Administracinė byla Nr. AS-574-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00534-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. R. skundą atsakovui Utenos teismo ekspertiniam skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas I. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Utenos teismo ekspertinį skyrių (manytina, kad pareiškėjas galbūt turi omenyje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Utenos ekspertinį skyrių) pateikti atsakymą, kada pareiškėjas gali atvykti į šį skyrių susipažinti su dokumentais (t. y. pareiškėjo stebėjimo protokolais ir kitais medicininiais dokumentais, surinktais jo stebėjimo metu).

II.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. liepos 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo I. R. skundą.

Teismas nustatė, kad skundas elektroniniu paštu išsiųstas 2024 m. liepos 9 d. ir teisme registruotas 2024 m. liepos 10 d. Pareiškėjas per tris kalendorines dienas nepateikė teismui skundo originalo, todėl laikytina, jog pareiškėjas teismui nepateikė skundo. Pareiškėjui išaiškinta, jog ši nutartis nekliudo jam pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant originalų skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25, 35 straipsnių reikalavimus.

III.

Pareiškėjas I. R. atskirajame skunde dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutarties prašo tiksliai ir aiškiai nurodyti, kas netiko jo pateiktame skunde, kad jam nereikėtų spėlioti, nes pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, jis neturi lėšų advokatui pasisamdyti ir jam nepriklauso nemokamas advokatas.

Pareiškėjas teigia, kad skundas teismui buvo pateiktas ADOC formatu ir pasirašytas elektroniniu parašu, kuris atitiko visus numatytus reikalavimus. Pateiktas skundas prilygsta skundo originalui, nes jis yra pasirašytas pareiškėjo elektroniniu parašu, pareiškėjo tapatybė yra identifikuota, parašas yra galiojantis. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje galėjo tiksliai ir aiškiai parašyti, kas konkrečiai netiko pateiktame skunde, nes šiuo metu pareiškėjas gali tik spėlioti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutarties, kurioje atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikytis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir terminų.

ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) teismui gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) 3 punktą, procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), išskyrus šio aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Šio aprašo 4 punkte nurodyta, kad asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt.

Šiuo atveju pareiškėjas skundą teismui pateikė elektroniniu paštu. 2024 m. liepos 9 d. el. laiško informacijoje nurodyta, kad prie šio el. laiško yra pridėtas priedas – „signed.adoc“. Bylos duomenyse (įskaitant elektroninę bylos kortelę) nėra originaliai pareiškėjo pateikto skundo, tik el. laiško ir jo priedo (skundo) kopija PDF formatu, todėl teisėjų kolegija negali patikrinti kartu su el. laišku pateikto priedo duomenų (be kita ko, nustatyti, ar šis priedas (skundas) yra pasirašytas saugiu elektroniniu parašu). Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog tikrinamoje nutartyje nebuvo vertinama aplinkybė, ar pareiškėjo pateiktas skundas yra pasirašytas elektroniniu parašu ir ar elektroninis parašas, jei juo buvo pasinaudota, yra saugus. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, iš esmės apsiribojo ta aplinkybe, kad skundas buvo pateiktas el. paštu, tačiau, vadovaujantis Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalimi, tai, jog procesinis dokumentas buvo paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, savaime nėra pagrindas nepriimti tokio procesinio dokumento, jeigu yra tenkinamos kitos sąlygos, tarp jų – jeigu procesinis dokumentas yra pasirašytas saugiu elektroniniu parašu arba asmuo savo tapatybę patvirtino kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė savo vertinimo, jog pareiškėjas privalėjo per tris kalendorines dienas pateikti teismui ir skundo originalą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neaiški, prieštaringa: teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nutarė atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu („skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka“), nors nutarties motyvuojamojoje dalyje buvo padaryta išvada, jog laikytina, kad pareiškėjas teismui nepateikė skundo. Jeigu teismas laikė, kad skundas nebuvo paduotas, teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti skundo priėmimo nagrinėti klausimą ir tikrinamoje nutartyje šiuo klausimu priimti sprendimą. Be to, tikrinamoje nutartyje nėra jokių motyvų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog pareiškėjas skundą padavė netinkamu būdu, nepasinaudojo ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta teise nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimo tiksliai ir aiškiai nurodyti, kas netiko jo pateiktame skunde, pažymi, kad toks atskirojo skundo reikalavimas yra suformuluotas netinkamai ir nenagrinėtinas. Atskirojo skundo reikalavimas turi būti formuluojamas taip, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų priimti vieną iš sprendimų, išvardytų ABTĮ 154 straipsnio 2–4 punktuose: 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje nevertino pareiškėjo skundo turinio, o tik nurodė, jog skundas buvo paduotas netinkamu būdu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl tinkamai nemotyvavo sprendimo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o tikrinama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo I. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Iveta Pelienė

        Skirgailė Žalimienė