Administracinė byla Nr. eA-2108-821/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09792-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. H. N. A. H. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. H. N. A. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas H. H. N. A. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 23S202144 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, skunde nurodė, kad:
2.1. pareiškėjas pirmąjį prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad kilmės valstybėje jam kyla grėsmė būti nužudytam organizacijos „(duomenys neskelbtini)“, kadangi pareiškėjas palaikė draugiškus ir artimus santykius su garsiu modeliu ir (duomenys neskelbtini) T. F.. Pareiškėjas paskesnį prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad, jam grįžus į kilmės valstybę, „(duomenys neskelbtini)“ kareiviai, patikrinę savo kompiuteryje pareiškėjo vardą ir pavardę, pasakė „tu esi reikalingas“ ir jį pagrobė; kareiviai atvežė pareiškėją į jam nežinomą pastatą, kuriame jis matė, kaip daugybė žmonių buvo skirtingais būdais kankinami, ir kuriame jis pats buvo kankinamas; pareiškėjas buvo paleistas, kai pagrobėjai gavo reikalautą išpirką. Pareiškėjas, bijodamas tolesnio persekiojimo ir kankinimų, išskrido į (duomenys neskelbtini);
2.2. atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS II) perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi;
2.3. iš Sprendimo matyti, kad nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas kilmės valstybėje, savo gyvenamojoje vietovėje patyrė persekiojimą ir smurtą bei grasinimus patirti smurtą ateityje dėl to, kad jis viešai išreiškė savo palaikymą ir pritarimą viešai ir plačiai žinomai visuomeninei veikėjai T. F., kuri buvo (duomenys neskelbtini) ir propagavo (duomenys neskelbtini);
2.4. atsakovas Sprendime nepaneigė aplinkybių, susijusių su pareiškėjo patirtu smurtu: Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas pateikė nuotraukas, padarytas kai jis buvo pagrobtas ir 7 dienas kankintas, kurias organizacija „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė pareiškėjo tėvams per „WhatsApp“ programėlę; atsakovas pripažino, kad, nors šiose nuotraukose nėra matomas asmens veidas, tačiau ant pareiškėjo kairės rankos ir sprando esančios tatuiruotės yra suderinamos su nuotraukose matomomis tatuiruotėmis, todėl nuotraukose užfiksuotas asmuo yra pareiškėjas. Minėtose nuotraukose pareiškėjas matomas išpurvintas, surakintas antrankiais, ant nugaros matomi sumušimo požymiai, vienoje iš nuotraukų nežinomas asmuo su kamufliažinėmis kelnėmis yra padėjęs savo koją ant jo galvos. Be to, byloje yra pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę, kuriuose, be kita ko, pateikta išvada, jog „įtariama, kad prieš 18 mėnesių patyrė kankinimus (duomenys neskelbtini)“;
2.5. atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir todėl nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias pareiškėją palikti kilmės valstybę ir paskatinusias kreiptis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi žemą patikimumo laipsnį ir yra atmestinas kaip nepatikimas. Sprendime nėra motyvų, pagrindžiančių atsakovo vertinimą, jog pareiškėjas nepatyrė smurto būtent iš organizacijos „(duomenys neskelbtini)“. Be to, nepaneigta ir aplinkybė, jog pareiškėjas buvo pagrobtas ir laikomas nežmoniškomis sąlygomis, net jei ir negalima vienareikšmiškai teigti, kad tuo metu jis buvo kankinamas, žalojant jį fiziškai. Atsakovas atsiradusias abejones ir / ar neaiškumus vertino pareiškėjo nenaudai, nors turėjo daryti priešingai;
2.6. atsakovas iš esmės nedėjo reikiamų pastangų, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir jo kilmės valstybės informacija būtų tinkamai išanalizuotos ir įvertintos galimos grėsmės pareiškėjui aspektu. Atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, neįgyvendindamas pareigos bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju (pareiškėju), todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendime. Be to, keliose Sprendimo vietose yra nurodytos aplinkybės, nesusijusios su pareiškėju (t. y. nurodyti kitų prieglobsčio prašytojų vardai), kas tik patvirtina, jog atsakovas Sprendimą priėmė ne individualios analizės pagrindu;
2.7. atsakovas taip pat netinkamai įvertino pareiškėjo papildomos apsaugos poreikį. Kaip minėta, pareiškėjas savo kilmės valstybėje buvo persekiojamas, kankinamas, jam grėsė būti nužudytam dėl jo deklaruojamo ryšio su (duomenys neskelbtini) išpažįstančiu ir propaguojančiu asmeniu. Šios priežastys turi būti pripažintos pakankamu pagrindu papildomai apsaugai suteikti.
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. sprendimas nesuteikti prieglobsčio pareiškėjui buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų pabėgėlio statusui suteikti, taip pat Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje išvardytų kriterijų papildomai apsaugai suteikti. Toks sprendimas priimtas nustačius, kad, pirma, pareiškėjo pasakojimas yra nepatikimas; antra, pateikti įrodymai nėra pakankami, kad savaime galėtų įrodyti pareiškėjo visiškai pagrįstą baimę, grįžus į kilmės valstybę, tapti persekiojimui prilyginamų veiksmų auka; trečia, beatodairiškas smurtas kilmės valstybėje nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, ir nagrinėjamu atveju nenustatyta individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką;
4.2. pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas kilmės valstybėje patyrė persekiojimą, smurtą ir grasinimus patirti smurtą ateityje dėl to, kad jis viešai išreiškė palaikymą ir pritarimą plačiai žinomai visuomeninei veikėjai T. F.. Šios pareiškėjo 2021 metais nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos Departamento 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendime Nr. 21S26172, kuriame konstatuota, kad pareiškėjo pasakojimas buvo nedetalus, nenuoseklus ir neatitinkantis kilmės valstybės informacijos, todėl vertintinas kaip mažai tikėtinas;
4.3. atsakovas, tirdamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl patirto smurto, pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir dokumentus įvertino pareiškėjo pasakojimo kontekste. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjo pasakojimo nepatikimumą, nenustatyta tikimybė, jog pareiškėjas gali nukentėti ateityje: pareiškėjas pirmajame prašyme suteikti prieglobstį (2021 m. rugpjūčio 24 d.) nė karto neužsiminė apie pagrobimą, kuris, jo teigimu, įvyko 2021 m. birželio mėn., o per apklausą nurodė, jog jis 2021 m. birželio 2 d. gavo iš organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ prisistatyti į jų būstinę, 2021 m. birželio 3 d. jis buvo sužalotas su granata ir iškart po išpuolio išvyko gyventi pas dėdę, kur liko gyventi iki pat išvykimo iš kilmės valstybės dienos; pareiškėjas per apklausas mėtėsi tarp skirtingų pagrobėjų motyvų, be to, tik per vėlesnes apklausas pareiškėjas pradėjo teigti, kad jis ne kartą buvo pagrobtas ir iš jo tėvų buvo reikalaujama pinigų, t. y. kad pareiškėjas bijo pakartotinio pagrobimo dėl išpirkos. Pareiškėjas pateikė 6 skirtingus medicininius įrodymus, kurie, jo nuomone, pagrindžia faktą, kad jis buvo kankinamas, tačiau jo pateiktuose dokumentuose esantys nesutapimai kelia abejonių dėl šių dokumentų įrodomosios galios, pavyzdžiui, neatitinka laikotarpis, kai, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kankinimus, taip pat juose pateikiamos išvados yra tikimybinės (vartojami tokie žodžiai kaip „tikriausiai“) ir nėra nurodyta informacija, kurios pagrindu padarytos atitinkamos prielaidos;
4.4. skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovas nedėjo reikiamų pastangų, siekdamas tinkamai išanalizuoti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir jo kilmės valstybės informaciją bei jas įvertinti galimos grėsmės pareiškėjui aspektu. Sprendime yra pateikta ne tik pareiškėjo nurodyta informacija, bet ir viešai prieinama informacija, išsamūs ir motyvuoti argumentai. Atsakovas tinkamai atliko pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimą ir pagrįsta nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatyme nustatytų pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo sąlygų;
4.5. Sprendimo 4, 15 ir 16 lapuose yra per klaidą nurodyti asmenys, nesusiję su nagrinėjama byla, tačiau iš konteksto yra aišku, kad aplinkybės ir duomenys, nagrinėjami tose dalyse, yra susiję su pareiškėju. Techninė klaida nesuponuoja Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
II.
5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 20 d. sprendime atmetė pareiškėjo H. H. N. A. H. skundą.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. pareiškėjas 2021 m. liepos 16 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Departamentas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 21S26172 nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (šis sprendimas (dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo) paliktas galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1573-629/2022). Pareiškėjas 2022 m. gegužės 5 d. pateikė prašymą dėl savanoriško grįžimo į kilmės valstybę. Departamentas 2022 m. gegužės 27 d. priėmė sprendimą Nr. 22S74234 grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2022 m. gegužės 31 d. išvyko iš Lietuvos. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 20 d. Lietuvai grąžintas iš Austrijos Respublikos;
6.2. pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 26 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jo šalyje nesaugu, jį pagrobė. „(duomenys neskelbtini)“ yra ta pati grupė, kuri (duomenys neskelbtini), ta pati grupė pagrobė ir jį. Kai pareiškėjas grįžo pirmą kartą į kilmės šalį ((duomenys neskelbtini)), jis norėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), bet pakeliui ta grupė pagrobė jį. Tam, kad pareiškėjas atgautų laisvę, reikėjo sumokėti 10 000 dolerių. Pareiškėjas 7 dienas buvo įkalintas ir matė 21 būdą kaip kankinti žmonės. Pareiškėjas buvo šaldytuve ir jam darė „(duomenys neskelbtini)“, pylė šaltą vandenį. Po to jis susirgo pūslės uždegimu, jį operavo (duomenys neskelbtini);
6.3. pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 2 d. apklausoje nurodė, kad jis dėl ant rankos ištatuiruotos populiarios (duomenys neskelbtini) T. mirties datos yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) veikiančios milicijos „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. birželio 3 d. apie 22.00 val. jis buvo sužalotas su „molotovo granata“; jo nuomone, tai padarė „(duomenys neskelbtini)“ grupuotė. Išvykimo iš kilmės valstybės priežastis yra grėsmė, kad, grįžus, jį nužudys organizacija „(duomenys neskelbtini)“, kadangi pareiškėjas palaikė draugiškus ir artimus santykius su garsiu modeliu ir (duomenys neskelbtini) – T. F.;
6.4. pareiškėjas 2023 m. spalio 6 d. apklausoje nurodė, kad, kai pirmą kartą atvyko į Lietuvą, jis buvau paguldytas į psichiatrinę ligoninę Vilniuje. Paskui buvo išsiųstas vėl į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kai atvyko, jis buvo pasodintas savaitei laiko į kalėjimą. Paskui išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, gavo pasą ir iš ten išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi nuotraukas, kurias pateikė per apklausą policijoje. Nuotraukose matyti, kad jis buvo kankintas. Asmenys, kurie kankino, prašė pinigų iš jo tėvų. Tėvai sumokėjo pinigus, ir tada pareiškėją paleido iš kalėjimo. Kai pareiškėjas buvo grąžintas į (duomenys neskelbtini), jis atvyko į (duomenys neskelbtini) oro uostą, iš kurio vėliau vyko į gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Tikriausiai netoli (duomenys neskelbtini) miesto (tikslios vietos neatsiminė) pareiškėją sustabdė „(duomenys neskelbtini)“ kareiviai ir jį pagrobė. Pareiškėjas buvo nuvežtas į didelę salę, kurioje buvo kankinami ir žudomi pagrobti žmonės. Jis buvo pakištas į kamerą, duodavo jam sultis su „Viagra“ atsigerti visą laiką. Jo varpa visą laiką stovėdavo, ant jo pildavo šaltą vandenį. Po šio įvykio pareiškėjas važiavo į (duomenys neskelbtini), kad atliktų ten 2 operacijas, kad sutvarkyti tą reikalą. Buvo nufilmuotas per tą kankinimo procedūrą, ir tą nuotrauką gavo jo tėvai, ir iš jų prašė 10 000 dolerių. Tėvai sumokėjo ir jis buvo išleistas. Pareiškėjas patyrė stresą, jo psichinė būklė nestabili, kadangi jis šalia savęs matė, kaip žudo, kankina žmones. Miegodavo su lavonais, teko miegoti su kūnu be galvos, be kojos, puse kūno. Pareiškėjas 7 dienas praleido kalėjime, 7 dienas – (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjas skrido iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) oro uostą ir su mašina važiavo į (duomenys neskelbtini). Mieste (duomenys neskelbtini) sustabdė juos grupuotė ir prašė pasitikrinti jo istoriją. Patikrino vardą kompiuteryje ir sakė – „tu esi reikalingas“. Tada pareiškėją pasodino į mašiną ir išvežė į tą salę, kur papasakojo prieš tai. Asmenys buvo apsirengę juodai, kariuomenės pižama su simboliais „(duomenys neskelbtini)“. Viso sulaikymo metu jis nebendravo su pagrobėjais, o jie tarpusavyje mažai kalbėdavo, dažniausiai keikdavo sulaikytuosius. Pagrobėjai padarė nuotraukas su juo ir per „WhatsApp“ nusiuntė jo tėvams, reikalaudami išpirkos už jo laisvę. Tėvai sutiko su reikalavimu ir sumokėjo 10 000 dolerių. Po pinigų perdavimo, jis buvo nurengtas nuogai, pasodintas į mašiną, nuvežtas į nežinomą lokaciją (duomenys neskelbtini) mieste esančiame „(duomenys neskelbtini)“ rajone ir ten paleistas. Po paleidimo jis buvo priimtas nežinomos moters į jos namus, jį aprengė, pamaitino bei iškvietė jo tėvus, kurie atvažiavo jo pasiimti. Po šio įvykio, pareiškėjas ieškojo paso, su kuriuo galėtų išvykti, o po 7 dienų, gavęs pasą, išskrido į (duomenys neskelbtini);
6.5. Departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu
Nr. 23S202144 nusprendė: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti 3 metus nuo išsiuntimo ir įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo.
7. Teismas apžvelgė ginčui aktualias 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija), Įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) ir kitų teisės aktų nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 2021 metais nurodytos aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) veikusiu modeliu T. F. ir „(duomenys neskelbtini)“ persekiojimu, jau buvo išnagrinėtos: Departamento 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendime Nr. 21S26172 konstatuota, kad pareiškėjo pasakojimas buvo nedetalus, nenuoseklus ir neatitinkantis kilmės valstybės informacijos; šis Departamento sprendimas (dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo) paliktas galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1573-629/2022.
8. Teismas, atsakydamas į skundo argumentus, jog Departamentas nepaneigė aplinkybių, susijusių su pareiškėjo patirtu smurtu, nurodė, kad, kaip matyti iš Sprendimo turinio, Departamentas šias pareiškėjo pasakojimo aplinkybes (pateiktas nuotraukas ir dokumentus) vertino kaip prieštaringą, tikrovės neatitinkančią informaciją. Nustatyta, kad pareiškėjas pirmą kartą iš savo kilmės valstybės išvyko 2021 m. liepos 13 d. ir prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė 2021 m. rugpjūčio 24 d. Pirmosios prieglobsčio prašymo procedūros metu pareiškėjas nurodė, kad, grįžus į (duomenys neskelbtini), jį nužudys organizacija „(duomenys neskelbtini)“, kadangi pareiškėjas palaikė draugiškus ir artimus santykius su garsiu modeliu ir (duomenys neskelbtini) T. F., ir jis nė karto neužsiminė apie tai, kad jį kažkas buvo pagrobę; pareiškėjas teigė, kad jis 2021 m. birželio 3 d. buvo sužalotas su granata ir iškart po išpuolio išvyko gyventi pas dėdę, kur liko gyventi iki pat išvykimo iš (duomenys neskelbtini) dienos. Iš 2023 m. rugsėjo 26 d. apklausos transkripcijos nustatyta, kad Departamento pareigūnui pasiteiravus, dėl kokių priežasčių pareiškėjas mano, kad jį ateityje pakartotinai persekios „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas nesuprato klausimo, o dar kartą jį paaiškinus, teigė, kad taip mano, nes tai yra ne pirmas kartas, kai „(duomenys neskelbtini)“ jį sulaiko ir prašo išpirkos; pareiškėjas nurodė, kad pirmą kartą jis buvo sulaikytas 2021 m. birželio mėn., jo tėvai taip pat pagrobėjams sumokėjo pinigus; apklausos pradžioje pareiškėjas teigė, kad jį sulaikė dėl to, jog jis buvo išvykęs iš (duomenys neskelbtini) (apklausoje apie šią priežastį užsiminė tik vieną kartą), vėliau pasakojo, kad tai yra ne pirmas kartas, kai jis yra pagrobiamas ir iš jo tėvų yra reikalaujama pinigų už jo paleidimą į laisvę, o dar vėliau teigė, kad patikros punkte jis buvo sulaikytas, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazėje jis buvo kažkokiu būdu pažymėtas kaip (duomenys neskelbtini) kritikas. Teismo vertinimu, pareiškėjas Departamento vykdytoje apklausoje nurodydavo skirtingus laikotarpius, skirtingą įvykių chronologiją, skirtingus tariamų persekiotojų motyvus, tikslus bei veiksmus, negalėjo pateikti aiškų priežastinį ryšį turinčio pasakojimo apie pagrobimą. Taigi, pareiškėjo pasakojimas apie aplinkybes, paskatinusias jį bėgti iš kilmės valstybės, yra nenuoseklus, o jame aptinkami prieštaravimai turi esminę įtaką pasakojimo nepatikimumui konstatuoti. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo pasakojimo ir pateiktų įrodymų nepatikimumą, nenustatyta tikimybė pareiškėjui nukentėti ateityje.
9. Teismas akcentavo, kad Departamentas vertino ir pareiškėjo pateiktus 6 skirtingus medicininius dokumentinius įrodymus, kurie, pareiškėjo teigimu, pagrindžia faktą, kad jis buvo kankintas. Sprendime nurodyta, jog minėtuose dokumentuose užfiksuoti atlikti klinikiniai tyrimai nenurodo objektyvių priežasčių, kurios suteiktų pagrindą teigti, kad pareiškėjo fizinė būklė yra neįprasta, išskyrus jaučiamą „subjektyvų dilgčiojimą“, todėl tai ne tik neleidžia padaryti pagrįstos išvados, kad pareiškėjo patirtas skausmas yra sukeltas kažkada praeityje vykusio kankinimo, bet ir priežastiniu ryšiu susieti tokių medicininių išvadų teiginius su pareiškėjo pateiktomis pasakojimo aplinkybėmis, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ vykdytais kankinimais. Be viso to, medicininiuose dokumentuose nurodytas laikotarpis tiesiogiai prieštarauja pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms apie 2022 m. birželio mėn. pradžioje patirtą persekiojimą.
10. Teismas, įvertinęs pateiktus medicininius dokumentus, pažymėjo, kad medicininės analizės buvo vykdomos nuo 2023 m. kovo mėn. iki 2023 gegužės mėn., o, pareiškėjo teigimu, jis buvo kankinamas 2022 m. birželio 1–8 d. Dokumentuose nurodoma, kad pareiškėjui skausmas prasidėjo dar gyvenant Lietuvoje, 8 mėnesiai iki jo tariamo kankinimo (duomenys neskelbtini). Toks nesutapimas kelia abejonių dėl pareiškėjo deklaruojamos medicininių išrašų įrodomosios galios, grindžiant jo teiginį apie patirtus kankinimus, bei tiesiogiai prieštarauja jo nurodytoms aplinkybėms apie laikotarpį, kada buvo patirti kankinimai. 2023 m. gegužės 22 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės anestezijos konsultacijos dokumente teigiama, kad pareiškėjas „tikriausiai po kankinimų“. Svarbu atsižvelgti į tai, kad pateikiama tikimybinė išvada „tikriausiai“, kurios neaiškus nei įrodinėjimo standartas, nei pagrįstumas, kadangi toliau dokumente nėra nurodoma informacija, kurios pagrindu buvo padaryta tokia prielaida. Apibendrinant, tokia išvada ne tik neleidžia padaryti pagrįstos išvados, kad pareiškėjo patirtas skausmas yra sukeltas kažkada praeityje vykusio kankinimo, bet ir priežastiniu ryšiu susieti tokių medicininių išvadų teiginius su jo pateiktomis pasakojimo aplinkybėmis, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ vykdytais kankinimais. Medicininiuose dokumentuose nurodytas laikotarpis tiesiogiai prieštarauja pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms apie 2022 m. birželio mėn. pradžioje patirtą persekiojimą.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas Departamentui pateikė nuotraukas, kuriose buvo užfiksuotas pareiškėjo kankinimas ir kurios buvo išsiųstos jo tėvams per „WhatsApp“ programėlę, siekiant gauti išpirką. Departamentas Sprendime nurodė, kad nors nuotraukose nėra matomas veidas, tačiau po apklausos pareiškėjas atsiuntė savo ant kairės rankos ir sprando esančių tatuiruočių nuotraukas, o šiose nuotraukose matomos tatuiruotės yra suderinamos su nuotraukose matomomis tatuiruotėmis. Departamentas, atlikęs tyrimą nustatė, kad pareiškėjo pateikti paaiškinimai yra mažai tikėtini, todėl darė išvadą, kad pateiktos nuotraukos nėra laikytinos pakankamu įrodymu, savaime pagrindžiančiu pareiškėjui ateityje galinčios kilti grėsmės realumą. Teismas sutiko su šia Departamento išvada ir pažymėjo, kad pateiktos nuotraukos negali būti laikomos patikimu įrodymu, kadangi kyla abejonių dėl jų autentiškumo, kurio negalima nustatyti (iš nuotraukų neaišku, kur ir kada pareiškėjas buvo sužalotas).
12. Teismo vertinimu, iš bylos medžiagos, pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jo paaiškinimai apie įvykius neatitinka kilmės valstybės informacijos. Pareiškėjas teigė, jog jis bijo grįžti į (duomenys neskelbtini), kadangi jį pagrobs „(duomenys neskelbtini)“, jį sulaikę asmenys mūvėjo juodus drabužius su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjo įsitikinimu, šie asmenys buvo „(duomenys neskelbtini)“ nariai. Departamentas, surinkęs kilmės valstybės informaciją, nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Įvertinus surinktą kilmės valstybės informaciją, pareiškėjo teiginys, kad jį pagrobė „(duomenys neskelbtini)“, nėra laikomas tikėtinu, kadangi iš jo pateikto pagrobėjų apibūdinimo nėra pagrindo daryti išvados, kad pagrobėjai buvo „(duomenys neskelbtini)“ nariai.
13. Teismas konstatavo, jog, pareiškėjo paaiškinimus apie įvykius kilmės valstybėje vertinant kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija matyti, kad jie neatitinka tikrovės, negali būti laikytini patikimu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą. Nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo paaiškinimai neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės neįrodo pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje pareiškėjui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, o tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, ištyręs pareiškėjo nurodytus argumentus, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo pateikti paaiškinimai nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo, o pareiškėjo nurodyta įvykių chronologija neatitinka kilmės valstybės informacijos, nes jo paaiškinimai, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, yra abstraktūs, nedetalūs, bendro pobūdžio, nėra tikėtini. Pareiškėjo paaiškinimai kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, atsižvelgus į jo paaiškinimus, nelaikytini patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų faktų tikrumą.
14. Teismas pabrėžė, kad Konvencija ir Įstatymas nustato apsaugos režimą asmeniui, kuriam gresia persekiojimas dėl jo individualių savybių, kurių jis negali pakeisti arba negali būti verčiamas atsisakyti. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai, jų visuma nepagrindžia išvados, jog tarp tariamai gresiančio persekiojimo ir Konvencijos saugomų asmens individualių savybių gali būti priežastinis ryšys ar bent jau koreliacija, o tai savaime sąlygoja atsisakymą suteikti pabėgėlio statusą. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį šioje valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimą, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį.
15. Teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus (raštus – tėvų atsisakymą nuo pareiškėjo), nurodė, kad pateikti raštai turi žemą įrodomąją galią, kadangi jie nėra oficialūs dokumentai, neaišku, kas juos surašė ir pasirašė. Pateiktas raštas pasirašytas 2024 m. vasario mėn., o Sprendimas priimtas 2023 m. lapkričio mėn. Taip pat neaišku, dėl kokių priežasčių tėvai atsisako pareiškėjo.
16. Teismas pažymėjo, kad abejonės vertinamos pareiškėjo naudai, kai jų negalima patvirtinti ar paneigti kita tyrimo metu surinkta informacija. Šiuo atveju Sprendime atliktas išsamus ne tik pareiškėjo pateiktos informacijos, bet ir viešai prieinamos informacijos vertinimas bei pateikti išsamūs ir motyvuoti argumentai, t. y. pareiškėjo amžius, jo gyvenimas (duomenys neskelbtini). Grėsmė neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.
17. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, priėjo prie išvados, kad bylos aplinkybės (jų visuma) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas grįžimo į kilmės valstybę atveju patirs persekiojimą dėl jo nurodytų motyvų. Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus ir bylos medžiagą, pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta.
18. Teismas konstatavo, kad atsakovas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti jo pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad dėl pareiškėjo bus imtasi persekiojimo veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra nulemta tik jo subjektyvaus situacijos vertinimo bei prielaidų. Atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje jam negresia kankinimai ar mirtis, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų. Be to, pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, nenuoseklus, nedetalus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių individualaus pobūdžio aplinkybių, pagrindžiančių jo persekiojimo tikimybę (duomenys neskelbtini), kas yra būtina sąlyga norint gauti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį šalyje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pareiškėjui reikia suteikti tarptautinę apsaugą. Teismas pareiškėjo deklaruojamą baimę grįžti vertino kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikė jos visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai Sprendimu pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso. Pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustačius, konstatuotina, kad pareiškėjas ir neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo
87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio
1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
19. Teismas, nagrinėdamas skundo argumentus dėl atsakovo atlikto tyrimo trūkumų, nustatė, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neatliko tyrimo tinkamai,
t. y. neatsižvelgė į Aprašo nuostatas. Teismas šiame kontekste akcentavo teismų praktiką, kurioje pažymėta, jog tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, bet tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad Departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.
20. Teismas pažymėjo, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog jame nurodyti kiti asmenys buvo paminėti dėl žmogiškosios klaidos, jie nesusiję su nagrinėjama byla, tačiau iš konteksto yra aišku, kad aplinkybės ir duomenys, kurie nagrinėjami tose Sprendimo dalyse, yra susiję su pareiškėju. Techninė klaida negali būti Sprendimo panaikinimo pagrindu.
21. Teismas, vertindamas Sprendimo dalį, kurioje nutarta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, nurodė, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, todėl tikėtina, kad, atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Taigi, aptariama Sprendimo dalis yra pagrįsta ir atitinkanti Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
22. Teismas, spręsdamas dėl Sprendimo dalies, kurioje nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, nusprendė, kad, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi ir Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pareiškėjui pagrįstai nustatytas 3 metų draudimo atvykti terminas, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintomis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėmis ir 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, atsakovas pagrįstai nusprendė įvesti SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo dienos.
23. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Nustačius, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
III.
24. Pareiškėjas H. H. N. A. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo, kad:
25.1. pareiškėjas, teikdamas pirmąjį prašymą suteikti prieglobstį, neminėjo pagrobimų dėl išpirkos fakto, nes šio fakto nelaikė esminiu prašymo motyvu, t. y. pareiškėjo išvykimą iš kilmės valstybės pirmą kartą lėmė ne išpirkos prašymas, o jo sužeidimas / pasikėsinimas su granata. Vėlesnįjį prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas grindė pagrobimu, nes tai buvo nauja aplinkybė, įvykusi po jo grįžimo į kilmės valstybę. Teismas ir atsakovas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes;
25.2. atsakovas Sprendime nurodė subjektyvias prielaidas dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų nepatikimumo, tačiau atsakovas per apklausas neuždavė su tuo susijusių patikslinančių klausimų, kaip tai numatyta Aprašo 89 punkte, o apklausą atlikęs valstybės tarnautojas nurodė, jog jis nebuvo susipažinęs su pareiškėjo pateiktais medicininiais dokumentais. Be to, pareiškėjas nuosekliai teigė, jog jis į sveikatos priežiūros įstaigas ėjo kartu su drauge A. G., kuri vertėjavo, o tam tikri netikslumai galėjo atsirasti dėl vertimo klaidų. Medicininiuose dokumentuose užfiksuoti pareiškėjo sveikatos sutrikimai (įskaitant informaciją apie pareiškėjo gydymą psichiatrijos ligoninėse, kuria disponuoja atsakovas) patvirtina jo pasakojimą apie patirtus kankinimus. Atsakovas turėjo pareigą įvertinti pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus pareiškėjo pasakojimo ir surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, bet jis tinkamai neįvykdė šios pareigos;
25.3. pareiškėjas buvo nurodęs, kad jį sulaikę asmenys vilkėjo juodus drabužius be jokių identifikacinių ženklų, išskyrus užrašą „(duomenys neskelbtini)“ ant uniformų, taip pat ant kaklo turėjo tatuiruotes „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo įsitikinimu, šie asmenys buvo „(duomenys neskelbtini)“ nariai. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktas nuotraukas ir atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją, pareiškėjo pasakojimas apie pagrobimą turėjo būti vertinamas pareiškėjo naudai, t. y. buvo rasta informacijos apie grupuotės „(duomenys neskelbtini)“ tatuiruotes, nariai organizuoja (duomenys neskelbtini) minėjimo šventes, nes S. Z. yra svarbi asmenybė, o nuotraukoje, kurioje užfiksuotas pareiškėjo sužalojimas, užfiksuotas asmuo, dėvintis kamufliažines kelnes. Be to, teismui buvo pateikti nauji įrodymai – tėvų (klano) atsisakymas nuo pareiškėjo ir grasinimo nuotrauka, kuriuose aiškiai nurodomi pareiškėjo identifikaciniai duomenys ir grasinimas nužudyti iš „(duomenys neskelbtini)“ grupuotės, tačiau teismas netinkamai įvertino šiuos naujus įrodymus. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo persekiojimą vykdo valstybė („(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini) dalis, o (duomenys neskelbtini) formaliai ir teisiškai priklauso valstybės saugumo aparatui), jis jau patyrė sunkaus masto fizinį smurtą, tikėtina, dėl jo turimų politinių įsitikinimų, todėl laikytina, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.
26. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas papildomai teigia, kad pareiškėjo pasakojimas apie pagrobėjų motyvaciją buvo nenuoseklus, o pareiškėjo teiginiai, jog jis buvo sulaikytas dėl reiškiamos priešiškos nuomonės prieš (duomenys neskelbtini), yra pagrįsti tik subjektyvia pareiškėjo nuomone (pats pareiškėjas nurodė, jog pagrobėjai su juo nebendravo, tik kankino ir įžeidinėjo). Be to, atsakovas tvirtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde selektyviai pateikia Sprendimo motyvus ir iškreipia jame nurodytą kilmės valstybės informaciją, pavyzdžiui, nors Sprendime yra nustatyta, kad egzistuoja baikerių organizacija
„(duomenys neskelbtini)“, kurią vienija (duomenys neskelbtini) piliečiai, palaikantys (duomenys neskelbtini), ir kuri, remiantis gandais, palaiko ryšius su organizacija „(duomenys neskelbtini)“, tačiau minėta baikerių organizacija veikia išskirtinai tik (duomenys neskelbtini) ir nebuvo nustatyta jos narių tendencija ant kaklo išsitatuiruoti „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas dėl pareiškėjo pateikto naujo įrodymo – tėvų atsisakymo nuo pareiškėjo – pritaria teismo vertinimui, kad šis raštas turi žemą įrodomąją galią, o dėl kito naujo įrodymo, kuriame matyti raudonas užrašas ant raudonos medžiagos, nurodo, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti, kas, dėl kokių priežasčių ir kada paliko šį užrašą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 23S202144 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
29. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ
146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi panaikino Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimą ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, priėjęs prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo ginčui objektyviai ir teisingai išspręsti reikalingų įrodymų, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir jų visapusiškai neištyrė. Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, nustatė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartyje nustatyti trūkumai buvo pašalinti, nes, be kita ko, teismui buvo pateiktos pareiškėjo apklausų Departamente transkripcijos bei pareiškėjo 2021 m. liepos 16 d. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo medžiaga.
31. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).
32. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
33. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo
16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir
87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
34. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
35. Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (Įstatymo 83 str. 2 d.). Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (Įstatymo 83 str. 5 d.).
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pakankamai išsamiai išnagrinėjo ir atsakė į esminius pareiškėjo argumentus dėl netinkamo jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėjimo. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pakartojo Sprendime išdėstytus argumentus, su kuriais sutiko, savaime nėra pagrindas pripažinti, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas ar netinkamai motyvuotas arba kad teismas tik formaliai, paviršutiniškai patikrino ginčijamo administracinio sprendimo atitiktį teisės aktų reikalavimams. Ta aplinkybė, kad Sprendime yra minimi kitų asmenų vardai, nagrinėjamo ginčo kontekste yra vertintina kaip techninė klaida, nesudaranti pagrindo naikinti ar keisti Sprendimą, nes, nepaisant to, jog Sprendime kai kur nurodyti ne pareiškėjo vardas ir pavardė, nurodytos aplinkybės yra susijusios su pareiškėju. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo apklausų duomenis, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pasakojimai buvo abstraktūs, nedetalūs, nenuoseklūs, detalės pasakojimų eigoje keitėsi, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog nebuvo pagrindo šiuos pasakojimus laikyti nepatikimais, atmestini. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas jame pateikė išsamią ir aktualią kilmės valstybės informaciją, kurią po to susiejo su individualiais pareiškėjo išsakytais teiginiais.
37. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nustatytos aplinkybės neįrodo pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje pareiškėjui grėstų persekiojimas dėl bent vienos iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodytų priežasčių (rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų). Pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis, jo teigimu, buvo sulaikytas ir kankinamas, buvo nenuoseklios ir prašymo nagrinėjimo eigoje kito: 2023 m. spalio 6 d. apklausoje pareiškėjas iš pradžių nurodė, kad, kai jis buvo grąžintas į (duomenys neskelbtini), jis buvo pasodintas savaitei laiko į kalėjimą (priežastis nepaaiškinta); vėliau pareiškėjas teigė, kad, kai jis važiavo iš (duomenys neskelbtini), jį sulaikė grupuotė ir nuvežė į didelę salę, kurioje žmonės buvo padalijami į dvi kategorijas (turintieji pinigų ir neturintieji pinigų) ir kankinami (priežastis – pareiškėjas buvo išvykęs iš (duomenys neskelbtini)); vėliau pareiškėjas tvirtino, jog, kai jis važiavo iš (duomenys neskelbtini), jį sustabdė, patikrino jo duomenis kompiuteryje, pasakė „tu esi reikalingas“, pasodino į automobilį ir išvežė į minėtą salę (priežastis – „jie viską valdo, jie grupuotė, ir jie gali viską kontroliuoti ir sulaikė mane“; vėliau patikslino, jog niekas nieko pareiškėjui nesakė, už bandymą kalbėti būdavo sumušamas, bet jis pats suprato, kad tai įvyko dėl to, jog jis „eina prieš viršininką tą (duomenys neskelbtini)“, priežastys tokios pačios kaip 2021 metais); vėliau pareiškėjas nurodė, jog jis bijo dėl savo gyvybės, nes taip įvyko ne pirmą kartą, tėvai sumokėjo už jį pinigus ir 2021 m. birželio mėn. (šio sulaikymo priežastys ir aplinkybės nepaaiškintos), o kitą kartą pareiškėją gali ne tik sulaikyti, bet ir nužudyti. Pareiškėjas 2023 m. spalio 6 d. apklausoje abstrakčiai nurodė, jog jis „keiksnoja“ (duomenys neskelbtini) (dėl to, kad pareiškėjas mano, jog jis yra negeras žmogus, (duomenys neskelbtini), be to, jis nužudė pareiškėjo „meilę“, per jį pareiškėjui į ranką pakliuvo bombos dalelė), o apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigia, kad pareiškėjas patyrė fizinį smurtą dėl, tikėtina, jo politinių įsitikinimų. Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, kad jo nurodyti persekiotojai patys neįvardijo priežasčių, dėl kurių pareiškėjas buvo sulaikytas ir kankinamas, bei kad pareiškėjas būdavo paleidžiamas, kai jo tėvai sumokėdavo išpirką, spręstina, jog byloje nėra įrodyta, kad pareiškėjas galėjo patirti persekiojimą dėl priežasčių, suponuojančių tarptautinės apsaugos poreikį.
38. Dėl pareiškėjo nurodyto persekiotojo pažymėtina, jog atsakovas, surinkęs kilmės valstybės informaciją iš įvairių šaltinių (žr., pvz., Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (EUAA) (duomenys neskelbtini) analizę „(duomenys neskelbtini)“, nepriklausomo instituto „Chatham House“ straipsnį „(duomenys neskelbtini)„ ((duomenys neskelbtini)), su atitinkamomis grupuotėmis siejamose paskyrose (įskaitant socialinį tinklą „Instagram“) paskelbtas nuotraukas), Sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas, peržvelgęs itin didelį spektrą nuotraukų internete, nustatė, kad „(duomenys neskelbtini)“ nariai ant savo uniformų turi užrašą „(duomenys neskelbtini)“, visos nuotraukose asmenys yra su įprastai reguliariosioms kariuomenėms būdinga, trijų spalvų kamufliažine uniforma (teisėjų kolegija pažymi, kad tai neatitinka pareiškėjo paaiškinimų, jog jį sulaikę asmenys buvo su juodomis uniformomis, ant kurių buvo užrašas „(duomenys neskelbtini)“; ta aplinkybė, jog vienoje iš nuotraukų, kurias, pareiškėjo teigimu, jį sulaikę asmenys nusiuntė jo tėvams, matyti žmogaus koja su kamufliažinėmis kelnėmis, savaime neįrodo, jog tas asmuo priklausė būtent organizacijai „(duomenys neskelbtini)“). Atsakovas pagal pareiškėjo pasakojimą nustatė tik vieną kontekstualiai sutampantį jo persekiotojo paaiškinimą – organizaciją „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atsakovas Sprendime akcentavo, jog ši organizacija veikia išskirtinai tik (duomenys neskelbtini), be to, patikrinus su šia grupe siejamas nuotraukas internete, nenustatyta, kad grupės nariai turėtų tendenciją išsitatuiruoti „(duomenys neskelbtini)“ ant savo kaklo (teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors 2023 m. spalio 6 d. apklausos transkripcijoje pažymėta, jog, pareiškėjo teigimu, jį sulaikę asmenys turėjo tatuiruotes ne ant kaklo, o rankos viršuje arba ant kaktos, šis neatitikimas nelaikytinas esminiu). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nei Departamentui, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų apie kilmės valstybę, kurie prieštarautų atsakovo nustatytai informacijai ir vertinimui. Taigi, sutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicija, jog byloje esantys duomenys neleidžia, pareiškėjo teigimu, pareiškėją sulaikiusių ir kankinusių asmenų priskirti organizacijai „(duomenys neskelbtini)“.
39. Pareiškėjo pateikti nauji dokumentai – nuotraukos, kuriose, kaip nurodyta pareiškėjo 2024 m. gegužės 2 d. prašyme, matyti 1) baltas medžiagos gabalas, ant kurio raudona spalva užrašyta „H. H. N. A. H. mums reikia tavo kraujo“; ir 2) 2024 m. vasario 24 d. Klano raštas, kuriame nurodoma apie pareiškėjo atskyrimą nuo jo klano (duomenys neskelbtini), nekeičia ankstesnio teisėjų kolegijos vertinimo. Nors pareiškėjas minėtame prašyme nurodė, kad grasinimą ant jo namo paliko organizacija „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo pateikti jokie tokį teiginį pagrindžiantys įrodymai, t. y. nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kas, kada ir dėl kokių priežasčių pakabino šį užrašą. Tas pats pasakytina ir apie, pareiškėjo teigimu, Klano raštą. Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šie nauji įrodymai turi žemą įrodomąją galią.
40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo atliktu jo pateiktų medicininių dokumentų vertinimu, tvirtindamas, jog jam nebuvo sudaryta galimybė paaiškinti šiuose dokumentuose esančius netikslumus, neatitikimus. Tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaaiškina neatitikimų tarp jo pateiktų medicininių dokumentų ir jo pasakojimo, ir tik abstrakčiai tvirtina, jog medicininiuose dokumentuose gali būti klaidų dėl netinkamo vertimo. Be to, teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais pareiškėjo medicininiais dokumentais, nenustatė pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šie dokumentai neabejotinai nepatvirtina, jog pareiškėjas patyrė kankinimą ir patyrė kankinimą būtent jo nurodytu laikotarpiu, pavyzdžiui, 2023 m. gegužės 1 d. ataskaitoje apie priėmimą (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pareiškėjas skundžiasi dėl ilgai (1,5 metų) besitęsiančio skausmo lytinių organų srityje, tačiau pareiškėjas aptariamu metu (2021 m. pab.) buvo Lietuvoje (jis išsiųstas į kilmės valstybę 2022 m. birželio 1 d.), ir, jo teigimu, netrukus po grįžimo į (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas ir kankinamas 7 dienas; 2023 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, jog įtariama, kad pareiškėjas prieš 18 mėn. patyrė kankinimus (duomenys neskelbtini), kurie truko 15 dienų, tačiau šios faktinės aplinkybės taip pat neatitinka pareiškėjo nurodytos įvykių chronologijos, be to, neaišku, ar įtarimai dėl pareiškėjo kankinimo kilo dėl pareiškėjo paaiškinimų, ar dėl kitų objektyvių aplinkybių.
41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tokia atsakovo išvada Sprendime yra pakankamai išsamiai motyvuota, o pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų ir duomenų, kad atsakovo surinkta informacija apie pareiškėjo individualią situaciją ir kilmės valstybę yra nepakankama, nebeaktuali ir / ar klaidinga.
42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas iš esmės neginčija likusios Sprendimo dalies, kurioje nuspręsta išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo bei įvesti į SIS II perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 3 metus. Atsižvelgdama į tai bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo aspektu, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl likusios Sprendimo dalies.
43. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo H. H. N. A. H. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Ernestas Spruogis
Dalia Višinskienė