Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5745-660/2016

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04958-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2; 2.7.4; 2.14.3

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. rugsėjo 12 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė,

sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. T., jo atstovei advokato padėjėjai A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neturintis nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

n u s t a t ė :

L. T. 2016-06-19, apie 19.06 val. Kaune, K. Baršausko g. 57, vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir apgadino dujų užpylimo įrangą. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, turėdamas galimybę nedelsiant nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. T. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, nes nesuprato, kad įvyko eismo įvykis. Tą dieną buvo naktinėje žvejyboje, po kurios nėjo miegoti, nes reikėjo padėti tėvui. Vakare reikėjo pavežti draugę I. U. namo. Atvažiavo į degalinę apie 19 val., užsipylė dujų, sumokėjo už dujas ir užmiršo ištraukti dujų žarną. Pradėjus važiuoti automobiliu išgirdo kažkokį garsą, sustojo ir išlipęs iš automobilio pamatė, kad žarna per sujungimą nutrūko. Jis paėmęs žarną, iš automobilio ištraukęs pistoletą, juos padėjo prie kolonėlės. Nepagalvojo, kad apie tai reikia pranešti kam nors, ar užpildyti įvykio deklaraciją, nesuprato, kad išvažiuodamas pasišalina iš eismo įvykio vietos.

Liudytoja I. U. parodė, kad 2016-06-19, apie 19 val. su L. T. atvažiavo į degalinę, kur Linas užpylė kuro, nuėjo susimokėti už kurą, po to pradėjo važiuoti. Jie išgirdo kažkokį garsą, sustojo. Linas išlipo iš automobilio ir pamatė, kad per specialią jungtį nutraukė žarną, kurią padėjo prie kolonėlės ir jie nuvažiavo nesuvokdami, kad pasišalina iš eismo įvykio vietos.  

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (tolia – ATPK) 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies pažeidimų faktą ir L. T. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos viso esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), L. T. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dėl pažeidimų gailisi (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad nuvykus pagal gautą pranešimą įvykio vietoje rastas nutraukta degalų pylimo žarna. Peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus nustatyta, kad automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (tamsios spalvos) vairuojamas vyro, STATOIL degalinėje užsipylęs dujas, išvažiuodamas nutraukė degalų pylimo žarną, apie sugadintą įrangą degalinės darbuotojui nepranešė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso D. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad minėtą dieną jo automobiliu naudojosi jo sūnus L. T.. L. T. policijoje paaiškino, kad vairuodamas minėtą automobilį apgadino dujų pylimo įrangą, apie padarytą materialinę žalą degalinės operatoriui nepranešė, nes buvo išsigandęs ir susijaudinęs (b. l. 2-3), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti degalinės teritorija, dujų užpylimo stotelė, K. Baršausko gatvė (b. l. 4), L. T. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad minėtą dieną buvo po naktinės žvejybos, nemiegojęs ir sutvarkęs reikalus namie tėvo automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į automobilių plovyklą. Nuplovęs automobilį nusprendė užpilti kuro, bei nuvažiavęs į STATOIL degalinę, esančią K. Baršausko g. 57, Kaune, užpylė dujų užsukęs dujų užpylimo žarną prie automobilio galo. Pildamas skaičiavo kokia nuolaida jam bus pritaikyta, todėl kai užsipylė dujas, pamiršo atjungti dujų užpylimo žarną nuo automobilio galo. Susimokėjęs už kurą, įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Netrukus išgirdo dujų šnypštimą, tuomet prisiminė, kad neatjungė dujų užpylimo žarnos nuo automobilio, ir sustojo. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad nutraukė dujų užpylimo žarną, atjungė jos galą nuo automobilio ir sėdęs atgal į automobilį nuvažiavo džiaugdamasis, kad neatsitiko dar blogiau – nenulaužė visos kolonėlės. Važiavo namo išsimiegoti. Apie įvykį nepranešė degalinės operatoriui, nes buvo išsigandęs ir išsiblaškęs (b. l. 5), M. A. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad minėtą dieną į degalinę atvažiavo Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) universalas, tamsios spalvos. Vairuotojas užsipylė dujų, pasiėmė pinigų susimokėti, susimokėjo už dujas ir grįžęs prie automobilio nenuėmė prijungto dujų pistoleto nuo minėto automobilio bei pajudėjo iš pylimo vietos ko pasėkoje nutraukė dujų žarną ir apgadino dujų pistoletą. Vairuotojas pastebėjęs, kad nutraukė dujų žarną, atjungė pistoletą ir žarną nunešė prie kolonėlės. Apie sugadintą įrangą darbuotojui nepranešė ir pasišalino iš įvykio vietos. Apie nutrauktą žarną informavo atvykęs kitas klientas (b. l. 6), nuotraukos (b. l. 7), atliktų darbų ataskaita (b. l. 8), VĮ Regitra duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. T. (b. l. 10), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išorinių apgadinimų nesimato, išvadoje - techniškai tvarkingas (b. l. 11), automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos (b. l. 12), vaizdo įrašas (b. l. 13), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad L. T. neturi nuobaudų (b. l. 14), PVM sąskaita-faktūra, iš kurios matyti, kad dėl eismo įvykio padaryta 310,33 eurų žala (b. l. 20), VĮ „Regitra“ pažyma apie tai, kad L. T. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b. l. 21), VĮ Registrų centras išrašas, iš kurio matyti, kad L. T. nekilnojamojo turto neturi (b. l. 22), darbo ieškančio asmens atmintinė (b. l. 23), pažyma apie L. T. (b. l. 24), kita bylos medžiaga.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. T. vairavo automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir apgadino dujų užpylimo įrangą. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, turėdamas galimybę nedelsiant nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir  iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tai yra padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

L. T. neturi administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad dėl jis pažeidimų gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, L. T. skirtina bauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose.

Sprendžiant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtos nuobaudos teisingumo klausimą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą, ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Būtent ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgus į tai, kad L. T. anksčiau administracine tvarka nebaustas, dėl padaryto pažeidimo prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi, žada atlyginti padarytą žalą, į jo turtinę padėtį – jis nedirba, užsiregistravęs darbo biržoje, savo vardu registruoto turto neturi, į padarytos žalos dydį - padaryta žala nėra didelė, įvertinus šias bei kitas aplinkybes (tarp jų ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog L. T. pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam ar siekdamas išvengti atsakomybės už kitą sunkų teisės pažeidimą – kuro pylimo įrangą padėjo prie kolonėlės atvirai, neslėpdamas nei veido, nei automobilio numerių, suvokdamas, kad degalinėje yra daromas vaizdo įrašas), apibūdinančias padarytų pažeidimų pobūdį, jo asmenybę, yra pagrindas L. T. atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas - už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., jam skirtina mažesnė, nei sankcijoje numatyta bauda, neatimant iš specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones. Manytina, kad tokia nuobauda yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 straipsniu, 27 straipsniu, 30 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 31 straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsniu, 130 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 28 eurų (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikant ATPK 301 straipsnio 1 dalį, skirti 434 eurų (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 434 eurų (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                         Larisa Tamulionienė

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 16059050258.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).