Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-08-20][nuasmeninta nutartis byloje][A2-5234-803-2015].docx
Bylos nr.: A2-5234-803/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Lietuvos žirgynas" 302795881 Ieškovas
Lietvos Respublikos Žemės ūkio ministerija 188675190 trečiasis asmuo
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 188601279 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Proceso atnaujinimas:
Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas

Civilinė byla Nr

  Civilinė byla Nr. A2-5234-803/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02654-2013-8

                                                        Procesinio sprendimo kategorija 124.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015, pradėtoje pagal ieškovo UAB „Lietuvos žirgynas“ ieškinį atsakovui A. A. K. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Prašymo ir atsiliepimų esmė

 

pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015 ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-03-31 sprendimą bei priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo UAB „Lietuvos žirgynas“ ieškinį atsakovui A. A. K.. Pareiškėjas nurodė, kad priimant teismo 2015-03-31 sprendimą, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, yra padarytos procesinės teisės normų taikymo klaidos (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas), sudarančios absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, kadangi pareiškėjas 2015-03-04 nutraukė su atstovais (advokatais) D. K. Ž. ir A. V. teisinių paslaugų sutartį, ir nors advokatai apie minėtą aplinkybę informavo 2015-03-04 telefonu ir 2015-03-13 pranešimu, užregistruotu Vilniaus apygardos teisme 2015-03-13 11 val. 33 min., civilinę bylą Nr. e2-1763-104/2015 nagrinėjusią teisėją bei prašė bylos nagrinėjimą atidėti, civilinė byla buvo išnagrinėta be pareiškėjo atstovų bei pareiškėjo, jo tinkamai pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį  neinformavus apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Pasak pareiškėjo, priimdamas 2015-03-31 sprendimą teismas taip pat padarė aiškias materialinių teisės normų klaidas, tarp jų taikydamas deliktinės atsakomybės institutą nenustatė deliktinės atsakomybės sąlygų, rėmėsi Vilniaus  miesto apylinkės teismo 2013-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-17262-833/2013, priimta suklastoto dokumento (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013-03-28 akto Nr. 69G 10-1449), neatitinkančio administracinio akto turiniui ir formai keliamų reikalavimų, pagrindu. Pareiškėjo teigimu, neteisėtais pareigūnų veiksmais jam padaryta didelė turtinė ir neturinė žala, kurios teismas neįvertino.   

Ieškovas UAB „Lietuvos žirgynas“ atsiliepime į pareiškėjo prašymą teismo prašo atmesti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašyme nurodytą reikalavimą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013-03-31 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015 bei priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjas proceso atnaujinimo institutą naudoja kaip priemonę vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, be to, pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti apeliacijos institutu ir per proceso įstatyme nustatytą terminą pateikti apeliacinį skundą. Ieškovo teigimu, pareiškėjas neįrodė, kad priimant sprendimą buvo padaryti procesinės teisės normų, tarp jų CPK 234 straipsnio ir 246 straipsnio 2 dalies taikymo pažeidimai, kadangi pareiškėjo atstovai apie 2015-03-13 teismo posėdį žinojo (teismo šaukimas išsiųstas dar 2015-01-21), todėl nutraukiant su pareiškėju 2015-03-04 teisinių paslaugų sutartį, turėjo informuoti pareiškėją. Pasak ieškovo, ir kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti procesinės teisės normų pažeidimo.  Ieškovas nurodo, kad iš pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nėra aišku, kokia teisės normos taikymo klaida buvo padaryta teismui priimant sprendimą, jos įtakos teismo sprendimo neteisėtumui, o prašyme išdėstytos aplinkybės bei argumentai analogiški atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytoms aplinkybėms. Ieškovo teigimu, proceso atnaujinimas nėra apeliacijos institutas, todėl atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra tinkamai suformuluotas.     

Trečiasis asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo prašymą  prašo pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. 

 

II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

 

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas, taikomas konstatavus vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pagal kurį procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pažymėta, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji; klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakę dėl pirmosios instancijos teismo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos vertinimo kriterijų, pagal kuriuos tokia klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

Pareiškėjas, pateikdamas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nurodo, jog buvo pažeistos procesinės teisės normos, tarp jų CPK 234 straipsnis ir 246 straipsnio 2 dalis bei materialinės teisės normos, t. y.  nenustatytos deliktinės atsakomybės sąlygos, remtasi Vilniaus  miesto apylinkės teismo 2013-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-17262-833/2013, kuri priimta suklastoto dokumento pagrindu.

Proceso įstatymas numato, jog civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama apie ją pranešus  byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 234 straipsnis), o tuo atveju, jeigu šalis neatvyksta į teismo posėdį, procesines pasekmes įtvirtina CPK 246 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdus taip pat reglamentuoja proceso įstatymas, numatydamas procesinių dokumentų įteikimą atitinkamai šaliai ar trečiajam asmeniui, o tuo atveju, kai byla vedama per atstovą, procesinių dokumentų įteikimą tik šalies ar trečiojo asmens atstovui (CPK 118 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015 buvo atstovaujamas advokatų A. V. ir D. K. Ž., su jais teisinių paslaugų teikimo sutartis nutraukta nuo 2015-03-04. Minėtos informacinės sistemos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2015-03-13 teismo posėdis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015 paskirtas dar 2015-01-21 nutartimi, teismo šaukimai išsiųsti 2015-01-21 visiems dalyvaujantiems byloje asmenims, tarp jų ir pareiškėjui bei abiems pareiškėjo atstovams, taigi atmetamas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog apie 2015-03-13 teismo posėdį pareiškėjui nebuvo pranešta. CPK 118 straipsnio 2 dalyje numatyta atstovo, gavusio procesinius dokumentus, pareiga nedelsiant apie juos pranešti atstovaujamajam ir sudaryti pastarajam galimybes susipažinti su gautais procesiniais dokumentais, o tuo atveju, jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovui numatyta pareiga informuoti apie teismo išsiųstus procesinius dokumentus iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą. Taigi remiantis išdėstytu teismas vertina, jog tuo atveju, jeigu teismo šaukimas į 2015-03-13 teismo posėdį pareiškėjui ir nebuvo įteiktas (pareiškėjas nurodo, jog ant teismo šaukimo nėra jo parašo), teismo šaukimai buvo įteikti jo atstovams, su kuriais teisinių paslaugų teikimo sutartis tęsėsi iki 2015-03-04, ir kurie turėjo pareigą, nutraukdami su pareiškėju teisinių paslaugų sutartį, jį informuoti apie teismo posėdį. Be  to, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, jog dalyvaujančioms byloje šalims, tarp jų ir atsakovui, proceso įstatymas numato pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga bei pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis), todėl nutraukdamas teisinių paslaugų sutartį su atstovais pareiškėjas turėjo pasidomėti nagrinėjama bylą ir tuo atveju, jeigu neturi reikiamų teisinių žinių, pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie tai, jog nebuvo savo atstovų informuotas apie teismo posėdį (CPK 178,183 straipsniai), todėl teismas vertina, jog pareiškėjo argumentas dėl CPK 234 straipsnio ir 246 straipsnio 2 dalies pažeidimo nepagrįstas ir nėra pagrindas procesui atnaujinti.

Nesudaro pagrindo atnaujinti procesą ir kiti pareiškėjo nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai, tarp jų – neturėjimas galimybės tinkamai ir galutinai suformuluoti reikalavimų bei pareikšti priešieškinio. Vieningos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovas UAB  „Lietuvos žirgynas“ pateikė patikslintą ieškinį (atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį), byloje paskirtas teismo posėdis žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimas tęsėsi nuo 2013 m. lapkričio mėnesio, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko priešieškiniui pateikti. Be to, kaip teisingai atsiliepime į pareiškimą nurodė ieškovas, pareiškėjas, manydamas jog patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę ginti savo galimai pažeistas teises pateikdamas ieškinį.  

Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti ir materialinės teisės normų pažeidimo priimant Vilniaus apygardos teismo 2015-03-31 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015. Kaip jau buvo minėta aukščiau, pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, aiški teisės normos taikymo klaida galėtų būti aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą aiškios materialinės teisės normos taikymo klaidos pagrindu, turi įstatyminę pareigą pagrįsti argumentus ir nurodyti, kokia pirmosios instancijos teismo padaryta esminė klaida nulėmė neva neteisėtą 2015-03-31 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015 (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjas nurodo, jog 2013 m. kovo 28 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos aktas Nr. 69G 10-1449, kuriame konstatuoti arklių laikymo pažeidimai, yra suklastotas dokumentas, nurodo neva suklastotą dokumentą nulėmusias aplinkybes bei jo neatitikimą aministracinio akto turiniui ir formai, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtas aktas yra nuginčytas ar negaliojantis (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi, skundas atsisakytas priimti dėl praleisto termino tokiems skundams paduoti); tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą (CPK 178 straipsnis). Nors pareiškėjas pateiktame pareiškime nurodo aplinkybes, susijusias su arklių iš pareiškėjo paėmimu, tačiau tokios aplinkybės įvertintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-17262-833/2013, palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1047-565/2013 (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-25263-432/2014 procesas atsisakytas atnaujinti), ir teismas dėl jų plačiau nepasisako.     

Teismas, išnagrinėjęs prašymo dėl proceso atnaujinimo, atsiliepimų į prašymą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis nurodo kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas, todėl nenustatęs įrodinėjamo atnaujinimo pagrindo atsisako atnaujinti procesą (CPK 178 straipsnis, 370 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo prašymą, iš jo ieškovo UAB „Lietuvos žirgynas“ naudai priteistinos 240 Eur sumos advokato teisinės pagalbos išlaidos.

 

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 370 straipsniu, teismas

 

n u t a r ė :

 

atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015.

Priteisti iš pareiškėjo A. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Lietuvos žirgynas“, juridinio asmens kodas 302795881, 240 Eur (du šimtai keturiasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

        Teisėja                                                                                    Rūta Petkuvienė

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • e2-1763-104/2015
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 246 str. Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės
  • CPK 234 str. Teismo posėdis
  • 3K-3-360/2014
  • 3K-3-468/2014
  • CPK 366 str. Proceso atnaujinimo pagrindai
  • 3K-3-58/2007
  • 3K-3-121/2011
  • 3K-3-31-916/2015
  • CPK 118 str. Įteikimas atstovui
  • CPK 42 str. Šalių teisės ir pareigos
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas