pinigais arba pervedant į sąskaitą. Paskolos gavėjas paskolą grąžina iki 2006-09-01 ( 10 t., b.l. 66) .

2005-12-13 R. Č. kaip fizinis asmuo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktorės A. Č. sudarė paskolos sutartį dėl 200000 Lt paskolos suteikimo grynais pinigais arba pervedant į sąskaitą. Paskolos gavėjas paskolą grąžina iki 2006-12-13 ( 10 t., b.l. 67). 

2005 m. dokumentais įforminta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš R. Č. gavo 673000 Lt paskolą ir jam grąžino 170000 Lt ( 10 t., b.l. 14-25). Šie duomenys įrašyti ir bendrovės surašytame, tačiau nepasirašytame apskaitos registre ( 10 t., b.l. 13).  UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-01-20  surašė deklaraciją FR0711C „Apie iš fizinių asmenų gautas paskolas“ ir FR0711D „Apie fiziniams asmenims sugrąžintas paskolas“, kuriose įrašė, kad 2005 metais iš R. Č. trimis atvejais, gavo tik 323000 Lt paskolą ir jam grąžino 170000 Lt.  Šiuos duomenis pateikė (duomenys neskelbtini) AVMI ( 6 t., b.l. 155 - 157). Paskolų gavimo duomenys įrašyti deklaracijoje neatitinka su apskaitos registruose įrašytais duomenimis ( 5 t., b.l. 53).

Tyrimo metu, iš pateiktų kasos pirminių dokumentų ir A. Č. atliktų įrašų į kasos knygą buvo nustatyta, kad ne visi KPO surašyti ūkinės operacijos metu. Kaip pavyzdžiui 2005 metais keturi KPO HES (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriais buvo įformintas 573000 Lt paskolos gavimas iš akcininko R. Č. numeriai įrašyti su žvaigždute ( 7 t., b.l. 69, 90- 91, 124 - 125, 140 - 141), kadangi šiais numeriais jau ankščiau buvo išrašyti kasos pajamų orderiai prekiavimo pajamų priėmimui. 573000 Lt paskolos gavimui iš R. Č. KPO buvo surašyti vėliau, kadangi antrą kartą panaudoti tie patys numeriai suteikiant jiems žvaigždutę. Vyr. buhalterė D. M. bendrovėje šias pareigas ėjo nuo 2005-05-09, tačiau pasirašė už vyr. buhalterę 2005-02-01 ir 2005-04-28 surašytus KPO (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimui iš R. Č., nors tuo laikotarpiu vyr. buhaltere dirbo Z. L. ( 7 t., b.l. 69, 91). (duomenys neskelbtini) buvo surašytas dirbant vyr. buhaltere D. M., tačiau įrašyta vyr.buhalterė Z. L. (7 t., b.l. 125). Šie duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašyti KPO su žvaigždute, buvo surašyti ne tuo laiku kaip įrašyta data. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. Č., kartu atlikdama ir kasininkės darbą, pinigų priėmimui naudojusi KPO surašytus tuo pačiu numeriu, neprisilaikė LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. Nutarimo Nr.407 2 punkto bei 2.1. Kasos pajamų orderio blankų, sąskaitų faktūrų blankų naudojimui, anuliavimui, grąžinimui ir sunaikinimui taikomi tie patys reikalavimai ir tos pačios taisyklės kaip ir PVM sąskaitų faktūrų blankams“ reikalavimų ir 12 punkto „PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris (jeigu nenaudojami specialūs apskaitos dokumentų blankai) turi būti formuojami taip: 12.1. Numeris turi būti sudaromas didėjančia seka; 12.2. Numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) PVM mokėtojų pasirinkimu gali būti sudaroma (-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų; 12.3. PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumą, t. y. skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija)” nuorodų ( 5 t., b.l. 95- 96, 131).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji D. Č. nurodė, jog 2005-02-01 pagal kasos pajamų orderius HES Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-28 HES Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-12-13 HES Nr. (duomenys neskelbtini) paskolos iš R. Č. nebuvo gautos, tai yra surašyti fiktyvūs kasos pajamų orderiai. Orderius ji ištraukė iš programos ir juose pasirašė. Taip jai nurodė padaryti A. Č., taip ji darė, kad išsaugoti savo darbo vietą. Minėti kasos orderiai surašyti vėliau, nes jie yra su žvaigždutėmis. Jiems ir suteiktos žvaigždutės, nes nebuvo numerio, kadangi programa fiksavo numerius ir kitaip neleido jų įtraukti. 2005-09-01 kasos pajamų orderį HES Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė ir pasirašė ne ji. Šį orderį ji įtraukė į kasą, surašydama 2005-09-01 buhalterinę pažymą Nr. 5. Dėl 2005-02-02 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-02-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-05-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-05-29 Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad visi šie kasos išlaidų orderiai atspausdinti jos, ji atspausdino iš buhalterinės programos, rankraštinius įrašus, t.y. pinigų sumas įrašė ji ir pasirašė grafoje už vyriausiąjį finansininką. Taip buvo išrašyti fiktyvūs kasos išlaidų orderiai, nes pinigai niekam nebuvo išduoti. Tai nurodė padaryti A. Č., nes reikėjo nuslėpti pinigus. Algos įmonėje buvo mokamos vokeliuose. Iš pradžių įmonėje trūko pinigų, nes Č. savo asmenines išlaidas įtraukė į įmonės apskaitą, kadangi trūko įmonėje pinigų, todėl jie suteikė fiktyvias paskolas. O kadangi įmonėje dėl algų mokėjimo vokeliuose pasidarė pinigų perteklius, todėl jį reikėjo dokumentaliai sumažinti, todėl buvo išrašyti fiktyvūs kasos išlaidų orderiai. Papildomai parodė, kad ji surašė balansą už 2005 metus. Pagal jai parodytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus mato, kad sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštis yra atspausdintas 2009-11-24, tuo laikotarpiu kai ji jau nebedirbo, skaičiai 2005 m. balanse su sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštyje skiriasi todėl, kad 2007 m. pradžioje jai R. Č. arba A. Č. atnešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius: 2005-02-02 (duomenys neskelbtini), 2005-02-21 (duomenys neskelbtini), 2005-04-25 (duomenys neskelbtini), 2005-05-25 (duomenys neskelbtini), 2005-05-29 (duomenys neskelbtini), kuriuos ji įtraukė į kasos knygą ir atspausdino anksčiau apklausoje minėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius su žvaigždutėmis ir juose pasirašė. Dėl šių į kasos knygą įtrauktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderių ir fiktyvių paskolų R. Č. pasikeitė piniginės lėšos kasoje, ilgalaikis turtas ir prekių atsargos, padidėjo PVM atskaita. 2005-08-31 buhalterinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-08-31 buhalterinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-09-01 buhalterinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė ji, kodėl jas išrašė šiuo metu negali pasakyti. Avansines apyskaitas vedė ji ir prie avansinių apyskaitų turėjo būti visi dokumentai. Ji pildydavo PVM deklaracijas ir pateikdavo mokesčių inspekcijai. Ar ji supildė 2007-02-16 PVM deklaraciją ir ją pateikė VMI negali pasakyti, reikia pažiūrėti dokumentus. 2007 m. pradžioje, kai buvo suforminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, R. Č. arba A. Č. atnešė paskolos sutartis, sudarytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Č.. Paskolos sutartys buvo už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2007 m. Kas paskolos sutartis įtraukė į deklaracijas ir pateikė VMI, ji nežino. Paskolos pinigų ji nematė. Paskolos sutartis ji įtraukė į apskaitos registrus. Pagal dabar parodytus dokumentus ji mato, kad paskolos buvo fiktyvios. Ji surašė kasos pajamų orderius atbulinėmis datomis 2005-02-01 HES (duomenys neskelbtini), 2005-04-28 (duomenys neskelbtini), 2005-12-13 (duomenys neskelbtini), ir juose pasirašė, nors ir buvo ne jos darbo laikotarpis. Šie kasos pajamų orderiai buvo surašyti 2007 m. pradžioje ( 12 t., b.l. 149-151).

Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. Č. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu paneigė. Nurodė, jog apklausos protokolą pasirašė neskaičiusi. Teismas netikėti specialisto pateikta išvada neturi pagrindo, o kaltinamosios D. Č. parodymus duotus teisminio nagrinėjimo metu vertina kritiškai, kaip teismo klaidinimą bei kaltinamosios siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas sprendžia, kad realiai šios paskolos suteiktos nebuvo, tai buvo padaryta perrašant buhalterinės apskaitos dokumentus, t.y. kasos pajamų orderius. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nepaneigti duomenys, kad nors kasos pajamų ir išlaidų orderiai datuojami 2005 m., tačiau jie surašyti 2007 m. pradžioje. Tai patvirtino ir pati kaltinamoji D. Č. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama, kad bendrovės direktorės A. Č. ir akcininko R. Č. nurodymu 2007 m. pradžioje surašė kasos pajamų ir išlaidų orderius pagal pateiktas sutartis, neva bendrovė gavo šias pinigines lėšas. Kad šie buhalterinės apskaitos dokumentai negalėjo būti surašyti būtent tokiomis datomis kaip nurodytos, patvirtina ir tai, kad bendrovėje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma kompiuterine programa ir tokiais pačiais numeriais kasos pajamų ir išlaidų orderiai jau buvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, o žymėti šių dokumentų kompiuterinėje apskaitoje su žvaigždutėmis nebuvo galimybės, todėl jie buvo surašyti ranka. D. Č. nurodė, kad ji taisė ankščiau dirbusios buhalterės įrašus ir nepatvirtino A. Č. parodymų, kad šie dokumentai buvo surašyti 2007 m.

Dėl R. Č. padarytos nusikalstamos veikos,

numatytos LR BK 183 str. 2 d.

Specialisto išvadoje konstatuota, jog laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2009-09-30 bendrovė už parduotas prekes ir maitinimą, EKA ir grynais pinigais fiksavo 8189478,17 Lt prekiavimo įplaukų už kurias 7541440,04 Lt pirkėjai apmokėjo grynais pinigais, 577682,65 Lt banko kortelėmis ir 70354,98 dovanų čekiais, tame skaičiuje pardavimo PVM 1256344,40 Lt, bendrovės pajamos 6933133,77 Lt. Prekiavimo įplaukos už kurias pirkėjai atsiskaitė grynais pinigais apskaitytos kasoje, o AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas už pirkėjus, kurie atsiskaitė mokėjimo kortelėmis atsiskaitė pilnai. Tačiau tyrimo metu nenustatyta kaip pirkėjams buvo parduodami dovanų čekiai, kadangi už parduotus dovanų čekius pirkėjai įnešė į kasą 8750,50 Lt, ir pervedė į atsiskaitomąją sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ banke 5775 Lt, iš viso 14525,50 Lt. Bendrovė kasos aparatais fiksavo, kad pirkėjai dovanų čekiais apmokėjo 70354,98 Lt. Už parduotus dovanų čekius į bendrovės kasą ar atsiskaitomąsias sąskaitas nesumokėta 55829,48 Lt (70354,98- 14525,50). Tyrimo metu nustatyta, kad atsiskaitymas dovanų čekiais buvo vykdomas nuo 2008-01-01 iki 2009-05-20, kai bendrovėje kasininko darbą atliko akcininkas ir iki 2009-01-05 dirbęs direktoriumi R. Č.. Dėl to, kad gryni pinigai už parduotus dovanų čekius, kuriais pirkėjai atsiskaitinėjo restoranuose, nesumokėti į bendrovės kasą ar atsiskaitomąją sąskaitą, bendrovei padarytas 55829,48 Lt nuostolis ( 5 t., b.l. 21).

Specialisto išvada nustatyta ir detaliai nurodyta, kiek pinigų buvo gauta už parduotus dovanų čekius ir kiek konkrečiai jų įnešta į bendrovės kasą. Pagal apskaitos duomenis už dovanų čekius gauta pajamų 70354,98 Lt, o į bendrovės kasą įnešta 14525,50 Lt. Iš to matyti, jog ne visos piniginės lėšos įneštos į bendrovės kasą, įnešta tik jų dalis, todėl daroma išvada, jog kaltinamasis R. Č. pinigines lėšas 55829,48 Lt pasisavino, tokio dydžio sumai padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą. Tokiu būdu kaltinamojo R. Č. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d. pilnai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

Dėl R. Č. padarytos nusikalstamos veikos,

numatytos LR BK 184 str. 2 d.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad iš tyrimui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-12 surašyto „Tarpusavio skolų suderinimo laiško“, prie jo pridėto atsiskaitymų  registro bei 2009-01-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. L. (pradinis nuomininkas), UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama generalinio direktoriaus R. Č. (naujasis nuomininkas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus S. J. (nuomotojas) surašyto susitarimo dėl sutartinių santykių tęstinumo“, kurios 3-me punkte parašyta „Šalys patvirtina, kad Pradinio nuomininko padaryti avansiniai mokėjimai Nuomotojui laikomo nuo Perdavimo dienos Naujojo nuomininko atliktais avansiniais mokėjimais“ ( 11 t., b.l. 102- 105) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2009-01-01 bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėjusi 57761,11 Lt avansą, kuris šia sutartimi neatlygintinai buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini) Iš tyrimui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ registro nustatyta, kad ši bendrovė perėmusi 57761,11 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėto avanso UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios sumos neįrašė į skolų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrą ir neatsiskaitė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinių mokėjimų sąskaitoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį perduotą avansą 2009-06-02 apskaitė 522 korespondentinėje sąskaitoje, kaip gautas kitas pajamas ( 11 t., b.l. 177). UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Č. mokėjimo pavedimu ar kitaip nesumokėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleisto avanso, bendrovei ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ padarė 57761,11 Lt nuostolį  ir nuslėpė nuo (duomenys neskelbtini) AVMI  ir VSDF (duomenys neskelbtini) skyriaus pinigines lėšas, kurioms buvo pareikšti mokestiniai reikalavimai dėl mokesčių sumokėjimo ( 7 t., b.l. 190- 191). Iš tyrimui pateiktos 2009-01-19 surašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. L. (pradinis nuomininkas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus R. Č. (naujasis nuomininkas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos l.e. direktoriaus pareigas A. N. (nuomotojas) surašytos teisių ir pareigų perkėlimo sutarties, kurios 8-me punkte parašyta „Pradinis nuomininkas sutinka, kad jo sumokėtas užstatas Nuomotojui yra perkeliamas ir užskaitomas kaip Naujojo nuomininko sumokėtas Užstatas Nuomotojui“ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtas avansas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkeliamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( 11 t., b.l. 124- 125). Iš pateiktos AB „(duomenys neskelbtini)“ banko atsiskaitomosios sąskaitos nustatyta, kad 2008-12-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 19313,88 Lt avansą ( 11 t., b.l. 127), kurį apskaitė 202 s-toje „Išankstiniai apmokėjimai“ apyvartos žiniaraštyje ( 11 t., b.l. 106- 112). Iš tyrimui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ registro nustatyta, kad ši bendrovė perėmusi 19313,88 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėto avanso UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios sumos neįrašė į skolų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrą ir neatsiskaitė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinių mokėjimų sąskaitoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį perduotą avansą 2009-06-02 apskaitė 522 korespondentinėje sąskaitoje, kaip gautas pajamas (11 t., b.l. 177). UAB „Hestika“ akcininkas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Č. mokėjimo pavedimu ar kitaip negrąžinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleisto avanso, bendrovei (duomenys neskelbtini) padarė 19313,88 Lt nuostolį  ir nuslėpė nuo (duomenys neskelbtini) AVMI  ir VSDF (duomenys neskelbtini) skyriaus pinigines lėšas, kurioms buvo pareikšti mokestiniai reikalavimai dėl mokesčių sumokėjimo ( 7 t., b.l. 190- 191), ( 5 t., b.l. 63- 64). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis 2009 m. pradžioje sudarė sutartis su kita savo vadovaujama bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su kitais patalpų nuomotojais, kuriems perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokas 77074 Lt sumai. Byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokiu nors būdu būtų atsiskaitęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. Č. nurodė, kad neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo mokesčiui sodrai už UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau byloje pateikti duomenys šio jo teiginio nepatvirtina. Priešingai, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus raštas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo vasltybinio socialinio draudimo įmokų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( 15 t., b.l. 67). Taigi tokie kaltinamojo veiksmai, perleidžiant bendrovės turtą 77074,99 Lt sumai, atitinka kaip bendrovei nenaudingo sandorio sudarymą bei pripažįstama, kad tokiais veiksmais kaltinamasis R. Č. išvaistė bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas bei padarė įmonei žalą. Tokiu būdu kaltinamojo R. Č. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str. 2 d. pilnai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui.

Svetimo turto iššvaistymas yra tyčinis nusikaltimas, todėl šio nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tyčia. Ji gali būti ne tik tiesioginė, bet ir netiesioginė. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą turtą ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori, o netiesioginė – kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Nors kaltinamasis R. Č. neigia iššvaistęs jam patikėtą turtą, tačiau, kaip žinia, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, tai yra objektyviais bylos duomenimis.

Baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje numatyta atsakomybė už sukčiavimą, kurio esmė – neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Teismas pažymi, kad pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Pagal galiojančią teismų praktiką, BK 183 str. numatyto nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. kai kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. Svetimo turto pasisavinimo subjektais gali būti asmenys, kuriems tas turtas yra patikėtas arba esantis jo žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą.

Pagal BK 300 straipsnį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo. Pagal šio straipsnio 2 dalį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Šio nusikaltimo sudėtis apima pavojingos veikos (dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu), padarinių (didelės žalos) ir priežastinio ryšio tarp jų bei nusikalstamos veikos dalyko nustatymą. Dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010). Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas.

                                            Dėl senaties termino taikymo

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Aiškindamas pirmiau nurodytas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi būti aiškinamas, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi oficialiai paskelbtais Konstitucinio Teismo nutarimais (Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, visose nebaigtose nagrinėti bylose, kuriose proceso teisme metu suėjo BK 95 straipsnyje nustatyti terminai, turi būti užtikrinama, kad šio straipsnio nuostatos būtų taikomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir nustačius, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, o išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos. Po oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo (2016 m. birželio 27 d.) neturi būti vadovaujamasi ankstesniais bendrosios kompetencijos teismų precedentais dėl bylos nutraukimo teisme suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kurie buvo suformuoti iki šiuo nutarimu pripažįstant minėtas BPK 235, 254 ir 327 straipsnių nuostatas šiuo klausimu prieštaraujančiomis Konstitucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016).

LR BK 3 str. 1 d., 2 d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

LR BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip tai išaiškintoje aktualiojoje teismų praktikoje suėjus baudžiamosios atsakomybės ( apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ) senaties terminams ( BK 95 str., BPK 3 str. 1d. 2p.) baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Šiuo konkrečiu atveju, teismas sprendžia, jog kaltinamoji D. Č. pagrįstai buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d (LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2007-06-28), 300 str. 3 d., 182 str. 2 d. (LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2007-06-28). Kaltinamosios D. Č. nusikalstama veika, numatyta LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., baigta 2007-02-27, o nusikalstama veika numatyta LR BK  182 str. 2 d. baigta 2007-02-16.

Kaltinamoji A. Č. pagrįstai buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 222 str. 1 d., 182 str. 2 d (LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2007-06-28), 300 str. 3 d., 182 str. 2 d. Kaltinamosios A. Č. nusikalstama veika, numatyta LR BK 222 str. 1d.  baigta 2007-02-27, nusikalstama veika numatyta LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. baigta 2007-02-27, nusikalstama veika numatyta LR BK 182 str. 2 d. baigta 2007-02-16.

Teismas pažymi, kad  BPK 3 str. išvardina aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Pagal BPK 3 str. 1 d. 2 p. baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. 

Baudžiamasis kodeksas nustato įtariamo ar kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens baudžiamojo persekiojimo ir baustinumo ribas laiko atžvilgiu. Tokia nuostata įstatyme įtvirtinta atsižvelgiant į bausmės paskirtį, nes praėjus ilgesniam laikui nuo nusikaltimo padarymo paskirta bausmė nepasiektų įstatyme numatytų tikslų. Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis R. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 183 str. 2 d., 184 str. 2 d. R. Č. paskutinė inkriminuota nusikalstama veika numatyta BK 184 str. 2 d. baigta 2009-01-20. Tuo metu galiojusi BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio redakcija numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dešimt  metų, kai padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas. Nusikalstama veika, numatyta BK 184 str. 2 d., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Tos pačios redakcijos BK 95 str. 2 d. nurodyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Tačiau to paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. O straipsnio 4 d. nurodyta, kad jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Tos pačios nuostatos nurodytos ir šiuo metu galiojančios redakcijos BK 95 str. 2 d., 4 d., 8 d.

Pagal galiojančią teisminę praktiką apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūksta padarius naują nusikalstamą veiką. Tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, todėl darytina išvada, kad nepradėjus ar nebaigus bylos nagrinėti iš esmės teismo galutinis sprendimas, kuriuo byla nutraukiama, gali būti priimamas tik tada, kai pagal bylos medžiagą senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės (Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai, jos baigtumo momentas) yra pakankamai akivaizdžios. Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kuria buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). Senaties terminai pagal tas pačias taisykles skaičiuojami tiek sprendžiant klausimą dėl proceso pradėjimo, tiek jį tęsiant ir bylą nagrinėjant teisme, tame pačiame įstatyme, t. y. BK 95 straipsnyje, vartojamai sąvokai „asmuo, padaręs nusikalstamą veiką“ skirtinga reikšmė nėra suteikta ir ši sąvoka negali būti, taikant šio straipsnio atitinkamos dalies nuostatas, aiškinama skirtingai. Todėl tais atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių antroji padaryta nepasibaigus senaties terminui dėl pirmosios nusikalstamos veikos ir, skaičiuojant pagal BK 95 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, senaties terminas dėl jos nėra pasibaigęs, tęsti bylos nagrinėjimo procesą kliūčių nėra. Jeigu nustatoma, kad asmuo iki BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto termino pabaigos padarė nusikalstamą veiką, tačiau jam dėl šios veikos negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tai negali būti laikoma kliūtimi tęsti bylos nagrinėjimą, nes BK 95 straipsnio 4 dalies taikymas nėra susietas tik su apkaltinamojo nuosprendžio už naują nusikalstamą veiką priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008).

Nors kaltinamasis R. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., kurios buvo baigtos 2007-02-27, tačiau kaltinamajam inkriminuota ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., (kuri baigta 2009-05-20) bei 184 str. 2 d., ( kuri baigta 2009-01-20). Kadangi R. Č. kaltinamas padaręs naujas nusikalstamas veikas   numatytas BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., nepraėjus senaties terminui (10 metų), kai buvo padaryta nusikalstama veika pagal LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pagal 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. senaties eiga pripažįstama nutrūkusia ir ji iš naujo turi būti skaičiuojama nuo dienos, kurią buvo padaryta paskutinė nusikalstama veika, šiuo atveju tai paskutinė nusikalstama veika, numatyta BK 183 str. 2 d., kuri pagal kaltinimą buvo baigta 2009-05-20. Remiantis virš išdėstytu, teismas sprendžia, jog kaltinamojo R. Č. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. pilnai įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai.

Pagal LR BK 95 str. 1 d. ( LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) veika, numatyta pagal LR BK 182 str. 2 d. priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, ir jai taikomas 10 metų senaties terminas, veikos pagal LR BK 300 str. 3 d., LR BK 222 str. 1 d. priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai ir joms taikomos 8 metų senaties terminas.

Taigi, šiuo atveju teismas sprendžia, kad kaltinamoji D. Č. pagrįstai buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas  LR BK 182 str. 2 d (LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2007-06-28), 300 str. 3 d., 182 str. 2 d. (LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2007-06-28), kaltinamoji A. Č. pagrįstai buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 222 str. 1 d., 182 str. 2 d (LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2007-06-28), 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., tačiau suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas jų atžvilgiu dėl aukščiau paminėtų nusikalstamų veikų padarymo nutrauktinas.

Dėl bendrininkų grupės

Pagal baudžiamąjį įstatymą, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, jog joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, jog bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje kaip tik ir nustatyta, jog bendrininkai R. Č., D. Č., A. Č. veikė kaip vykdytojai, kiekvienas savo atliktais veiksmais realizavo objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, nors detaliai kiekvienas jų ir neaptarė, nederino, nesiaiškino, tačiau kiekvieno bendrininko atlikti veiksmai buvo indėlis į konkrečią nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės įrodo, kad jie veikė bendrininkų grupėje, kuriai esant nebūtini tokie požymiai, kaip iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas, nuolatiniai glaudūs ryšiai ir pan.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą, bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką ( BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis).

Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad nusikalstamas veikas R. Č., D. Č., A. Č. padarė veikdami bendrininkų grupėje, kaip bendravykdytojai.

                            Dėl civilinio ieškinio

Byloje yra pareikštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 286054,36 eurų sumai ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys 34773,49 eurų.

VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys 34773,49 eurų sumai paliktinas nenagrinėtu, kadangi dėl veikos numatytos LR BK 182 str. 2 d. kaltinamoji A. Č. išteisinta, kaip nepadariusi veikios, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas dalinai 204444,07 eurų sumai, kadangi būtent tokio dydžio žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta kaltinamojo R. Č. nusikalstamais veiksmais.

Vadovaujantis LR BPK 105 str. 1 d., 3 d. pinigai - 57,09 eurų, susiję su liudytojo ir specialisto kelionės išlaidomis, pripažįstami proceso išlaidomis ir jie priteistini iš kaltinamojo R. Č..

                                           Bausmės skyrimas

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Taigi, skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai reglamentuoja BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatos.

Spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau jos neturi būti kažkokios ekstraordinarinės, tiktai kurioms esant būtų galima taikyti šią teisės normą.

Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje R. Č. atžvilgiu nėra pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų, taip pat BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Nors tarp kaltinamojo R. Č. padarytų nusikaltimų yra ir sunkių, kurie priskiriami prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijos, tačiau jie yra mažiau pavojingi, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan.

Iš kaltinamojo R. Č. asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad jis teisiamas pirmą kartą. Jis turi šeimą, o tai leidžia manyti, kad socialiniai ryšiai tvirti. Nenustatyta, jog nuo aptariamų nusikalstamų veikų padarymo iki šiol kaltinamasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų. Dėl to darytina išvada, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė, tačiau jo padaryti nusikaltimai tyčiniai, baigti, savanaudiški.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo vertinimu, paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 184 str. 2 d., 182 str. 2 d., 183 str, 2 d. ji būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių kaltinamąjį charakterizuoti neigiamai, jo padarytos nusikalstamos veikos, nors ir pagal BK 11 str. nuostatas priskiriamos sunkių ir apysunkio nusikaltimų kategorijoms, tačiau pagal jų padarymo pobūdį negali būti vertinamos kaip itin pavojingos, už kurias kaltinamajam šioje byloje turėtų būti paskirtas realus laisvės atėmimas, izoliuojant jį nuo visuomenės. Svarbu pažymėti ir tai, kad nusikaltimais padaryta didelė žala bendrovei. Kaltinamasis R. Č. šiuo metu  dirba. Iš to darytina išvada, kad kaltinamasis turi legalų pragyvenimo šaltinį. Tokiu būdu jam paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes, nutraukus jo darbinę veiklą, izoliavus jį nuo visuomenės, ypač pasunkėtų žalos atlyginimas bei aiškiai būtų pakenkta jo socialiniams ryšiams bei neišvengiamai tai turėtų neigiamos įtakos jo santykiams su jo šeimos nariais.

              Pagal šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją (2015 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

              Aukščiau nurodyti duomenys apie kaltinamąjį, jo asmenybę, teisiamas pirmą kartą, turi šeimą, dirba, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, ir paskirtosios bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant įpareigojimus. Teismo nuomone ir taikius bausmės vykdymo atidėjimą, bausmės tikslai numatyti BK 41 str., bus įgyvendinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 4 dalimi, 297, 301-303 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 183 str. 2 d., 184 str. 2 d. ir nuteisti:

• pagal LR BK 182 str. 2 d. 2 ( dvejiems) metams laisvės atėmimo;
• pagal LR BK 300 str. 3 d. 6 ( šešiems ) mėnesiams laisvės atėmimo;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmes, paskirtas pagal LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. subendrinti apėmimo būdu bei paskirti 2 ( dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

• pagal LR BK 183 str. 2 d. 2 ( dvejiems) metams laisvės atėmimo;
• pagal LR BK 184 str. 2 d. 2 ( dvejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei paskirti galutinę subendrintą bausmę 3 ( tris) metus laisvės atėmimo.

Pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo 3 ( trejiems) metams vykdymą atidėti 3 ( trejiems)  metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tęsti darbą, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Baudžiamosios bylos dalį D. Č. atžvilgiu dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nutraukti LR baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas).

Baudžiamosios bylos dalį A. Č. atžvilgiu dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nutraukti LR baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas).

Kaltinamąją D. Č. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje  išteisinti, nes kaltinamoji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d.1p).

Kaltinamąją A. Č. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje išteisinti, nes kaltinamoji nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d.1p).

D. Č., A. Č., R. Č. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš R. Č. 204444,07 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Priteisti iš R. Č. 57,09 eurų proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                           Algerdas Urbšys