Baudžiamoji byla Nr. 1-1271-1034/2020

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07620-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.2.4.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 18 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,

sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,

dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,

kaltinamajam D. C.,

nukentėjusiajam V. K. (V. K.),

        viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė : 

        D. C. 2019 m. spalio 22 d., apie 18.37 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Šiais savo veiksmais D. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.  

D. C. kitam asmeniui tyčia nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2019 m. vasario 22 d., apie 15.30 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,40 promilės girtumas), žodinio konflikto su V. K. metu, sudavė pastarajam du kartus ranka į veidą, tuo nukentėjusiajam V. K. padarė linijinį nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, muštines žaizdas kaktos kairėje pusėje, kairio antakio srityje su poodinėmis kraujosruvomis akių apatiniuose vokuose, poodinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje su kraujosruva lūpos gleivinėje, kas nukentėjusiajam V. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Šiais savo veiksmais D. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. C. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad yra kaltinamas dėl to, kad sutrenkė žmogui ir girtas buvo už vairo. Girti buvo ir viskas taip atsitiko, abu buvo išgėrę, susipyko dėl nukentėjusiojo dukros ir taip gavosi. Nelabai prisimena, kiek sudavė smūgių nukentėjusiajam, seniai viskas buvo. Tą dieną buvo daug išgėręs, alkoholis turėjo įtakos jo elgesiui. Su nukentėjusiuoju susitaikė, draugauja ir toliau. Jis taip pat atsisakė tikrintis blaivumą. Važiavo į parduotuvę, atsitrenkė į tvorą, automobilį paslėpė ir nuėjo namo. Paskui atvažiavo policija, jis atsisakė pūsti. Automobilis priklauso žmonai, ji nežinojo, jog jis vairuos automobilį. Tą dieną vairavo be teisės vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. C. parodė, jog 2019 m. vasario 22 d., nuo 06.00 val., jis buvo pas savo kaimynę D. K., adresu (duomenys neskelbtini), su kuria vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Kartu su jais taip pat vartojo alkoholį kaimynės tėvas V. K. Kas vyko toliau jis visiškai neprisimena, tačiau neatmeta galimybės, kad apie 15.30 val., išgertuvių metu, kaimynės D. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), galėjo įvykti konfliktas, kurio metu galėjo suduoti ranka V. K. Dėl to gailisi, norėtų pastarojo atsiprašyti ir su juo susitaikyti. Tiek su kaimyne D. K., tiek su jos tėvu palaiko gerus santykius, anksčiau jokių konfliktų nebuvo (b. l. 51). 2019 m. gegužės 6 d., apklaustas kaip įtariamasis D. C. parodė, jog pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Kaip jau minėjo, tarp jo ir V. K. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis jam ranka sudavė du kartus į veidą. Prisipažįsta dėl to, kad sumušė V. K., labai gailisi. Po minėto įvykio jis V. atsiprašė, šis jam atleido ir jie susitaikė, padarytą žalą atlygino (b. l. 57).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. parodė, jog buvo pas dukrą D. K., adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu pas ją svečiavosi D. C. Jis nori, kad dukra gyventų su savo sugyventiniu, dėl to D. pasakė, kad nelįstų į jos šeimą ir jų neskirtų, dėl to šis labai susinervino ir be jokios priežasties pradėjo jį stumti iš namo ir prieangyje konflikto metu panaudojo prieš jį fizinį smurtą, suduodamas du kartus dešine ranka jam į veidą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Jis pajautė, kad iš antakio bėga kraujas, dėl to skubėjo namo adresu (duomenys neskelbtini). Einant sutiko kaimyną, kuris jam iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Atvykus pareigūnams paaiškino, kad jį sumušė dukros meilužis. Prašo pripažinti nukentėjusiuoju ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn minėtą asmenį (b. l. 21). Nukentėjusysis V. K. papildomos apklausos metu parodė, jog dėl įvykio, kuris įvyko 2019-02-22 d., papildomai nori parodyti, kad D. jokių pretenzijų neturi, D. jo atsiprašė, jam atleido ir jie susitaikė, padarytą žalą jis atlygino (b. l. 24).

Specialisto išvada Nr. G673/2019(01) nustatyta, jog V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 31-32).

2019 m. gegužės 6 d. tarp nukentėjusio V. K. ir D. C. buvo surašytas susitaikymo protokolas (b. l. 60-61).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. gegužės 9 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminį tyrimą kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. (b. l. 62-63). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. vasario 17 d. nutarimu atnaujintas nutrauktas ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07620-19 (b. l. 5-6). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. vasario 18 d. nutarimu sujungti ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-07620-19 ir Nr.01-1-45301-19, suteikiant tyrimui bendrą  Nr.01-1-07620-19. (b. l. 7-8).  

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. C. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, jog 2019 m. spalio 22 d., apie 18 val., pas jį namo atėjo neblaivi kaimynė L., jos pavardės nežino ir paprašė nuvežti ją į parduotuvę. Jis sutiko, nors buvo išgėręs du butelius po 0,5 litro tūrio alaus, 6% stiprumo. Sėdo į jo žmonai priklausantį automobilį Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su L., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, važiavo link parduotuvės. Važiuodamas (duomenys neskelbtini), nepastebėjo ant kelio išpilto žvyro, užvažiavęs ant jo nesuvaldė vairuojamo automobilio Hyundai Santa Fe atsitrenkė į namo tvorą. L. tuo metu nemiegojo ir eismo įvykį matė. Sustojus automobiliui, išlipo apsižiūrėti. Tuomet prie jo priėjo A., kaimynas, kuris padėjo automobilį Hyundai Santa Fe išstumti. Jis buvo išsigandęs, jokių kitų žmonių priėjusių prie automobilio nematė. Kai išstūmė automobilį, jis nuvairavo jį į mišką ir ten paliko. Automobilyje liko sėdėti ir L. Jis grįžo į eismo įvykio vietą ir bandė surasti namo šeimininkus, kurių tvorą apgadino, tam, kad susitartų dėl žalos atlyginimo. Niekaip jų neradęs, susinervino ir nuėjo pas A. namo, kur vartojo alkoholinį gėrimą degtinę, kurio iki atvykstant policijos pareigūnams išgėrė apie 0,5 litro. Praėjus po eismo įvykio ne mažiau nei dviem valandoms, į A. namus atėjo policijos pareigūnai, kurie jį išsivedė iš namo. Įsodinę į policijos automobilį jie jį nuvežė prie automobilio Hyundai Santa Fe. Kažkuriuo metu policijos pareigūnai siūlė jam pūsti į alkotesterį, tačiau jis tai daryti atsisakė. Tuomet policijos pareigūnai jį ir L. atvežė į kelių policiją, kur jam dar kartą policijos pareigūnai siūlė pasitikrinti blaivumą, tačiau jis tikrintis atsisakė. Po to išvežė ir patalpino į areštinę. Dėl savo poelgio labai gailisi, daugiau tai nepasikartos (b. l. 137).

D. C. neblaivumo nustatymo aktu nustatyti D. C. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 69).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, jog 2019 m. spalio 22 d., apie 17 val., grįžo namo. Nunešęs į namus pirkinius grįžo prie automobilio ir tuomet išgirdo labai stiprų automobilio variklio garsą, lyg jis veiktų be duslintuvo. Tuomet jis nusprendė nueiti pasižiūrėti, kas vyksta. Ėjo link sklindančio garso. Stovėdamas apie 10-15 metrų atstumu matė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, į jo tvorą yra įvažiavęs automobilis Hyundai, džipas. Vienas vyras sėdėjo automobilyje Hyundai už vairo, o kitas stūmė automobilį iš priekio. Vyras, kuris stūmė automobilį gyvena (duomenys neskelbtini) name. Jo nei vardo, nei pavardės nežino. Ar kas nors buvo dar be vairuotojo automobilyje Hyundai, nematė. Vairuotojas buvo apsirengęs raudoną džemperį, ant nugaros ant pečių buvo juoda juosta, tamsiomis treninginėmis kelnėmis, plikas, apie 40-45 metų amžiaus, apie 175-180 cm ūgio. Vyras, kuris stūmė automobilį buvo apie 30-35 metų amžiaus, apsirengęs tamsų džemperį ir tamsias sportines kelnes, juodų trumpų plaukų, tamsaus gymio, akys siauros, apie 165 cm ūgio. Automobilį vairavęs vyras buvo išlipęs iš automobilio ir tuo momentu jis matė, kad jis vos laikosi ant kojų, kas sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Šio fakto paskambinęs 112 neminėjo. Užsirašęs automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) jis paskambino 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Kalbant telefonu, nuėjus šiek tiek toliau už posūkio, kur automobilio Hyundai nesimatė, išgirdo, kad automobilis nuvažiavo. Grįžęs į eismo įvykio vietą, pamatė, kad automobilio eismo įvykio vietoje nėra. Apie tai pranešė operatorei. Po to jis pamatė, kad automobilis Hyundai, išvažiavęs iš eismo įvykio vietos, paskui save ant kelio, kuris yra žvyrkelis, paliko tempimo žymes. Eidamas pagal tą žymę, krūmuose prie (duomenys neskelbtini), rado automobilį Hyundai. Priėjo prie jo iš galo, įsitikino, kad valstybinis numeris tas pats. Ar kas yra viduje, nežiūrėjo. Tuomet paskambino 112 ir pranešė, kur yra automobilis Hyundai. Tuomet jis eidamas namo, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo stovi automobilį vairavęs vyras ir automobilį stūmęs vyras. Po to jis nuėjo namo. Apie 20:50 val. jam paskambino policijos pareigūnai patikslinti įvykio vietos. Tuomet jis privažiavęs savo automobiliu, nurodė jiems įvykio vietą, o po to ir vietą, kur stovi automobilis Hyundai. Automobilis Hyundai buvo neužrakintas. Policijos pareigūnai automobilyje Hyundai priekinėje keleivio vietoje rado sėdinčią moterį, kuri pasakė, kad saugo mašiną. Moteris išlipusi iš automobilio vos pastovėjo ant kojų, ji buvo akivaizdžiai neblaivi. Kol policijos pareigūnas aiškinosi su moterimi, jis parašė paaiškinimą. Po to policijos pareigūnams nurodė namą, prie kurio stovėjo automobilio Hyundai vairuotojas ir išvažiavo namo (b. l. 89).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė, jog 2019 m. spalio 22 d., apie 20.40 val., patruliuodamas kartu su vyr. patruliu M. R., iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į tvorą įvažiavo automobilis Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino. Atvykus minėtu adresu paaiškėjo, kad tvora buvo apgadinta adresu (duomenys neskelbtini). Įvykį matęs liudininkas A. V. paaiškino, kad apie 18 val. 30 min., pastebėjo automobilį Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkė į tvorą. Du vyrai stūmė automobilį, kad galėtu išvažiuoti. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, judesiai nekoordinuoti, buvo apsirengęs raudona striuke, plikas. Kai jiems pavyko išstumti automobilį, minėtas vairuotojas vėl atsisėdo už vairo ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) esančio miškelio. Liudininkas A. V. nurodė vietą, kur buvo paliktas automobilis. Nuvykus į minėtą vietą aptiko automobilį Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas, po automobiliu gulėjo apgadintos tvoros konstrukcija: tvoros stulpas ir vielinis tvoros tinklas. Viduje keleivio vietoje sėdėjo moteris, kaip paaiškėjo, kad tai L. L., kuri paaiškino, kad vartojo alkoholį (alų ir degtinę) kartu su draugu D., bei važinėjo su jo automobiliu. L. L. paaiškino, kad ji sakė vairuotojui D. nevažinėti girtam, tačiau pastarasis jos neklausė, o kai važiavo (duomenys neskelbtini) gatve atsitrenkė į tvorą. Vėliau D. nuvežė ją į miškelį, o pats pasišalino. Pabendravus su pranešėju, jis nurodė, namą kuriame yra automobilį vairavęs vyriškis. Užėjus į (duomenys neskelbtini), rado požymius atitinkantį vyriškį. Paaiškėjo, kad tai D. C., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Be D. C. name buvo dar du vyrai. Namo viduje buvo prieblanda. Išvedę D. C. iš namo, pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau tai daryti jis kategoriškai atsisakė. Dėl eismo įvykio nieko nepaaiškino, kaip jo automobilis Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis jo žmonai O. G.-C. buvo apgadintas, nepaaiškino. Nuo parašų bei susipažinti su dokumentais, atsisakė (b. l. 93-94).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. G.-C. parodė, jog automobilis Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos vardu ir yra jos nuosavybė, įsigytas iki santuokos su D. C., o taip pat yra pasirašyta vedybų sutartis, kuria numatyta, kad iki santuokos ir po santuokos įgytas turtas, kuris yra įregistruotas, kurio nors vieno iš sutuoktinių vardu, yra asmeninė nuosavybė. Vedybų sutartį pateikė tyrėjai. Automobilis Hyundai Santa Fe, valst nr. (duomenys neskelbtini), yra laikomas sode adresu (duomenys neskelbtini), ir naudojamas pagal poreikį statybinėms medžiagos atvežti, kadangi namas yra renovuojamas. Jį vairuoja atvykusi į sodą. Raktai nuo automobilio Hyundai Santa Fe būna sodo namelyje. Jos vyras niekada jai matant automobilio Hyundai Santa Fe nevairuodavo, nes neturi tam teisės. Nežinojo ir neįtarė, kad vyras 2019 m. spalio 22 d. vairavo automobilį Hyundai Santa Fe (b. l. 97).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. L. parodė, jog 2019 m. spalio 22 d., apie 17 val., pas ją į svečius atvažiavo D. C. Jis atvažiavo džipu, pilkos spalvos. Kai atvažiavo jis buvo blaivus. Jos namuose jie gėrė alkoholinį gėrimą degtinę, ji ir D. išgėrė po 0,5 l degtinės. Nelabai atsimena, kur ji važiavo su D., galimai dar nusipirkti degtinės. Po to, kai D. išleido iš areštinės, susitikus su juo, D. sakė, kad jis sėdo už automobilio, kuriuo buvo atvažiavęs vairo ir neatsimena, kur jie važiavo ir kodėl ji atsirado jo automobilyje. Atsimena, kad pabudo D. automobilyje, kai ją prižadino policijos pareigūnai. Matė, kad automobilis buvo laukuose (b. l. 109-110).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, jog 2019 m. spalio 22 d., apie 13 val., dirbdamas kieme išgirdo smūgio garsą, suprato, kad automobilis kažkur įvažiavo. Nuėjo link smūgio garso apie 300 metrų ir pamatė, kad automobilis Hyundai, pilkos spalvos, kuriuo važinėja D. C., įvažiavęs į namo tvorą. Priėjęs paklausė jo, ar jis sveikas. Jis atsakė, kad sveikas. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjo moteris, kaimynė vardu L. Ji nemiegojo. Ji buvo girta, nesiorientavo aplinkoje. Buvo nesužalota, tačiau nieko nekalbėjo. D. atrodė blaivus. D. automobilis buvo įstrigęs į tvorą. Jis važinėjo pirmyn ir atgal, kol išvažiavo, su tvoros dalimi po automobiliu nuvažiavo link kryžiaus. Visa tai matė stovėdamas prie pat jo. Po 40-50 min. D. pasibeldė į jo namo duris. Jis jį įleido į namą. Jis tuo metu atrodė išgėręs. Nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Jis paklausė, ar turi išgerti. Atsakė, kad taip ir jie gėrė jo turėtą brendį, kurio turėjo 0,7 l tūrio butelį. Tą butelį abu su D. ir išgėrė. D. pasakė, kad žalą dėl namo tvoros atlygins. Jis nežino, kam tas namas priklauso. Įvykio vietoje D. C. matė, kad kaimynas, kurio vardo nežino, kuris buvo priėjęs, fotografuoja automobilį. Vėliau jis girdėjo, kad tas pats kaimynas skambina policijai (b. l. 112-113).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos antro būrio vyr. patrulio M. R. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad D. C. dėl eismo įvykio nieko nepaaiškino, nustatyti girtumą kategoriškai atsisakė (b. l. 68).

VšĮ Emprekis išrašu nustatyta, jog automobilio Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė be PVM yra 1398,30 Eur (b. l. 83).

VĮ Regitra išrašu nustatyta, kad automobilis Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso O. G. (b. l. 85).

Iš tarnybinio automobilio vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad D. C. policijos pareigūnams siūlant pasitikrinti neblaivumą ne kartą atsisakė tai padaryti (b. l. 115-117).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismo vertinimu, D. C. kaltė padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis D. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. V., A. J., L. L., A. P. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos registro išrašas, garso įrašas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio.  

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog D. C. 2019 m. spalio 22 d., apie 18.37 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Pastebėtina, jog kaltinamuoju aktu D. C. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad vairavo automobilį pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems, <....> būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini) tvorą. Atsižvelgiant į tai, kad D. C. neblaivumas nebuvo nustatytas, o baudžiamąją atsakomybę jam užtraukia būtent neblaivumo patikrinimo vengimas, be to, už eismo įvykio sukėlimą D. C. nubaustas administracine tvarka (b. l. 71, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), teismas kaltinimą patikslina, pašalindamas iš kaltinimo perteklinius nusikalstamos veikos požymius. Toks kaltinimo tikslinimas nedaro įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir kaltinamojo kaltei.    

Kaltinamasis D. C. teisiamajame posėdyje nurodė, kad atsisakė pūsti. Be to, iš garso įrašo matyti, kad D. C. atsisakė pasitikrinti neblaivumą būdamas įspėtas dėl atsakomybės ir tai atsisakė daryti kelis kartus. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).  

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo D. C. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo D. C. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis D. C. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad girti buvo ir viskas taip atsitiko, abu buvo išgėrę, susipyko dėl nukentėjusiojo dukros ir taip gavosi. Nelabai prisimena, kiek sudavė smūgių nukentėjusiajam, seniai viskas buvo. Su nukentėjusiuoju susitaikė, draugauja ir toliau. Tokie jo parodymai buvo esminėse detalėse nuoseklūs ir atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 51, 57). Be to, tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: nukentėjusiojo V. K. parodymai, specialisto išvada, policijos registro išrašas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog D. C. 2019 m. vasario 22 d., apie 15.30 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,40 promilės girtumas), žodinio konflikto su V. K. metu, sudavė pastarajam du kartus ranka į veidą, tuo nukentėjusiajam V. K. padarė linijinį nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, muštines žaizdas kaktos kairėje pusėje, kairio antakio srityje su poodinėmis kraujosruvomis akių apatiniuose vokuose, poodinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje su kraujosruva lūpos gleivinėje, kas nukentėjusiajam V. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. 

Pažymėtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.  

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.  

BK

Kaltinamojo D. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK  59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką, numatytą, BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, pažymėtina, jog apie tokios aplinkybės buvimą, prašydamas ją pripažinti teisiamojo posėdžio metu nurodė prokuroras. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tai laikytina tinkamu kaltinamojo informavimu, jis turėjo galimybę ginčyti šią aplinkybę bei gintis nuo tokio kaltinimo, jo teisės nebuvo suvaržytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, nustatytą atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: D. C. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, taigi laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 151, 158-159), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 153), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis anksčiau du kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės, baudų nemoka. Taigi D. C. anksčiau skirtos  administracinės nuobaudos nebuvo veiksmingos bei jo elgesio nepakeitė. 

Įvertinęs visas aukščiau minėtas aplinkybes bei tai, kad anksčiau skirtos baudos kaltinamojo elgesio nepakeitė, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant ne įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį, o BK 140 straipsnio 1 dalies, 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą griežtesnę bausmę – areštą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. vasario 22 d., 16.00 val. iki 2019 m. vasario 23 d., 10.53 val., nuo 2019 m. spalio 22 d., 21.15 val. iki 2019 m. spalio 23 d., 16.48 val. įskaitytinas į bausmės laiką (b. l. 45-46, 121, 133). D. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

D. C. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kai tokios teisės neturėjo. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. C. pripažino, kad anksčiau turėjo teisę vairuoti transporto priemones, tačiau praradęs šią teisę, jos nesusigrąžino nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad laikino teisės netekimo vairuoti transporto priemones faktas (taip pat tai, kad asmuo niekada tokios teisės nėra įgijęs) neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 3 metams. 

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad automobilis priklauso jo sutuoktinei. Tai, kad minėtas automobilis buvo įgytas ir įregistruotas O. G. vardu, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis VĮ „Regitra“ išrašas (b. l. 85). Kadangi automobilis „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui, ir nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, iš kaltinamojo valstybės naudai išieškotina automobilio vertę be PVM atitinkanti pinigų suma – 1398,30 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Šios sumos išieškojimą iš kaltinamojo nėra pagrindo laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, CD laikmena su garso įrašu, laikoma prie bylos viršelio, paliktina saugoti prie bylos. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a : 

D. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 30 parų.

D. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 40 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – areštą 60 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. C. areštą 40 parų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. C. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. vasario 22 d., 16.00 val. iki 2019 m. vasario 23 d., 10.53 val., nuo 2019 m. spalio 22 d., 21.15 val. iki 2019 m. spalio 23 d., 16.48 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. C. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.     

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš D. C. valstybės naudai automobilio „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę be PVM atitinkančią pinigų sumą – 1398,30 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, trisdešimt euro centų).

D. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.    

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, CD laikmeną su garso įrašu, laikomą prie bylos viršelio, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti D. C., kad: 

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

        Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

        į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                   Ramūnas Keidūnas