Civilinė byla Nr. e2A-693-431/2019

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40646-2017-9

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;

 (S)

                                                                                         3.2.4.11; 3.3.1.20      

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. ir I. M. ieškinį atsakovams J. M., A. M. ir T. M. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,   

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai prašė 0,1504 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), padalinti taip: 39/1504 dalis, priklausančias atsakovams po 1/3 dalį, priteisti bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. M. ir I. M. ir priteisti solidariai iš ieškovų atsakovams: J. M. – 440,57 Eur, A. M. – 440,57 Eur, T. M. – 440,57 Eur. 

2.       Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-574-600/2016 pagal ieškovų ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, K. B., UAB „Art Villa“, K. G., R. G., A. G. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškinį tenkino iš dalies ir Sklypą padalino piniginio ekvivalento būdu, ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisdamas iš UAB „Art Villa“ priklausančią 5/1504 žemės Sklypo dalis, iš A. K. B. 5/1504 žemės Sklypo dalis, iš K. G., R. G. ir A. G. 4/1504 žemės Sklypo dalis, o iš ieškovų priteisdamas atsakovams: UAB „Art Villa“ 169,45 Eur piniginės kompensacijos už dalintiną turtą, atsakovei A. K. B. 169,45 Eur piniginės kompensacijos už dalintiną turtą, atsakovams K. G., R. G. ir A. G. po 45,19 Eur piniginės kompensacijos už dalintiną turtą. Atsakovai šioje byloje dalyvavo trečiaisiais asmenimis.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-574-600/2016 buvo nustatyta, jog ieškovams viso priklauso 1 451 kv. m ploto žemės Sklype, tai yra 96,48 proc. Sklypo, o visiems byloje dalyvavusiems atsakovams –  53 kv. m, tai yra 3,52 proc. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) 3 dalies 32 punktą žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Todėl ieškovų pasirinktas ginčo žemės sklypo atidalijimo piniginiu ekvivalentu būdas ginčo atveju yra pateisinamas, ir žemės sklypo dalių paėmimas iš atsakovų neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas.

4.       Teismas netenkino ieškovų reikalavimo dėl 39 kv. m atidalijimo piniginio ekvivalento būdu, nes nustatė, kad į 39/1504 dalis ginčo žemės sklypo Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5481 buvo atkurtos nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisės L. M.. Šio sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisių atkūrimo diena. L. M. turtą pagal (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą lygiomis dalimis paveldėjo sutuoktinis J. M., duktė A. M. ir sūnus T. M.. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-926-340/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nagrinėjamoje byloje ieškovai piniginę kompensaciją apskaičiavo pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę Sklypo rinkos vertę – 176 000,00 Lt (50 973 Eur).

5.       Ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1445/1504 dalys Sklypo, asmeninės nuosavybės teise V. M. – 5/376 dalys, tai yra ieškovams nuosavybės teise priklauso 97,41 proc. žemės sklypo, o atsakovams tik 39/1504 dalys, tai sudaro tik 2,59 proc. Sklypo. Iki šiol šios žemės Sklypo dalys nėra registruotos atsakovų vardu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. birželio 27 d. (rašte nurodyta 2013 m. birželio 27 d.) raštu Nr. A63-659 (59137) (3.2.1-EM4) pranešė, kad vadovaujantis Įsakymo 3 dalies 32 punktu, žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą, todėl organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suformuojant atskirus žemės sklypus, nėra pagrindo.

6.       Atsakovas T. M. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog Sklypas yra registruotas Lietuvos Respublikos vardu ir atsakovui niekada nepriklausė bei nebuvo jam perduotas. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsisako jį perduoti. Todėl atsakovas ruošia dokumentus Nacionalinę žemės tarnybą paduoti į teismą. Ieškovai Sklypo dalį įsigijo neteisėtai, nes neturėjo bendrasavininkių sutikimo jį pirkti. Kol nėra žemės sklypo dalies savininkas, tol negalima atsakovo traukti į bylą ir spręsti atidalinimo klausimo. Nacionalinė žemės tarnyba iki šiol neteisėtai neatkuria jam nuosavybės teisių, neatiduoda dokumento, todėl atsakovas negali įregistruoti nuosavybės ir teikti argumentų šioje byloje. Mano, kad visas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Sklypą procesas vyko neskaidriai ir neteisėtai. Atsakovas norėtų pats turėti žemės Sklypą. Ieškovų siūloma kaina už Sklypo dalį yra per maža.

7.       Trečiasis asmuo, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), prašė: pašalinti NŽT iš nagrinėjamos bylos. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5481 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei L. M.“ L. M. nuspręsta atkurti nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko valdytos žemės plotą, suteikiant natūra ir 0,0039 ha ploto žemės sklypo dalį. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 283 yra saugoma (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą patvirtinta kopija, pagal kurią L. M., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą paveldi lygiomis dalimis palikėjos sutuoktinis J. M., dukra A. M. bei sūnus T. M.. Atsakovai neįregistravo nuosavybės teisių į jiems tenkančias žemės Sklypo dalis, todėl Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad vienu iš žemės sklypo bendraturčių yra Lietuvos Respublika, valdanti 39/1504 žemės sklypo dalis. Tačiau pagal įstatymų nuostatas šios žemės Sklypo dalies savininke yra ne Lietuvos Respublika, bet pretendentės įpėdiniai – atsakovai. Todėl Sklypo padalinimas neturės jokios įtakos valstybinės žemės patikėtinės NŽT teisėms ir pareigoms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir žemės Sklypą padalino taip: 39/1504 dalis, VĮ Registrų centre registruotas Lietuvos Respublikos vardu, kurios atkurtos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5481 L. M., mirusiai (duomenys neskelbtini), po L. M. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. RN-5194) turtą paveldėtą J. M., A. M., T. M., lygiomis dalimis po 1/3 dalį, priteisė bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovams V. M. ir I. M.. Priteisė solidariai iš V. M. ir I. M. J. M. 440,57 Eur, A. M. 440,57 Eur, T. M. 440, 57 Eur. Priteisė ieškovams iš atsakovų J. M., A. M., T. M. po 316,67 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas nustatė, jog ieškovai dėl žemės Sklypo atidalijimo piniginiu ekvivalentu kreipiasi antrą kartą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-574-600/2016 nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir žemės Sklypą padalinti piniginio ekvivalento būdu ir ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisė kitų buvusių savininkų dalis. Išskyrus dalį, kuri buvo registruota Lietuvos Respublikos vardu, kadangi bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad į šią dalį yra atkurtos nuosavybės teisės L. M., kurios turtą paveldėjo atsakovai. Po šio sprendimo ieškovams priklauso 1445/1504 bendrai ir 5/376 vien tik ieškovui V. M., iš viso 97,41 proc. žemės sklypo. Likusi 39/1504 dalis, tai yra 39 kv. m, priklauso atsakovams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. sprendime konstatavo, kad remiantis sisteminiu CK 4.49 ir 1.75 straipsnių aiškinimu, šalių teisės ir pareigos atsiranda ne nuo teisinio sandorio registravimo, o nuo jo sudarymo, todėl atsakovai laikytini žemės sklypo dalies savininkais. Atsakovai minėtoje byloje buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis ir todėl teismo sprendimas jiems turi res judicata galią, todėl šioje byloje ši aplinkybė iš naujo neįrodinėtina (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Todėl laikytina, kad atsakovas yra tinkamas ir gali naudotis teise teikti argumentus ir įrodymus dėl reiškiamo jam reikalavimo.

10.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris gali būti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalyti natūra. Laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009).

11.       Įsakymo 3 dalies 32 punkte nurodyta, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Prie šios bylos prijungtoje byloje Nr. 2-574-600/1016 yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas, kuriuo ieškovai buvo informuoti, kad atidalijus jiems priklausančią 1451 kv.m. ploto dalį, liktų 53 kv. m. žemės sklypas, priklausantis kitiems bendrasavininkiams, kuris nebūtų racionalaus dydžio ir ribų bei negalėtų funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas. Taigi pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išvadą netgi 53 kv. m. sklypas negalėtų funkcionuoti kaip atskiras, tuo tarpu atsakovų dalis sklype proporcingai atitinka 39 kv. m. Teismas padarė išvadą, kad realiai atidalyti atsakovams tenkančią Sklypo dalį nėra galimybių. Kadangi nėra realios galimybės suformuoti sklypą, atsakovai realiai Sklypo nevaldo ir nesinaudoja juo, teismas nustatė, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu nebūtų esminis savininko teisių pažeidimas.

12.       Atsakovas T. M. neteikia konkrečių siūlymų, kaip būtų galima atidalyti atsakovų dalį. Atsakovas nuo 2007 m., kai jo motinai buvo atkurtos nuosavybės teisės, kaip rūpestingas savininkas, galėjo susitvarkyti nuosavybės registraciją ir pateikti konkrečius siūlymus dėl Sklypo atidalijimo natūra. Todėl teismas reikalavimą atidalyti piniginiu ekvivalentu pripažino pagrįstu. Ieškovai prašė priteisti atsakovams piniginį ekvivalentą, apskaičiuotą pagal Sklypo vidutinę rinkos vertę, nurodytą registre – 50 973,00 Eur. Tokia verte piniginis ekvivalentas buvo priteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. Nr. 2-574-600/2016. Nėra objektyvių aplinkybių netaikyti šios vertės, todėl teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose nurodyta, kad ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė yra 50.973 Eur. Atsakovas nesutinka su viso nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesu. Šie argumentai nėra tiesiogiai susiję su keliamu reikalavimu – atidalinti žemės sklypą piniginio ekvivalento būdu, todėl teismas juos atmetė, kaip nepagrįstus.         

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.        Atsakovas T. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

13.1.                       Ieškovai, 2011 m. gruodžio 16 d. sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį, neteisėtai įgijo nuosavybės teises į 1431/1504 dalis Sklypo. Apie ketinimą parduoti žemės Sklypo dalis nebuvo informuoti Sklypo bendrasavininkai. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atsakovo motinai, mirusiai (duomenys neskelbtini). Atsakovai priėmė palikimą, (duomenys neskelbtini) jiems buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą.

13.2.                       Sprendimas atkurti atsakovų motinai nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, suteikiant 0,0039 ha ploto žemės Sklypo dalį, buvo priimtas 2007 m. gruodžio 29 d., praėjus 20 metų po motinos mirties. Dėl nežinomų man priežasčių atsakovui šio sprendimo originalas nebuvo perduotas, o be dokumento originalo jis neturėjo galimybės įregistruoti nuosavybės teisių Nekilnojamojo turto registre ir atlikti kitų veiksmų, kad galėtų pradėti valdyti bei disponuoti paveldėtu turtu. Atsakovas daug kartų kreipėsi į NŽT dėl šio sprendimo originalo išdavimo, tačiau jam buvo atsakoma, jog sprendimo originalo NŽT neturi. Teismo posėdžio metu NŽT atstovė negalėjo motyvuotai paaiškinti šių aplinkybių teismui. Atsakovui priklausanti Sklypo dalis niekada nebuvo jam perduota, jo vardu nuosavybės teisė nėra registruota. Todėl atsakovas neturėjo teisėtų galimybių nuosavybės teise disponuoti bei spręsti dėl Sklypo atidalinimo būdų.  

14.       Atsiliepimu į atsakovo T. M. apeliacinį skundą ieškovai V. M. ir I. M. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

14.1.                       Atsakovas apeliaciniame skunde pats pripažįsta, jog po motinos mirties priėmė jos palikimą, tačiau kartu teigia, kad 39/1504 Sklypo dalys yra registruotos Lietuvos Respublikos vardu, o 1/3 dalis šio Sklypo atsakovui niekada nebuvo perduota, todėl jis neturėjęs galimybių ja disponuoti bei spręsti dėl Sklypo atidalinimo būdų. Teismas pagrįstai nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. sprendime konstatuota, kad remiantis CK 4.49 ir 1.75 straipsniais šalių teisės ir pareigos atsiranda ne nuo teisinio sandorio registravimo, o nuo jo sudarymo, todėl atsakovai laikytini žemės sklypo savininkais. Atsakovai minėtoje byloje buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, todėl teismo sprendimas jiems turi res judicata galią. Taigi nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė iš naujo neįrodinėtina. Atsakovas yra tinkamas ir gali naudotis teise teikti argumentus ir įrodymus dėl jam reiškiamo reikalavimo.

14.2.                       Teismas padarė teisingą išvadą, jog realiai atidalyti atsakovams tenkančią sklypo dalį nėra galimybių. Nesant realios galimybės suformuoti sklypą ir tai, kad realiai atsakovai šio Sklypo nevaldo ir nesinaudoja juo, nelaikytina, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu būtų esminis savininko teisių pažeidimas. Be to, atsakovas T. M. neteikia konkrečių siūlymų, kaip būtų galima atidalyti atsakovų dalį. Ieškovai pateikia apeliacinės instancijos teismui Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 22 d. sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei L. M. Nr. 2.4-01-6357 kopiją, kurioje yra atsakovo parašas, jog sprendimo originalą jis yra gavęs. Šiame sprendime nurodyta, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 0,2214 ha atkurtos anksčiau Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5481. Taigi atsakovas apie nuosavybės teisių atkūrimą jo motinai ir priimtus Vilniaus apskrities viršininko sprendimus žinojo. Atsakovas byloje neteikė priešieškinio, todėl teiginys, kad ieškovai 2011 m. gruodžio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi neteisėtai įgijo nuosavybės teises į 1431/1504 dalis žemės Sklypo, yra nepagrįstas ir atmestinas.

15.       Atsiliepimu į atsakovo T. M. apeliacinį skundą trečiasis asmuo NŽT nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

15.1.                       L. M. turto paveldėtojai buvo informuojami apie Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 2.4-01-5481, tačiau atvykę jo neatsiimdavo. Todėl Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. 2.4-01-5481 2015 m. kovo 9 d. kartu su Vilniaus miesto skyriaus raštu Nr. 49SF-495-(14.49.104.) buvo išsiųstas registruotu laišku L. M. turto paveldėtojams pagal deklaruotą gyvenamąją vietą ir pašto gražintas nebuvo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 116 punktą sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisių atkūrimo diena. Todėl NŽT nėra žemės Sklypo dalies bendraturtė.

15.2.                       Asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas, ir turto registracija viešajame registre atlieka teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis, CK 4.47 straipsnis). Nepaisant to, kad atsakovai nėra įregistravę paveldėtos nuosavybės teisės į 39 kv. m žemės Sklypo dalį, jie yra priėmę mirusiosios L. M. palikimą, todėl pagrįstai teismo sprendime nurodyti atsakovais. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl galimai neteisėto žemės sklypo įgijimo nebuvo tiesiogiai susijusios su ieškovų byloje pareikštais reikalavimais, atsakovai nagrinėjamoje byloje nepateikė priešieškinio, todėl teismas pagrįstai nagrinėjo bylą neišeidamas už ieškinyje pareikštų reikalavimų ribų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

16.       Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovų reikalavimas ir žemės Sklypas buvo atidalintas, ieškovams priteisiant atsakovams priklausančias 39/1504 dalis Sklypo, o atsakovams iš ieškovų priteisiant po 440,57 Eur kompensacijos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

17.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 0,1504 ha ploto žemės Sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams ir atsakovams. Abiem ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1445/1504 dalys žemės sklypo ir ieškovui V. M. – 5/376 dalys, tai yra iš viso ieškovams priklauso 97,41 proc. žemės Sklypo (el.b.l. 14; ). Tuo tarpu atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 39/1504 dalis Sklypo, tai yra 2,59 proc. Nekilnojamojo turto registre 2014 m. rugpjūčio 26 d. nustatyta, jog viso Sklypo vidutinė rinkos vertė yra 50 973 Eur (el.b.l. 14). Pirmos instancijos teismas tenkino ieškovų ieškinį konstatavęs, jog tinkamiausias Sklypo atidalijimo būdas pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį yra atsakovams priklausančių sklypo dalių perdavimas ieškovų nuosavybėn, o atsakovams priteisiant iš ieškovų kompensaciją pinigais, atsižvelgiant į VĮ „Registrų centras“ nustatytą vidutinę Sklypo rinkos kainą. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu.

Dėl atsakovų nuosavybės teisės į žemės Sklypo dalį

18.       Vienas iš pagrindinių atsakovo apeliacinio skundo argumentų yra aplinkybė, jog dėl atsakovui neperduoto Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 2.4.-01-5481 originalo jis neturėjo galimybės įregistruoti savo nuosavybės teisių į žemės Sklypo dalį, todėl negalėjo ir šia dalimi tinkamai disponuoti bei ją valdyti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šis argumentas neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, kadangi dar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-574-600/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-926-340/2017 buvo konstatuota, jog atsakovai yra 39/1504 žemės Sklypo dalių teisėti savininkai.

19.       Pagal CPK 182 straipsnio 1 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-574-600/2016 atsakovai dalyvavo trečiaisiais asmenimis, todėl teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir nagrinėjamoje byloje. Minėtame sprendime teismas nustatė, jog 39/1504 žemės sklypo dalių, kurios Nekilnojamojo turto registre yra nurodytos kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė, savininkais yra atsakovai, kadangi į šią dalį Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu yra atkurtos nuosavybės teisės L. M., o po jos mirties atsakovai pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo liudijimą yra perėmę visą palikėjos turtą bei turtines teises.

20.       Apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės taip pat pripažįsta šias aplinkybes ir tai, jog jis yra Sklypo dalies savininkas, tačiau teigia, jog dėl NŽT kaltės negali teisiškai įregistruoti savo nuosavybės teisių į jam priklausančią Sklypo dalį. Pažymėtina, jog registracijos fakto nebuvimas teisiškai neužkerta kelio atsakovui teikti duomenis bei tinkamus atsikirtimus į ieškovų reikalavimą nagrinėjamoje byloje. NŽT 2018 m. kovo 16 d. raštu atsakovui išaiškino, jog Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo, NŽT 2011 m. balandžio 18 d. ir 2012 m. spalio 5 d. sprendimų originalus bei dokumentus, reikalingus nuosavybės teisėms įregistruoti Nekilnojamojo turto registre išsiuntė 2015 m. kovo 9 d. registruotu paštu atsakovams (el.b.l. 55-56) ir pateikė Lietuvos pašto siuntos registracijos sąrašo patvirtintą kopiją.

21.        Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog kreipėsi į NŽT dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo kopijos išdavimo, jog VĮ „Registrų centras“ būtų atsisakęs registruoti atsakovų nuosavybės teises į 39/1504 dalis Sklypo. Be to, atsakovo ir trečiojo asmens NŽT ginčas neturi įtakos nagrinėjamoje byloje sprendžiamam klausimui dėl Sklypo bendrasavininkams priklausančių turto dalių tinkamo atidalijimo. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde iš viso nenurodė jokių motyvų bei teisinių argumentų, kuriais jis ginčytų teismo sprendimu išspręstą jo ginčą su ieškovais, tai yra dėl nustatyto žemės Sklypo dalių atidalinimo būdo bei priteistos kompensacijos dydžio

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

22.       Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, jog ieškovai 2011 m. gruodžio 16 d. sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį, neteisėtai įgijo nuosavybės teises į 1431/1504 žemės sklypo dalis, kadangi apie ketinimą parduoti žemės sklypo dalis nebuvo informuoti žemės sklypo bendrasavininkai. Pažymėtina, jog atsakovas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-574-600/2016 teikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė tokį patį argumentą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-926-340/2017 nustatė, jog apeliantas byloje nekėlė reikalavimo dėl 2011 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria ieškovai įgijo nuosavybės teisę į ginčo sklypą, pripažinimo negaliojančia, šį aplinkybė nėra tiesiogiai susijusi su ieškovų byloje pareikštais reikalavimais, atsakovai nepateikė priešieškinio, o tretieji asmenys – savarankiškų reikalavimų, todėl konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo bylą neišeidamas už ieškinyje pareikštų reikalavimų ribų.

23.       Pripažintina, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartyje apeliantui buvo išaiškintos teisinės galimybės ginti savo teises, ginčijant ieškovų sudarytą 2011 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau ir nagrinėjamoje byloje atsakovas nepareiškė priešieškinio dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia, nepateikė jokių duomenų apie jam žinomas aplinkybes, susijusias su 2011 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, taip pat neprašė šių duomenų išreikalauti. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

24.       Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25.       Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą ir pateikė duomenis, patvirtinančius, jog šias išlaidas sudarė 300 Eur (el.b.l. 117-119). Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Todėl ieškovams iš atsakovo priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos. 

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

          Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

          Priteisti ieškovams V. M. ir I. M. iš atsakovo T. M. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                 Laima Gerasičkinienė

                                                        Alma Urbanavičienė

                                                        Renata Volodko