Civilinė byla Nr. e2A-1054-933/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11163-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.3; 2.6.6.2; 3.1.7.6
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Omberg“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16884-1066/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BMK“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omberg“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „BMK“ ieškinyje prašė iš atsakovės UAB „Omberg“ priteisti 6 589,95 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
1.1. 2017-11-09 įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2017-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-5493-653/2017, kuria ieškovei UAB „BMK“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto centras“. Ieškovės bankroto administratorė, vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 23 punktu, patikrino ieškovės sudarytus sandorius ir nustatė, jog atsakovė UAB „Omberg“ turi neįvykdytų piniginių prievolių ieškovei.
1.2. Ieškovė 2017-03-06, kaip rangovė, ir atsakovė, kaip užsakovė, sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2017/OP1-R17 (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti darbus, numatytus Sutarties 2.2 papunktyje, objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo darbus priimti ir už juos sumokėti nustatytą kainą. Ieškovė atliko atsakovei darbų už 52 362,30 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) (arba 63 358,38 Eur su PVM). Atsakovė su ieškove neatsiskaitė nei nustatytais terminais, nei vėliau ir už atliktus darbus liko skolinga 6 589,95 Eur. Ieškovė Sutartį įvykdė tinkamai: darbus atliko ir perdavė atsakovei. Atsakovė turimą įsiskolinimą pripažįsta, kadangi atsakovė ieškovei pateikė 2018-01-08 aktą dėl skolų suderinimo.
1.3. Įmonei iškėlus bankroto bylą šalis netenka teisės į sutartyse numatytą visiško apmokėjimo sulaikymą iki sutartyje numatytų sąlygų įvykdymo. Sulaikytos sumos pagal jų pobūdį priklauso rangovui, todėl net ir rangovo atliktų darbų trūkumas nesuteikia užsakovui teisės valdyti šias lėšas. Atsakovės prievolė atsiskaityti už ieškovės atliktus statybos rangos darbus kilo dar iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo. Dėl bankroto ieškovė prarado galimybę pateikti atsakovės Sutarties 4.4 papunktyje nurodomą garantinio laikotarpio draudimo kompanijos ar banko laidavimo raštą. Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, pagrindas ginčo sumos sulaikymui išnyko. Nenustatyta aplinkybių dėl kurių atsakovė būtų patyrusi išlaidų. Sutarties 4.3 papunktyje aptarta už atliktus darbus mokėtinų sumų sulaikymo teisė savaime nereiškia prievolės atsiskaityti už atliktus darbus pabaigos.
1.4. Pagal atsakovės pateiktus duomenis, atsakovė 3 801,51 Eur vienašališkai, neinformavusi ieškovės, nusprendė įskaityti į ieškovei mokėtinas sumas 2017-12-31. Aplinkybę, jog įskaitymas buvo atliktas dėl ieškovės bankroto situacijos, patvirtina 2018-04-09 atsakovės elektroninis laiškas. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei įsiteisėjo 2017-11-09, todėl po minėtos nutarties įsiteisėjimo atsakovės atliktas įskaitymas negalioja. Atsakovės prievolė sumokėti ieškovei 3 801,51 Eur už pagal Sutartį atliktus darbus nesibaigė atsakovės vienašališkai atliktu įskaitymu.
2. Atsakovė UAB „BMK“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:
2.1. Sutarties 4.3 papunktyje, kuris buvo pakeistas 2017-03-06 susitarimu, numatyta, kad „šalių sutarimu rangovui neįvykdžius įsipareigojimo, numatyto Sutarties specialiosios dalies 4.4 punkte, užsakovas pasilieka 5 procentus nuo Sutarties kainos pinigų sumą, kuri laikoma bauda už įsipareigojimo, numatyto Sutarties specialiosios dalies 4.4 papunkčio neįvykdymą (arba 2 procentus, jei kontrolinio energinio naudingumo ataskaita parodo, kad vykdydamas darbus Rangovas nesilaikė Sutarties specialiosios dalies 5 punkto reikalavimų) ir atitinka minimalius užsakovo nuostolius, kuriuos jis patirs rangovui nevykdant ar negalint įvykdyti įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu (arba dėl to, kad Darbai atlikti nesilaikant Sutarties specialiosios dalies 5 d. reikalavimų)“. Sutarties 4.4 papunktyje numatyta, kad rangovas privalo pateikti garantinio laikotarpio laidavimo raštą ir tik jį pateikus užsakovui atsiranda pareiga išmokėti 5 procentus sulaikytų sumų. Rangovė užsakovei garantinio laikotarpio laidavimo rašto nepateikė, nors 2017-07-05 buvo pasirašytas baigiamasis darbų perdavimo–priėmimo aktas. Rangovei neįvykdžius Sutarties 4.4 papunktyje numatyto įsipareigojimo pateikti garantinio laikotarpio laidavimo raštą, sulaikyta suma, remiantis Sutarties 4.3 papunkčiu, nėra mokėtina suma ir rangovė neturi teisės reikalauti šių sumų priteisti.
2.2. Rėmėsi kasacinio teismo 2011-12-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011, 2013-06-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012-02-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-256/2012 pateiktais išaiškinimais. Rangovas neturi teisės reikalauti sumokėti sulaikytas sumas, jeigu yra neįvykdęs statybos rangos sutarties sąlygų, su kuriomis siejamas sulaikytų sumų sumokėjimas bei jeigu yra pagrindas užsakovui reikšti pretenzijas rangovui dėl garantinio laikotarpio prievolių netinkamo vykdymo.
2.3. Ieškovė teikia ieškinį per didelei sumai. Nors ieškovė pateikia skolų suderinimo aktą, tačiau nurodo tik ieškovei palankias aplinkybes ir nepagrįstai neišskaičiuoja už genrangovines paslaugas paskaičiuotos sumos. Remiantis Sutarties 6.1 papunkčiu, už genrangovines paslaugas rangovė privalo kompensuoti užsakovei. Užsakovės skola rangovei yra 2 788,40 Eur, kuri sulaikyta.
2.4. Jeigu statybos rangos sutartyje numatoma sulaikymų sąlyga, tai ji nenustoja galioti nepaisant rangovo bankroto, todėl net iškėlus bankroto bylą, lėšos, kurios yra sulaikytos, netampa mokėtinos. Įstatymų leidėjas pripažino, kad garantinio laikotarpio metu paaiškėjusių statybos trūkumų taisymas ir užtikrinimas mokėjimo atidėjimu ar garantinio laikotarpio laidavimo raštu yra imperatyvus reikalavimas. Statybos įstatymas imperatyviai numato rangovo prievolę pateikti garantinio laikotarpio laidavimo draudimą (ar kitą prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą), užtikrinantį rangovo prievoles pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus. Draudžiamasis įvykis tokio užtikrinimo atveju – rangovo bankrotas ar nemokumas. Rangovui tokio dokumento nepateikus, jis laikomas pažeidusiu ne tik sutarties, tačiau ir imperatyvias Statybos įstatymo nuostatas. Ieškovė nepateikė statybos rangos sutartyje numatyto garantinio laikotarpio laidavimo rašto, atitinkančio Statybos įstatymo nuostatas, todėl neįgijo teisės į sulaikytas sumas.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-24 sprendimu ieškinį tenkino ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 6 589,95 Eur, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistų 6 589,95 Eur nuo bylos iškėlimo 2018-04-18 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 270 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė (rangovė) ir atsakovė (užsakovė) 2017-03-06 sudarė Sutartį. Sutartyje susitarė, kad rangovė atliks darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė (užsakovė) priims darbus ir už juos sumokės sulygtą kainą. Prie Sutarties buvo pasirašytas priedas dėl sutarties pakeitimo, kuriame numatyta, kad „<...> šalių sutarimu rangovui neįvykdžius įsipareigojimo, numatyto 4.4 punkte užsakovas pasilieka 5 proc. nuo Sutarties kainos pinigų sumą <...>“. Rangovė 2017-06-27 išrašė bei pateikė apmokėti atsakovei 63 358,38 Eur sąskaitą. Šalys 2017-07-03 pasirašė baigiamąjį darbų priėmimo aktas. Akte šalys fiksavo, kad likusi mokėtina suma rangovui bus sumokėta Sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2017-10-27 nutartimi iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2017-11-09. Nustatė, kad ginčo dėl to, ar darbai atlikti tinkamai ir ar tinkamai perduoti, tarp šalių nekilo. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad nepateikė garantijos ar laidavimo dėl garantinio laikotarpio.
3.2. Apylinkės teismas nurodė, kad šalims susitarus dalį mokėtinos kainos sulaikyti iki tam tikrų rangovės veiksmų atlikimo ir šiai tokių veiksmų neatlikus, buvo pagrindas atsakovei laikinai sulaikyti dalį mokėjimo už atliktus darbus. Sulaikymo teisė negali būti aiškinama kaip suteikianti privilegijuotą padėtį lyginant su kitais bankrutuojančios įmonės kreditoriais ir jos realizavimo galimybės priklauso nuo bankroto teisinio reguliavimo apribojimų. Sprendė, kad taikytinas ĮBĮ teisinis režimas. Dėl iškelto bankroto ieškovė garantijos nepateiks, kadangi prievolės po bankroto bylos iškėlimo baigėsi, o užsakovės pareiga sumokėti rangovei Sutartyje nustatytą kainą kyla iš Sutarties. Sulaikytos sumos pagal Sutartyse numatytą jų pobūdį priklauso ieškovei, todėl, atsižvelgdamas į bendrą draudimą po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, apylinkės teismas sprendė, kad atsakovei nesuteikta teisė valdyti sulaikytas lėšas, kurios mokėtinos už atliktus rangos darbus. Atsakovė savo teises galėtų ginti reikšdama reikalavimus bankroto byloje.
3.3. Nustatė, kad pagal Sutarties nuostatas šalys sulygo‚ jog „šalių sutarimu rangovui neįvykdžius įsipareigojimo, numatyto 4.4 punkte, užsakovas pasilieka 5 procentus nuo Sutarties kainos pinigų sumą, kuri laikoma bauda <...>“. Atsakovė nesirėmė aplinkybe, kad ieškovei pritaikyta bauda (netesybos), nepateikė to įrodymų. Tarpusavio skolų suderinimo aktai nerodo, kad būtų buvęs reikalavimas sumokėti baudą (netesybas), tuo labiau, kad aptartas reikalavimas būtų įskaitytas. Ieškovė neneigė, kad 3 801,51 Eur mokėtina už genrangovines paslaugas, tačiau įskaitymas buvo negalimas dėl ieškovei iškeltos bankroto bylos. Atsakovė nenurodė, kada atliko įskaitymą. Apie atsakovės valią įskaityti reikalavimą liudija tik ieškovės į bylą pateiktas 2018-04-09 elektroninis laiškas, prie kurio pridėtame skolų suderinimo akte nurodyta, kad 3 801,51 Eur įskaityta 2017-12-31. Atsakovė apie įskaitymo aplinkybes nurodė tik tiek, kad įskaitymas atliktas vadovaujantis įprasta praktika. Apylinkės teismas sprendė, kad įskaitymas nebuvo atliktas iki bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostata draudžia įskaityti bankrutuojančios įmonės reikalavimus, todėl reikalavimų įskaitymas, iškėlus bankroto bylą, negalimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Atsakovė UAB „Omberg“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
4.1. Nors dėl skolos dydžio nebuvo išsamiai pasisakoma, tačiau priteista didesnė suma, negu ieškovė turėjo reikalavimo teisę. Ieškovė atliko darbų už 63 358,38 Eur su PVM, kas reiškia, jog 5 % sulaikyta suma (nuo darbų kainos su PVM) būtų 3 167,92 Eur (sulaikytos sumos dydis buvo patikslintas žodinio nagrinėjimo metu). Kadangi skolos likutis, dėl kurio vyksta ginčas, yra 6 335,84 Eur su PVM, tai rangovei mokėtina suma, dėl kurios vyksta ginčas, yra 5 236,23 Eur be PVM. Rangos teisiniams santykiams taikytinas atvirkštinis PVM, todėl rangovei mokėtina suma yra be PVM.
4.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog bankroto bylos iškėlimas rangovei sąlygoja sulaikymo teisės pabaigą. Tokią poziciją teismas grindžia cituodamas Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-478/2011, tačiau daugelyje kitų teismų priimtų nutarčių daromos priešingos išvados, nei teismo cituojamoje nutartyje. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sulaikymų sąlyga ir užsakovo teisė patenkinti savo reikalavimą iš sulaikytų sumų nepasibaigia rangovui iškėlus bankroto bylą. Tokia praktika buvo perkelta ir į Statybos įstatymą.
4.3. Sutarties 4.3 papunktis atitiko Statybos įstatymo 41 straipsnyje keliamus imperatyvius reikalavimus. Kadangi atsakovė ieškovei garantinio laikotarpio laidavimo rašto nepateikė, todėl atsakovė, ieškovei tinkamai neįvykdžius Sutarties 4.4 papunktyje numatyto įsipareigojimo pateikti garantinio laikotarpio laidavimo raštą, pasiliko sulaikytą sumą, remiantis Sutarties 4.3 papunkčiu. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) redakcijos, galiojusios Sutarties pasirašymo metu, 84.1.3 papunktyje buvo nustatyti konkretūs reikalavimai rangovo pateikiamai garantijai. STR 1.05.01:2017 buvo papildytas 10.5 papunkčiu įtvirtinant, kad vietoj draudimo ar banko garantijos gali būti pateikiamas ir mokėjimo atidėjimas, t. y. sulaikytos sumos. Garantinio laikotarpio laidavimo raštas arba mokėjimo atidėjimas turi užtikrinti užsakovo reikalavimo teisę būtent rangovo bankroto ar nemokumo atveju. Apylinkės teismo išvados, jog dėl iškelto bankroto ieškovė garantijos nepateiks, kadangi prievolės po bankroto bylos iškėlimo baigėsi, todėl užsakovės sulaikymo teisė pasibaigė ir atsirado pareiga sumokėti rangovei sulaikytas sumas, prieštarauja Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 daliai.
4.4. Teismas nurodė, kad įskaitymas nebuvo atliktas iki bankroto bylos iškėlimo. Tokia išvada nepagrįsta, kadangi paneigia sutarties laisvės principą, leidžiantį susitarti, kaip jos vykdo tarpusavio atsiskaitymus. Rangovė pateikė užsakovei sąskaitas už atliktus darbus, o atsakovė, gavusi sąskaitą, 2017-06-30 pateikė ieškovei sąskaitą Nr. VAP-0000122 už genrangovines paslaugas (3 801,51 Eur). Dar iki Tarpusavio skolų suderinimo akto šalys buvo apsikeitusios apskaitos dokumentais, kurie buvo įtraukti ir į ieškovės buhalterinę apskaitą. Ieškovė, remdamasi vien buhalterės elektroniniu laišku, nepagrįstai teigia, kad sąskaita už genrangovines paslaugas neįskaityta. Įprasta praktika, susiklosčiusi tarp šalių, turi būti vertinama taikant ir aiškinant Sutartį, jeigu šalys atsiskaitymus vykdė konkrečiu būdu. Bankroto bylos iškėlimas įmonei tik nuo nutarties įsiteisėjimo momento sukelia teises ir pareigas, tačiau iki tos dienos atlikti sandoriai yra galiojantys. Ieškovė ieškinio dėl įskaitymo ginčijimo nepareiškė, todėl laikytina, jog šioje dalyje prievolė yra pasibaigusi. Net jeigu teismas spręstų, jog įskaitymas iki bankroto bylos nebuvo atliktas, sulaikyta suma pagal Sutartį yra 3 167,92 Eur, todėl maksimaliai galėtų būti priteisiama tik 3 422,03 Eur.
5. Ieškovė BUAB „BNK“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-24 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
5.1. Sulaikymo sąlygos užtikrina rangovo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu vykdymą, tačiau bankrutuojant rangovui, tai priklauso ne nuo sulaikymo sąlygos, kaip suteikiančios užsakovui privilegijuotą reikalavimą prieš bankrutuojančio rangovo kreditorius, o nuo užsakovo pasirinktų ir naudojamų jo teisių gynimo būdų bei taikomų kitų civilinių teisinių priemonių, nepažeidžiant kreditorių lygybės principo bankroto procese. Įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatavus ieškovės nemokumą, ieškovės sudarytų Sutarčių atžvilgiu, įskaitant priešpriešinių prievolių vykdymą, pradėjo veikti ĮBĮ nustatyti ribojimai, užtikrinantys ieškovės ir ieškovės kreditorių teises. Įmonei iškėlus bankroto bylą, šalis netenka teisės į sutartyse numatytą visiško apmokėjimo sulaikymą iki sutartyje numatytų sąlygų įvykdymo. Sulaikytos sumos pagal sutartyse numatytą jų pobūdį priklauso rangovui, todėl net ir rangovo atliktų darbų trūkumas nesuteikia užsakovui teisės valdyti šias lėšas.
5.2. Ginčo dėl atsakovės ieškovei nesumokėtos 6 589,95 Eur sumos nėra, todėl argumentai dėl skolos dydžio nepagrįsti. Atsakovė ne kartą tvirtino, jog ieškovei pagal Sutartį nesumokėjo 2 788,44 Eur, kadangi šią sumą sulaikė dėl nepateikto garantinio laikotarpio laidavimo rašto (Sutarties 4.4 papunktis). Dėl iškelto bankroto ieškovė garantijos atsakovei pateikti nebegalės, tačiau atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove kyla iš šalių sudarytos statybos rangos Sutarties. Sulaikytos sumos pagal Sutartyje numatytą jų pobūdį priklauso ieškovei, todėl atsižvelgiant į bendrą draudimą po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, atsakovei nesuteikiama teisė valdyti sulaikytas lėšas, kurios mokėtinos už atliktus rangos darbus.
5.3. Nors atsakovė teigia, jog turi teisę nesumokėti ieškovei 5 procentus sumos nuo Sutarties kainos, t. y. 2.618,12 Eur nuo 52 362,30 Eur be PVM (dėl atvirkštinio apmokestinimo), atsakovė faktiškai yra sulaikiusi ir nesumokėjusi ieškovei 2 788,44 Eur. Net ir laikant, jog ieškovė turėjo neįvykdytų priešpriešinių prievolių atsakovei, priešpriešinių prievolių įvykdymo klausimai nebuvo išspręsti iki bankroto bylos iškėlimo. Po ieškovės bankroto net ir atsiradus atliktų darbų trūkumų, trūkumų šalinimo išlaidos negalėtų būti išskaičiuojamos iš sulaikytų sumų. Tokia taisyklė suformuluota siekiant užtikrinti bankroto procese vyraujantį kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. ĮBĮ 35 straipsnyje išlygų kreditoriui, kurio reikalavimas iki bankroto bylos skolininkui iškėlimo buvo užtikrintas mokėtinų sumų sulaikymu, neįtvirtinta. Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir atsakovei netekus teisės į ieškovei mokėtinų sumų sulaikymą, atsakovė nepraranda teisės ginti savo interesų, jeigu jie būtų pažeisti, kitais įstatymuose numatytais teisių gynimo būdais. Atsakovės cituojamos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1216-656/2014 ir šios bylos faktinės aplinkybės netapačios. Ginčui aktualios teisės normos buvo analizuotos ir dėl jų pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-24 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-18880-934/2018.
5.4. Atsakovė 3 801,51 Eur vienašališkai, neinformavusi ieškovės, nusprendė įskaityti į ieškovei mokėtinas sumas 2017-12-31. Aplinkybę, jog įskaitymas buvo atliktas dėl ieškovės bankroto situacijos patvirtina atsakovės 2018-04-09 elektroninis laiškas. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei įsiteisėjo 2017-11-09, todėl po minėtos nutarties įsiteisėjimo atsakovės atliktas įskaitymas 3 801,51 Eur sumai negalioja. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė negalėjo konkrečiai nurodyti kada atliko įskaitymą, teigė nesudariusi dokumento dėl įskaitymo, o apie šį veiksmą informavo tik ieškovės bankroto administratorių, kas patvirtina nebuvus įskaitymo iki bankroto bylos iškėlimo. Atsakovės prievolė sumokėti ieškovei 3 801,51 Eur už pagal Sutartį atliktus darbus nesibaigė atsakovės vienašališkai atliktu neteisėtu įskaitymu. Atsakovė nepaneigė aplinkybės, jog įskaitymą atliko po bankroto bylos ieškovei iškėlimo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo apylinkės teismas tenkino ieškovės BUAB „BMK“ reikalavimus ir iš atsakovės UAB „Omberg“ priteisė 6 589,95 Eur, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 270 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad: i) apylinkės teismas priteisė didesnę (6 589,95 Eur) sumą, nei turėjo priteisti (5 236,23 Eur); ii) teismas netinkamai aiškino ir taikė piniginės prievolės sulaikymo sąlygą statybos rangos teisiniuose santykiuose; iii) įskaitymas, kurį atliko atsakovė, yra teisėtas.
Dėl piniginės prievolės dydžio
9. Atsakovės teigimu, piniginės prievolės dydis, dėl kurios vyksta ginčas – 6 335,84 Eur su PVM, todėl atsakovei mokėtina suma turi būti 5 236,23 Eur. Tokią aplinkybę grindžia tuo, kad rangos teisiniams santykiams taikomas atvirkštinis PVM, dėl ko ieškovei priteistina suma turi būti be PVM.
10. Analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti 6 589,95 Eur. Apylinkės teisme žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas paaiškino, jog 6 589,95 Eur sudarė: 3 801,51 Eur genrangos mokestis, kuris buvo neteisėtais įskaitytas, o likę 2 788,44 Eur yra atsakovės neteisėtai sulaikyti pagal Sutarties 4.3 papunkčio nuostatą (el. b. l. 67–68, garso įrašo takelio 00:05:00–00:07:32 min.). Atsakovės atstovė apylinkės teisme žodinio proceso metu sutiko, kad pagal genrangos paslaugas, atliktas ieškovei, buvo įskaityta 3 801,51 Eur suma, kuri buvo su PVM; dėl likusios dalies nurodė tris skirtingas sumas (el. b. l. 67–68, garso įrašo takelio 00:21:30–00:27:18 min.). Bylos duomenimis, baigiamajame darbų priėmimo–perdavimo 2017-07-03 akte nurodyta, jog atsakovė ieškovei liko skolinga 6 335,84 Eur (el. b. l. 9). Visgi, kiti rašytiniai įrodymai rodo (2018-01-08 skolų suderinimo aktas ir 2018-04-09 atsakovės atsiskaitymo su partneriais pažyma), kad atsakovė ieškovei liko skolinga 6 589,95 Eur sumą pagal sąskaitas faktūras Nr. BMK-100301 (227,65 Eur) ir Nr. BMK-100484 (6 362,30 Eur) (el. b. l. 10, 46). Iš paties atsakovės buhalterinių dokumentų matyti, jog atsakovė, po atlikto 3 801,51 Eur įskaitymo, laiko, kad jos skola yra 2 788,44 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės teiginiai, jog piniginė prievolė ieškovei turi būti skaičiuojama pagal 2017-07-03 baigiamajame darbų akte nurodytą 6 335,84 Eur skolos sumą neįrodyti. Nei rašytine bylos medžiaga, nei žodiniais paaiškinimais atsakovė nedetalizavo savo teikiamų paskaičiavimų, negrindė, kodėl atsakovės prievolė sumokėti skolą, iš kurios turi būti išskaičiuotas 21 procentas PVM, turi būti skaičiuojama nuo 6 335,84 Eur sumos. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog po 3 801,51 Eur gernarangovinių sumų įskaitymo (ginčo dėl šios sumos nėra), atsakovė sulaikė būtent 2 788,44 Eur, kas ir atsispindi atsakovės buhalteriniuose dokumentuose. Apibendrinant išdėstytą darytina išvada, jog atsakovė neįrodė aplinkybės (CPK 178 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė (CPK 185 straipsnis), kad apylinkės teismas neteisingai nustatė (apskaičiavo) piniginės prievolės dydį (6 589,95 Eur).
Dėl 5 proc. sumos sulaikymo nuo Sutarties kainos (ne)pagrįstumo, kai rangovui iškeliama bankroto byla
11. Iš šalių Sutarties specialiosios dalies 4.4 papunkčio matyti, kad šalys sulygo (el. b. l. 16–31), jog „rangovo garantinio laikotarpio laidavimo raštas, kurio tekstas turi būti suderintas su užsakovu, iš draudimo kompanijos ar banko pateikiamas užsakovui per 5 darbo dienas po Baigiamųjų darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos ir galioja 3 metus nuo visų rangovo atliktų Darbų perdavimo užsakovui dienos, patvirtintos Baigiamuoju darbų perdavimo priėmimo metu. Šis Garantinis arba laidavimo raštas taip pat turi garantuoti garantinių įsipareigojimų vykdymą ir tuo atveju, jeigu rangovas tampa nemokus arba bankrutuoja. Laiduojamos sumos dydis – 5 proc. nuo visos Kainos“. Nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2017-06-27 išrašė 63 358,38 Eur su PVM (arba 52 362,30 Eur be PVM) sąskaitą Nr. BMK-100484 (el. b. l. 8). Aptartos aplinkybės rodo, jog ieškovė, po Sutartimi priimtų darbų atlikimo, atsakovei turėjo pateikti garantinį arba laidavimo raštą 2 618,12 Eur sumai (52 362,30 Eur be PVM X 0,05). Nustatyta ir ginčo dėl to taip pat nėra, jog ieškovė Sutarties 4.4 papunkčio neįvykdė ir garantinio ar laidavimo rašto nepateikė. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog sulaikė 2 788,44 Eur sumą (el. b. l. 35–38) vadovaudamasi Sutarties 4.3–4.4 papunkčių nuostatomis ir ta aplinkybė, jog ieškovei buvo iškelta bankroto byla, atsakovės sulaikytai 2 788,44 Eur sumai teisinių pasekmių nesukelia.
12. Šalys Sutarties specialiosios dalies 4.3 punkte susitarė, jog „užsakovo patvirtintos PVM sąskaitos faktūros Sutartyje numatyta tvarka ir dalimis apmokamos per 3 darbo dienas nuo PVM sąskaitos faktūros patvirtinimo dienos laikantis atvirkštinio PVM apmokestinimo taisyklių (PVM įstatymo 96 straipsnis). Sąskaitą už einamą mėnesį pateikti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Iš kiekvienos PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos užsakovas sulaiko 5 proc. sumos, kurios 3 proc. nuo mokėtinos Sutarties kainos sumoka per 10 darbo dienų po Baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ir laidavimo rašto dėl Darbų kokybės garantijos, numatytos Sutarties specialiosios dalies 4.4 punkte, iš banko ar draudimo bendrovės pateikimo datos. 2 proc. nuo mokėtinos Sutarties kainos pinigų sumą užsakovas sumoka rangovui per 10 darbo dienų nuo Objekto kontrolinio energinio naudingumo sandarumo matavimo ataskaitos gavimo dienos su sąlyga, kad ataskaitoje pateikiami duomenys įrodo, jog rangovas Darbus atliko laikydamasis įsipareigojimų pagal šios Sutarties specialiosios dalies 5 dalies reikalavimus. Šalių sutarimu Rangovui neįvykdžius įsipareigojimo, numatyto Sutarties specialiosios dalies 4.4 punkte, užsakovas pasilieka 5 proc. nuo Sutarties kainos pinigų sumą, kuri laikoma bauda už įsipareigojimo, numatyto Sutarties specialiosios dalies 4.4 punkte nevykdymą (arba 2 proc., jei kontrolinio energinio naudingumo ataskaita parodo, kad vykdydamas darbus rangovas nesilaikė Sutarties specialiosios dalies 5 dalies reikalavimų) ir atitinka minimalius užsakovo nuostolius, kuriuos jis patirs rangovui nevykdant ar negalint įvykdyti įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu (arba dėl to, kad Darbai atlikti nesilaikant Sutarties specialiosios dalies 5 dalies reikalavimų)“ (el. b. l. 31).
13. Bylos aplinkybės rodo, jog tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar rangovei (t. y. ieškovei) iškėlus bankroto bylą, užsakovei (t. y. atsakovei) išlieka teisė sulaikyti pagal Sutartį už atliktus darbus mokėtinos kainos dalį (5 proc. nuo 52 362,30 Eur be PVM) kaip darbų kokybės užtikrinimą iki garantinių terminų pabaigos. Nustatyta, kad vadovaujantis Sutarties 4.4 papunkčiu, banko garantija (arba laidavimas), kaip darbų kokybės užtikinimas, turėjo galioti 3 metus po baigiamojo priėmimo–perdavimo akto sudarymo. Šalys baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą galutinai pasirašė 2017-07-05 (el. b. l. 9). Tai reiškia, kad darbų kokybės užtikinimas turi galioti iki 2020-07-05 (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.119 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, jog Sutarties 4.3 punktas užtikrina rangovės (ieškovės) prievolių, galinčių atsirasti garantinio laikotarpiu, vykdymą iki 2020-07-05. Kasacinio teismo išaiškinta, jog toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011). Visgi, ieškovės (rangovės) teigimu, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo (ginčo, kad nutartis ieškovei iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2017-11-09, nėra), pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, bankrutuojančiai bendrovei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, išieškoti skolas iš bendrovės turto, įskaityti tarpusavio reikalavimus ar kitaip vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles, todėl atsakovė neturi teisės sulaikyti piniginių prievolių. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka ir šioje dalyje pritaria apeliantės pozicijai.
15. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad: i) tuo atveju, jeigu iki garantinių terminų pabaigos ieškovės atliktų darbų defektai neatsiras, atsakovė privalės sumokėti ieškovei likusią sulaikytą Sutarčių kainos dalį, tačiau tuo atveju, jeigu iki garantinių terminų pabaigos išaiškėtų kokie nors ieškovės atliktų darbų defektai, ieškovės bankrotas, nors ir apriboja kai kurių atsakovės teisių gynimo būdų pasirinkimą (pvz., atsakovė negalėtų reikalauti, kad rangovė neatlygintinai pašalintų trūkumus), tačiau atsakovei išliktų teisė reikalauti, kad ieškovė atitinkamai sumažintų darbų kainą; ii) teisė sumažinti darbų kainą dėl nustatytų defektų, kaip užsakovės teisių gynimo būdas, rangovės bankroto atveju, kol rangovei nesumokėta visa darbų kaina, teismų praktikoje laikomas teisėta; ii) rangovės bankroto atveju užsakovė, sulaikiusi dalies kainos už atliktus darbus mokėjimą kaip rangovės garantinių įsipareigojimų užtikrinimą, savo teises gali ginti ne tik pareikšdama finansinį reikalavimą rangovės bankroto byloje, bet ir kitais būdais, kurie pagal įstatymą nedraudžiami, laikoma, kad užsakovė (atsakovė) nėra privilegijuota kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu; iv) įpareigojus atsakovę sumokėti ieškovės prašomą priteisti sumą, galima situacija, kai pasibaigus rangovės (ieškovės) bankroto procesui bendrovė būtų išregistruota ir užsakovė (atsakovė) iki garantinio termino pabaigos nebegalėtų apginti savo teisių; v) rangovei (ieškovei) iki nustatytų terminų neišmokama dalis Sutarties kainos, o ne apribojamas bankrutuojančios bendrovės sąskaitoje esančių lėšų disponavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-218-186/2019, nutarties 12–15 punktai).
16. Aukščiau aptartų išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija pritaria atsakovės pozicijai, jog tol, kol nepasibaigė rangos garantiniai terminai, ieškovė neturi teisės, net iman domėn ir vykdomą ieškovės bankroto procedūrą, reikalauti pagal Sutartį sulaikytos 5 procentų kainos priteisimo. Ieškovė (rangovė), kuriai iškelta bankroto byla, negalės pateikti banko garantijų arba pati suteikti garantinės priežiūros paslaugas, todėl užsakovės (atsakovės) elgesys sulaikant garantijos dydį atitinkančią pinigų sumą pagrįstas ir sąžiningos verslo praktikos požiūriu. Nors atsakovė ieškovei pretenzijų dėl atliktų trūkumų nereiškė, tačiau garantinis terminas pasibaigs tik 2020-07-05, todėl pritartina atsakovės atstovės pozicijai, jog tik pasibaigus sutartiniam garantiniam terminui, ieškovė įgis teisę reikalauti visiško atsiskaitymo pagal Sutartį iš sulaikytos sumos.
17. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-478/2011, aptartą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą akcentuoja ir ieškovė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, visų pirma, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-478/2011 faktinės aplinkybės skyrėsi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-03 sprendime pateiktais išaiškinimais vadovautis negalima. Civilinėje byloje Nr. 2A-478/2011 buvo nustatyta, kad rangovės darbai buvo atlikti su trūkumais, tačiau nagrinėjamojoje byloje yra priešingai – duomenų apie tai, kad atsakovė (užsakovė) ieškovei (rangovei) būtų reiškusi reikalavimus dėl nekokybiškai atliktų darbų, nėra; civilinėje byloje Nr. 2A-478/2011 buvo nustatytas užsakovės skolos faktas rangovei įsiteisėjusiais teismo sprendimais, šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta; civilinėje byloje Nr. 2A-478/2011 tarp rangovės ir užsakovės buvo kilęs ginčas ir dėl papildomų, Sutartyje nenumatytų darbų atsiskaitymų, šioje byloje tokia aplinkybė nebuvo įrodinėjama; civilinėje byloje Nr. 2A-478/2011 pasisakyta, kad užsakovė sulaikymo sumų negali laikyti permoka, šioje byloje ginčo dėl permokų nebuvo. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-03 sprendime aptarti tik bendro pobūdžio išaiškinimai, kurie vėlesnėje teismų praktikoje buvo plėtojami atsižvelgiant į įvairias išimtis (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-15 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-218-186/2019 13 punktą; Lietuvos apeliacinio teismo 2018-12-21 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-711-186/2018 28 punktą). Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011 pateiktus išaiškinimus, jog tik kai kurių, t. y. ne visų kreditoriaus teisių gynimo ar prievolės pabaigos būdų panaudojimas gali būti ribojamas įstatymų, pvz., dėl skolininko bankroto. Aptariamu atveju ieškovės (rangovės) bankroto procedūra neriboja kreditoriaus teisės pasinaudoti sulaikymo teise, kaip darbų kokybės užtikrinimu, iki garantinių terminų pabaigos, t. y. iki 2020-07-05.
18. Teisėjų kolegija papildomai pastebi, jog įstatymų leidėjas ir Statybos įstatymo aiškinamajame rašte nurodė, jog „rangovo nemokumo ar bankroto atveju garantinių prievolių įvykdymo, užtikrinimas turi užtikrinti dėl rangovo kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui)“ (įstatymų projektų Reg. Nr. XIIP-3485–XIIP-3488 aiškinamasis raštas). Tai reiškia, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojusi Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis, kuri iš esmės atkartoja aiškinamojo rašto teiginius, ir buvo skirta ginti užsakovų teises siekiant užtikrinti statybos broko šalinimą rangovų nemokumo atvejais. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teisinis reguliavimas labiau pagrindžia, nei paneigia aplinkybę, jog atsakovės (užsakovės) garantinės 5 procentų sumos nuo mokėtinos Sutarties kainos sulaikymas ieškovės (rangovės) nemokumo atveju neribojamas.
19. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovė (rangovė) dar neturi galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę (užsakovę) 5 procentų nuo Sutarties kainos dalyje, kadangi atsakovė (užsakovė) teisėtai, t. y. iki 2020-07-05 turi teisę naudotis aptartos sumos sulaikymu, siekiant užtikrinti defektų, atsiradusių garantinio termino metu, šalinimo išlaidų apmokėjimą.
Dėl ieškovės atlikto įskaitymo (ne)teisėtumo
20. Bylos duomenimis, ginčo, jog ieškovė atsakovei turi sumokėti 3 801,51 Eur už genrangovinės paslaugas nėra. Tarp šalių kilęs ginčas tik dėl to, ar atsakovė (ne)teisėtai atliko 3 801,51 Eur įskaitymą į ieškovės atsakovei mokėtinas pinigines prievoles. Esminis apeliacinio skundo argumentas tas, jog atsakovė 3 801,51 Eur įskaitymą atliko iki įsiteisėjo nutartis ieškovei iškelti bankroto bylą, o įskaitymą patvirtina tarp šalių susiklosčiusi praktika apsikeisti sąskaitomis, kurios buvo įtrauktos į ieškovės buhalterinę apskaitą.
21. Įskaitymo samprata ir reikalavimai įskaitymo procedūrai sureguliuota Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130–6.144 straipsniuose. Įskaitymo tvarka detaliai nurodyta CK 6.131 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, o antroje dalyje nurodoma, kad įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: i) įskaitymui atlikti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą yra pranešama kitai šaliai; ii) pareiškimas apie prievolės įskaitymą ir informavimas gali būti padaromi vienasmeniu aktu ar dokumentu, taip pat gali būti išreikšti abiejų šalių pasirašytame dokumente, pavyzdžiui, jeigu prievolės šalys surašo skolų suderinimo ir įskaitymo aktą, kuriame nurodo, kokios sumos įskaitomos, tai yra pakankamas pagrindas, kad dvi šalys padarė pareiškimus dėl prievolių įskaitymo; iii) įskaitymas yra vienašalis sandoris, todėl pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579-687/2015).
22. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis), todėl jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma; pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas, t. y. turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma; juridinio asmens atliekamas įrodymas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016, nutarties 35–36 punktai).
23. Teisėjų kolegija pažymi, jog aukščiau nurodytas įskaitymo teisinis reguliavimas pagrindžia tai, jog atsakovė šioje byloje turėjo įrodyti, jog 3 801,51 Eur įskaitymą atliko tinkamai, t. y. laikėsi įskaitymo atlikimo procedūrų ir įskaitymą atliko iki įsiteisėjo nutartis iškelti ieškovei bankrotą 2017-11-09 (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Šalys Sutarties 7.13 papunktyje susitarė, kad „visos pagal Sutartį užsakovei rangovės priklausančios mokėti netesybos ar nuostolių atlyginimo sumos gali būti dengiamos užsakovės pagal Sutartį rangovei mokamų ar priklausančių mokėti mokėjimų sąskaita, tai yra, užsakovei vienašališkai įskaitant vienarūšį priešpriešinį reikalavimą atitinkamai sumai, iš anksto apie tai informuojant rangovę“. Kaip matyti, šalys dėl aiškios įskaitymo procedūros buvo susitarusios tik netesybų ar nuostolių atveju, tačiau šioje byloje reikalavimas dėl netesybų ar nuostolių įskaitymo nebuvo reiškiamas. Aptartos aplinkybės reiškia, kad įskaitymo tvarkai turi būti taikomos bendrosios Sutarties nuostatos. Iš Sutarties 12.1 papunkčio matyti, jog šalys susitarė bet kokius pranešimus viena kitai adresuoti rašytine forma. Sutarties 12.1 papunkčio nuostata dera su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, jog juridiniai asmenys reikšmingas teisines aplinkybes turėtų įforminti rašytine tvarka.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nesutinka su atsakovės teiginiais, jog įskaitymas buvo atliktas tinkamai ir pritaria apylinkės teismo išvadoms, jog byloje neįrodyta aplinkybė, jog atsakovė 3 801,51 Eur įskaitymą atliko iki įsiteisėjo nutartis ieškovei iškelti bankroto bylą. Viena vertus, vien sąskaitos už genrangovines paslaugas išsiuntimas ir jos įtraukimas į buhalterinę apskaitą neįrodo, jog įskaitymas buvo atliktas tinkamai. Sąskaitos išsiuntimas ir jos įtraukimas į buhalterinę apskaitą galėtų patvirtinti tik aplinkybę apie tai, kad turima piniginių prievolių, tačiau ne apie atliktą įskaitymą. Kita vertus, turėtų būti aiškiai suprantama, kad pateikiama sąskaita bus atliekamas įskaitymas, kadangi tik tokiu atveju ieškovė gali suprasti, kad atsakovė atlieka teisines pasekmes sukuriantį teisinį veiksmą ir tokiam atsakovės veiksmui arba pritartų, arba turėtų galimybę jį ginčyti. Visgi, be abstrakčių paaiškinimų, atsakovė teismui nepateikė įrodymų, jog iš atsakovės ieškovei siųstų sąskaitų būtų buvę galima suprasti apie atliktą įskaitymą (vienašalį sandorį). Iš į bylą teikto 2018-04-09 atsakovės buhalterės elektroninio laiško matyti, jog paprastai įskaitymų atveju būdavo pasirašomas užskaitos aktas (el. b. l. 47). Tokia aplinkybė rodo, jog šalys, priešingai nei teigia atsakovė, teisines pasekmes sukeliančius susitarimus paprastai įformindavo konkrečiu raštu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodomi argumentai nepagrindžia jokios įprastos praktikos tarp šalių, kuomet tik apsikeitimas priešpriešinėmis sąskaitomis galėtų reikšti ir užskaitos taikymą. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog atsakovė neįrodė aplinkybės, jog 3 801,51 Eur užskaitą atliko tinkamai, t. y. teisėtai.
Dėl priteistinų sumų
25. Ieškovė prašė priteisti 6 589,95 Eur skolą, apylinkės teismas skundžiamu sprendimu priteisė visą sumą. Apeliacinės instancijos teismas: i) pritarė apylinkės teismo motyvams, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog 3 801,51 Eur sumą buvo teisėtai įskaityta iš ieškovės atsakovei mokėtinų sumų; ii) sprendė, jog atsakovė turėjo teisę sulaikyti 5 proc. sumos nuo Sutarties kainos iki 2020-07-05, kas nagrinėjamu atveju sudaro 2 618,12 Eur sumą (52 362,30 Eur be PVM X 0,05).
26. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė sulaikė 2 788,44 Eur, t. y. 170,32 Eur daugiau, nei turėtų (2 788,44 Eur – 2 618,12 Eur). Iš apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio garso įrašo girdėti, jog ieškovės atstovas aiškinosi kodėl buvo sulaikyta didesnė, nei priklauso, suma, tačiau atsakovė konkrečių paaiškinimų nedavė, tik nurodė, kad tai „skola“ (el. b. l. 67–68, garso įrašo takelio 00:21:30–00:27:18 min.). Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad iš atsakovės ieškovės naudai turėjo būti priteista iš viso 3 971,83 Eur suma (3 801,51 Eur + 170,32 Eur). Nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skolos priteisimo keistina, sumažinant ieškovei iš atsakovės priteistiną skolos sumą iki 3 971,83 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme
27. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
28. Ieškovė pareiškė turtinį 6 589,95 Eur materialųjį reikalavimą, kuris turėjo būti apmokestintas 148 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Nustatyta, kad ieškovė nuo 148 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškovė proceso pirmosios instancijos metu pateikė įrodymus apie patirtas 1 270,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (el. b. l. 11–12). Atsakovė pirmosios instancijos teismo proceso metu pateikė įrodymus apie 465,85 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą (el. b. priedas, b. l. 4–9).
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
30. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog apylinkės teismas iš atsakovės ieškovės naudai turėjo priteisti 3 971,83 Eur, kas sudaro 60,27 procento patenkintų reikalavimų. Atmesti reikalavimai sudaro 39,73 procentų. Aukščiau nurodytos proporcijos reiškia, kad apylinkės teismas už patenkintą ieškinio dalį ieškovei turėjo priteisti 765,73 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginti (1 270,50 Eur x 60,27 proc.). Iš ieškovės atsakovei turėjo būti priteista 185,08 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginti (465,85 Eur x 39,73 proc.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims viena iš kitos, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai leidžia atlikti šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-97-464/2019, nutarties 87 punktas). Tai reiškia, jog atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovei turėjo būti priteista 580,65 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginti (765,73 Eur – 185,08 Eur). Kadangi apylinkės teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 1 270 Eur išlaidų advokato pagalbai, todėl pirmosios instancijos sprendimas šioje dalyje keistinas ir išlaidų advokato pagalbai suma mažinama iki 580,65 Eur.
Dėl išlaidų advokato pagalbai, patirtų inicijavus apeliacinį procesą, atlyginimo
31. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 270,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. l. 100–101). Atsakovė už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 485,85 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginti (el. b. l. 104–107).
32. Atsakovė ginčijo visą apylinkės teismo sprendimą, t. y. visą priteistą 6 589,95 Eur sumą. Teismas sprendė, jog atsakovė pagrįstai sulaikė 2 618,12 Eur sumą, todėl laikytina, jog buvo patenkinta 39,73 procento apeliacinio skundo reikalavimų, atmesta 60,27 procento reikalavimų. Aptarta aplinkybė reiškia, jog iš ieškovės atsakovės naudai turėtų būti priteista 193,03 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (485,85 Eur X 39,73 proc.). Iš atsakovės ieškovės naudai turėtų būti priteista 765,73 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 270,50 Eur X 60,27 proc.). Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 572,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (765,73 Eur – 193,03 Eur).
33. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė tik iš dalies teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas atsakovės argumentus dėl 5 procentų sumos nuo Sutarties kainos sulaikymo pripažino pagrįstais (2 618,12 Eur suma), todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas sprendimas pakeičiamas atitinkamoje dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės bankrutavusios UAB „BMK“ ieškinį atsakovei UAB „Omberg“ tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai UAB „BMK“, juridinio asmens kodas 302646542, 3 971,83 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 83 ct), 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 971,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-18) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 580,65 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „Omberg“, juridinio asmens kodas 303084953.
Likusius ieškinio reikalavimus atmesti“.
Iš atsakovės UAB „Omberg“, juridinio asmens kodas 303084953, priteisti 572,70 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt du eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės bankrutavusios UAB „BMK“, juridinio asmens kodas 302646542, naudai.
Teisėjai Rita Kisielienė
Irmantas Šulcas
Tomas Venckus