ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Golden service“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Golden service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Continexus“ dėl nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje D. Ž. ir uždaroji akcinė bendrovė „Transekspedicija“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Golden service“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Continexus“ 9 220,48 Eur nuostolių, 241,82 Eur palūkanų,  6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 40 Eur kompensaciją pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė UAB „Golden service“ nurodė, kad 2018 m. balandžio mėnesį atsakovė užsakė pas ieškovę pervežti krovinius iš Olandijos į Lietuvą (toliau – Pervežimas 1). 2018 m. balandžio 7 d. Lenkijos Respublikos Muitinių ir mokesčių tarnybos pareigūnai sustabdė ir patikrino ieškovės vilkiką, kuriuo buvo gabenti atsakovės užsakyti pervežti kroviniai, ir nustatė, kad vienas iš krovinių turėjo būti deklaruotas pagal Lenkijos Respublikos vežimo keliais ir geležinkeliais stebėjimo sistemos įstatymo (toliau – SENT) reikalavimus. Ieškovės vilkikas buvo sulaikytas iki ieškovė sumokėjo 20000,00 PLN dydžio užstatą. 2018 m. rugsėjo 21 d. ieškovei Liubušo muitinių ir mokesčių įstaigos viršininko Gožuve sprendimu buvo paskirta 20000,00 PLN bauda už šį atvejį. Paskirta bauda turėjo būti sumokėta per 7 dienas. Baudos sumokėjimas buvo atliktas įskaitant ieškovės sumokėtą užstato sumą. Ta pati įstaiga 2018 m. balandžio 10 d. ieškovės vairuotojui paskyrė 5000,00 PLN dydžio baudą už šį atvejį, kurią grynaisiais pinigais sumokėjo ieškovė. Pagal Lenkijos nacionalinius teisės aktus, užstatas už vilkiko paleidimą yra mokamas tik grynaisiais pinigais ir tik nacionaline valiuta, o galimybės mokėti pavedimu Lenkijos Respublikos įstatymai nenumato, todėl ieškovė papildomai patyrė pinigų vežimo išlaidas. Vykdydama pervežimą 1 ieškovė iš viso patyrė 6 842,36 Eur nuostolių. 2018 m. gegužės mėnesį atsakovė užsakė pas ieškovę pervežti krovinius iš Olandijos į Lietuvą (toliau – Pervežimas 2). 2018 m. gegužės 16 d. Lenkijos Respublikos Muitinių ir mokesčių tarnybos pareigūnai sustabdė ir patikrino ieškovės vilkiką, kuriuo buvo gabenti atsakovės užsakyti pervežti kroviniai, ir nustatė, kad vienas iš krovinių buvo neteisingai deklaruotas pagal anksčiau nurodyto įstatymo reikalavimus. 2018 m. rugsėjo 7 d. ieškovui Liubušo muitinių ir mokesčių įstaigos viršininko Gožuve sprendimu buvo paskirta 10000,00 PLN dydžio bauda už šį atvejį. Šią baudą ieškovė pavedimu sumokėjo 2018 m. spalio 3 d. Vykdydama Pervežimą 2, ieškovė patyrė 2 378,12 Eur dydžio nuostolių.

3.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti, motyvuodama tuo, kad ieškovė, kaip savo srities profesionalas, žinodama, jog krovinį gabens per Lenkijos teritoriją, turėjo išsiaiškinti, kokį krovinį priima iš siuntėjo bei patikrinti SENT sistemoje, ar šio krovinio pagal jo prekės kodą nereikia deklaruoti SENT sistemoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. sprendimu ieškovės „Golden service“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Continexus“ 2 378,12 Eur nuostolių atlyginimo, 15,64 Eur palūkanų, 40 Eur kompensaciją; 6 proc. dydžio metines palūkanas už  priteistą sumą (2 433,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-17) iki teismo sprendimo įvykdymo; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei UAB „Continexus“ 918,30 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės 12,61 Eur, iš atsakovės – 4,43 Eur pašto išlaidų.

5.       Teismo vertinimu, kadangi santykyje tarp ieškovės ir atsakovės pastaroji atliko užsakymus (juos gavo iš UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Tanagra“), o faktiškai vežimą vykdė ieškovė, ji laikytina vežėju. 

6.       Teismas sprendė, jog, UAB „Golden service“ negavusi pirminės informacijos, nežinodama siuntėjo, pasikrovimo, išsikrovimo vietos, nebūtų galėjusi net pradėti pervežimo, todėl ieškovės argumentai, kad jai prieš pradedant pervežimą jokia informacija (krovinio siuntėjai, gavėjai, krovinių apimtys, krovinių pasikrovimo ir iškrovimo vietos) nebuvo žinoma, atmestini.

7.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės vairuotojas abiejų pervežimų atvejais paimdamas krovinį gavo prekių kodus, tačiau nesidomėjo nei jų reikšme, nei krovinio deklaravimu, kaip tai numato Lenkijos Respublikos vežimo keliais ir geležinkeliais stebėjimo sistemos įstatymo 10 straipsnis.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovė, gavusi krovinio duomenis, pateikdavo krovinio deklaraciją, jei ji buvo reikalinga. Visgi jokio susitarimo, kad atsakovė visuomet tai turėjo daryti, nėra. Teismas sprendė, kad, negavusi reikiamos informacijos iš ieškovės, atsakovė objektyviai net negalėjo deklaracijos pateikti. Todėl pirmiausia ieškovė turėjo išsiaiškinti, kokį krovinį veža ir ar jį reikia deklaruoti, o jei reikia, tuo pasirūpinti, t. y. deklaruoti pati arba kreiptis pagalbos į atsakovę. Galimybė kreiptis pagalbos į atsakovę ir tai, kad ji tam tikrais atvejais deklaracijas teikdavo, neįrodo jos įsipareigojimo visuomet tai daryti. Šios pareigos negalima perkelti atsakovei, kol ji nėra gavusi iš ieškovės visų deklaruoti reikiamų duomenų.

9.       Teismas vertino, jog, nors pareiga deklaruoti krovinį tenka vežėjui, tačiau atliekant antrąjį pervežimą UAB „Tanagra“ krovinį atsakovė sutiko deklaruoti, vadinasi, ir prisėmė atsakomybę už teisingų duomenų pateikimą. Kadangi deklaracija pateikta su trūkumais ir ieškovė dėl to turėjo sumokėti baudą, spręstina, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, ji kalta už neišsamių duomenų pateikimą ir dėl to ieškovė, sumokėjusi baudą, patyrė žalą, kuri priteistina iš atsakovės.

10.       Teismas sprendė, jog nesant jokių duomenų, kad atsakovė buvo prisėmusi pareigą deklaruoti ir UAB „Transekspedicija“ krovinį, ieškovės patirtos išlaidos sumokant baudas už krovinio nedeklaravimą bei pinigų gabenimo išlaidos, nelaikytinos žala, patirta dėl neteisėto atsakovės neveikimo, juo labiau, kad nepateiktas kuro išlaidų apskaičiavimas pagal kilometrus.

11.        Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad atsakovės kaltės neatnaujinus krovinio vežimo deklaracijos (duomenys neskelbtini) nėra, nes duomenis apie licencijos numerį ir krovinio vežimo pabaigą galėjo žinoti tik ieškovė. Teismas vertino, kad, imdamasi krovinio deklaravimo už ieškovę, atsakovė prisiėmė pareigą pateikti SENT deklaracijos duomenis, todėl turėjo juos išsiaiškinti.

12.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė dėl 2 378,12 Eur nuostolių atlyginimo į atsakovę kreipėsi ir sąskaitą faktūrą pateikė 2019-02-14, suteikdama atsakovei terminą iki 2019-02-22 atlyginti nuostolius, ieškovei iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019-02-23 iki 2019-04-10 (ieškinio pateikimo teismui dienos), t. y. 15,64 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2019-10-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

13.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Golden service“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai arba bylos dalį dėl atmestų ieškinio reikalavimų grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iš atsakovės ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Užsakymai dėl pervežimo ieškovei buvo pateikti po to, kai Lenkijos Respublikos Muitinių ir mokesčių tarnybos pareigūnai sustabdė ir patikrino ieškovės vilkikus ir nustatė akcizinių krovinių deklaravimo SENT sistemoje pažeidimus, atitinkamai darytina išvada, kad ieškovei prieš pradedant gabenti krovinius nebuvo žinomi krovinio siuntėjai ir gavėjai, krovinių apimtys ir duomenys apie krovinius ir dėl to tarp šalių sutarimo nėra. Pažymėtina, kad ieškovė visada užsakymus dėl pervežimo iš atsakovės gaudavo įvykdžius pervežimą, nes, pagal ieškovės ir atsakovės susitarimą, ieškovė turėjo prievolę tik pervežti krovinius ir jai buvo mokama atitinkama suma už nuvažiuotus kilometrus, o tik atsakovė rūpinosi visais kitais formalumais, taip pat ir krovinių deklaravimu SENT sistemoje. Ta pati tvarka buvo, tiek atliekant Pervežimą 1, tiek ir Pervežimą 2. Papildomai pažymėtina, kad būtent atsakovė krovinius, vykdant Pervežimą 1 ir Pervežimą 2, tinkamai deklaravo jau po Lenkijos Respublikos Muitinių ir mokesčių tarnybos pareigūnų ieškovės vilkikų sustabdymo ir patikrinimo ir vieno iš jų sulaikymo.

13.2.                      Teismas neteisingai, nukrypdamas nuo LAT suformuotos praktikos, nustatė ieškovės ir atsakovės roles, vykdant tiek Pervežimą 1, tiek ir Pervežimą 2, bei ieškovės prievolę deklaruoti krovinius SENT sistemoje.

13.3.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse Nr. 3K-3-457/2006 ir Nr. 3K-3-437/2012 suformavo praktiką, kad, kai asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Pati atsakovė nurodė, kad ji nebuvo nė vieno iš krovinių pervežimų, vežtų pagal pateiktus užsakymus dėl pervežimų (duomenys neskelbtini), užsakovė ir šiuos krovinius užsakė pervežti atitinkamai UAB „Tanagra“ ir UAB „Transekspedicija“, taigi santykiuose su šiais asmenimis būtent atsakovė veikė kaip vežėja, atitinkamai jai teko pareiga deklaruoti krovinius SENT sistemoje pagal įstatymo reikalavimus.

13.4.                      Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovė niekada iki Pervežimo 1 SENT sistemoje nedeklaruodavo ieškovei perduotų vežti krovinių ir tokio susitarimo tarp šalių nebuvo. Priešingai, ieškovė ne vienus metus vežė atsakovės užsakytus pervežti krovinius, ir visada tik atsakovė pagal anksčiau nurodyto įstatymo reikalavimus deklaruodavo tokius krovinius SENT sistemoje.

13.5.                      Sprendime teismas nurodė, kad nėra pagrįstos ieškovės patirtos pinigų vežimo išlaidos. Ieškovė pažymi, kad šių išlaidų dydžio atsakovė nekvestionavo ir ginčo byloje dėl jų nėra.

13.6.                      Sprendime teismas nurodė, jog palūkanos iki kreipimosi į teismą dienos turi būti skaičiuojamos nuo ieškovės reikalavimo atsakovei pateikimo dienos. Ieškovė kategoriškai su tuo nesutinka, nes nuostolius ieškovė patyrė sumokėjusi užstatą ir baudas, todėl palūkanos privalo būti skaičiuojamos nuo baudų sumokėjimo ir pinigų vežimo išlaidų patyrimo dienos.

13.7.                      Teismas paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK)  nustatytus imperatyvus. Atsakovė į bylą pateikė vieną sąskaitą faktūrą ir vieną mokėjimo nurodymą, kaip dokumentus, pagrindžiančius išlaidų advokato pagalbai apmokėti patyrimą, tačiau į bylą nėra pateikta jokių šių išlaidų apskaičiavimų, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos, kadangi nebuvo įgyvendinti CPK 98 str. 1 d. imperatyvūs reikalavimai.

13.8.                      Tiek 2019 m. birželio 10 d. nutartyje, tiek ir sprendime teismas nurodė, kad sprendimas už akių buvo priimtas atsakovei laiku nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ne dėl to, kad negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, o nurodžius reikšmingas bylos nagrinėjimui aplinkybes ir pateikus papildomus įrodymus. Sprendimu teismas tuo pagrindu nepriteisė atsakovei jos patirtų žyminio mokesčio išlaidų už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau visiškai nepagrįstai nesumažino atsakovei iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų iki 50 procentų, kaip tai imperatyviai nurodyta CPK 288 straipsnio 7 dalyje.

14.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Continexus“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti – 500,00 Eur. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Remiantis Prekių pervežimo keliais stebėsenos sistemos įstatymo 10 straipsniu vežėjas privalo atsisakyti pervežti deklaruojamas prekes, jei joms nesuteiktas registracijos numeris, nėra prašymą atstojančio dokumento ir jo gavimo patvirtinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino anksčiau nurodytą teisės aktą ir pagrįstai sprendė, kad pagal Lenkijos Respublikos 2017 m. kovo 9 d. įstatymą „Dėl prekių pervežimo keliais stebėsenos sistemos“ pareiga deklaruoti krovinį prieš pradedant pervežimą numatyta vežėjui, t. y. nagrinėjamu atveju – ieškovei UAB „Golden service“. Būtent ieškovė, kaip vežėjas, prieš pradėdama vežimą, turi turėti prekių registracijos numerį, prašymą atstojantį dokumentą ir jo gavimo patvirtinimą.

14.2.                      Ieškovė šioje byloje neįrodė, kad tarp šalių būtų buvęs koks nors susitarimas, kurio pagrindu atsakovė būtų įsipareigojusi ieškovei vykdyti jos, kaip vežėjo, pareigas, numatytas Lenkijos krovinių vežimo keliais stebėjimo sistemos įstatymo 7 straipsnyje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien tik ieškovės galimybė kreiptis pagalbos į atsakovę, kad ji padėtų deklaruoti krovinius (nes kaip įrodinėja ieškovė, jos darbuotojai nemoka lenkų kalbos), neįrodo atsakovės įsipareigojimo ieškovei visuomet tai daryti.

14.3.                      Prekių pervežimo keliais stebėsenos sistemos įstatymo 7 straipsnis reglamentuoja, kad vežėjas, prieš pradėdamas pervežimą Lenkijos teritorijoje, privalo pateikti informaciją registrui, prašymą ir gauti prašymo registracijos numerį, o to paties įstatymo 10 straipsnis. reglamentuoja, kad vežėjas privalo atsisakyti pervežti deklaruojamas prekes, jei joms nesuteiktas registracijos numeris, nėra prašymą atstojančio dokumento ir jo gavimo patvirtinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškindamas nurodytą Lenkijos Respublikos teisės aktą, pagrįstai sprendė, kad ieškovė, iš krovinio siuntėjo gavusi CMR važtaraštį, privalėjo išsiaiškinti, kokį krovinį ji ketina gabenti ir pagal CMR važtaraštyje nurodomą prekės kodą patikrinti, ar nereikia tokio krovinio deklaruoti SENT sistemoje, o kilus neaiškumams imtis priemonių gauti informaciją apie jos, kaip vežėjo, tinkamą pareigų įvykdymą.

14.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė savo neatsargiais veiksmais pati prisiėmė riziką dėl kilsiančių nuostolių ir pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovei dėl 6 842,36 Eur nuostolių atlyginimo gabenant UAB „Transekspedicija“ krovinį, kadangi ieškovė kaip vežėja priėmė krovinį, pasirašė CMR važtaraštyje, t. y. patvirtino, kad ji susipažino su jos žinion perduoto krovinio duomenimis, nurodytais CMR važtaraštyje, tačiau neregistravo jo SENT sistemoje ir neatsisakė jo gabenti. 

14.5.                      Šioje byloje tarp ieškovės ir atsakovės nėra ginčo, kad atsakovė pasamdė ieškovę pervežti krovinius pagal atsakovės ieškovei pateiktus užsakymus dėl pervežimų (duomenys neskelbtini), ir įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas bei už jas atsiskaitė. Ieškovė ir atsakovė tarpusavyje jokia forma nesitarė ir nesulygo dėl jokių atsakovės, kaip vežėjo, paslaugų teikimo. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju vertintina, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu buvo pervežimo užsakovas. Taigi atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu veikė ir kaip pervežimo užsakovas, ir kaip vežėjas.

14.6.                      Nagrinėjamos bylos atveju susiklosčiusi procesinė situacija ir teisinis reguliavimas lėmė tai, kad atsakovė siekdama apsiginti nuo nepagrįstų ieškovės ieškinio reikalavimų, buvo priversta samdyti advokatą ir patirti išlaidas, taigi jos susidarė ne dėl atsakovės kaltės.

14.7.                      Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog atsakovė kartu su sąskaita už teisines paslaugas ir jos apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu nepateikė jokių šių išlaidų apskaičiavimo, nesuteikia pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas.

14.8.                      Būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovės pirmosios instancijos teismo iš ieškovės priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme yra keturis kartus mažesnės už Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos)  8 punkto 8.2., 8.16. ir 8.19. papunkčiuose nustatytus maksimalius dydžius.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16.       Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

17.       Byloje kilo ginčas dėl vežėjo, sudariusio sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, pareigos atlyginti faktinio vežėjo patirtus nuostolius dėl krovinio deklaracijų SENT sistemoje nepateikimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18.       Apeliantė apeliacinės instancijos teismui 2020-08-24 pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus – 2020 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo raštą dėl informacijos pateikimo ir visus pranešimus apie pareiškimo dėl krovinio vežimo, kuris prasideda ir baigiasi už Lenkijos teritorijos ribų, peržiūrą, kuriuose krovinių, kuriuos privaloma deklaruoti krovinių vežimo stebėsenos sistemoje, vežėju yra nurodyta įmonė UAB „Golden service“ (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (toliau – Įrodymas 2); Išrašą iš VSDFV apie pas ieškovę dirbti priimtus darbuotojus laikotarpiu (toliau – Įrodymas 3). Apeliantė nurodo, kad Įrodymas 1 buvo reikalautas pirmosios instancijos teismo, tačiau jis nebuvo į bylą gautas iki sprendimo priėmimo. Įrodymas 1 teisme buvo gautas jau priėmus skundžiamą sprendimą ir apeliantei dėl jo jau pateikus apeliacinį skundą. Apeliantė turėjo atlikti šio dokumento vertimą prieš jį pateikdama apeliacinės instancijos teismui, todėl jis į bylą teikiamas šiuo metu.  

19.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

20.       Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

21.       Pažymėtina, jog apeliantė papildomus įrodymus gavo 2020 m. vasario mėnesį, o šiuos įrodymus (su vertimais į lietuvių kalbą) apeliacinės instancijos teismui pateikė tik 2020-08-24. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai ilgai delsė pateikti įrodymus, pateiktų įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi tektų bylos nagrinėjimą atidėti tam, kad naujai gautus įrodymus pateikti kitai šaliai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 str.).

Faktinės bylos aplinkybės

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Continexus“ 2018-04-04 pateikė ieškovei UAB „Golden service“ užsakymą dėl krovinių pervežimo iš Olandijos į Lietuvą (Pervežimas 1), o 2018-05-23 -  dėl krovinių pervežimo iš Lietuvos į Olandiją (Pervežimas 2). Vykdant pirmąjį pervežimą, Lenkijos Respublikos Muitinių ir mokesčių tarnybos pareigūnai sustabdė ir patikrino ieškovės vilkiką, kuriuo buvo gabenti atsakovės užsakyti pervežti kroviniai, ir nustatė, jog vienas iš krovinių turėjo būti deklaruotas pagal Lenkijos Respublikos vežimo keliais ir geležinkeliais stebėjimo sistemos įstatymo (SENT) reikalavimus. Ieškovės vilkikas buvo sulaikytas iki ieškovė sumokėjo 20000,00 PLN dydžio užstatą. 2018 m. rugsėjo 21 d. ieškovei UAB „Golden service“ Liubušo muitinių ir mokesčių įstaigos viršininko Gožuve sprendimu buvo paskirta 20000,00 PLN bauda už krovinių vežimo deklaracijos nepateikimą. Baudos sumokėjimas atliktas įskaitant ieškovės sumokėtą užstato sumą. Už šį pažeidimą 2018 m. balandžio 10 d. ieškovės vairuotojui buvo paskirta 5000,00 PLN dydžio bauda, kurią grynaisiais pinigais sumokėjo ieškovė. Bauda turėjo būti sumokėta grynaisiais pinigais ir nacionaline valiuta, ieškovė patyrė tokias išlaidas: 148 Eur kurui; 41,46 Eur mokesčiams už kelius ir 6 652,90 Eur už 25 000 PLN baudoms keičiant pinigus į Lenkijos valiutą.

23.       Antrojo pervežimo metu iš Olandijos į Lietuvą 2018 m. gegužės 16 d. Lenkijos Respublikos Muitinių ir mokesčių tarnybos pareigūnai sustabdė ir patikrino ieškovės vilkiką, kuriuo buvo gabenti atsakovės užsakyti pervežti kroviniai, ir nustatė, kad vienas iš krovinių buvo neteisingai deklaruotas pagal Lenkijos Respublikos vežimo keliais ir geležinkeliais stebėjimo sistemos įstatymo reikalavimus. 2018 m. rugsėjo 7 d. ieškovei Liubušo muitinių ir mokesčių įstaigos viršininko Gožuve sprendimu buvo paskirta 10 000,00 PLN dydžio bauda. Ieškovė  2018 m. spalio 3 d. pavedimu sumokėjo šią baudą.

 Dėl apeliacinio skundo argumentų

24.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovės ir atsakovės roles, vykdant tiek Pervežimą 1, tiek ir Pervežimą 2, bei ieškovės prievolę deklaruoti krovinius SENT sistemoje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog, santykyje tarp ieškovės ir atsakovės pastaroji atliko užsakymus (juos gavo iš UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Tanagra“), o faktiškai vežimą vykdė ieškovė, todėl ji laikytina vežėju.

25.       Pagal CMR konvencijos 34 straipsnį, jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje. Pateiktas teisės aiškinimas dėl CMR konvencijos 34 straipsnio aktualus ir tose situacijose, kai dalis transporto operacijoje dalyvaujančių vežėjų yra nominalūs vežėjai – vežėjai, priėmę užsakymą, tačiau jį vykdantys ne patys, o tam pasitelkdami kitus vežėjus.

26.       Pagal CMR konvencijos nuostatas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme, t. y. nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018). 

27.       Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad vežėju laikomas ne tik tas asmuo, kuris faktiškai veža krovinį, bet ir tas, kuris susitaria dėl krovinio vežimo. Taigi nagrinėjamu atveju vežėju laikoma tiek ieškovė (faktinis vežėjas), tiek atsakovė.

28.       Pažymėtina, jog susitariančiųjų ir (ar) faktiškai vežimą vykdančių vežėjų grandinės, kokia yra nagrinėjama šioje byloje, atveju susiklosto dvi teisinių santykių grupės: pirma, teisiniai santykiai tarp pervežimo paslaugos užsakovo (kliento) ir vežėjų (išoriniai teisiniai santykiai); antra, vežėjų tarpusavio santykiai (vidiniai teisiniai santykiai). Kaip klientui įvykdyti visą krovinio vežimą įsipareigoję asmenys organizuoja savo tarpusavio teisinius santykius tam, kad pasiektų vežimo sutartyje aptartą rezultatą, yra jų pačių sutartinių teisinių santykių klausimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

29.       Apeliacinėje instancijoje kyla ginčas dėl Pervežimo 1, kurį vykdant Lenkijos Respublikos Muitinių ir mokesčių tarnybos pareigūnai sustabdė ir patikrino ieškovės vilkiką, kuriuo buvo gabenti atsakovės užsakyti pervežti kroviniai, ir nustatė, jog vienas iš krovinių turėjo būti deklaruotas pagal Lenkijos Respublikos vežimo keliais ir geležinkeliais stebėjimo sistemos įstatymo reikalavimus. Ieškovės vilkikas buvo sulaikytas iki ieškovė sumokėjo 20000,00 PLN dydžio užstatą. 2018 m. rugsėjo 21 d. ieškovei UAB „Golden service“ Liubušo muitinių ir mokesčių įstaigos viršininko Gožuve sprendimu buvo paskirta 20000,00 PLN bauda už krovinių vežimo deklaracijos nepateikimą. Baudos sumokėjimas atliktas įskaitant ieškovės sumokėtą užstato sumą. Už šį pažeidimą 2018 m. balandžio 10 d. ieškovės vairuotojui buvo paskirta 5000,00 PLN dydžio bauda, kurią grynaisiais pinigais sumokėjo ieškovė. Ieškovė nurodo, kad patyrė tokias išlaidas: 148 Eur kurui; 41,46 Eur mokesčiams už kelius ir 6 652,90 Eur už 25 000 PLN baudoms keičiant pinigus į Lenkijos valiutą.  

30.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl nuostolių vykdant Pervežimo 1 atlyginimo, motyvuodamas tuo, jog, nesant jokių duomenų, kad atsakovė buvo prisėmusi pareigą deklaruoti UAB „Transekspedicija“ krovinį, ieškovės patirtos išlaidos sumokant baudas už krovinio nedeklaravimą bei pinigų gabenimo išlaidos nelaikytinos žala, patirta dėl neteisėto atsakovės neveikimo. Apeliantė su tokiomis pirmosios instancijos išvadomis nesutinka ir teigia, kad santykiuose su trečiaisiais asmenimis būtent atsakovė veikė kaip vežėja, atitinkamai jai teko pareiga deklaruoti krovinius SENT sistemoje pagal įstatymo reikalavimus.

31.       Lenkijos Respublikos 2017 m. kovo 9 d. įstatymo „Dėl prekių pervežimo keliais stebėsenos sistemos“ 7 straipsnio 1 dalis. numato, kad, jei prekės pervežamos iš vienos sąjungos narės į kitos narės teritoriją arba trečiąją šalį, vežėjas privalo prieš pradėdamas pervežimą šalies teritorijoje pateikti informaciją registrui, prašymą ir gauti prašymo registracijos numerį. Nustatęs, kad turimos pervežti prekės patenka į registruoti (deklaruoti) turimų prekių sąrašą, prieš pradėdamas pervežimą Lenkijoje, vežėjas privalo pateikti prašymą ir užregistruoti pervežamas prekes. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė yra vežėjos. 

32.       Kaip jau šios nutarties 29 punkte nurodyta, nagrinėjamu atveju bylos šalis sieja vežėjų vidiniai teisiniai santykiai.  Kokių dokumentų pagrindu užsimezga ir klostosi vežėjų vidiniai tarpusavio teisiniai santykiai, yra savarankiškas klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, jog į bylą nėra pateiktas joks šalių susitarimas dėl pareigos pildyti deklaracijas pasiskirstymo. Byloje esantys duomenys, kad analogiškais atvejais deklaracijas teikdavo atsakovė, kad kitame ginče atsakovė yra pripažinusi savo atsakomybę dėl deklaracijų nepateikimo, nepatvirtina fakto, kad būtent atsakovė nagrinėjamu atveju buvo įsipareigojusi teikti deklaracijas.  

33.       Kadangi klaidos vykdant tarptautinio krovinių vežimo sutartį gali lemti atitinkamus neigiamus padarinius, yra akivaizdi būtinybė vežėjams veikti atidžiai, rūpestingai, bendradarbiaujant, operatyviai teikiant sutarčiai vykdyti aktualią informaciją. Pažymėtina, kad užsakymo vykdytojas privalo užtikrinti, kad jo pasitelktas faktinis vykdytojas turėtų visus leidimus, sertifikatus, sutikimus, licencijas ir kitus dokumentus bei priemones, reikalingus vykdant tarptautinius krovinių pervežimus keliais, leidimus bei pažymėjimus, būtinus Pavojingų krovinių pervežimui (ADR kroviniai), jei tai taikoma konkretaus pervežimo atveju. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir ta aplinkybė, kad ginčo atveju atsakovė krovinio vežimui pasamdė ieškovę, neturėdama raštiško UAB „Transekspedicija“ sutikimo ir tuo pažeisdama sutarties (duomenys neskelbtini) sąlygas (2018-04-09 UAB „Transekspedicija raštas“ (duomenys neskelbtini)). Kita vertus, už krovinio saugų pervežimą tampa atsakinga ir faktiškai krovinį gabenusi šalis, pagal CMR važtaraštį įsipareigojusi vežti krovinį savo vardu ir rizika, o aplinkybė, jog faktinis vežėjas yra įrašomas į važtaraštį kaip vežėjas reiškia, kad toks vežėjas krovinį veža savo vardu ir rizika.

34.       Lenkijos Respublikos 2017 m. kovo 9 d. įstatymo „Dėl prekių pervežimo keliais stebėsenos sistemos“  įstatymo 10 straipsnis nurodo, kad vežėjas privalo atsisakyti pervežti deklaruojamas prekes, jei joms nesuteiktas registracijos numeris, nėra prašymą atstojančio dokumento ir jo gavimo patvirtinimo. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) CMR važtaraštį pasirašė ieškovės atstovas, tai reiškia, kad ieškovės (krovinio vežėjo) darbuotojas, pasirašydamas važtaraštį, turėjo matyti važtaraštyje nurodytus duomenis. Ieškovės atstovas pasirašydamas patvirtino, jog susipažino su perduoto vežti krovinio duomenimis, tačiau nesidomėjo, ar reikalinga šį krovinį registruoti SENT sistemoje. 

35.       Sprendžiant ginčą dėl nuostolių priteisimo, teismas nustato CK 6.245-6.249 str. nurodytas civilinės atsakomybės atsiradimo būtinąsias sąlygas (asmens neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), kurias konstatavus, už žalos padarymą atsakingam asmeniui taikoma atsakomybė. Priteisiant nuostolių atlyginimą, siekiama jų patyrusią šalį grąžinti į padėtį, kurioje ji būtų buvusi tuo atveju, jei už nuostolius atsakingos šalies neteisėtų veiksmų nebūtų buvę.

36.       Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nuostolių susidarymo šiuo atveju atsakingos abi šalys – atsakovė neturėjo teisės krovinio vežimui samdyti kito vežėjo, neužtikrino, kad jos pasitelktas faktinis vežėjas turėtų visus reikiamus dokumentus; ieškovė privalėjo išsiaiškinti, kokį krovinį ji turės gabenti ir pagal CMR važtaraštyje nurodomą prekės kodą patikrinti, ar nereikia tokio krovinio deklaruoti SENT sistemoje, kilus neaiškumams, imtis priemonių gauti informaciją apie vežamą krovinį, neturint visų reikiamų duomenų ir dokumentų, atsisakyti pervežti krovinį. 

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad nuostoliai susidarė dėl abiejų šalių kaltės, yra reikšminga sprendžiant dėl atlygintinos ieškovės patirtos žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tiek ieškovės, tiek atsakovės veiksmų įtaka neigiamiems padariniams, atsiradusiems dėl deklaracijos nepateikimo yra vienoda, todėl joms tenka pareiga lygiomis dalimis atlyginti ginčo pervežime dėl baudų sumokėjimo patirtus nuostolius, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 3 326,45 Eur (6 652,90 Eur : 2); pinigų vežimo išlaidos (148 Eur kurui, 41,46 Eur mokesčiams už kelius) yra papildomos išlaidos, susidariusios dėl ieškovės darbo organizavimo, todėl atsakovė jų atlyginti neprivalo.

38.       Teisėjų kolegijai nutarus ieškinio reikalavimą dėl nuostolių už Pervežimą 1 atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies, taip pat spręstinas klausimas dėl palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog palūkanos iki kreipimosi į teismą dienos turi būti skaičiuojamos nuo ieškovės reikalavimo atsakovei pateikimo dienos. Apeliantė kategoriškai su tuo nesutinka, teigdama, kad nuostolius apeliantė patyrė sumokėjusi užstatą ir baudas, todėl, jos manymu, palūkanos privalo būti skaičiuojamos nuo baudų sumokėjimo ir pinigų vežimo išlaidų patyrimo dienos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

39.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalis nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartys nenustato kitokio palūkanų dydžio; kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi apeliantė dėl nuostolių atlyginimo į atsakovę kreipėsi ir sąskaitą faktūrą pateikė 2019-02-14, suteikdama atsakovei terminą iki 2019-02-22 atlyginti nuostolius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad praleistas terminas įvykdyti piniginę prievolę nagrinėjamu atveju skaičiuojamas nuo 2019-02-23.

40.       Atsižvelgus į tai, kad apeliantė dėl nuostolių atlyginimo į atsakovę kreipėsi ir sąskaitą faktūrą pateikė 2019-02-14, suteikdama atsakovei terminą iki 2019-02-22 atlyginti nuostolius, apeliantei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2019-02-23 iki 2019-04-10 (ieškinio pateikimo teismui dienos), t. y. 26,25 Eur (3 326,45 Eur x 5proc. / 365 d. x 48 d.). Taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už bendrą priteistą sumą, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-10-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.).

41.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė  bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 str. 5 d. numatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perskirstys bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl apeliacinio skundo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo plačiau nepasisako.

42.       Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

43.       Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, priteistą nuostolių sumą padidinant iki 5704,57 Eur, priteistą palūkanų sumą padidinant iki 41,89 Eur; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

44.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

45.       Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 213 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 808,92 Eur vertimo išlaidų, iš viso 1 021,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

46.       Atsakovė patyrė 38 Eur žyminio mokesčio išlaidų už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir 1 600 Eur atstovavimo išlaidų.

47.       CPK 288 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu teismas nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą. Be to, šiuo atveju šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, gali gauti tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris jai priklausytų pagal šio Kodekso 93 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas 38 Eur žyminio mokesčio išlaidų nepriteisė, motyvuodamas tuo, kad sprendimas už akių buvo priimtas atsakovei laiku nepateikus atsiliepimo ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas ne dėl to, kad negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, o nurodžius reikšmingas bylos nagrinėjimui aplinkybes ir pateikus papildomus įrodymus. Atsakovė šios pirmosios instancijos sprendimo dalies neginčijo, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl šių bylinėjimosi išlaidų nekeičia ir vertina tik 1 600 Eur atsakovės atstovavimo išlaidas. 

48.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 str.). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).

49.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija.“ 

50.       Nagrinėjamu atveju atsakovė į bylą pateikė sąskaitą ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokatės teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės į bylą pateikti įrodymai yra tinkami, patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai. Todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos atlygintinos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 288 straipsnio 7 dalį, sprendžia, kad atsakovei priteistina suma sudaro 800 Eur.

51.       Atsižvelgusi į tai, kad ieškinys tenkintas 60 proc., teisėjų kolegija atsakovei iš ieškovės priteisia 320 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei iš atsakovės priteistina 613,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistų viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 293,15 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

52.       Pirmosios instancijos teisme patirta 17,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, ieškinį tenkinus 60 proc., iš ieškovės valstybei priteistina 6,82 Eur  procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovės – 10,22 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

53.       Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, šalys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1, 2 dalys).

54.       Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantė (ieškovė) už apeliacinio skundo pateikimą patyrė 159,00 Eur išlaidas, sumokant žyminį mokestį. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatei sumokėjo 500,00 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės ir pagrįstos. Atsižvelgusi į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (50 proc.), ieškovei iš atsakovės priteistina 79,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteistina 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistų viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 170,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

       „Ieškovės UAB „Golden service“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Golden service“, j. a. k. 303015131, iš atsakovės UAB „Continexus“, į. k. 125371929, 5704,57 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus keturis eurus 57 ct)) nuostolių atlyginimo, 41,89 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 89 ct)) palūkanų, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) kompensaciją,  6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5746,46 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei UAB „Golden service“ iš atsakovės UAB „Continexus“ 293,15 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.

       Priteisti iš UAB „Golden service“, į. k. 303015131, 6,82 Eur (šešis eurus 82 ct)  pašto išlaidų valstybei.

            Priteisti iš UAB „Continexus“, į. k. 125371929, 10,22 Eur (dešimt eurų 22ct) pašto išlaidų valstybei.

            Valstybei priteista pašto išlaidų suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos”, LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.”

Priteisti atsakovei UAB „Continexus“ iš ieškovės UAB „Golden service“ 170,50 Eur  bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.