Civilinė byla Nr. e2-550-910/2022

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00138-2020-5

 Procesinio sprendimo kategorija 3.5.14

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ ieškinį atsakovams R. S. ir G. S. dėl atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Scandagra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama G. S. atliktus R. S. mokėjimus (vienašalius sandorius), kurių bendra suma – 92 670 Eur, pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją – priteisti G. S. naudai iš R. S. 92 670 Eur sumą; iš atsakovų solidariai priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino: G. S. atliktus R. S. bankinius mokėjimus (vienašalius sandorius), kurių bendra suma – 92 670 Eur, pripažino negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento), taikė restituciją ir iš R. S. priteisė 92 670 Eur G. S. naudai, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą (pašalindamas iš sprendimo motyvuojamosios dalies kai kuriuos argumentus), priteisė ieškovei UAB „Scandagra“ iš atsakovų R. S. ir G. S. bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo – po 1 016,56 Eur.

4.       Ieškovė UAB „Scandagra“ 2022 m. kovo 23 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomųjų raštų išdavimo. 2022 m. kovo 24-25 d. ieškovei buvo išduoti vykdomieji raštai dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš G. S. ir R. S. bei dėl restitucijos taikymo, t. y. 92 670 Eur priteisimo iš R. S. G. S. naudai.

5.       Atsakovas G. S. 2022 m. balandžio 5 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį raštą atsakovui G. S..

7.       Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties pagrindu 2022 m. kovo 25 d. buvo išduotas vykdomasis raštas taikyti restituciją pinigais – priteisti iš R. S. 92 670 Eur sumą G. S. naudai. Vykdomajame rašte išieškotoju nurodyta UAB „Scandagra“, o skolininkais – R. S. ir G. S., kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 648 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Pagal CPK 638 straipsnio 1 dalį išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas.

8.       Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-170-425/2021 ieškovė buvo UAB „Scandagra“, o atsakovai – R. S. ir G. S., todėl, teismui ieškovės UAB „Scandagra“ ieškinį patenkinus, išieškotoja CPK 638 straipsnio 1 dalies prasme ir yra UAB „Scandagra“, kurios naudai patenkintas ieškinys ir teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, nes teismo sprendimo, patenkinus Pauliano ieškinį, esmė – taikant restituciją, atkurti skolininko atsakovo G. S. mokumą neteisėtai pervesta atsakovei R. S. 92 670 Eur suma, šią sumą išieškant iš skolininkės R. S. skolininko G. S. naudai. Būtent dėl to ieškovė UAB „Scandagra“ ir laikytina išieškotoja. Atsižvelgiant į tai, ieškovei nurodyto teismo sprendimo pagrindu ir išduotas vykdomasis raštas, taikant restituciją išieškoti iš skolininkės R. S. 92 670 Eur sumą skolininko G. S. naudai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovas G. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį ir vykdomojo rašto išdavimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Teismo argumentas, kad vykdomasis dokumentas negali būti išduotas vien dėl to, jog jis jau yra išduotas, – nepagrįstas. Jeigu teismas netinkamai išdavė vykdomąjį dokumentą (skirtą ne tam asmeniui), jis turi panaikinti klaidingai išduotą vykdomąjį dokumentą (ištaisyti savo klaidą) ir išduoti tinkamą vykdomąjį dokumentą.

9.2.                      Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu G. S. atliktus mokėjimus (vienašalius sandorius) R. S., kurių bendra suma – 92 670 Eur, pripažino negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikė restituciją pinigais – iš R. S. 92 670 Eur sumą priteisė G. S. naudai. Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į padėtį, buvusią iki sandorių įvykdymo. Mokėjimus, kurių bendra suma – 92 670 Eur, atliko G. S., o ne UAB „Scandagra“, todėl, taikant restituciją, R. S. šias lėšas turi grąžinti būtent G. S., o ne UAB „Scandagra“ arba kuriam nors kitam G. S. kreditoriui.

9.3.                      UAB „Scandagra“ yra tik viena iš atsakovo G. S. kreditorių, todėl lėšų grąžinimas vienam iš kreditorių esmingai pažeistų kitų atsakovo kreditorių interesus. 92 670 Eur sumą R. S. turi sugrąžinti G. S., kuris šias lėšas turi paskirstyti savo kreditoriams, remdamasis CK 6.9301 straipsniu.

10.       Ieškovė UAB „Scandagra“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

10.1.                      Dėl vykdomojo rašto išdavimo gali kreiptis proceso šalis (ieškovas ar atsakovas), kurios naudai byloje priimtas teismo procesinis sprendimas ar jo dalis. Šiuo atveju išnagrinėtoje byloje sprendimas priimtas ieškovės naudai – atsakovų G. S. ir R. S. sudaryti sandoriai, pažeidę ieškovės interesus, pripažinti negaliojančiais. Taigi teismas, patikrinęs, ar dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi asmuo, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, pagrįstai ir teisėtai vykdomąjį raštą išdavė ieškovei.

10.2.                      Tuo atveju, jeigu, kreditoriaus (ieškovo) pareikšto ieškinio pagrindu pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, vykdomasis raštas būtų išduotas ne kreditoriui (ieškovui), bet skolininkui (atsakovui), kuris ir sudarė nesąžiningus sandorius, nebūtų užtikrintas realus priimto teismo sprendimo įvykdymas.

10.3.                      Rezoliucinė teismo sprendimo dalis buvo pažodžiui perkelta iš teismo sprendimo, išduoto vykdomojo rašto pagrindu jau pradėtas priverstinis išieškojimas, kuris vyks taip, kaip numato sprendimo rezoliucinė dalis. Taigi neaišku, kaip pažeidžiamos atsakovo G. S. teisės.

10.4.                      Pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdomasis raštas jau buvo išduotas ieškovei, išduoto vykdomojo rašto pagrindu pradėta vykdomoji byla, todėl atsakovui G. S. negalėjo būti išduotas dar vienas tokio paties turinio vykdomasis raštas.

10.5.                      Sandorio pripažinimas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu teisines pasekmes sukelia tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek yra būtina konkretaus ieškinį pareiškusio kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Taigi šiuo atveju išieškojimas turi būti vykdomas pagal ieškovės, kaip kreditorės, reikalavimą ir išieškotos lėšos turi būti nukreipiamos būtent ieškovės reikalavimui, o ne kitų atsakovo G. S. kreditorių reikalavimams patenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11.       Ieškovė UAB „Scandagra“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – informaciją apie pradėtas vykdomąsias bylas Nr. 0113/22/00419 ir 0181/18/00492, kuriose vykdomi išieškojimai iš G. S. (UAB „Scandagra“ naudai) ir R. S. (G. S. naudai).

12.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13.       Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: i) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ii) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; iii) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; iv) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi, vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovė šių įrodymų neturėjo galimybės pateikti anksčiau, nes vykdomojo rašto atsakovui išdavimo buvo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka (byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo nustatytas terminas atsiliepimams į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikti). Aptariamų duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nes byloje dalyvaujantys asmenys iki atskirojo skundo išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos turėjo galimybę pateikti savo atsikirtimus dėl šių dokumentų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl atsakovui neišduoto vykdomojo rašto.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

16.       Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

17.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą atsakovui G. S. pagal teismo sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovės (atsakovo kreditorės) UAB „Scandagra“ ieškinys, pareikštas CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (actio Pauliana), ir, pripažinus negaliojančiais atsakovo, pažeidžiant ieškovės (kreditorės) teises sudarytus sandorius, pritaikyta restitucija. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

Dėl vykdomojo rašto neišdavimo (ne)pagrįstumo

18.       Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu sprendimas įgyvendinamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles vykdymo procese dalyvauja dvi vykdymo proceso šalys – išieškotojas ir skolininkas. Išieškotojas – tai asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 638 straipsnio 1 dalis). Skolininkas – tai asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo (CPK 642 straipsnis). Asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese (CPK 633 straipsnio 2 dalis).

19.       Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Dėl vykdomojo rašto išdavimo gali kreiptis proceso šalis (ieškovas ar atsakovas), kurios atžvilgiu byloje priimtas palankus teismo procesinis sprendimas ar jo dalis. Teismas, patikrinęs, ar dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi asmuo, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, išduoda vykdomąjį raštą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1455-241/2020).

20.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Scandagra“, remdamasi CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teise ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pateikė teismui Pauliano ieškinį (lot. actio Pauliana), prašydama atsakovo G. S. atliktus atsakovei R. S. mokėjimus (vienašalius sandorius), kurių bendra suma – 92 670 Eur, pripažinti negaliojančiais, kaip pažeidusius ieškovės (atsakovo kreditorės) teises, ir taikyti restituciją pinigais – priteisti atsakovo G. S. naudai iš atsakovės R. S. 92 670 Eur sumą. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-170-425/2021 ieškinį patenkino: G. S. atliktus R. S. bankinius mokėjimus (vienašalius sandorius), kurių bendra suma – 92 670 Eur, pripažino negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento), taikė restituciją ir iš R. S. priteisė 92 670 Eur G. S. naudai. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą (pašalindamas iš sprendimo motyvuojamosios dalies kai kuriuos argumentus).

21.       Apeliantas (atsakovas) G. S. atskirajame skunde teigia, kad nuginčytus mokėjimus, kurių bendra suma – 92 670 Eur, atliko jis, o ne UAB „Scandagra“, todėl, vykdant restituciją, šias lėšas atsakovė R. S. turi grąžinti būtent G. S., o ne UAB „Scandagra“ arba kuriam nors kitam G. S. kreditoriui. Dėl to, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jam išduoti vykdomąjį dokumentą.

22.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi tai, kad, teismui taikant sandorių negaliojimo institutą, siekiama, jog būtų pašalinti ydingu sandoriu sukelti teisiniai padariniai. Restitucijos, kaip įprasto sandorio negaliojimo padarinio, pagrindinis tikslas yra sandorio šalių grąžinimas į prieš to neteisėto sandorio sudarymą buvusią padėtį (lot. status quo ante). Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstoma, kas vienai šaliai priteisiama iš kitos šalies pagal įvykdyto ir po to pripažinto negaliojančiu sandorio sąlygas. Restitucija gali būti vykdoma natūra, priteisiant šaliai tai, kas jos pagal pripažintą negaliojančiu sandorį buvo perduota kitai šaliai (tai gali būti perduotų daiktų, pinigų ar kitokio turto grąžinimas, reikalavimų, skolinių įsipareigojimų ar kitų turtinių teisių atkūrimas ir pan.). Restitucija gali būti vykdoma ir kitu teismo nustatytu būdu, tačiau ir šiuo atveju ji apima tik tas aplinkybes, kurios susijusios su šalių sugrąžinimu į tą padėtį, kuri buvo iki įvykdyto ir paskui pripažinto negaliojančiu sandorio sudarymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-695/2017).

23.       Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana instituto pagrindu (CK 6.66 straipsnis), taip pat taikoma restitucija, tačiau tai atliekama atsižvelgiant į actio Pauliana, kaip specifinės kreditoriaus teisių, pažeistų skolininkui sudarius kreditoriaus interesams prieštaraujantį sandorį, gynimo priemonės, paskirtį ir tikslus, į įstatyme numatytus restitucijos taikymo ypatumus ir jiems taikyti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes.

24.       CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės kreditoriui įvykdymo, pablogina savo turtinę padėtį ir kartu sumažina kreditoriaus galimybę gauti visišką reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad actio Pauliana instituto tikslas – taikant restituciją sugrąžinti skolininko turtą, kurį šis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-209/2012). Taigi skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu yra ne pagrindinis actio Pauliana tikslas, o tik priemonė atkurti ginčijamu sandoriu pažeistą skolininko mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.

25.       Pabrėžtina tai, kad įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog tokio ieškinio atveju ginčijamo sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

26.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 20 punkte nustatytas aplinkybes ir actio Pauliana instituto paskirtį bei tikslus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad bendrąja prasme Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-170-425/2021 priimtas ieškovės (kreditorės) UAB „Scandagra“ naudai – atsakovo (ieškovės skolininko) G. S. sudaryti vienašaliai sandoriai pripažinti negaliojančiais ir, taikant restituciją, skolininkas sugrąžintas į ankstesnę turtinę padėtį tam, jog kreditorė UAB „Scandagra“ galėtų patenkinti savo reikalavimą (jo dalį), taip pašalinant kreditorės teisių pažeidimą.

27.       Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomasis raštas išduodamas tiksliai laikantis teismo sprendimo rezoliucinės dalies. CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad vykdomajame rašte turi būti nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui.

28.       Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad, įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-170-425/2021, į teismą dėl vykdomojo rašto, susijusio su restitucijos taikymu, išdavimo pirmoji kreipėsi ieškovė UAB „Scandagra“. Teismo 2022 m. kovo 25 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. e2-170-425/2021 išieškotoja nurodyta ieškovė UAB „Scandagra“, skolininkais – atsakovai R. S. ir G. S., nors vykdomojo rašto turinys – priteisti iš R. S. 92 670 Eur G. S. naudai.

29.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu gali pareikšti kreditorius, turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nereikalaujama, jog ieškinio padavimo metu kreditoriaus turima reikalavimo teisė jau būtų ir vykdytina, t. y. būtų suėję skolininko prievolės šiam kreditoriui įvykdymo terminai (vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas yra kito kreditorių interesų gynimo būdo – netiesioginio ieškinio (CK 6.68 straipsnis) – būtina įgyvendinimo sąlyga). Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Scandagra“, pareikšdama Pauliano ieškinį, turėjo ne tik galiojančią, bet ir vykdytiną reikalavimo teisę, patvirtintą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-48371-905/2017, kuriuo kreditorei UAB „Scandagra“ iš skolininko G. S. priteista 243 950,53 Eur dydžio skola, taip pat 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. Šios skolos priverstinis išieškojimas iš skolininko G. S. kreditorės UAB „Scandagra“ naudai yra vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0181/18/00492.

30.       Ieškovė UAB „Scandagra“, turėdama į skolininką G. S. jau vykdytiną reikalavimo teisę, pareikšdama Pauliano ieškinį neformulavo reikalavimo, kad, pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais ir pritaikius restituciją, jai būtų leista nukreipti išieškojimą į skolininkui G. S. iš R. S. priteistą 92 670 Eur sumą. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-170-425/2021, patenkinęs ieškovės UAB „Scandagra“ ieškinį ir pripažinęs ginčo mokėjimus negaliojančiais ab initio, pritaikė restituciją – iš atsakovės R. S. 92 670 Eur sumą priteisė atsakovui G. S.. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, susijusioje su restitucijos taikymu, ieškovė UAB „Scandagra“ nenurodyta.

31.       Esant tokiems bylos duomenims, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiškai pagrįstais apelianto (atsakovo) G. S. atskirojo skundo argumentus, kad šiuo konkrečiu atveju dėl sprendimo dalies, susijusios su restitucijos taikymu, nebuvo teisinio pagrindo vykdomąjį raštą išduoti ieškovei UAB „Scandagra“. Pagal teismo sprendimo rezoliucinę dalį piniginės lėšos iš atsakovės R. S. priteistos atsakovui G. S., nenurodant ieškovės teisės nurodytą sumą išieškoti iš atsakovės. 

32.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė UAB „Scandagra“, gavusi vykdomąjį raštą nesant tam teisinio pagrindo, turi imtis priemonių, jog pagal tokį vykdomąjį raštą inicijuotoje vykdomojoje byloje Nr. 0113/22/00419 vykdymo veiksmai nebūtų toliau tęsiami, o be teisinio pagrindo gautas vykdomasis raštas būtų grąžintas jį išdavusiam Panevėžio apygardos teismui. Nurodyto vykdomojo rašto sugrąžinimo veiksmų šios nutarties pagrindu galėtų imtis ir jį išdavęs Panevėžio apygardos teismas.  

33.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo atsisakyti išduoti atsakovui G. S. vykdomąjį raštą pagal Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-170-425/2021, kuriuo, taikant restituciją, jam iš atsakovės R. S. priteista 92 670 Eur.

34.       Sutiktina su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu teisinių pasekmių, įtvirtintų CK 6.66 straipsnio 4 dalyje – šiuo pagrindu nuginčyto sandorio pripažinimas negaliojančiu teisines pasekmes sukelia tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Tačiau kartu nurodytina, jog negali būti nepaisoma imperatyvių vykdomojo rašto išdavimą reglamentuojančių proceso teisės normų, nustatančių, kad vykdomasis raštas išduodamas tiksliai laikantis teismo sprendimo rezoliucinės dalies (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jau pasisakyta, kad nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, taikant restituciją, 92 670 Eur suma iš atsakovės R. S. priteista atsakovui G. S., nenurodant ieškovės teisės šią sumą išieškoti iš atsakovės.

35.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 284 straipsnyje numatyta galimybė kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Byloje nėra duomenų, kad tokia galimybe būtų siekta ar siekiama pasinaudoti.

36.       Dėl ieškovės UAB „Scandagra“ argumentų, kad, pripažinus nesąžiningo skolininko sudarytus sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir neišdavus jai (kreditorei, kurios ieškinys patenkintas) vykdomojo rašto, nebūtų užtikrintas realus priimto teismo sprendimo įvykdymas, pažymėtina tai, jog yra kitų teisės normų numatytų priemonių kreditoriaus teisėms, apgintoms pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, realiai įgyvendinti.

37.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininko G. S. skolos kreditorei UAB „Scandagra“ priverstinis išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0181/18/00492. Be kita ko, išieškojimas gali būti vykdomas ir iš skolininko turtinių teisių (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas; 749-752 straipsniai). Taigi nurodytoje vykdomojoje byloje yra galimybė išieškojimą vykdyti ir iš skolininko G. S. turtinės reikalavimo teisės į R. S., įgytos Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-170-425/2021 pagrindu.

38.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išieškojimo iš turtinių teisių vykdymo teisinis pagrindas – antstolio patvarkymas areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui (CPK 749 straipsnio 1 dalis). Antstoliui areštavus skolininko turtinę teisę, skolininkas netenka teisės areštuotą turtinę teisę valdyti, naudoti ir ja disponuoti. Tai patvirtina CPK 749 straipsnio 3 dalyje nustatyta antstolio pareiga patvarkyme, kuriuo areštuojamos skolininko turtinės teisės, nurodyti pastarajam, kad jis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti turtinę teisę ar ja disponuoti. Be to, patvarkyme antstolis turi nurodyti prievolės skolininkui (aptariamu atveju tai būtų atsakovė R. S.), kad šis prievolę įvykdytų antstoliui, arba pervestų pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą.

39.       Taigi skolininko turtinių teisių areštas sukelia dvejopas teisines pasekmes. Pirma, atsiranda teisinės pasekmės skolininkui (šaliai vykdymo procese) – draudimas valdyti turimą turtinę teisę ir ja disponuoti, taip pat draudimas priimti reikalavimo, kylančio iš areštuotos turtinės teisės, įvykdymą. Antra, atsiranda teisinės pasekmės prievolės skolininkui (suinteresuotam asmeniui vykdymo procese) – jam kyla pareiga savo prievolę pagal areštuotą reikalavimo teisę įvykdyti ne prievolės kreditoriui (skolininkui vykdymo procese), bet tiesiogiai antstoliui.

40.       Apeliantas (atsakovas) atskirajame skunde vykdomojo rašto išdavimo jam būtinybę, be kita ko, grindžia tuo, kad ieškovė UAB „Scandagra“ yra tik viena iš jo kreditorių, todėl lėšų grąžinimas vienam iš kreditorių (UAB „Scandagra“) esmingai pažeistų kitų atsakovo kreditorių interesus. Pasak apelianto, R. S. 92 670 Eur sumą turi sugrąžinti būtent jam, o jis šias lėšas turi paskirstyti savo kreditoriams, remdamasis CK 6.9301 straipsniu. 

41.       Šioje nutartyje jau akcentuota CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis, tikslai, be to, įstatymų leidėjo nustatyti restitucijos taikymo ypatumai – šiuo pagrindu nuginčyto sandorio pripažinimas negaliojančiu teisines pasekmes sukelia tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-170-425/2021 patenkintas būtent kreditorės UAB „Scandagra“ ieškinys, pareikštas CK 6.66 straipsnio pagrindu. Kadangi kreditorė UAB „Scandagra“ savo skolininko G. S. atžvilgiu turi reikalavimo teisę į 243 950,53 Eur dydžio skolą (taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas), priteistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-48371-905/2017, ir iš skolininko priverstinai išieškota tik apie 29 000 Eur suma, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-170-425/2021 skolininko savo sutuoktinei atlikti mokėjimai, kurių bendra suma – 92 670 Eur, pripažinti pažeidusiais kreditorės UAB „Scandagra“ teises interesus ir negaliojančiais visa apimtimi, nes visa ši suma (92 670 Eur) būtina UAB „Scandagra“ teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

42.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kreditorių reikalavimų patenkinimo eilės, kai išieškojimas pagal kelių kreditorių reikalavimus nukreipiamas į tą patį turtą, sugrąžintą skolininkui actio Pauliana pagrindu, yra išaiškinęs, jog actio Pauliana pareiškęs kreditorius automatiškai neįgyja teisių į skolininkui grąžintą turtą. Todėl actio Pauliana tikslas – patenkinti kreditoriaus reikalavimą – yra prioritetinis tik tada, kai skolininkas neturi daugiau kreditorių ir actio Pauliana pareiškęs kreditorius, siekdamas prievolių sau įvykdymo, pasinaudoja šiuo institutu, leidžiančiu skolininkui sugrąžinti nesąžiningais jo veiksmais perleistą turtą. Tačiau situacija keičiasi tuo atveju, kai skolininkas turi ne vieną kreditorių, bet tik vienas jų imasi veiksmų skolininko mokumui atkurti, actio Pauliana pagrindu sugrąžinant jam turtą, o vykdant teismo sprendimą į antstolį dėl išieškojimo kreipiasi ir kiti kreditoriai. Kadangi teismo procesinio sprendimo vykdymas neturi prieštarauti bendroms teismo sprendimų vykdymo taisyklėms, tuo atveju, kai actio Pauliana pagrindu skolininkui yra grąžinamas jo nesąžiningais veiksmais perleistas turtas, šio turto realizavimo tvarka vyksta laikantis CPK nuostatų. Jeigu skolininkas turi daugiau kreditorių, t. y. ne tik tą, kuris buvo pareiškęs actio Pauliana, kreditorių tarpusavio konkurencija ir jų reikalavimų tenkinimo eiliškumas sprendžiamas vadovaujantis CPK normomis. CPK 754 straipsnyje nustatyta, kad be eilės iš įkeisto turto tenkinami tik hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai. Jeigu actio Pauliana pagrindu skolininkui sugrąžintas turtas nėra apsaugotas kuria nors iš šių priemonių, actio Pauliana pareiškęs kreditorius neįgyja pirmumo teisės prieš kitus kreditorius tenkinti savo reikalavimą iš actio Pauliana pagrindu skolininkui sugrąžinto turto. Toliau CPK 754 straipsnyje yra detalizuojama, kurių kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiau nei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-687/2018).

43.       Nagrinėjamu atveju apeliantas (atsakovas) tik deklaratyviai remiasi kitų kreditorių buvimu, jokių konkrečių įrodymų į bylą nepateikta.  

Dėl procesinės bylos baigties

44.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pagal šioje proceso stadijoje nustatytas susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, vykdomąjį raštą pagal Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-170-425/2021 atsakovui G. S. atsisakė išduoti be pakankamo teisinio pagrindo. Dėl to yra pagrindas panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir vykdomojo rašto išdavimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

        Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir vykdomojo rašto pagal Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-170-425/2021 išdavimo atsakovui G. S. klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                            Laima Ribokaitė

Žilvinas Terebeiza 

Alma Urbanavičienė