Baudžiamoji byla Nr. 2K-313-696/2017
Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00011-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.10 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 6 d. nutarties.
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu I. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir I. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda.
Iš I. P. civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui priteista 3528,47 Eur.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. M. ir nuteistosios I. P. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- I. P. nuteista už tai, kad, būdama UAB „V“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), faktinė vadovė, realiai tvarkydama UAB „V“ buhalterinę apskaitą bendrovės direktoriaus J. V. B. 2013 m. gruodžio 9 d. surašyto įgaliojimo pagrindu, tvarkė ją apgaulingai, nes apskaitos dokumentais neįformino ir neįrašė parduotų prekių ūkinių operacijų į 2014 m. ir 2015 m. sausio mėn. buhalterinę apskaitą, būtent:
207,09 Eur pajamų, gautų iš J. V., G. P. ir I. M. už 10 papildomų vairavimo mokymo pamokų, iš kurių: J. V. už 2014 m. lapkričio, gruodžio ir 2015 m. sausio mėn. 6 pamokas sumokėjo 126 Eur, G. P. už 3 pamokas 2014 m. lapkričio, gruodžio mėn. sumokėjo 60,82 Eur, I. M. už 1 pamoką (2014 m. gruodis) sumokėjo 20,27 Eur;
2015 m. sausio mėn. apskaitoje neužfiksavo 1149,08 Eur pajamų, gautų už vairavimo mokymo paslaugų suteikimą ir prekių pardavimą 49 asmenims, būtent: iš E. M. 2,32 Eur, V. V. 95 Eur, K. Č. 40,55 Eur, G. P. 1,5 Eur, T. J. 1,50 Eur, G. N. 1,50 Eur, A. M.-G. 58,50 Eur, E. R. 1,50 Eur, T. E. 1,50 Eur, A. P. 28 Eur, V. D. 105 Eur, L. P. 3,50 Eur, D. L. 0,60 Eur, L. R. 27,51 Eur, R. B. 10,50 Eur, M. Č. 4,60 Eur, K. Č. 28 Eur, E. L. 63 Eur, R. T. 2,30 Eur, M. J. 9,20 Eur, I. P. 21 Eur, R. D. 42 Eur, A. A. 24 Eur, V. K. 100 Eur, E. M. 26 Eur, M. Ž. 4,60 Eur, V. R. 2,30 Eur, A. J. 1,80 Eur, V. Š. 42 Eur, A. S. 28 Eur, E. B. 1,50 Eur, A. G. 4,60 Eur, G. M. 1,50 Eur, K. D. 2,30 Eur, A. P. 100 Eur, L. P. 2,30 Eur, N. V. 21 Eur, I. Ž. 6,90 Eur, R. V. 3 Eur, V. Š. 8,70 Eur, T. K. 6,90 Eur, S. K. 21 Eur, D. B. 26,60 Eur, D. S. 105 Eur;
Dėl vairavimo mokymo veiklos paslaugų ir parduotų prekių ūkinių operacijų už 1356,17 Eur neįforminimo apskaitos dokumentais ir neįrašymo į 2014 m. ir 2015 m. sausio mėn. bendrovės buhalterinę apskaitą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „V“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. ir 2015 m. sausio mėn.;
Be to, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 4076,69 Eur pardavimo pajamų ir grynųjų pinigų priėmimo į kasą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „V“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m.;
Be to, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovės darbuotojams K. U., G. R. ir V. J. už darbą išmokėjo neįrašytą į bendrovės buhalterinę apskaitą papildomą 8881,20 Eur atlyginimą; šių išmokėjimų nepagrindusi apskaitos dokumentais (atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais) ir neparodžiusi 2014 m. buhalterinėje apskaitoje, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (darbo užmokestis – atlyginimo priskaičiavimo žiniaraščiu, pinigų išmokėjimas – kasos išlaidų orderiu), apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; dėl išmokėto darbo užmokesčio 8881,20 Eur, nepagrįsto apskaitos dokumentais ir neparodyto 2014 m. buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „V” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m.
- Be to, I. P. nuteista už tai, kad, būdama UAB „V“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), faktinė vadovė, realiai tvarkydama UAB „V“ buhalterinę apskaitą bendrovės direktoriaus J. V. B. 2013 m. gruodžio 9 d. surašyto įgaliojimo pagrindu, 2014 m., 2015 m. sausio mėn. tvarkydama ją apgaulingai, į metinę 2014 m. pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) įrašė neteisingus duomenis apie patirtas darbo apmokėjimo sąnaudas, įskaitant socialinį draudimą ir įmokas į garantinį fondą, ir mokestinio laikotarpio rezultatą – nuostolį, tai yra prieš apmokestinimą nepadidino nuostolių, patirtų darbo apmokėjimo, „Sodros“ 30,98 proc. įmokų ir įmokų į garantinį fondą sąnaudomis 34 808,97 Lt, ir taip sumažino deklaruotą mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą. Šiuos žinomai neteisingus duomenis 2015 m. birželio 1 d. pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šiauliuose, Vilniaus g. 265. Be to, į metinę 2014 m. A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (forma FR0573) įrašė neteisingus duomenis apie darbuotojams išmokėtas apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų sumas, tai yra sumažino išmokėtų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų išmokų sumą 8881,20 Eur, iš jų: V. J. – 5548,58 Eur, K. U. – 1524,01 Eur, G. R. – 1808,60 Eur. Nuo jų neapskaičiavo ir valstybės biudžetui nesumokėjo 1753,15 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 3316,77 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 211,70 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 17,77 Eur įmokų į Garantinį fondą, iš viso – 5299,39 Eur. Šiuos žinomai neteisingus duomenis 2015 m. vasario 1 d. pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šiauliuose, Vilniaus g. 265.
3. Kasaciniu skundu nuteistoji I. P. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir ją išteisinti.
3.1. Kasatorė mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, padarė neteisingas išvadas ir dėl to bei vadovaujantis politiniu požiūriu priėmė neteisingą ir neteisėtą nuosprendį.
3.2. Anot I. P., teismas pažeidė materialiosios teisės normas, nes netaikė tų teisės normų, kurias reikėjo taikyti. Kasatorė pažymi, kad nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (BK 220, 222, 223 straipsniai) padaromi tik tuomet, kai yra pažeisti ir kiti teisės aktai (blanketinė norma) – 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas.
3.3. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio 20 punktą ūkio subjekto vadovas – juridinio asmens vadovas arba jo administracijos vadovas, arba išteklių ar mokesčių fondą administruojančio (jį tvarkančio) subjekto vadovas, arba ūkio subjekto, kuris neturi vadovo, savininkas, arba mažosios bendrijos atstovas, arba kolektyvinio investavimo subjekto ir pensijų fondo valdymo įmonės vadovas. Ūkinėje bendrijoje ūkio subjekto vadovu laikytinas tikrasis narys, kuris paskirtas vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytas valdymo organo pareigas.
3.4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. CK 2.82 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, už ką atsako valdymo organas: už finansinės atskaitomybės sudarymą; susirinkimų sušaukimą; duomenų ir dokumentų pateikimą registrui; pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius ir kita.
3.5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal UAB „V“ steigimo dokumentą – 2013 m. rugsėjo 2 d. įstatus – bendrovės vienintelis akcininkas ir savininkas bei vadovas yra steigėjas J. V. B. be teisės perįgalioti.
3.6. Nuteistoji teigia, kad pagal UAB „V“ 2013 m. gruodžio 9 d. įgaliojimą ji nebuvo paskirta tokia vadove, kuri numatyta LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 20 punkte ar steigimo dokumentuose. 2013 m. gruodžio 9 d. įgaliojimu ji buvo įgaliota atstovauti UAB „V“ VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje, VĮ Registrų centre, AB „Swedbank“, teikti dokumentus, tvirtinti dokumentų kopijas, atsiimti dokumentus, pasirašyti pateikiamus dokumentus. Dėl to, kaip teigia kasatorė, ji neturėjo tokios kompetencijos, kuri numatyta bendrovės steigimo dokumentuose ar LR buhalterinės apskaitos įstatyme, ir ji nėra ir negali būti nusikaltimo subjektu pagal BK 220, 222 ar 223 straipsnius.
3.7. Kasaciniame skunde I. P. nurodo, kad ji UAB „V“ bendrovėje dirbo tik personalo vadove ir už tai gavo personalo vadovo atlyginimą, turi tik pedagoginį išsilavinimą ir visiškai nesupranta Buhalterinės apskaitos įstatymo.
3.8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009 išaiškino, kad nusikalstamos veikos pagal BK 220, 222 straipsnius padaromos tik tyčia. Bylos nagrinėjimo teisme metu, pasak nuteistosios, tokios subjektyviosios aplinkybės nebuvo nustatytos. Teismas nuosprendyje nurodė, kad I. P. prisipažino kalta, bet, kasatorės manymu, nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis yra ne kaltinamojo prisipažinimas, o BK numatytos veikos – nusikalstamos veikos pagal BK kvalifikuojančius požymius padarymas.
3.9. Pirmosios instancijos teismas, anot kasatorės, padarė neteisingas išvadas, kad ji buvo UAB „V“ faktinė vadovė, ir taip pažeidė materialiosios teisės normas ir priėmė neteisingą nuosprendį.
3.10. Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301, 305 straipsnius), nes nesivadovavo nustatytomis aplinkybėmis, padarė išvadas, kurios neatitinka nustatytų bylos aplinkybių. Teisminio nagrinėjimo metu I. P. teigia nurodžiusi, kad ji buhalterinės apyskaitos nesupranta, dėl to padarė klaidų, visus duomenis užrašydavo tokius, kokius surašė buhalterė, tačiau teismas nustatė, kad ji iš dalies prisipažino. Kasatorė teigia prisipažinusi kalta tik dėl to, ką padarė, o ar tai nusikalstama veika ar ne, ji nesupranta. Kasatorės nuomone, teismas be pagrindo tenkino civilinį ieškinį.
3.11. I. P. teigia, kad ji nėra tas asmuo, kuris tvarkė UAB „V“ buhalterinę apskaitą. Ji pagal 2013 m. gruodžio 9 d. įmonės vadovo įgaliojimą įmonėje turėjo tik siaurą ratą įgaliojime nurodytų funkcijų ir nebuvo įgaliota tvarkyti buhalterinės apskaitos. Apeliacinės instancijos teismas padarė vieną kitai prieštaraujančias išvadas: kad ji faktiškai atliko įmonės vadovo funkcijas ir kad negalėjo atlikti visų įmonės vadovo funkcijų.
3.12. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad I. P. valdė įmonės grynuosius pinigus, bet, pasak kasatorės, toks buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 1731 straipsnį, o ne pagal BK.
3.13. Kasatorė pažymi, kad teismai apkaltinamąjį nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnis), o ne prielaidomis.
4. Atsiliepimu į nuteistosios I. P. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Dainius Baraniūnas prašo kasacinį skundą atmesti.
4.1. Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino I. P. kalta ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas pilnai išnagrinėjo nuteistosios apeliacinį skundą ir pagrįstai jį atmetė. Pasak prokuroro, teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė.
4.2. Atsiliepime nurodoma, kad teismai pagrįstai konstatavo, kad I. P., būdama UAB „V“ faktinė vadovė (veikdama šios įmonės vardu, jos naudai ir interesais, turėdama teisę įmonės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą) 2013 m. gruodžio 9 d. įgaliojimo pagrindu, tyčia, siekdama nuslėpti pajamas bei išvengti mokesčių, apskaitos dokumentais neįformino ir buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo pajamų bei darbuotojams išmokėjo neapskaitytą darbo užmokestį, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „V“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. ir 2015 m. sausio mėnesį.
4.3. Prokuroras mano, kad teismai pagrįstai nustatė, jog I. P. daliai įmonės darbuotojų mokėjo neoficialų darbo užmokestį, kurio neįrašė į darbo užmokesčio žiniaraščius ir neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, o po to neteisingus duomenis apie patirtas darbo apmokėjimo sąnaudas bei darbuotojams išmokėtas apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų sumas įrašė į metinę 2014 m. įmonės pelno mokesčio deklaraciją bei metinę 2014 m. A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją ir šias deklaracijas elektroninio deklaravimo būdu pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. I. P., pateikdama Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pirmiau minėtas deklaracijas, suvokė, kad jose pateikia neteisingus duomenis apie įmonės patirtas darbo apmokėjimo sąnaudas bei darbuotojams išmokėtas apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų sumas, ir to norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
5. Nuteistosios I. P. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl I. P. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
6. I. P. nuteista už tai, kad, būdama UAB „V“ faktinė vadovė, realiai tvarkydama UAB „V“ buhalterinę apskaitą bendrovės direktoriaus J. V. B. 2013 m. gruodžio 9 d. surašyto įgaliojimo pagrindu, tvarkė ją apgaulingai, nes apskaitos dokumentais neįformino ir neįrašė parduotų prekių ūkinių operacijų į 2014 m. ir 2015 m. sausio mėn. buhalterinę apskaitą. Be to, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 4076,69 Eur pardavimo pajamų ir grynųjų pinigų priėmimo į kasą bei laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovės darbuotojams K. U., G. R. ir V. J. už darbą išmokėjo neįrašytą į bendrovės buhalterinę apskaitą papildomą 8881,20 Eur atlyginimą; šių išmokėjimų nepagrindė apskaitos dokumentais (atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais) ir neparodė 2014 m. buhalterinėje apskaitoje, dėl to negalima nustatyti UAB „V“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus.
7. Kasatorė nesutinka su teismų sprendimais, kuriais ji nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Ji teigia, kad pagal UAB „V“ 2013 m. gruodžio 9 d. įgaliojimą ji nebuvo paskirta tokia vadove, kuri numatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 20 punkte ar steigimo dokumentuose. Ji buvo įgaliota atstovauti UAB „V“ VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje, VĮ Registrų centre, AB „Swedbank“, teikti dokumentus, tvirtinti dokumentų kopijas, atsiimti dokumentus, pasirašyti pateikiamus dokumentus. Dėl to, kaip tvirtina kasatorė, ji neturėjo tokios kompetencijos, kuri numatyta bendrovės steigimo dokumentuose ar Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, ir ji nėra ir negali būti nusikaltimo subjektu pagal BK 220, 222 ar 223 straipsnius. Pagal UAB „V“ steigimo dokumentą – 2013 m. rugsėjo 2 d. įstatus – bendrovės vienintelis akcininkas ir savininkas bei vadovas yra steigėjas J. V. B. be teisės perįgalioti. Kasaciniame skunde I. P. nurodo, kad ji UAB „V“ bendrovėje dirbo tik personalo vadove ir už tai gavo personalo vadovo atlyginimą, turi tik pedagoginį išsilavinimą ir visiškai nesupranta Buhalterinės apskaitos įstatymo.
8. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t.y. ją lydi nusikaltimai finansams ir nuosavybei. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra blanketinė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012). Pagrindinis įstatymas, nustatantis buhalterinės apskaitos reikalavimus, yra 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, su pakeitimais. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad visų rūšių įmonės privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Pagal šio įstatymo 10 straipsnį ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus, t. y. mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti tos bendrijos narys, o individualios įmonės apskaitą – tos įmonės savininkas. Įstatymo 11 straipsnis nustato, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos tvarkymas yra ne tas pats. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taigi, aiškinant BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau, jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ji juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalterė apie tai neinformuojama. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterės rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363/2014). Be to, svarbu pažymėti, kad, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į apskaitą privalu įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Be to, įstatymo 12 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.
9. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti 2015 m. lapkričio 26 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 5-4/97, kurioje konstatuota, kad dėl ūkinių operacijų už 1356,17 Eur neįforminimo dokumentais ir neįrašymo į apskaitą, nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės „V“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, už 2014 metus ir 2015 metų sausio mėnesį, taip pat dėl išmokėto darbo užmokesčio 30 665,01 Lt, nepagrįsto apskaitos dokumentais ir neparodyto 2014 metų veiklos buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „V“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus. Kasatorė neneigia nustatytų pažeidimų, tačiau teigia, kad ji nėra asmuo, kuris gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „V“ vadovas, atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, buvo J. V. B.. Buhalterinei apskaitai bendrovėje tvarkyti buvo pasamdyta buhalterė K. B., susijusi su bendrove darbo teisiniais santykiais. Tai, kad buhalterinę apskaitą nurodytu laikotarpiu tvarkė buhalterė K. B., patvirtino tiek ji pati, tiek teisiamojo posėdžio metu apklausti kaltinamieji ir liudytojai. Taigi J. V. B. įvykdė savo pareigą organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad J. V. B. pagal 2013 m. gruodžio 9 d. įgaliojimą įgaliojo personalo vadovę I. P., t. y. asmenį, susijusį su ūkio subjektu darbo santykiais, atstovauti VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje, VĮ Registrų centre, VĮ „Regitra“, AB „Swedbank“, teikti dokumentus, tvirtinti dokumentų kopijas, atsiimti dokumentus, pasirašyti pateikiamus dokumentus. Kasatorė neneigia, kad dalis vadovo funkcijų priskirta jai: renkami pinigai už mokymą, priimami žmonės, mokami mokesčiai, rengiamos ataskaitos, o įgaliojimas buvo reikalingas, nes reikėjo VMI, Sodrai iki 15 d. teikti ataskaitas apie išmokėtus atlyginimus, darbuotojų skaičių, teikiamus mokesčių inspekcijai dokumentus pasirašydavo ji el. parašu, tačiau jos pareigos buvo personalo vadovė, o už įmonės buhalterinę apskaitą nuo 2013 metų ji atsakinga tiek, kad dokumentai būtų pateikti atsakingoms institucijoms.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad negali būti tokios situacijos, jog įmonėje būtų daromi buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, t. y. buhalterinė apskaita iš viso nevedama ar vedama apgaulingai arba aplaidžiai, ir nebūtų asmens, kuris įstatymu ar kitokiu teisės taikymo aktu būtų įpareigotas organizuoti ir tvarkyti buhalterinę apskaitą. Kaip nustatyta byloje, tokie asmenys buvo įmonės direktorius J. V. B. ir buhalterė K. B..
12. J. V. B. parodė, kad dėl sveikatos būklės negalėjo vadovauti įmonei, todėl įgaliojo vadovauti jai ir kontroliuoti jos veiklą savo dukrą I. P.. Kaip jau minėta, esant įmonėje buhalterei, būtent jai tenka atsakomybė už teisingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Liudytoja K. B. parodė, kad tuo metu dirbo UAB „V“ buhaltere. Darbą darė namie, savo kompiuteryje, programa, kurią turėjo ir naudojo. Grynų pinigų niekada neturėjo, jų neskaičiavo, banko pavedimų nedarė. Susitikimai buvo kartą, du per mėnesį, paimant dokumentus ir juos sutvarkant, pateikiant deklaraciją ir grąžinant. Pinigų išmokėjimų nevykdė, niekada nematė, kada tai buvo daroma. Gaudavo dokumentus, juos sutvarkydavo ir pateikdavo atskaitomybę. I. P. – bendrovės vadovė ir akcininkė, dabar personalo vadovė. Kasininkas buvo savininkas – I. P., kai įmonė buvo personalinė. Atlyginimą suskaičiuodavo pagal važtaraštį, darbo sutartis programiškai ir gaudavo dokumentus, kai atlyginimai būdavo išmokėti. Darbo apskaitos žiniaraštį pristatydavo I. P.. Kuriuos dokumentus duodavo vadovė, tuos įformindavo. Ji pagal tuos duomenis programiškai sudarydavo atlyginimų žiniaraščius. Žiniaraščius atiduodavo I. P.. Deklaracijas mokesčių inspekcijai teikdavo ji, įgaliojimo neturėjo. Prisijungimas buvo I. P., šalia ji teikdavo duomenis. Tokį įgaliojimą turi dabar. Duomenis į deklaraciją sutraukdavo iš pateiktų įmonės vadovės dokumentų.
13. Nors I. P. UAB ,,V“ įstatų nustatyta tvarka nebuvo įpareigota tvarkyti šios įmonės buhalterinės apskaitos, tačiau pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 9 d. jai įmonės direktoriaus J. V. B. buvo surašytas įgaliojimas atstovauti UAB ,,V“ Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Valstybinio socialinio draudimo valdyboje, VĮ Registrų centre, VĮ „Regitra“, AB banke ,,Swedbank“, teikti dokumentus, tvirtinti dokumentų kopijas, atsiimti dokumentus, pasirašyti pateikiamus dokumentus. Šio įgaliojimo pagrindu I. P. faktiškai ir vadovavo šiai įmonei, t. y. veikė šios įmonės vardu, jos naudai ir interesais, turėjo teisę įmonės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą. Todėl teismai pagrįstai konstatavo, kad anksčiau nurodytais duomenimis visiškai paneigta nuteistosios I. P. versija, kad ji nebuvo faktinė UAB ,,V“ vadovė. Byloje neginčijamai nustatyta, kad J. V. B. buvo tik formalus UAB ,,V“ direktorius, o faktinis vadovavimas įmonei 2013 m. gruodžio 9 d. įgaliojimo pagrindu buvo pavestas kasatorei.
14. Apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į nuteistosios I. P. apeliacinį skundą, pažymėjo, kad nors nuteistoji I. P. kaltę dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ginčija ir teigia, kad įmonėje dirbo tik personalo vadove, turi tik pedagoginį išsilavinimą ir visiškai nesupranta buhalterinės apskaitos, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad I. P. sąmoningai nepateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei visų buhalterinės apskaitos dokumentų, nepateikė duomenų apie papildomas pajamas bei išlaidas, kurios dėl to nebuvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Byloje nėra jokių duomenų, kad buhalterė būtų netinkamai suvedusi jai I. P. pateiktus finansinius dokumentus ar kitaip būtų netinkamai atlikusi savo, kaip buhalterės, pareigas. Taigi bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad I. P. valdė įmonės grynuosius pinigus, nes ji priimdavo pinigus iš klientų bei mokėdavo atlyginimus, t. y., būdama atsakinga už personalą, pagal įgaliojimą įpareigota atstovauti įmonę valstybinėse institucijose, atsakinga už tinkamą dokumentų pateikimą buhalterei, pažeisdama buhalterinės apskaitos įstatymus, tyčia, siekdama nuslėpti grynųjų pinigų gavimo bei didesnio darbo užmokesčio išmokėjimo faktus, sąmoningai nepateikė įmonės buhalterei visų reikalingų įtraukti į apskaitą dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas.
15. Taigi, esant įmonėje buhalterei, už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą atsako asmuo, kuris pagal darbo sutartį buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, paprastai – įmonės buhalterė. Tačiau tais atvejais, kai įmonės vadovas pateikia buhalterei neteisingus duomenis ar iš viso nepateikia duomenų apie atliktas įmonėje operacijas, jis tampa nusikaltimo vykdytoju (tarpinis vykdymas), nes sąmoningai nusikalstamais tikslais panaudoja nekaltą asmenį. Kaip tik tokia situacija susidarė šioje byloje. Kadangi kasatorė sąmoningai suklaidino buhalterę, kurios veikoje teismai pagrįstai nenustatė kaltės, jos veiksmai vertinami kaip tarpinis vykdymas ir kvalifikuojami kaip nusikaltimo vykdytojo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-454/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-363/2014).
16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą dėl I. P. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios I. P. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Dalia Bajerčiūtė
Vytautas Piesliakas