Civilinė byla Nr. 2S-276-527/2012;

proceso Nr. 2-13-3-04587-2011-7;

pirmosios instancijos teismo teisėja Dalia Kvederavičienė;

(S)

procesinių sprendimų kategorijos: 110; 121.14; 122.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5021-292/2011 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (institucija, teikianti išvadą byloje - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir

              n u s t a t ė:

Alytaus rajono apylinkės teisme gauto ieškinio (b. l. 1-5) dėl 600 Lt išlaikymo kas mėnesį nuo 2011-09-01 mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovo nepilnamečiam šalių vaikui I. B. (gim. 2007-11-17) reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą sūnui, kas mėnesį mokant 600 Lt periodines išmokas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2011-11-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad nors atsakovas sveikas ir darbingas, gauna nuolatines pajamas, tačiau nepakankamai prisideda prie neįgalaus vaiko išlaikymo, kuriam reikalinga didesnė priežiūra bei išlaidos, o gaunamos 360 Lt neįgalumo pašalpos neužtenka.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-11-05 nutartimi (b. l. 11-12) rašytinio proceso tvarka, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą, taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš atsakovo lakiną išlaikymą sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Teismas nustatė, kad šalys gyvena skyrium nuo 2011-08-24; ieškovė turto neturi, dirba, jos vidutinės mėnesinės pajamos už pastaruosius mėnesius yra apie 831,1 Lt ji taip pat gauna 360 Lt pašalpą už neįgalų vaiką, tačiau iš minėtų pajamų ji negalinti patenkinti neįgalaus vaiko poreikių, kuriam dėl neįgalumo reikalingos papildomos išlaidos. Be to, ieškovė moka už studijas universitete, taip pat dėl studijų turi papildomų išlaidų (kelionės), o sesijų metu tenka samdyti auklę. Teismas duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas neturėjo, tačiau, ieškovės teigimu, atsakovas dirba pagal verslo liudijimą (remontuoja automobilius), taip pat dirba ir pagal darbo sutartį. Teismo nuomone, pusės 1 MMA dydžio laikinas išlaikymas per mėnesį užtikrins vaiko poreikius, įvertinus tėvų turtinę padėtį.

Atsakovas D. B. atskiruoju skundu (b. l. 15-20) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-11-05 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atsakovas nurodo, kad jis su ieškove kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2011-08-24; išlaikymą vaikui teikė ir teikia, tačiau ne ieškovės prašomą sumą, o po 200 Lt (b. l. 39-42), nors, atsakovo teigimu, jis šiuo metu visai nėra pajėgus teikti išlaikymo. Atsakovas dirba UAB „Ladoga“ (b. l. 29-30), per mėnesį gauna 283,81 Lt, todėl dėl mažo darbo užmokesčio jis yra įsigijęs verslo liudijimą (b. l. 31-33) ir laisvu nuo darbo metu remontuoja automobilius. Iš šios veiklos pajamos sudaro apie 475 Lt per mėnesį (b. l. 34-35). Iš gaunamos per mėnesį 758,81 Lt sumos atsakovas turi išlaikyti ne tik nepilnametį sūnų, bet ir dukrą. Priteisus sūnui 400 Lt laikiną išlaikymą, nukentėtų dukros interesai. Nors sūnui reikalinga didesnė parama, nes jis yra neįgalus, tačiau ieškovė už sūnų per mėnesį gauna 360 Lt pašalpą. Be to, auklės samdymas nėra būtina, nes tuo metu sūnus gali būti su atsakovu. Atsakovas sugeba tinkamai prižiūrėti vaikus, ką patvirtina iš atsakovo pirmosios santuokos jo paties auginama dukra (b. l. 27). Priešingai nei teigia ieškovė, būtent jis, o ne ieškovė vežioja sūnų pas gydytojus bei būna su juo gydymosi įstaigose, ką patvirtina 2011-11-15 VSDFV Alytaus skyriaus pažyma (b. l. 36), nes kiekvieną kartą atsakovas imdavo nedarbingumo pažymėjimą. Atsakovas pats rūpinasi sūnumi, todėl žino, kad ieškovės prašoma išlaikymo suma jam yra nereikalinga. Be to, dukros motina išlaikymo dukrai nemoka, todėl ją atsakovas turi išlaikyti pats.

Ieškovė L. B. atsiliepimu į atsakovo D. B. atskirąjį skundą (b. l. 45-49) prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad atsakovo teikiamo 200 Lt išlaikymo nepakankama patenkinti minimaliems sūnaus poreikiams. Ieškovės nuomone, teismo nutartis atitinka įstatymų nuostatą, kad abu tėvai privalo dalyvauti lygiomis dalimis išlaikant vaiką. Priteista laikino išlaikymo suma, kuri neviršija minimalaus teismų praktikoje nepilnamečiams vaikams priteisiamo išlaikymo dydžio, užtikrina tai, kad būtų sudarytas pagrindas tenkinti būtinuosius vaiko poreikius, užtikrinti tinkamas jo vystymosi sąlygas. Ieškovė abejoja atsakovo sąžiningumu pateikus duomenis apie savo materialinę padėtį. Atsakovės teigimu, atsakovo papildomai gaunamos pajamos už automobilių remontą yra didelės, gyvenant šalims kartu, atsakovas uždirbdavo 4.000 – 5.000 Lt. Variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas atsakovas teikia 5-6 metus, iš to jis gauna dideles pajamas. Atsakovas nuomoja garažą, kuriame taiso automobilius. Be to, atsakovas slepia aplinkybę, kad naudojasi šalių santuokos metu sūnui sukauptu 30.000 Lt indėliu, kurį jis pasisavino iš bendros sąskaitos ir naudoja savo asmeniniams poreikiams. Tuo tarpu ieškovės materialinė padėtis itin sunki, ji neturi jokio turto, indėlių. Priteisus sūnui 400 Lt laikiną išlaikymą, dukros interesai nebus pažeisti, nes atsakovui išlaikyti dukrą padeda dukros motina, ji teikia išlaikymą dukrai, jos išlaikymui „Swedbank“, AB banke yra atidaryta ir naudojama sąskaita (b. l. 50-51). LAT yra pasisakęs, kad vaikų lygybės principas nereiškia visiems to paties asmens vaikams visais atvejais priteistino vienodo išlaikymo – išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Sūnaus poreikiai yra žymiai didesni negu būtiniausieji, ką pripažįsta ir atsakovas. Paskirta valstybės pašalpa padengia ne visas būtinas išlaidas vaiko gydymui. Dėl lėšų stygiaus šiuo metu ieškovė auklės nesamdo, tačiau atsakovui pradėjus teikti didesnį išlaikymą sūnui, ji ketinanti auklę pasamdyti, nes sūnui reikalinga nuolatinė priežiūra. Ieškovė teigia, kad vargu ar atsakovas galintis pasirūpinti sūnumi, nes nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio kartu su dukra apsigyveno pas kitą moterį, kuri augina du nepilnamečius vaikus. Ši aplinkybė taip pat rodo, kad atsakovui dukra padeda pasirūpinti kiti asmenys. Atsakovas niekada nebūdavo su sūnumi, būtent ieškovė visuomet būdavo su sūnumi kai jis gulėdavo stacionare. Nedarbingumo laikotarpiu atsakovas ne prižiūrėdavo sūnų, o dirbdavo garaže. Nedarbingumo pažymėjimo prašydavo tik todėl, kad valstybė jam mokėtų ligos pašalpą. Kadangi vaiko sirgimo laikotarpiu ieškovė turėdavo dirbti, tai vaiką prižiūrėdavo ne atsakovas, o ieškovės tėvai. Be to, atsakovas iš savo lėšų nemoka mokesčių už panaudos teise naudojamą gyvenamąją patalpą – butą Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 13-4, nes už jį moka iš sūnaus indelio, nors šiuo metu jame ir negyvena. Tuo tarpu ieškovė privalo padengti komunalinius mokesčius ne tik už save, bet ir už sūnų, ieškovė kartu su sūnumi gyvena jos tėvų gyvenamajame būste. Kadangi sūnus gyvena su ieškove, jai tenka nuolatinė priežiūra, o atsakovas yra laisvas nuo sūnaus priežiūros, slaugos, ugdymo ir lavinimo. Todėl atsakovas turtiniu atžvilgiu daugiau turėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo, tokiu būdu kompensuodamas ieškovės pastangas.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

CK 3.196 str. 2 d. nustatyta, kad kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p.), skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu nagrinėjimas civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nes atsakovo teikiamo 200 Lt išlaikymo neįgaliam nepilnamečiui 4 m. sūnui nepakanka, o atsakovas, ieškovės nuomone, pagal savo gaunamas mėnesines pajamas galėtų skirti ir didesnį (600 Lt) laikiną išlaikymą iki sprendimo byloje priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas, iš dalies patenkinęs ieškovės prašymą dėl 600 Lt laikino išlaikymo priteisimo, pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė 400 Lt per mėnesį laikiną išlaikymą. Nors, kaip spręstina iš byloje esančių duomenų, atsakovas, mokėdamas po 200 Lt per mėnesį, tokios prievolės iš dalies ir nevengia (b. l. 39-42), tačiau, teismo nuomone, tik tokiu būdu iki civilinės bylos iš esmės išnagrinėjimo garantuotai gali būti apsaugoti nepilnamečio neįgalaus vaiko interesai, kurie šioje byloje yra prioritetiniai ir kuriam, akivaizdu, geranoriškai mokamų 200 Lt per mėnesį neužtenka. Atsakovas sutinka mokėti sūnui 200 Lt per mėnesį laikiną išlaikymą (b. l. 39-42), motyvuodamas tuo, jog jo gaunamos per mėnesį pajamos sudaro tik 758,81 Lt, be to, jis vienas išlaiko nepilnametę dukrą iš pirmos santuokos, kuri gyvena su juo, nes dukros motina išlaikymo neteikia. Pabrėžtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei s atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji sūnaus poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmė (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą); tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai. Nagrinėjamu atveju, įvertinus atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismui vis tik kyla abejonių dėl realios atsakovo finansinės padėties, todėl šios abejonės vertintinos vaiko interesų naudai, laikant, kad atsakovo materialinė padėtis vis tik leidžia teikti sūnui 400 Lt išlaikymą, tuo labiau, kad priteistas laikinas išlaikymas vėliau bus įskaitytas į teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikui, dėl ko atsakovo interesai neturėtų nukentėti. Mažai tikėtina, kad atsakovas, būdamas pakankamai jauno amžiaus (33 m.), dirbdamas ne tik pagal darbo sutartį UAB „Ladoga“ (b. l. 29-30), bet ir versdamasis iš esmės gana pelningu verslu (automobilių remontu), per mėnesį uždirbtų iš jo tik 475 Lt, o iš abiejų darbų tik 758,81 Lt. Pabrėžtina, kad nuolatine neįgalaus vaiko priežiūra, auklėjimu ir buitimi rūpinasi ieškovė, todėl atitinkamai būtent atsakovas turi daugiau laisvo laiko ir galimybių uždirbti daugiau pajamų, nei ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į kitus ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus atsakovo kol kas nepaneigtus argumentus dėl šalių vaiko indėlio panaudojimo asmeniniams atsakovo tikslams, į aplinkybę, jog atsakovas turi kitą gyvenimo draugę, pas kurią ir gyvena, kas sudaro galimybę jam patirti mažesnes būsto išlaikymo išlaidas, kai tuo tarpu ieškovė turi dengti ne tik savo, bet ir sūnaus būsto išlaikymo išlaidas. Vien tai, kad atsakovas turi dar ir dukrą S., gyvenančią kartu su juo, kurią taip pat reikia išlaikyti, apeliacinės instancijos eismo nuomone, įvertinus ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, kad atsakovas, gyvendamas su ja, iš savo verslo uždirbdavo 4.000 Lt - 5.000 Lt, bei kad atsakovui dukrą išlaikyti padeda ir jos motina (ką ji privalo daryti pagal įstatymą), dėl ko dukters vardu banke yra atidaryta ir naudojama sąskaita (b. l. 50-51), nesudaro pagrindo mažinti teismo priteisto laikino išlaikymo, būtino minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pabrėžtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Neabejotinai šioje byloje svarbu ir tai, kad šalių sūnus yra neįgalus. Kadangi jis gyvena su ieškove, jai tenka nuolatinė priežiūra, o atsakovas, yra laisvas nuo sūnaus priežiūros, slaugos, ugdymo ir lavinimo. Tai, kad atsakovas prisideda ne tik finansiškai, bet ir fiziškai prie sūnaus priežiūros, nevertintina kaip aplinkybė išlaikymo dydžiui sumažinti, nes tai yra atsakovo pareiga. Kita vertus, nepaneigta ir ieškovės nurodyta aplinkybė, kad nedarbingumo pažymėjimus sūnaus priežiūrai atsakovas imdavo tik su tikslu gauti ligos pašalpą, o tuo metu jis dirbdavo savo papildomą darbą – remontuodavo automobilius, nes sūnų prižiūrėdavo ieškovės tėvai. Sumažinus priteistą laikiną išlaikymą neįgaliam vaikui, kurio poreikiai yra žymiai didesni už sveikų vaikų poreikius, ko neneigia ir atsakovas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga tinkamai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Pabrėžtina, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išsakyta pozicija ir pateiktais argumentais, turi galimybę tai ginčyti bylos nagrinėjimo iš esmės metu arba, surinkęs pakankamai tai paneigiančių įrodymų, kreipdamasis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Kauno apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi CPK 335-339 str.,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Jolita Cirulienė