Administracinė byla Nr. ATP-65-64/2011
Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00127-2011-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 48.1.; 79.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 2 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Klavdija Kruminienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto V. M. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK) Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės vyriausiasis patrulis 2011 m. vasario 4 d. surašė V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011 m. sausio 25 d. 18 val. būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis), adresu (duomenys neskelbtini) g. Nr. 19, (duomenys neskelbtini) mieste, įžeidžiamai kibo prie kito asmens ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarimu V. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje ir už šio pažeidimo padarymą jam paskirta administracinė nuobauda – 220 (dviejų šimtų dvidešimties) litų bauda.
Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
V. M. skunde nurodo, kad su skundžiamu nutarimu nesutinka, nes administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Teigia, kad jo neva neteisėti veiksmai vyko privačiose patalpose, t. y. dviejų aukštų privačiame gyvenamajame name, kur nuosavybės teise dalis patalpų priklauso apeliantui, dalis jo mamai, dalis A. ir V. M.. Mano, kad ši vieta tikrai negali būti laikoma viešąja vieta. Teigia, kad necenzūrinių žodžių nevartojo. Tačiau nusikeikti galėjo dėl to, kad jį užpuolė A. ir V. M. šuo. Nurodo, kad A. M. davė melagingus parodymus.
Atsiliepimu į V. M. apeliacinį skundą Telšių AVPK prašo netenkinti V. M. apeliacinio skundo ir Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
V. M. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 174 straipsnį, kuriame nustatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra (ATPK 31 str.), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę yra tai, kad pažeidimą padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.), 2011 m. kovo 3 d. nutarimu V. M. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, paskyrė didesnę nuobaudą nei ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis – 220 litų baudą (44, 45 b. l.).
Nors apeliantas V. M. neigia padaręs inkriminuotą pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, yra tos nuomonės, kad padarytas pažeidimas įrodytas byloje esančia medžiaga ir nėra pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kad V. M. viešoje vietoje įžeidžiamai kibdamas prie kito asmens ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Pažymėtina, kad ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymui yra būtina nustatyti keletą objektyvių požymių, t. y. turi būti nustatyti pažeidėjo elgesio požymiai (necenzūriniai žodžiai ar gestai, įžeidžiamas kibimas ir pan.) bei vieša vieta (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N143-1431/2008, N575-832/2008). Apeliantas V. M. nurodo, kad nagrinėjamo įvykio metu necenzūrinių žodžių nevartojo ir mano, kad vieta, kurioje jis įvykdė pažeidimą negali būti laikoma viešąja vieta.
Teismas pažymi, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įžeidžiamai kibo ir necenzūriniais žodžiais iškeikė A. M., įrodo byloje esantis nukentėjusiojo asmens informacinis pranešimas ir paaiškinimas (3, 7 b. l.), kuriuose nurodyta, kad V. M., įsiveržęs į bendro naudojimo koridorių, be pagrindo skambino į A. M. buto duris, šūkavo, keikėsi, bandė įspirti šuniui, taip pat nukentėjusiojo asmens parodymai teismo posėdyje (30, 31 b. l.), kuriais jis nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes kaip ir minėtame rašytiniame pranešime ir paaiškinime. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis A. M. būtų suinteresuotas melagingai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Iš esmės tokios pačias byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybės, kad V. M. keikėsi ir įžeidžiamai kibo prie nukentėjusiojo, užfiksuotos ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (5 b. l.), taip pat šio pareigūno parodymuose teismo posėdžio metu (32 b. l.). Be to, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo paaiškinime (11 b. l.), duotame iškart po įvykio, nurodė, kad susipyko su A. M. ir susinervinęs galėjo nusikeikti necenzūriniais žodžiais, taip pat bandė įspirti jo šuniui, kuris išbėgo į koridorių palaidas. Todėl V. M. argumentai, kad jis nesikeikė necenzūriniais žodžiais, kad nusikeikti galėjo dėl to, kad jį užpuolė A. ir V. M. šuo, vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, ir atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliaciniame skunde V. M. nurodo, jog dviejų aukštų privatus gyvenamasis namas, kuriame nuosavybės teise dalis patalpų priklauso apeliantui, dalis jo mamai, dalis A. ir V. M., negali būti laikomas vieša vieta. Toks apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N9-352/2004, N62-2800/2010 ir kt.). Šiuo atveju pažeidimas padarytas privataus namo bendro naudojimo koridoriuje, jame turi teisę lankytis kiti asmenys, tad tokia vieta laikoma vieša.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) ir jas įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. V. M. kaltė dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo neabejotinai įrodyta byloje surinkta medžiaga, todėl Telšių rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarimą nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Klavdija Kruminienė