Administracinė byla Nr. eA-2109-552/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00204-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4; 24.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja J. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. A51-5705/20(3.3.2.26E-SOP) ,,Dėl rašto nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija, atsakovas) ištaisyti 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2019 m. sausio 1 d. finansinių galimybių mokėti už socialinės globos paslaugas vertinimuose (toliau – ir finansinių galimybių vertinimas) esančias klaidas – neįtraukti į pareiškėjos J. D. turimą turtą buto, kurio adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti mokėjimo už teikiamas ilgalaikes socialinės globos paslaugas kainą nuo 2018 m. balandžio 7 d. (praėjus 12 mėnesių nuo to laiko, kai butas buvo padovanotas); 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. sausio 25 d. buvo sudaryta keturšalė sutartis dėl mokėjimo už teikiamas socialinės globos paslaugas tarp Administracijos, pareiškėjos (paslaugų gavėjos), L. D. (įsipareigojusio asmens) ir Senjorų socialinės globos namų (įstaigos) (toliau – ir Keturšalė sutartis, Sutartis). Pagal Keturšalės sutarties 3.5 punktą, Administracija įsipareigojo iš naujo įvertinti paslaugų gavėjo finansines galimybes mokėti už paslaugas, gavusi informacijos apie jo turto pokyčius. Paslaugos pagal Keturšalę sutartį pareiškėjai pradėtos teikti nuo 2018 m. sausio 25 d.
3. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. gruodžio 10 d. buvo pateikusi prašymą Skyriui dėl finansinių galimybių mokėti už socialinės globos paslaugas vertinimuose esančių klaidų ištaisymo ir mokėjimo už teikiamas ilgalaikės socialinės globos paslaugas perskaičiavimo. Skyrius Sprendime nurodė, kad pareiškėjos raštas nebus nagrinėjamas, nes į kartotinius jos ir L. D. raštus dėl finansinių galimybių mokėti už socialinės globos paslaugas perskaičiavimo (1 proc. nuo turto vertės, viršijančios turto vertės normatyvą, mokesčio panaikinimo) atsakyta ir išsami informacija pateikta ankstesniais raštais.
4. Pareiškėja manė, kad jos 2019 m. gruodžio 10 d. prašymas nėra kartotinis, kadangi ji pateikė naujų duomenų, nurodė papildomų aplinkybių, t. y. nurodė išsamius motyvus, kodėl Administracija galimai klaidingai vertino situaciją ir nepagrįstai atsisakė perskaičiuoti mokėjimų dydį už teikiamas ilgalaikės socialinės globos paslaugas. Pareiškėja teigė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2019 m. sausio 1 d. atliktų vertinimų metu jai nuosavybės teise nepriklausė vertinimuose nurodytas Butas, nes jis buvo perleistas tretiesiems asmenims daugiau nei prieš 12 mėnesių. Pareiškėjos nuomone, toks turtas į vertinimus įtrauktas visiškai nepagrįstai ir dėl to klaidingai apskaičiuota mokėtina suma už teikiamas socialines paslaugas. Pareiškėja pažymėjo, kad ankstesniuose atsakymuose atsakovas pasisakė tik dėl galimybės atlikti naują vertinimą, tuo tarpu pareiškėja prašė ištaisyti minėtuose ankstesniuose vertinimuose padarytas klaidas.
5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją atsakovas grindė šiais argumentais:
5.1. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad jos 2019 m. gruodžio 10 d. prašymas nėra kartotinis, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2019 m. sausio 1 d. atliktų vertinimų metu jai nuosavybės teise nepriklausė vertinimuose nurodytas Butas.
5.2. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendime pareiškėjai buvo paaiškinta, jog į kartotinius jos ir L. D. 2018 m. birželio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugsėjo 25 d., 2018 m. gruodžio 6 d., 2018 m. gruodžio 28 d., 2019 m. vasario 1 d., 2019 m. balandžio 11 d. ir 2019 m. spalio 9 d. raštus dėl finansinių galimybių mokėti už socialinės globos paslaugas perskaičiavimo (1 proc. nuo turto vertės, viršijančios turto vertės normatyvą, mokesčio panaikinimo) buvo atsakyta ir išsami informacija suteikta šiais atsakovo raštais: 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. A51-53476/18(2.11.2.12-SR2), 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. A51-74171/18(2.11.2.12-SR2), 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. A63-328/18(3.2.1-EM4), 2018 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. A51-112031/18(3.3.2.26E-SR), 2019 m. sausio 28 d. raštu Nr. A51-8759/19(3.3.2.26E-SR), 2019 m. kovo 1 d. raštu Nr. A51-20103/19(3.3.2.26E-SR), 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. A51-33748/19(2.11.2.12-SR2), 2019 m. balandžio 17 d. raštu Nr. A256-442/19(3.3.2.26E-SR), 2019 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. A63-287/19(3.2.1-AD24). Pareiškėjai taip pat buvo išsiųsta 2019 m. balandžio 17 d. atsakymo, pateikto Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kopija. Atsakovo teigimu, pareiškėja nei 2019 m. gruodžio 10 d. prašyme, nei skunde teismui nepateikė naujų faktinių duomenų, todėl Sprendime pagrįstai nuspręsta, jog pareiškėjos 2019 m. gruodžio 10 d. prašymas nebus nagrinėjamas.
5.3. Atsakovas, vadovaudamasis Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 84 punktu, paaiškino, kad J. D. prašymą gauti socialines paslaugas pateikė 2017 m. rugsėjo 7 d., o finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimas pirmą kartą buvo atliktas 2017 m. rugsėjo 20 d.
5.4. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2019 m. sausio 1 d. atlikti nauji vertinimai yra klaidingi, nes į pareiškėjos turimą turtą įtrauktas 2017 m. balandžio 7 d. padovanotas Butas. Pažymėjo, kad pareiškėjos turto pokytis, t. y. Butas dovanojimo sutartimi padovanotas 2017 m. balandžio 7 d., o ilgalaikės globos paslaugos pradėtos teikti 2018 m. sausio 25 d., taigi aplinkybė, kad Butas buvo padovanotas, neturėjo įtakos nustatant finansines galimybes mokėti už ilgalaikę globą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos turto pokytis įvyko ne socialinių paslaugų teikimo metu, todėl nebuvo pagrindo iš naujo vertinti finansines galimybes dėl turto pokyčių. Jeigu pareiškėjos turto pokyčiai būtų įvykę ilgalaikės socialinės globos paslaugų gavimo metu, pagal Tvarkos aprašo 68 punktą, finansinių galimybių vertinimas būtų atliktas iš naujo.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjos J. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas byloje nustatė, kad pareiškėja 2017 m. balandžio 7 d. dovanojimo sutartimi Nr. TVP-2504 pagal Keturšalę sutartį įsipareigojusiam asmeniui L. D. padovanojo Butą. Pareiškėja prašymą gauti socialines paslaugas pateikė 2017 m. rugsėjo 7 d. Biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto socialinės paramos centras 2017 m. rugsėjo 20 d. pirmą kartą atliko pareiškėjos finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimą. Atlikus vertinimą buvo nustatytas paslaugų gavėjo mokėjimo dydis – (duomenys neskelbtini) Eur ir apskaičiuotas dydis procentais nuo turto vertės, viršijančios turto vertės normatyvą, – (duomenys neskelbtini) Eur. Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius 2018 m. sausio 16 d. atliko pareiškėjos finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimą, kurį atlikus buvo nustatytas paslaugų gavėjo mokėjimo dydis – (duomenys neskelbtini) Eur ir apskaičiuotas dydis procentais nuo turto vertės, viršijančios turto vertės normatyvą, – (duomenys neskelbtini) Eur. 2018 m. sausio 25 d. buvo sudaryta Keturšalė sutartis. Pagal šią sutartį, ilgalaikės socialinės globos paslaugos pradėtos teikti nuo 2018 m. sausio 25 d.
8. Pareiškėja 2018 m. birželio 15 d. kreipėsi į Skyrių, prašydama perskaičiuoti mokestį už teikiamas socialinės globos paslaugas. Skyrius, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. A51-53476/18(2.11.2.12-SR2) paaiškino pareiškėjai teisės aktų, reglamentuojančių mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą nustatymo ir finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo tvarką, nuostatas ir informavo pareiškėją, kad, pareiškėjai pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas, turto pokyčių nebuvo, todėl nėra pagrindo atlikti naują finansinių galimybių mokėti už socialinės globos paslaugas perskaičiavimą. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Skyrių, pakartotinai prašydama perskaičiuoti mokestį už teikiamas socialinės globos paslaugas. Skyrius, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. A51-74171/18(2.11.2.12-SR2) pakartotinai paaiškino teisės aktų, reglamentuojančių mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą nustatymo ir finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo tvarką, nuostatas ir informavo pareiškėją, kad nėra pagrindo atlikti naują finansinių galimybių mokėti už socialinės globos paslaugas perskaičiavimą. Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 25 d., nesutikdama su Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsakymu, pateikė skundą Administracijos direktoriui. Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. A63-328/18(3.2.1-EM4) informavo, kad pareiškėjos turto pokytis įvyko ne socialinių paslaugų teikimo metu (dovanojimo sutartis sudaryta 2017 m. balandžio 7 d.), todėl nėra pagrindo finansines galimybes vertinti iš naujo.
9. Senjorų socialinės globos namai 2018 m. rugsėjo 7 d. atliko pareiškėjos finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimą, kurio metu buvo nustatytas paslaugų gavėjo mokėjimo dydis – (duomenys neskelbtini) Eur ir apskaičiuotas dydis procentais nuo turto vertės, viršijančios turto vertės normatyvą, – (duomenys neskelbtini) Eur.
10. Pareiškėja su 2018 m. gruodžio 6 d., 2018 m. gruodžio 28 d. raštais kreipėsi į Skyrių, prašydama ištaisyti klaidą, padarytą atliekant 2018 m. rugsėjo 7 d. finansinių galimybių vertinimą, t. y. perskaičiuoti mokestį už teikiamas paslaugas. Pareiškėja 2018 m. gruodžio 6 d. su prašymu kreipėsi ir į Socialinių paslaugų priežiūros departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl galimai klaidingai atlikto finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo. Skyrius į pareiškėjos prašymus atsakė 2018 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. A51-112034/18(3.3.26E-SR) ir 2019 m. sausio 28 d. raštu Nr. A51-8759/19(3.3.2.26E-SR). Skyrius informavo pareiškėją, kad į jos prašymus jau yra išsamiai atsakęs.
11. L. D. (įsipareigojęs asmuo pagal Keturšalę sutartį) 2019 m. vasario 1 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Socialinės paramos centrą, prašydamas atsakyti į jo užduotus klausimus ir ištaisyti klaidą, padarytą atliekant 2018 m. rugsėjo 7 d. finansinių galimybių vertinimą, t. y. perskaičiuoti mokestį už teikiamas paslaugas. Socialinės paramos centras 2019 m. kovo 1 d. raštu Nr. A51-20103/19(3.3.2.26E-SR) pateikė L. D. atsakymus į užduotus klausimus. Socialinės paramos skyrius 2018 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. A51-112165/18(2.11.2.12-SR2) pateikė Departamentui su pareiškėjos prašymu susijusią medžiagą.
12. Senjorų socialinės globos namai 2019 m. sausio 1 d. atliko pareiškėjos finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimą, kurį atlikus buvo nustatytas paslaugų gavėjo mokėjimo dydis – (duomenys neskelbtini) Eur ir apskaičiuotas dydis procentais nuo turto vertės, viršijančios turto vertės normatyvą, – (duomenys neskelbtini) Eur.
13. Departamentas 2019 m. kovo 6 d. raštu Nr. 12.3-SI-270 ,,Dėl J. D. prašymo nagrinėjimo“ nurodė, kad, siekdamas išsiaiškinti pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes ir jų pagrįstumą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau – ir Ministerija) dėl Tvarkos aprašo nuostatų taikymo, iš naujo nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas. Departamentas minėtu raštu prašė Administracijos imtis priemonių užtikrinant teisės aktų reikalavimus atitinkantį finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimą ir apie priimtus sprendimus informuoti Departamentą. Socialinės paramos centras 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. A51-33748/19(2.11.2.12-SR2), atsakydamas į anksčiau minėtą Departamento raštą, be kita ko, nurodė, kad su Departamento rašte išdėstytais argumentais nesutinka, nes jie prieštarauja Tvarkos aprašui.
14. L. D. 2019 m. balandžio 11 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Socialinės paramos centrą, pakartotinai prašydamas ištaisyti klaidas, padarytas atliekant 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2019 m. sausio 1 d. finansinių galimybių vertinimus, t. y. perskaičiuoti mokestį už socialinės globos paslaugas. Socialinės paramos centras 2019 m. balandžio 17 d. raštu Nr. A256-442/19(3.3.2.26E-SR) ,,Dėl rašto nagrinėjimo“, atsakydamas į L. D. prašymą, informavo jį, kad prašymas nebus nagrinėjamas. L. D. 2019 m. balandžio 18 d. pateikė skundą Administracijai dėl Skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. rašto. Administracija 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr. A63-95/19(3.2.1E-EM4) informavo L. D., kad pažeidimų nenustatė.
15. L. D. 2019 m. spalio 7 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Administraciją, prašydamas nustatyti susitikimo datą su Vilniaus meru ar jo pavaduotoju. Skyrius 2019 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. A63-287/19(3.2.1-AD24) informavo L. D., kad jo prašymas buvo aptartas su Vilniaus miesto mero pavaduotoju ir nuspręsta jo netenkinti. Rašte pažymėjo, kad išsamią informaciją dėl finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas perskaičiavimo suteikė ankstesniais raštais.
16. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Skyrių, prašydama ištaisyti klaidas, padarytas atliekant 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2019 m. sausio 1 d. finansinių galimybių vertinimus, t. y. perskaičiuoti mokestį už socialinės globos paslaugas. Skyrius, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, 2020 m. sausio 16 d. ginčijamame sprendime nurodė, kad išsamią informaciją dėl finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas perskaičiavimo pareiškėjai suteikė ankstesniais raštais, todėl jos prašymas nebus nagrinėjamas.
17. Teismas, vertindamas pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, kad jos 2019 m. gruodžio 10 d. prašymas dėl klaidų, padarytų atliekant finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimus, ištaisymo ir mokėjimo už teikiamas ilgalaikes socialines paslaugas perskaičiavimo nėra kartotinis, nes prašyme ji nurodė naujas aplinkybes, iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėja jau ne vieną kartą kėlė klausimą dėl finansinių galimybių mokėti už socialinės globos paslaugas perskaičiavimo būtent dėl to, kad jos turėtas Butas buvo padovanotas dar 2017 m. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja Administracijai būtų pateikusi naujų duomenų apie pasikeitusią turtinę padėtį, todėl teismas padarė išvadą, kad ginčijamame sprendime atsakovas pagrįstai ir teisėtai nusprendė pareiškėjos prašymo nenagrinėti. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo naikinti Sprendimą remiantis pareiškėjos skunde nurodytais motyvais.
18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio, Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 4 punkto, 10.1 papunkčio, 55, 83, 84 punktų nuostatomis, Keturšalės sutarties 3.5 punkto nuostatomis, konstatavo, kad finansinių galimybių vertinimas atliekamas iš naujo, kai asmens (šeimos) pajamos ir (ar) turtas pasikeičia per socialinių paslaugų gavimo laiką.
19. Teismas nustatė, kad pareiškėjos finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimas pirmą kartą atliktas 2017 m. rugsėjo 20 d., nustatant jos paslaugų poreikį. 2018 m. sausio 16 d. iš naujo buvo atliktas finansinių galimybių vertinimas ir į pareiškėjos turtą buvo įtrauktas turimas ir per praėjusius 12 mėnesių iki 2018 m. sausio 16 d. atliekamo asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikės socialinės globos paslaugas vertinimo turėtas turtas. Buto dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2017 m. balandžio 7 d., taigi, Butas įėjo į pareiškėjos iki 2018 m. sausio 16 d. turėto turto sąrašą. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, sprendė, jog aplinkybė, kad Butas buvo padovanotas, neturi įtakos nustatant finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą.
20. Teismas, konstatavęs, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir nustatęs, kad pareiškėjos turto pokytis įvyko ne socialinių paslaugų teikimo metu, netenkino išvestinių pareiškėjos skundo reikalavimų įpareigoti Administraciją ištaisyti klaidas, padarytas atliekant 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2019 m. sausio 1 d. finansinių galimybių mokėti už socialinės globos paslaugas vertinimus, t. y. neįtraukti į pareiškėjos J. D. turimą turtą Buto, ir atitinkamai įpareigoti atsakovę perskaičiuoti mokėjimo už teikiamas ilgalaikės socialinės globos paslaugas kainą nuo 2018 m. balandžio 7 d.
21. Netenkinus pareiškėjos skundo, prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat nebuvo tenkinamas.
III.
22. Pareiškėja J. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2020 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus atsakymą dėl rašto nagrinėjimo ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ištaisyti 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2019 m. sausio 1 d. vertinimuose esančias klaidas – neįtraukti į pareiškėjos J. D. turimą turtą buto, adresu (duomenys neskelbtini), bei perskaičiuoti mokėjimo už teikiamas ilgalaikes socialinės globos paslaugas kainą nuo 2018 m. balandžio 7 d. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
23. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia tokias argumentais:
23.1. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja jau ne vieną kartą kėlė klausimą dėl finansinių galimybių mokėti už socialinės globos paslaugas perskaičiavimo būtent dėl to, kad jos turėtas Butas buvo padovanotas 2017 m., ir Administracijai nepateikus naujų duomenų apie pasikeitusią turtinę padėtį, atsakovas pagrįstai ir teisėtai nusprendė pareiškėjos prašymo nenagrinėti. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino ankstesnių pareiškėjos prašymų, jų turinio nelygino su skundžiamu paskutiniuoju prašymu, nes jie iš esmės skiriasi, juose nurodomi skirtingi motyvai, pateikiamos naujos aplinkybės, remiamasi kitais teisės aktais, ir dėl to toks prašymas nelaikytinas pakartotiniu.
23.2. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad būtinybė tinkamai motyvuoti teismo dokumentus yra daug kartų nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismų praktikoje, bei pažymi, kad šuo atveju teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, priėmė formalų, todėl ir neteisėtą sprendimą, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, netinkamai aiškino teisės normas, neatsižvelgė į aktualų teisinį reglamentavimą.
23.3. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimas pirmą kartą atliktas 2017 m. rugsėjo 20 d., nustatant jos paslaugų poreikį, o 2018 m. sausio 16 d. iš naujo buvo atliktas finansinių galimybių vertinimas ir į pareiškėjos turtą buvo įtrauktas turimas ir per praėjusius 12 mėnesių iki 2018 m. sausio 16 d. atliekamo asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikės socialinės globos paslaugas turėtas turtas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad Buto dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2017 m. balandžio 7 d., Butas įėjo į pareiškėjos iki 2018 m. sausio 16 d. turėto turto sąrašą, ir tai, kad Butas buvo padovanotas, neturi įtakos nustatant finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą.
23.4. Pareiškėja pabrėžia, kad pareiškėjos turto pokytis įvyko socialinių paslaugų teikimo metu, nes socialinių paslaugų teikimo metu praėjo daugiau kaip 12 mėnesių po to, kai pareiškėjos turtas buvo padovanotas ir jai nuosavybės teise nepriklauso. Pareiškėja sutinka, kad finansinių galimybių vertinimas atliekamas iš naujo, kai asmens (šeimos) pajamos ir (ar) turtas pasikeičia per socialinių paslaugų gavimo laiką. Tai, jog toks turtas neturėjo būti įtraukiamas atliekant naujus vertinimus (2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2019 m. sausio 1 d.) pareiškėjos teigimu, pagrindžia Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas tiesiog ignoravo ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėja, vadovaudamasi Tvarkos aprašo nuostatomis, daro išvadą, kad atliekant vertinimus, atsakovas privalėjo vertinti tik asmens per praėjusius 12 mėnesių (nuo naujo vertinimo atlikimo) turėtą turtą, o Buto atliekant minėtus vertinimus pareiškėja neturėjo. Nurodoma Tvarkos aprašo norma yra imperatyvi ir taikoma atliekant naujus finansinių galimybių vertinimus, juos atliekant pakartotinai. Pareiškėja teigia, kad Butas į vertinimus (atliktus naujai) įtrauktas visiškai nepagrįstai, ir dėl to klaidingai apskaičiuota mokėtina suma už teikiamas socialines paslaugas, kuri nebuvo perskaičiuota. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas Socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatas nepagrįstai aiškino siaurinamai, jas susiedamas tik su kreipimosi dėl paslaugų suteikimo laikotarpiu.
23.5. Pareiškėja akcentuoja, kad net ir įvertinus, jog turto pokytis įvyko ne socialinių paslaugų teikimo metu, naujas vertinimas, neįtraukiant padovanoto Buvo, vis tiek turėtų būti atliktas, kadangi pareiškėjos turimas turtas sumažėjo.
23.6. Pareiškėja akcentuoja, kad Senjorų socialinės globos namų atlikti vertinimai yra Keturšalės sutarties priedai, Sutarties dalis. Pagal Sutarties 3.5 punktą, vertinimą privalo atlikti Savivaldybė, o tokiu atveju, jeigu vertinimą atliko Senjorų socialinės globos namai, atsakovas privalo vadovautis vertinimu ir ištaisyti jame esančias klaidas. Kadangi vertinimai yra klaidingi (nurodoma klaidinga informacija apie pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą), savivaldybė privalo perskaičiuoti vertinimuose esančius netikslumus, neįtraukiant buto, kuris pareiškėjai nepriklauso daugiau kaip 12 mėnesių. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pasirašant Keturšalę sutartį buvo laikoma, kad turto pokytis dar neįvyko, tačiau atliekant kitus vertinimus, jau nesivadovaujama Tvarkos aprašo 84 punktu, numatančiu pareigą įtraukti turtą turėtą per 12 mėnesių.
23.7. Pareiškėja nurodo, kad Tvarkos aprašo 55 punkte, priešingai nei nurodo teismas, nėra numatyta, kad finansinių galimybių vertinimas galėjo būti atliekamas iš naujo, asmens (šeimos) pajamoms ir (ar) turtui pasikeitus per socialinių paslaugų gavimo laiką, bei pažymi, kad net ir esant tokiam reglamentavimui, kaip minėta, pareiškėjos turto pokytis įvyko socialinių paslaugų teikimo metu, nes praėjo 12 mėnesių, kai pareiškėja neturi turto, įtraukto į skundžiamus vertinimus.
23.8. Pareiškėja akcentuoja, kad Tvarkos aprašo 96 punkte numatyta, kad turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose, todėl atsakovui buvo žinomas pareiškėjos turto pokytis, kuris privalėjo būti vertinimas kiekvienais metais. Tvarkos apraše numatyta, kad į vertinimą įtraukiamas per praėjusius 12 mėnesių iki asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo turėtas turtas, tačiau nėra nurodoma, kad vertinimas turi būti atliekamas pirmą kartą, ar kad atlikus pakartotinius vertinimus nėra atsižvelgiama koks turtas pareiškėjui priklausė 12 mėnesių iki atliekamo vertinimo.
23.9. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kurios iš viso nėra, todėl pareiškėja neturi pagrindo spręsti, kad egzistuoja tokia teismų praktika, kuri leistų konstatuoti, jog pareiškėjos turto pokytis įvyko ne socialinių paslaugų teikimo metu ar, kad yra būtina, jog toks pokytis įvyktų socialinių paslaugų teikimo metu.
24. Atsakovas Administracija pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:
24.1. Administracija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja ir L. D. ne vieną kartą kreipėsi į Administraciją dėl finansinių galimybių mokėti už socialinės globos paslaugas perskaičiavimo, į kuriuos Administracija pateikė atsakymus. Kadangi pareiškėja 2019 m. gruodžio 10 d. prašyme nepateikė naujų faktinių duomenų, dėl kurių būtų galima abejoti nurodytų atsakymų pagrįstumu, taip pat tokių duomenų pareiškėja nepateikė ir su skundu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai nusprendė minėto pareiškėjos prašymo nenagrinėti.
24.2. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad finansinių galimybių vertinimas atliekamas iš naujo, kai asmens (šeimos) pajamos ir (ar) turtas pasikeičia per socialinių paslaugų gavimo laiką. Atsakovo nuomone, kadangi pareiškėjos J. D. turto pokytis įvyko, t. y. butas (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 7 d. dovanojimo sutartimi Nr. TPV-2504 buvo padovanotas ne socialinių paslaugų gavimo metu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ši aplinkybė, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, neturi įtakos nustatant finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, nes pareiškėjos turto pokytis įvyko ne socialinių paslaugų teikimo metu, todėl finansines galimybes vertinti iš naujo dėl turto pokyčių nebuvo pagrindo. Atsakovas pažymi, kad tokios nuostatos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1212-502/2019.
24.3. Atsakovo teigimu, apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, jog pareiškėjos turto pokytis įvyko socialinių paslaugų teikimo metu (atsižvelgiant į tai, kad socialinių paslaugų teikimo metu praėjo daugiau kaip 12 mėnesių po to, kai pareiškėjos turtas buvo padovanotas ir jai nuosavybės teise nepriklauso), ir toks turtas neturėjo būti įtraukiamas atliekant naujus vertinimus.
24.4. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija iš naujo nėra įvertinusi pareiškėjos finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą, kadangi pareiškėjos finansinių galimybių vertinimo naujus skaičiavimus dėl Paslaugų kainos, Paslaugų gavėjo pajamų, teisės aktų, reglamentuojančių apmokėjimą už paslaugas, kitimo, vadovaudamiesi Sutarties 6.6 punktu atlieka Senjorų socialinės globos namų darbuotojai.
24.5. Atsakovas akcentuoja, kad tokiu atveju, jei pareiškėjos J. D. turto pokyčiai būtų įvykę ilgalaikės socialinės globos paslaugų gavimo metu, vadovaujantis Tvarkos aprašo 68 punktu, finansinių galimybių vertinimas būtų atliktas iš naujo įvertinant šiuos pokyčius. Finansinių galimybių vertinimą dėl turto pokyčių ilgalaikės socialinės globos paslaugų gavimo metu būtų atlikę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, kaip numatyta Sutarties 3.5 punkte, tačiau J. D. turto pokytis įvyko ne socialinių paslaugų teikimo metu, todėl finansines galimybes vertinti iš naujo dėl turto pokyčių nebuvo pagrindo.
25. Atsakovas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjos prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio, kuriuose nurodo, kad pareiškėjos prašoma atlyginti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už apeliacinio skundo parengimą, nors ir neviršija maksimalaus rekomenduojamo dydžio, vis dėlto yra neadekvati bylos ir parengto procesinio dokumento sudėtingumui, dėl to neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl atsakovas prašo teismo bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2020 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. A51-5705/20(3.3.2.26E-SOP) ,,Dėl rašto nagrinėjimo“, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pakartotinį pareiškėjos prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl atsakovo įpareigojimo perskaičiuoti mokėjimo už teikiamas ilgalaikes socialinės globos paslaugas kainą.
27. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, nenustatęs, kad pareiškėja būtų pateikusi atsakovui naujų duomenų apie pasikeitusią turtinę padėtį, bei konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai nusprendė pareiškėjos prašymo nenagrinėti. Teismas sprendė, kad pareiškėjos turto pokytis įvyko ne socialinių paslaugų teikimo metu, todėl netenkino ir išvestinių pareiškėjos skundo reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
28. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ankstesnių pareiškėjos prašymų, jų turinio nelygino su skundžiamu paskutiniuoju prašymu, todėl nepagrįstai pareiškėjos skundą vertino kaip pakartotinį, bei nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjos turto pokyčio datos.
29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.).
30. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą gauti socialines paslaugas (ilgalaikę socialinę globą). Biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto socialinės paramos centras 2017 m. rugsėjo 20 d. pirmą kartą atliko pareiškėjos finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimą. Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius 2018 m. sausio 16 d. atliko pareiškėjos finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimą. 2018 m. sausio 25 d. buvo sudaryta Keturšalė sutartis, pagal kurią pareiškėjai nuo 2018 m. sausio 25 d. pradėtos teikti ilgalaikės socialinės globos paslaugos. Pareiškėja kelis kartus kreipėsi į Skyrių ir Administraciją, prašydama perskaičiuoti mokestį už teikiamas socialinės globos paslaugas, ar peržiūrėti atliktus finansinių galimybių vertinimus dėl pasikeitusios pareiškėjos finansinės padėties, tačiau pareiškėjos prašymai nebuvo tenkinami. Atsakovas skundžiamu 2020 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. A51-5705/20(3.3.2.26E-SOP) ,,Dėl rašto nagrinėjimo“ atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 10 d. prašymą Administracijos Socialinių paslaugų skyriui dėl finansinių galimybių mokėti už socialinės globos paslaugas vertinimuose esančių klaidų ištaisymo ir mokėjimo už teikiamas ilgalaikės socialinės globos paslaugas perskaičiavimo, kaip kartotinį.
31. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.), 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą, prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
32. Teisės teorijoje naudojamos terminologijos prasme tai reiškia, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintas draudimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėti pakartotinį skundą, dėl kurio kompetentinga institucija jau yra priėmusi sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-89-438/2021). Ši norma teismų praktikoje aiškinama taip, kad sprendžiant dėl jos taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).
33. Pakartotinai įvertinus bylos duomenis, pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėja ir jos sūnus ne vieną kartą (2018 m. birželio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugsėjo 25 d., kreipėsi į Administraciją tuo pačiu klausimu – prašydami iš naujo įvertinti pareiškėjos galimybes mokėti už socialinės globos paslaugas dėl to, kad pasikeitė jos turimas turtas – 2017 m. balandžio 7 d. buvo parduotas Butas, ir šis turtas neturi būti įtraukiamas į pareiškėjos turimą ar per pastaruosius 12 mėnesių turėtą turtą. Į minėtus pareiškėjos prašymus buvo atsakyta Administracijos 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. A51-53476/18(2.11.2.12-SR2), 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. A51-74171/18(2.11.2.12-SR2), 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. A63-328/18(3.2.1-EM4), 2018 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. A51-112031/18(3.3.2.26E-SR). Pareiškėja ir jos sūnus Administracijai taip pat teikė 2018 m. gruodžio 6 d., 2018 m. gruodžio 28 d., 2019 m. vasario 1 d., 2019 m. balandžio 11 d. ir 2019 m. spalio 9 d. prašymus įvertinti 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2019 m. sausio 1 d. Senjorų socialinės globos namų atliktus pareiškėjos finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimus, bei ištaisyti juose padarytas klaidas – t. y. neįtraukti į juose nurodomą turtą pareiškėjos jau parduoto Buto. Į minėtus prašymus Administracija atsakė 2019 m. sausio 28 d. raštu Nr. A51-8759/19(3.3.2.26E-SR), 2019 m. kovo 1 d. raštu Nr. A51-20103/19(3.3.2.26E-SR), 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. A51-33748/19(2.11.2.12-SR2), 2019 m. balandžio 17 d. raštu Nr. A256-442/19(3.3.2.26E-SR), 2019 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. A63-287/19(3.2.1-AD24). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atsakymai buvo pakankamai motyvuoti, juose išdėstytos teisės aktų, reglamentuojančių mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą nustatymo ir finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo tvarką, nuostatos, pareiškėjai paaiškinta, kad, pareiškėjai pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas, turto pokyčių nebuvo, todėl nėra pagrindo atlikti naują finansinių galimybių mokėti už socialinės globos paslaugas perskaičiavimą. Administracijos 2019 m. sausio 28 d. rašte buvo nurodyta, kad visi atlikti pareiškėjos finansinių galimybių apskaičiavimai yra teisingi, į juose nurodytą pareiškėjos turtą pagrįstai įtraukas Butas. Atsižvelgiant į tai ir visų įrodymų kontekste įvertinus atsakovo Sprendime išdėstytus motyvus, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad pareiškėjos 2018 m. birželio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugsėjo 25 d., 2018 m. gruodžio 6 d., 2018 m. gruodžio 28 d., 2019 m. vasario 1 d., 2019 m. balandžio 11 d., 2019 m. balandžio 18 d., 2019 m. spalio 9 d., 2019 m. gruodžio 10 d. prašymų dalykas ir pagrindas yra tapatūs Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto taikymo prasme, kadangi visuose prašymuose buvo prašoma iš naujo įvertinti pareiškėjos finansines galimybes, ir / arba ištaisyti jau atlikto įvertinimo klaidas dėl tos pačios aplinkybės – dėl įvykusio pareiškėjos turto pokyčio, jai 2017 m. balandžio 7 d. padovanojus Butą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Administracijos priimtas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
34. Pažymėtina, jog pareiškėja, apeliaciniame skunde teigdama, jog pareiškėjos 2019 m gruodžio 10 d. prašymas negali būti vertinamas kaip kartotinis prašymas, nurodo, kad šis prašymas buvo grindžiamas naujais motyvais ir aplinkybėmis (nuo 2019 m. gruodžio 6 d. pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu; Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktu išaiškinimu, aplinkybe, kad Administracija yra pasisakiusi tik dėl naujo finansinių galimybių vertinimo atlikimo, o ne dėl klaidų ištaisymo jau atliktuose vertinimuose). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodomi argumentai nepagrindžia, kad ginčijamas Administracijos Sprendimas priimtas neįvertinus kokių nors naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant ankstesnius pareiškėjos prašymus (kaip minėta, visi pareiškėjos prašymai buvo grindžiami vienintele aplinkybe – įvykusiu pareiškėjos turto pokyčiu, jai 2017 m. balandžio 7 d. dovanojimo sutartimi padovanojus Butą). Pažymėtina, jog informacija apie Departamento išaiškinimus Administracijai buvo nurodyta ir ankstesniuose pareiškėjos prašymuose (pvz., 2019 m. balandžio 12 d. rašte), Administracija taip pat atsakė pareiškėjai dėl galimų klaidų atliekant 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2019 m. sausio 1 d. finansinių galimybių vertinimus (Administracijos 2019 m. sausio 28 d. rašte Nr. A51-8759/19(3.3.2.26E-SR) nurodyta, kad visi finansiniai apskaičiavimai yra teisingi). Vertinant pareiškėjos prašymą ištaisyti klaidas 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2019 m. sausio 1 d. finansinių galimybių vertinimuose, atsižvelgiant į Aprašo nuostatų pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2019 m. gruodžio 6 d., pažymėtina, jog siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Pagal šį teisės principą – teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012). Atsižvelgiant į tai, administraciniai aktai, priimti iki naujų Aprašo nuostatų įsigaliojimo, negali būti naikinami ar keičiami, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, todėl Administracija neturėjo pareigos 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2019 m. sausio 1 d. finansinių galimybių vertinimus įvertinti pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą.
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Administracija pagrįstai atsisakė nagrinėti 2019 m. gruodžio 10 d. pareiškėjos skundą, konstatavusi, jog į tokio pobūdžio prašymą pareiškėjai jau buvo atsakyta ankstesniais Administracijos raštais, ir nėra pateikta naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje vertino, jog skundžiamas atsakovo Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, ir nėra pagrindo jo naikinti.
36. Vertinant pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovo įpareigojimo ištaisyti klaidas ir atlikti naują finansinių galimybių mokėti už ilgalaikės socialinės globos paslaugas perskaičiavimą, pažymėtina, jog Socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) 1 dalyje nurodyta, jog, nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas šis asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo turėtas turtas: 1) statiniai, įskaitant nebaigtus statyti; 2) privalomos registruoti transporto priemonės; 3) privaloma registruoti žemės ūkio technika; 4) žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių); 5) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai; 6) piniginės lėšos. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmens turtas apskaičiuojamas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu.
37. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d.) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą (1 p.). Konkretų asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir šiuo Aprašu (4 p.). Finansinių galimybių vertinimas – asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą. Prie finansinių galimybių vertinimo priskiriamas ir mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių nustatymas (10.1). Asmens (šeimos narių), kuriam skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis. Socialinių paslaugų gavimo metu pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos (55 p.) Asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą (83 p.). Nustatant asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą. įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių) turėtas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas turtas (Aprašo 84 p.). Pažymėtina, kad nuo 2019 m. gruodžio 6 d. galiojanti 55 punkto redakcija nustato iš esmės tokį patį reglamentavimą, jog pasikeitus asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo, t. y. naujas vertinimas atliekamas, kai asmens turtas pasikeičia jam jau gaunant socialines paslaugas, arba nustačius socialinės globos poreikį.
38. Pareiškėja tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde pabrėžia, kad jos turtinė padėtis pasikeitė po to, kai ji 2017 m. balandžio 7 d. (t. y. likus 5 mėnesiams iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo 2017 m. rugsėjo 7 d.) padovanojo savo nuosavybės teise valdomą Butą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimas pirmą kartą buvo atliktas 2017 m. rugsėjo 20 d., bei prieš socialinės globos pradžią – 2018 m. sausio 16 d. (globa pareiškėjai teikiama nuo 2018 m. sausio 25 d.). Pažymėtina, jog atliekant minėtus pareiškėjos finansinių galimybių vertinimus, vadovaujantis Socialinės globos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies, Aprašo 84 punktų nuostatomis, į pareiškėjos turimą turtą pagrįstai buvo įskaitytas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo (t. y. iki 2017 m. rugsėjo 7 d.) turėtas turtas – Butas. Atkreiptinas dėmesys, jog turto dovanojimo aplinkybė šiuo atveju neturi įtakos nustatant pareiškėjos finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, nes atliekant vertinimą yra įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo turėtas turtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1212-502/2019).
39. Su pareiškėja sudarytos Keturšalės sutarties 3.5 punkte nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigoja pagal informaciją apie paslaugų gavėjo turto pokyčius iš naujo įvertinti jo finansines galimybes mokėti už paslaugas ne vėliau kaip per vienus metus nuo minėtosios informacijos gavimo ir informuoti Įstaigą dėl įsipareigojusio asmens ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos mokamų dalių perskaičiavimo.
40. Atsižvelgiant į paminėtų teisės aktų nuostatas, bei į Keturšalės sutarties 3.5 punkto nuostatas, darytina išvada, kad finansinių galimybių vertinimas atliekamas iš naujo, kai asmens (šeimos) pajamos ir (ar) turtas pasikeičia per socialinių paslaugų gavimo laiką. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai ilgalaikės socialinės globos paslaugos teikiamos nuo 2018 m. sausio 25 d., o pareiškėja Butą dovanojo 2017 m. balandžio 7 d., t. y. dar iki minėtų socialinių paslaugų gavimo dienos, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos turto pokytis įvyko (Butas buvo padovanotas) iki to laiko, kai pareiškėja pradėjo gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas. Tai, kad į asmens turtą yra įtraukiamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo, nesudaro pagrindo vertinimui, jog asmens turto pokyčio momentas yra ne turto perleidimo sandorio sudarymo diena, bet data, kai praeina 12 mėnesių nuo sudaryto sandorio dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies ir Aprašo 55 ir 84 punktų nuostatas, bei neteisingai nustatė turto pokyčio momentą.
41. Vertinant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad Senjorų socialinės globos namai 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2019 m. sausio 1 d. atliko pareiškėjos finansinių galimybių vertinimus vadovaudamiesi Keturšalės sutarties 3.5 punkto nuostatomis (pasikeitus pareiškėjos turtinei padėčiai), todėl nepagrįstai į pareiškėjos turimą turtą įtraukė Butą, pažymėtina, jog Keturšalėje sutartyje yra nurodyti du pagrindai, kada yra atliekamas globojamo asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimas: kai gaunama informacija apie globojamo asmens turto pokyčius (tokiu atveju Savivaldybė per vienerius metus nuo tokios informacijos gavimo atlieka naują finansinių galimybių įvertinimą ir informuoja globos įstaigą dėl mokėjimo dalių perskaičiavimo (Keturšalės sutarties 3.5 punktas)), arba tais atvejais, kai paslaugų teikimo metu pasikeičia paslaugų kaina, teisės aktai, reglamentuojantys apmokėjimą už paslaugas, ir paslaugų gavėjo pajamos (tokiu atveju globos įstaiga atlieka naują finansinių galimybių įvertinimą nuo to mėnesio, kurį pasikeitė paslaugų kaina, teisės aktai, reglamentuojantys apmokėjimą už paslaugas, ir paslaugų gavėjo pajamos (Keturšalės sutarties 6.6 punktas)). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2018 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjos finansinių galimybių vertinimas buvo atliktas pasikeitus pareiškėjos pensijos dydžiui (pasikeitus asmens pajamoms), o 2019 m. sausio 1 d. finansinių galimybių vertinimas atliktas dėl naujai patvirtintos paslaugų teikimo kainos, t. y. pareiškėjos finansinių galimybių vertinimas buvo atliekamas pagal Keturšalės sutarties 6.6 punkto nuostatas (kai pasikeičia globojamo asmens pajamos, kt.), o ne pagal 3.5 punkto nuostatas (kai pasikeičia globojamo asmens turtas). Kaip jau buvo minėta, ginčijamų finansinių galimybių vertinimų metu pagrįstai į pareiškėjos turimą turtą buvo įtrauktas ir pareiškėjos turėtas Butas, kadangi pareiškėjos turto pokytis įvyko pareiškėjai dar negaunant socialinės globos paslaugų.
42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Administracijos įpareigojimo ištaisyti 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2019 m. sausio 1 d. atliktų pareiškėjos finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimų klaidas, neįtraukiant į pareiškėjos turimą turtą Buto, ir dėl mokėjimo už teikiamas ilgalaikes socialinės globos paslaugas kainos perskaičiavimo nuo 2018 m. balandžio 7 d. (t. y. praėjus 12 mėnesių nuo to laiko, kai Butas buvo padovanotas).
43. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nemotyvavo sprendimo, pažymėtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padalyti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz.. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjos reikalavimai atmestini.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėja nenurodo jokių įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo išvadomis, nustatyta, jog byloje pateikti įrodymai buvo netinkamai įvertinti ar iš viso nebuvo įvertinti.
45. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
46. Atmetus pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius