Civilinė byla Nr. e2A-480-638/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07345-2017-9
Procesinio dokumento kategorija 2.6.1.3.6
(S)
Kauno apygardos teismas
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-833-451/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė dėl piniginių sumų priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškinyje prašė: 1) įpareigoti atsakovą išpirkti nuosavybės teise priklausančius vandentiekio tinklus (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir nuotekų šalinimo tinklus (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)ir vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuotekų šalinimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))(duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą sudaryti nuomos sutartį, iki kol bus priimtas sprendimas dėl vandentiekio tinklų (unikalus Nr.4(duomenys neskelbtini)) ir nuotekų šalinimo tinklų ( unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini)ir vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuotekų šalinimo tinklų (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini)išpirkimo; 3) nustatyti, kad su ieškovui UAB „Norvegijos kontaktai“ nuosavybės teise priklausančių vandentiekio tinklų (unikalus Nr. duomenys neskelbtini ) ir nuotekų šalinimo tinklų (unikalus Nr. duomenys neskelbtini ), esančių (duomenys neskelbtini) naudojimo eksploatavimo) išlaidos už vieną mėnesį yra 51,89 Eur; 4) nustatyti, kad ieškovui UAB „Norvegijos kontaktai“ nuosavybės teise priklausančių vandentiekio tinklų (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ir nuotekų šalinimo tinklų (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskebltini), naudojimo (eksploatavimo) išlaidos už vieną mėnesį yra 55,17 Eur; 5) priteisti iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ ieškovui UAB „Norvegijos kontaktai“ 3 736,08 Eur už naudojimąsi vandentiekio tinklų (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ir nuotekų šalinimo tinklų (unikalus Nr. duomenys neskelbtini ), esančių (duomenys neskelbtini)infrastruktūrą už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d.; 6) priteisti iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ ieškovui UAB „Norvegijos kontaktai“ 1 434,42 Eur už naudojimąsi vandentiekio tinklų (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ir nuotekų šalinimo tinklų (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini), infrastruktūra už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d.
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1145-800/2017 ieškinį atmetė.
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-1261-658/2018 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės UAB „Norvegijos kontaktai“ reikalavimas dėl atlyginimo iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ priteisimo už naudojimąsi ieškovei priklausančiais vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais, esančiais(duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., panaikino ir šioje dalyje perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.
4. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti 633,32 Eur kompensaciją už naudojimąsi tinklais laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., 6 procentus procesinių palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
5. Ieškinyje, dublike nurodė ir paaiškino, kad ieškovei nuosavybės teise iki šiol priklauso (duomenys neskelbtini)esantys tinklai. (duomenys neskelbtini) tinklų projektas buvo rengiamas pagal detalųjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. A-4702 „Dėl žemės sklypų(duomenys neskebltini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“. N. R. g. tinklų statybos leidimas gautas ir statyba buvo vykdoma ne šio detaliojo plano pagrindu, tačiau ir šis detalusis planas, į kurio teritoriją patenka (duomenys neskelbtini). tinklai, numato, jog „projektuojami sklypai vandentiekio ir nuotekų kanalizacijos tinklais bus aprūpinti nuo centralizuotų tinklų esančių(duomenys neskelbtini)“. Statybos darbus ieškovė vykdė pagal 2010 m. rugsėjo 27 d. statybos leidimą Nr.LNS-21-100927-01009. Statybos užbaigimo procedūros įvykdytos komisijai pasirašius 2012 m. liepos 11 d. Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-20-120711-00256. Šio statybos užbaigimo akto pagrindu (duomenys neskelbtini)tinklai ieškovės vardu tą pačią dieną buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pradiniame ieškinyje ieškovė rėmėsi Nekilnojamojo turto registre nurodyta(duomenys neskelbtini) tinklų vidutine rinkos verte, lygia 31 134 Eur. Ieškovė teikia išlaidas įrengiant(duomenys neskelbtini). tinklus pagrindžiančius įrodymus: sąmatą, atliktų darbų aktą, sąskaitą faktūrą ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kurie patvirtina, jog ieškovė dėl (duomenys neskelbtini)tinklų įrengimo patyrė 44 399,25 Eur išlaidų. Būtent nuo šios sumos ieškovė skaičiuoja kompensacijos už naudojimąsi (duomenys neskelbtini)tinklais dydį. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-942, 1 priede nurodyta, kad(duomenys neskelbtini). tinklams nustatytas 50 (365 * 50 = 18 250 dienų). Vadinasi, kompensacijos dydis už naudojimąsi (duomenys neskelbtini)tinklais už 1 dieną yra lygus 2,43 Eur (44 399,25 / 18 250). Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpį tarp 2012 m. gegužės 23 d. ir 2014 m. lapkričio 1 d. sudaro 892 dienos, iš atsakovės priteistina suma už naudojimąsi (duomenys neskelbtini)tinklais laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. yra lygi 2 167,56 Eur (892 x 2,43). Ieškovė nėra gavusi jokių pajamų, kurios padengtų (duomenys neskelbtini)tinklų įrengimo kaštus, todėl minėta kompensacija turėtų būti priteista ieškovei.
6. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovės nuomone, mokestis turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo 2017 m. vasario 1 d., kuomet šalinant avarijos padarinius buvo įrengta ir faktiškai pradėjo veikti laikina nuotekų siurblinė. Iš UAB „Kauno vandenys“ 2017 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. (04-04.01) 8-2729 <...> matyti, kad pirmosios sutartys tarp atsakovės ir (duomenys neskelbtini)gyventojų dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo buvo sudarytos 2012 m. gegužės 23 d. <...>.(duomenys neskelbtini). tinklai ieškovei nuosavybės teise priklauso nuo 2012 m. liepos 11 d. <...>. Taigi, apeliacinės instancijos teismas ne tik nenustatė atsakovės naudojimosi (duomenys neskelbtini). tinklais termino pradžios, bet pavedė tą padaryti pirmosios instancijos teismui. Ieškovei priklausantys (duomenys neskelbtini). tinklai iki šiol nėra tinkamai įrengti. Tą patvirtina atsakovės į bylą pateiktas 2017 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raštas Nr. (JORA)-D2-370 „Dėl aplinkos teršimo buities nuotekomis (duomenys neskelbtini)“. Teisėtas ieškovei priklausančių(duomenys neskelbtini) . tinklų prijungimas prie atsakovės tinklų, įrengiant laikiną nuotekų siurblinę, buvo atliktas tik po įvykusios avarijos, kurios metu buvo nustatyta, kad buvo neteisėtai prisijungta prie atsakovės tinklų. Laikina nuotekų siurblinė buvo įrengta ir pradėjo veikti tik nuo 2017 m. vasario 1 d. Atsakovė tik 2017 m. vasario 1 d. pradėjo teisėtai naudotis (duomenys neskelbtini) . tinklais ir jais oficialiai teikti paslaugas. Todėl atsakovės naudojimasis (duomenys neskelbtini). tinklais ieškovės nurodomu laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. nebuvo teisėtas. Kompensacija už naudojimąsi (duomenys neskelbtini)tinklais ieškovei už minėtą laikotarpį negali būti priteisiama. Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03-942 patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos I priede vamzdynams nustatytu ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvu, kuris yra 50 metų (365 d. * 50 m. = 18.250 d.), galimos kompensacijos ieškovei dydis už naudojimąsi (duomenys neskelbtini). tinklais už 1 dieną yra lygus 0,71 Eur (12.858,91 Eur : 18.250 d. = 0,71 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nurodomą laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. sudaro 892 d., iš atsakovės ieškovės naudai galėtų būti priteista tik 633,32 Eur (892 d. * 0,71 Eur = 633,32 Eur) dydžio kompensacija už naudojimąsi (duomenys neskelbtini). tinklais nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ ieškovei UAB „Norvegijos kontaktai“ 633,32 Eur kompensaciją už naudojimąsi tinklais laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 3 397,28 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė byloje pateikė 2011 m. balandžio 20 d. atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą, pasirašytą tarp UAB „Norvegijos kontaktai“ (užsakovas) ir UAB „Dainarita“ (rangovas) dėl lauko magistralinių inžinerinių tinklų įrengim (duomenys neskelbtini). Prie minėto akto pateikiamas UAB „Norvegijos kontaktai“ ir UAB „Dainarita“ atsiskaitymo suderinimo aktas bei 2011 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita faktūra, išrašyta UAB Dainarita“ ieškovei, kuriame atliktų darbų kaina nurodyta 44 399,25 Lt. Pateikta 2010 m. spalio mėnesio lokalinė sąmata, kurioje nurodyta, kokie darbai buvo atliekami ir kokia kaina. Teismas pažymėjo, kad ieškovė sutiko, jog kompensacijos dydis už naudojimąsi tinklais skaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 03-942 patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką. Šią metodiką atsakovė nurodė savo atsiliepime, todėl teismas padarė išvadą, kad ginčo dėl pačios skaičiavimo metodikos byloje nėra. Teismas nurodė, kad atsakovė nesutinka dėl kompensacijos priteisimo, nurodydama, jog ieškovė tinklus įrengė siekdama komercinių tikslų, t. y. padidinti prie infrastruktūros prijungtų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)ir juose pastatytų butų vertę ir gauti didesnes pajamas už turto pardavimą. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo tinklai yra atskirame sklype ir jie nėra perleisti tretiesiems asmenims, jie priklauso ieškovei. Teismas nurodė, kad šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė pirkimo-pardavimo sutartį su detaliuoju planu, kuriuose matyti, kad ginčo tinklai yra atskirai nuo gyvenamųjų namų ir pirkėjams tinklai nebuvo perleisti. Teismas pažymėjo, jog kitas atsakovės argumentas, kad 2012 m. gegužės 23 d. buvo sudarytos tik kelios sutartys tarp atsakovės ir gyventojų dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo t. y. tik 6 sutartys iš 32 sutarčių. Tai reiškia, kad atsakovė nesinaudojo tinklais visu 100 procentų. Todėl nurodyta kompensacija negali būti priteisiama. Šiuos atsakovės argumentus teismas atmetė, nurodė, kad nagrinėjamu atveju, tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl infrastruktūros naudojimo neatlygintinai. Todėl atsakovė, tiekdama vandens ir nuotekų paslaugas vartotojams, naudojosi ieškovės tinklais, neatsižvelgiant į tai, kiek tuo metu vartotojų buvo sudarę sutartis su atsakove. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktas 2017 m. lapkričio 20 d. UAB „Kauno vandenys“ raštas Nr. (04-04.01) 8-2729 iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m. buvo sudaryta visa eilė sutarčių su gyventojais (duomenys neskelbtini)., kuriems paslaugos tiekimas buvo užtikrinamas ieškovės ginčo tinklais. Teismas sprendė, kad atsakovė faktiškai naudojasi ieškovės ginčo tinklais, už tai ieškovei turi būti atlyginama pagal atsakovės pateiktą metodiką. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė kompensaciją paskaičiuoti nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., kadangi atsakovė UAB „Kauno vandenys“ tuo metu sudarė vandens ir nuotekų sutartis su (duomenys neskelbtini). vartotojais. Teisėtas ieškovei priklausančių (duomenys neskelbtini) tinklų prijungimas prie atsakovės tinklų įrengiant laikiną nuotekų siurblinę buvo atliktas tik po įvykusios avarijos, kurios metu buvo nustatyta, kad buvo neteisėtai prisijungta prie atsakovės tinklų. Laikina nuotekų siurblinė buvo įrengta ir pradėjo veikti tik nuo 2017 m. vasario 1 d., prasidėjo tinklų naudojimas. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, (duomenys neskelbtini)tinklai atsakovei nuosavybės teise priklauso nuo 2012 m. liepos 11 d. Nuosavybės įregistravimo pagrindas- Statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-20-120711-00256. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikti rašytiniai įrodymai, jog atsakovė reiškė pretenzijas dėl akto, nepateikti įrodymai, kad statybos užbaigimo aktas būtų nuginčytas. Teismas vertino, kad į bylą pateiktas 2017 m. lapkričio 20 d. UAB „Kauno vandenys“ raštas Nr. (04-04.01) 8-2729 bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis su vartotoju patvirtina ieškovės dėstomas aplinkybes, kad atsakovė nuo 2012 m. gegužės 23 d. tiekia paslaugas (duomenys neskelbtini). gyventojams ir toks vandens tiekimas užtikrinamas ieškovės ginčo tinklais. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, tenkino ieškovės reikalavimą dėl 633,32 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovės laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Kauno vandenys“ prašo panaikinti teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas, netinkamai tirdamas ir vertindamas ginčo aplinkybes, padarė byloje surinktiems įrodymams prieštaraujančią išvadą apie tai, jog atsakovė faktiškai ir teisiškai pradėjo naudotis (duomenys neskelbtini) tinklais nuo 2012 m. gegužės 23 d., t. y. momento, kada buvo sudarytos pirmosios vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartys su (duomenys neskelbtini). gyventojais. Atsakovė aiškiai ir nuosekliai laikėsi pozicijos, jog ieškovei priklausantys (duomenys neskelbtini). tinklai iki šiol nėra tinkamai įrengti. Tą patvirtina byloje esantis 2017 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raštas Nr. (JORA)-D2-370 „Dėl aplinkos teršimo buities nuotekomis (duomenys neskelbtini)“). Laikina nuotekų siurblinė buvo įrengta ir pradėjo veikti tik nuo 2017 m. vasario 1 d., ką patvirtina atsakovės kartu su 2018 m. gegužės 11 atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti ir apeliacinės instancijos teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1261-658/2018 priimti rašytiniai įrodymai. Atsakovė teisėtai naudotis (duomenys neskelbtini). tinklais ir jais oficialiai teikti paslaugas pradėjo tik nuo 2017 m. vasario 1 d.
9.2. Prezumpciją, kad (duomenys neskelbtini). tinklai yra tinkamai įrengti nuo Statybos užbaigimo akto surašymo dienos, būtent paneigė kiti, prima facie galią turintys įrodymai, t. y. raštas dėl aplinkos teršimo buities nuotekomis (duomenys neskelbtini). Teismas, selektyviai vertindamas byloje esančius įrodymus, skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje prioritetą teikė Statybos užbaigimo aktui, objektyviai ir išsamiai neįvertindamas rašte dėl aplinkos teršimo buities nuotekomis (duomenys neskelbtini)nurodytų aplinkybių bei tuo akivaizdžiai pažeidė pamatinį ex iniuria ius non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė) principo taikymą, kas įrodo teismui sprendimo nepagrįstumą ir akivaizdų neteisėtumą.
9.3. Teismo sprendime išdėstyta išvada apie atsakovės gaunamą naudą iš ginčo tinklų yra visiškai neteisėta. Teiginių apie atsakovės ekonominės naudos gavimą bylos nagrinėjimo metu ieškovė niekaip nepagrindė ir neįrodinėjo, jokių duomenų apie ekonominę naudą byloje nepateikė. I. R. g. tinklų niekada neperdavė atsakovei ir atsakovė savo ūkinėje-komercinėje veikloje nesinaudoja ieškovei priklausančiais tinklais, dėl to iš jų jokios finansinės naudos negauna. Ieškovei priklausantys (duomenys neskelbtini). tinklai neįeina į bendrą ieškovui priklausančio turto balansą, kadangi jie de jure nėra ir niekada nebuvo perduoti atsakovei. Teismas vadovavosi vien lingvistiniu ir tiesmuku termino „atlygintinė sutartis“ aiškinimu, visiškai netirdamas ir nevertindamas ne kartą bylos nagrinėjimo metu išdėstytos atsakovės pozicijos apie tai, jog nei ginčo laikotarpiu, nei bet kuriuo kitu laikotarpiu atsakovė jokios ekonominės naudos iš (duomenys neskelbtini). tinklų negauna.
9.4. Atsakovės pagrįstu įsitikinimu, Kauno apygardos teismui nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1261-658/2018 įpareigojus įvertinti aplinkybę, kiek ieškovė gavo naudos iš inžinerinių tinklų pastatymo, tačiau nesant galimybės surinkti ar pateikti tą pagrindžiančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis bendraisiais teises principais, ir įvertinti kompensacijos už naudojimąsi inžineriniais tinklais dydžio klausimą bendrame bylos, norminių teisės aktų ir galiojančios teisminės praktikos kontekste.
9.5. Priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Dėl šios priežasties teismo padarytos išvados prieštarauja byloje esančiai informacijai, o netinkamai nustatęs bylai reikšmingas aplinkybes teismas netinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Norvegijos kontaktai“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ginčo nuotekų tinklai yra tinkami, o atsakovės argumentai dėl ginčo tinklų netinkamumo yra visiškai nepagrįsti. Ginčo tinklų tinkamumas konstatuotas apeliacinės instancijos teismo, todėl apskritai šis klausimas neturėtų būti svarstomas pakartotinai.
10.2. Atsakovė faktiškai naudojasi ginčo tinklais. Pati aplinkybė, kad atsakovė teikia paslaugas gyventojams ginčo tinklais, prie kurių įrengimo atsakovas niekaip neprisidėjo, savaime leidžia teigti, kad atsakovė, naudodamasi ginčo tinklais, gauna naudą. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu atsakovė nesinaudotų ginčo tinklais, vandenį gyventojams turėtų tiekti savo pačios įrengtais tinklais. Tinklų įrengimas, priežiūra, remontas neabejotinai kainuoja. Todėl atsakovė, naudodamasi ieškovės tinklais, šių išlaidų išvengia, dėl ko neabejotinai gauna naudą.
10.3. Ieškovės manymu, sprendimu teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo tinklais pradėta naudotis nuo 2012 m. gegužės 23 d., kadangi nuo minėtos datos sudarytos pirmosios sutartys dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, nuo minėtos datos pradėtas faktinis ginčo tinklų naudojimas. Išdėstytų aplinkybių pagrindu Teismas teisingai nustatė laikotarpį, už kurį ieškovei priklauso kompensacija.
10.4. Ieškovės išlaidos ginčo tinklų įrengimui ir eksploatavimui niekuomet nebuvo padengtos. Ginčo tinklai nebuvo parduoti ir nebuvo už juos gautos papildomos pajamos, kurios padengtų būtent ginčo tinklų įrengimo kaštus. (duomenys neskelbtini)tinklai ir žemės sklypas, kuriame šie tinklai yra nutiesti, nebuvo parduoti ir iki šiol nuosavybės teise priklauso ieškovei, dėl ko jokio išlaidų atlyginimo už (duomenys neskelbtini)tinklų įrengimą ieškovė nėra gavusi iki šiol.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės meras prašo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą - panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovės patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
11.1. Apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti nurodydamas, kad byloje reikia nustatyti, kiek ši bendrovė patyrė sąnaudų ir išlaidų, įrengdama ginčo infrastruktūrą, už kiek buvo parduoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), su juose esančia tinklų infrastruktūra, bei įvertinti apeliantės iš to gautą materialinę naudą (pelną), t. y. ar apeliantės išlaidos, patirtos įrengiant ginčo tinklus, nebuvo kompensuotos (visos ar iš dalies) iš pajamų, apeliantės gautų pardavus nekilnojamąjį turtą.
11.2. Teismas netyrė ir nevertino, už kiek buvo parduoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), su juose esančia tinklų infrastruktūra. Faktas, kad pateiktoje kaip pavyzdys nekilnojamojo turto pardavimo sutartyje nėra perleidžiama jokia vandens tiekimo ar nuotekų surinkimo infrastruktūra ar jos dalis, savaime neįrodo, kad ginčo tinklų įrengimo išlaidos nebuvo visos ar iš dalies kompensuotos. Materialinės naudos įrodymų byloje UAB „Norvegijos kontaktai“ neteikė, o pateiktųjų teismas neįvertino kritiškai net ir tuo aspektu, kad iš esmės įrodymų pateikimas priklauso išimtinai tik nuo ieškovės.
11.3. Teismas nevertino išimtinai ieškovės žinioje esančių ir selektyviai parinktų įrodymų proporcingumo principo aspektu, nes nėra ginčo dėl to, kad inžinerinių tinklų įrengimas buvo komercinis. UAB „Norvegijos kontaktai“, būdama verslo subjektu, siekė turtinės naudos - brangiau parduoti nekilnojamąjį turtą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl teisingo atlyginimo už naudojimąsi privačiam asmeniui priklausančiais vandentiekio ir nuotekų tinklais laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. ir dėl nepagrįsto praturtėjimo naudojant inžinerinės infrastruktūros tinklus (CK 6.242 str.).
14. Ieškovė prašė priteisti 633,32 Eur kompensaciją už naudojimąsi jos įrengtais (pastatytas) vandentiekio ir nuotekų tinklais (toliau - Tinklai) laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. Šį ginčą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1261-658/2018 nurodė, kad reikia nustatyti, kiek ieškovė patyrė sąnaudų ir išlaidų įrengdama ginčo infrastruktūrą; už kiek buvo parduoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), su juose esančia Tinklų infrastruktūra, bei įvertinti ieškovės iš to gautą materialinę naudą (pelną), t. y. ar apeliantės išlaidos, patirtos įrengiant ginčo Tinklus, nebuvo kompensuotos (visos ar iš dalies) iš pajamų, apeliantės gautų pardavus nekilnojamąjį turtą.
15. Tokie apeliacinės instancijos teismo nurodymai atitinka kasacinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad sprendžiant teisingo atlyginimo klausimą už naudojimąsi privačiam asmeniui priklausančia infrastruktūra ar šios infrastruktūros išpirkimo klausimus, būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad savininkas, pastatydamas infrastruktūrą, siekė komercinės naudos – brangiau parduoti nekilnojamąjį turtą. Taigi, remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, esminis dalykas siekiant „teisingai atlyginti“ inžinerinių tinklų savininkui – papildomo pelno arba pelno gavimo antrą kartą už tą patį objektą negalimumas, bei pareiga atsižvelgti į tai, ar komercinę veiklą vykdančio asmens išlaidos, patirtos sukuriant ginčo tinklų infrastruktūrą, nebuvo kompensuotos (visos ar iš dalies) parduodant turtą, kuriam ta infrastruktūra ir buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-695/2016).
16. Taigi, ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.), t. y. kad ji nėra atgavusi išlaidų už Tinklų statybą, kai pardavė gretimus namų valdų žemės sklypus, ir todėl pagrįstai reikalauja atlyginimo iš atsakovės, naudojančios Tinklus tiekiant geriamąjį vandenį ir tvarkant nuotekas. Ieškovė pateikė ginčo vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos sąnaudas pagrindžiančius įrodymus: atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, objektinę sąmatą, tarpusavio atsiskaitymų patvirtinimą su UAB „Dainarita“, lokalinę sąmatą, žemės sklypo nuosavybę patvirtinantį registro išrašą. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė už inžinerinių tinklų įrengimą yra sumokėjusi 44 399,25 Lt (arba 12 858,91 Eur). Tačiau ieškovė turėjo įrodyti ir aplinkybę, kad pardavusi namų valdos žemės sklypus(duomenys neskelbtini) , neatgavo lėšų, įdėtų į Tinklų statybą.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė Tinklų statyboms išleistų lėšų neatgavo, nes ginčo Tinklai yra atskirame sklype, negu parduoti namų valdų sklypai, nei patys Tinklai, nei sklypas, kuriame jie įrengti, nėra perleisti tretiesiems asmenims, vis dar priklauso ieškovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad infrastuktūros žemės sklypas ir jame esantys Tinklai nėra perleisti gretimų sklypų savininkams ir yra ieškovės nuosavybė, neįrodo, kad ieškovė neatgavo lėšų už Tinklus.
18. Ieškovė pateikė į bylą 2011 m. rugsėjo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo ir gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), pardavimo ( t.2, b.l. 52-59). Sutarties tekste nėra tiesiogiai nurodyta, kad į bendrą kainą įtraukta Tinklų statybos vertė. Tačiau sutarties 12.1 p. nurodoma, kad neatskiriama sutarties dalis yra žemės sklypo planas. Plane nurodoma 15 gyvenamosios paskirties sklypų ir vienas inžinerinės infrastruktūros sklypas Nr. 16, einantis išilgai visų 15 sklypų. Plano pastabose yra nurodyta, kad projektuojami sklypai vandentiekio ir nuotekų kanalizacijos tinklais bus aprūpinti nuo centralizuotų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat rankraštinis įrašas, kad jungiantis prie nuosavybės teise asmenims priklausančių vandentiekio ir nuotekų kanalizacijos tinklų, bus reikalingas techninio projekto rengimo metu šiuos tinklus klojusių savininkų sutikimas ( t.2, b.l. 61). Taigi, pateiktos sutarties priedas parodo, kad parduodant žemės sklypus jų kainai turėjo įtakos projektuojami ir ketinami įrengti/pastatyti vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai. Atsakyti į klausimą, kokią dalį sklypų pardavimo kainos sudarė kaina už inžinerinius tinklus, byloje buvo reikalinga pateikti visų penkiolikos sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, ir atitinkami reikėjo skirti turto vertinimo ekspertizę prašant eksperto atsakyti į klausimą, kokia būtų buvusi sklypų vertė nesant inžinerinės infrastruktūros tinklų projekto ir esant tokiam projektui bei galimybei pasijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų. Pažymėtina, kad šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai).
19. Aplinkybė, kad sklypas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 2011 m. rugsėjo 12 d., o ginčo Tinklų statybos užbaigimo aktas įregistruotas 2012 m. liepos 11 d., taip pat neįrodo, kad į sklypų kainą nebuvo įtrauktos ir išlaidos būsimų vandentiekio ir nuotekų tinklų statybai, nes ieškovė teikė 2011 m. balandžio 20 d. atliktų darbų priėmimo aktą, kas rodo, kad esminės išlaidos Tinklų statybai jau buvo patirtos parduodant konkretų sklypą (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovė nepateikė visų kitų 14 sklypų pardavimo sutarčių, taip pat neprašė skirti byloje turto įvertinimo ekspertizės, todėl spręstina, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kuri prieštarauja pateiktiems įrodymams, tuo pažeidė CPK 185 str. nustatytus įrodymų vertinimo principus ir priėmė neteisingą sprendimą.
20. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad prašoma priteisti kompensacija yra santykinai nedidelė (633 Eur), vadinasi, turto įvertinimo ekspertizė galimai kainuotų daugiau, negu kad ieškinio suma. Taip pat įvertintina tai, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas jau buvo iš dalies panaikintas 2018 m. spalio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, ir procesas grąžintas į pirmąją instanciją kartoti iš naujo. Grąžinimas proceso kartoti į pirmosios instancijos teismą trečią kartą neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo. Ieškovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesni apdairumo ir atidumo standartai. Nurodymai, kokios aplinkybės turi būti įrodinėjamos, buvo aiškiai išdėstyti jau minėtoje Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartyje, tačiau ieškovė šių nurodymų nesilaikė, jos pateikti įrodymai į iškeltus klausimus neatsakė.
21. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ginčo Tinklai buvo pastatyti netinkamai, nukrypstant nuo statybos leidimo, arba jau pastačius buvo atlikti tam tikri neteisėti pasijungimai prie šių tinklų, taip pat aplinkybės, ar visi 15 sklypų yra pasijungę prie ginčo Tinklų, šiuo atveju neturi esminės reikšmės nenustačius, kad ieškovei nėra kompensuota už Tinklų statybą iš sklypus pirkusių asmenų. Todėl apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių papildomai nenagrinėja.
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.), nesirėmė kasacinio teismo praktika ir apeliacinio teismo nurodymais šioje byloje, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Priimtas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas atmesti ieškinį.
23. Priėmus naują sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str.). Ieškinį atmetus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovės UAB „Kauno vandenys“ bylinėjimosi išlaidos (484 Eur), priteistinos iš ieškovės. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
24. Apeliacinį skundą patenkinus, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 1161 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1176 Eur.
25. Permokėtas žyminis mokestis (34 Eur) gražintinas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Norvegijos kontaktai“.
26. Valstybės turėtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą yra mažesnės negu minimalus priteistinas dydis, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
n u s p r e n d ž i a :
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei UAB „Kauno vandenys“, įm.k. 132751369, iš ieškovės UAB „Norvegijos kontaktai“, įm.k. 300140852, 484 Eur ( keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 1176 Eur (tūkstantį šimtą septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti ieškovei UAB „Norvegijos kontaktai“, įm.k. 300140852, 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėja Diana Labokaitė