Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-744/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21514-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.14; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.2.1; 2.4.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Šiauliai

               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidmanto Mylės, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,

dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui,

nuteistojo A. K. gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,

               viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje bei 259 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – areštu 10 parų; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – areštu 10 parų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. K. suėmimo laikas šioje byloje nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d.; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. gruodžio 8 d.; A. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti; A. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, pripažinta mažareikšme ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnis), o baudžiamoji byla jo atžvilgiu šioje dalyje nutraukta.

               Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.       A. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino, turėdamas tikslą ją platinti ir ją platino, tai yra tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 metų birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo didelį kiekį, tai yra ne mažiau kaip 68,987 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurią neteisėtai laikė savo gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), sodo namelio virtuvėje. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. birželio 3 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, dalį, tai yra tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos kokaino, neteisėtai bei neatlygintinai davė suvartoti G. S. bei vieną folijos lankstinuką su 0,277 g narkotinės medžiagos kokaino neteisėtai, neatlygintinai perdavė G. S.. Likusį didelį kiekį – 68,710 g narkotinės medžiagos kokaino, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė savo gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), virtuvėje esančiame garų surinktuve, iki kol tą pačią dieną apie 17.15 val. kratos metu narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.  

2.       Be to, A. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – MDMA, neturėdamas tikslo jos platinti, tai yra nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2019 m. gruodžio 25 d., savo gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), radęs neteisėtai įgijo vieną tabletę, kurios sudėtyje yra nedidelis kiekis – 0,137 g psichotropinės medžiagos MDMA, kurią neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė sodo namelio virtuvėje iki kol 2020 m. birželio 3 d. 17.15 val. kratos metu tabletę su psichotropine medžiaga paėmė policijos pareigūnai.  

3.       Be to, A. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniais ir jų dalimis, turinčiais psilocibino ar psilocino, tai yra nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2019 metų lapkričio mėnesio, savo gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, užaugino tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, savo gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), užaugintus glotniagalvių (Psilocybe) genties grybus išdžiovino ir taip neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, pagamino nedidelį kiekį, tai yra 1,990 g psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocibino arba psilocino, kurią neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė iki 2020 m. birželio 3 d. 17.15 val., kol kratos metu psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.  

4.       Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad A. K. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko savo gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė pramoninės gamybos, tinkamą šaudymui, 12 kalibro, centrinio skėlimo, medžioklinį šovinį, skirtą įvairiems 12 kalibro, A, B kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, iki tol, kol 2020 m. birželio 3 d. 17.15 val. kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II.        Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5.       Apeliaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 54 straipsnio 3 dalimi, 641 straipsniu, skirti A. K. galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę; į skirtą bausmės laiką papildomai įskaityti A. K. sulaikymo (duomenys neskelbtini) pagal Europos arešto orderį laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 29 d. iki perdavimo į Lietuvos Respubliką 2021 m. spalio 21 d.; likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

5.1.        Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis nurodo, kad A. K. neneigia jam inkriminuotos veikos ir veikos kvalifikacijos, tačiau mano, kad be BK 641 straipsnio pirmosios instancijos teismas galėjo vadovaujantis ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir jam skirti švelnesnę bausmę. Teigia, kad A. K. nebuvo anksčiau teistas, inkriminuotas pas jį rastų narkotinių medžiagų kiekis nebuvo apibrėžtas tiesiogine tyčia, kad tai išimtinai platinimui skirta medžiaga. Nors A. K. neneigia šio fakto, tačiau, apelianto nuomone, teismas galėjo ir turėjo įvertinti, kad asmuo buvo ir pats vartojęs narkotines medžiagas ir atribojimas medžiagos kiekio, kuris buvo numatytas asmeniniam vartojimui, o kuris platinimui, būtų itin subjektyvus, todėl visi neaiškumai – in dubio pro reo – turi būti aiškinami kaltinamojo naudai. Taigi, nors A. K. sutinka ir nekeičia savo pozicijos, kad narkotines medžiagas neatlygintinai būtų platinęs, tačiau tuo pačiu ir pats jas būtų vartojęs, kas daro jam inkriminuotą veiką mažesnio pavojingumo nei tai būdinga tokio pobūdžio veikoms.

5.2.        Apeliantas pažymi, kad nors A. K. nusikalstamą veiką pripažino, tačiau jo pavojingas veikimas nebuvo intensyvus ar didelio masto, anksčiau jis nėra buvęs teistas, šiuo metu jau faktiškai yra atlikęs 7 mėnesius bausmės (atsižvelgiant į taikytos kardomosios priemonės – suėmimo trukmę), todėl, apelianto nuomone, bausmės tikslai būtų pasiekti taikant ir švelnesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės minimumas bei pritaikius BK 641 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsižvelgus į tai, kad inkriminuotas didelis narkotinės medžiagos kiekis nebuvo iš esmės žymiai viršijantis nedidelio kiekio ribas, į tai, kad A. K. tyčia dėl pas jį rastų narkotinių medžiagų statuso buvo neapibrėžta – dalis galėjo ateityje būti panaudotos ir asmeninėms reikmėms, kad platinimo faktas vaišinimo forma (nesiekiant turtinės naudos) įvyko tik vieną kartą, galutinė bausmė, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, neviršijanti 2 metų laisvės atėmimo trukmės, atitiktų teisingumo principus, padėtų pasiekti bausmės tikslus ir suteiktų galimybę A. K. per daug neatitrūkti nuo socialinės aplinkos bei teisėto gyvenimo būdo.

5.3.        Apelianto teigimu, nustatant A. K. galutinį atliktinos bausmės laiką turi būti atsižvelgta į asmens sulaikymo periodą (duomenys neskelbtini) pagal Europos arešto orderį, kuomet A. K. buvo sulaikytas 2021 m. rugpjūčio 29 d. ir perduotas į Lietuvos Respubliką 2021 m. spalio 21d. Taigi galutinė atliktina bausmė A. K. neturėtų viršyti 1 metų 5 mėnesių. 

6.       Atsiliepimų į nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą negauta. 

7.       Teismo posėdžio metu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Egidijus Jurgelis prašė nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinio skundo dalį dėl nuteistajam A. K. paskirtos bausmės sumažinimo atmesti, o apeliacinio skundo dalį dėl sulaikymo laiko įskaitymo į A. K. paskirtos bausmės laiką tenkinti, jei teismui pateikti tai patvirtinantys duomenys.

               Apeliacinis skundas atmestinas. 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

9.       Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis apeliaciniu skundu iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nuteistojo A. K. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu A. K. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausme, ir prašo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pastarajam už šį nusikaltimą paskirti ne didesnę kaip 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o taip pat šias veikas kvalifikuodamas, būtų nusižengęs baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam A. K. paskirtos bausmės

10.       Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020). Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

11.       Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas A. K. už jo įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam A. K. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

12.       Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, baudžiama laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Pirmosios instancijos teismas A. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, nubaudė minimalia sankcijoje numatyta bausme – laisvės atėmimu 8 metams, o už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, – taip pat minimalia (10 parų) arešto bausme, skiriama už baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Skirdamas bausmes nuteistajam A. K. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad A. K. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis) ir du baudžiamuosius nusižengimus (BK 259 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnis), veikė tiesiogine tyčia, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, taip pat į tai, kad A. K. nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. K. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, – minimalias arešto bausmes.

13.       Nuteistojo A. K. gynėjo nuomone, A. K. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė galėtų būti švelninama BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Taigi, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-111-511/2021). Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, tai yra nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).

14.       Skundžiamu nuosprendžiu A. K. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu (68,987 g) narkotinės medžiagos kokaino, kas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ženkliai (daugiau nei tris kartus) viršija 20 gramų ribą, žyminčią didelį šios narkotinės medžiagos kiekį (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 51 punktas), be to, nustatyta, kad A. K. šia narkotine medžiaga disponavo turėdamas tikslą ją platinti ir ją platino – nenustatytą kiekį šios medžiagos davė suvartoti G. S. ir perdavė pastarajam vieną folijos lankstinuką su 0,277 g kokaino. Nors apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas nurodo, kad A. K. dalį kokaino pats būtų vartojęs, ne tik neatlygintinai platinęs, kas, gynėjo nuomone, daro A. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką mažiau pavojinga, tačiau teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, kadangi teismų praktikoje nereta situacija, kai kaltininkas neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą tiek jas suvartoti savo reikmėms, tiek jas platinti, todėl ši aplinkybė savaime nemažina nuteistojo A. K. padarytos nusikalstamos veikos (numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje) rūšinio pavojingumo. A. K. įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, pavojingumo nemažina ir kita gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad bylos duomenimis kokainas buvo platintas tik vieną kartą ir objektyviai platinimas pasireiškė pavaišinimu. Tai, kad A. K. anksčiau neteistas, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo asmenybė yra išskirtinai teigiama ir dėl to jam reikėtų skirti švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog A. K. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos minimalios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

15.       BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, A. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės teisingai subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia laisvės atėmimo bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, apimant švelnesnes arešto bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, kadangi šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, ir jam paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, nuteistajam A. K. už nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 4 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. K. už nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 8 metams) ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė (laisvės atėmimas 5 metams 4 mėnesiams) nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją iki 2 metų laisvės atėmimo bausmės A. K. gynėjo advokato apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. K. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, teisingai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, paskirtą subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 641 straipsnio taisyklėmis, sumažino trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendį dėl A. K. paskirtos bausmės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) užsienio valstybėje įskaitymo į paskirtą bausmę

17.       BK 66 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į bausmę. Ši nuostata turi būti taikoma ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo buvo laikomas suimtas užsienio valstybėje. Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad A. K. 2021 m. rugpjūčio 29 d. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį šioje baudžiamojoje byloje (4 t., b. l. 182-187). A. K. 2021 m. spalio 21 d. buvo konvojuotas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką (5 t., b. l. 41). Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartimi A. K. palikta galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jo terminą nustatant 2 mėnesiams nuo 2021 m. spalio 21 d. (5 t., b. l. 5-7). Atsižvelgus į šias aplinkybes ir BK 66 straipsnio nuostatas konstatuotina, kad buvo pagrindas pagal 2021 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį A. K. (duomenys neskelbtini) taikytą kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką įskaityti į šioje byloje skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskirtą bausmę, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė skundžiamu nuosprendžiu. Dar kartą įskaityti A. K. (duomenys neskelbtini) taikyto kardomojo kalinimo (suėmimo) laikotarpį į skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo A. K. apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat netenkintinas. 

               Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

               nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                         Vidmantas Mylė                                 

                                                                        Laisvydas Zederštremas

                                                                                    Virginija Žindulienė