Administracinė byla Nr. A-785-442/2019

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas Ž. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ Utenos filialo (toliau – ir atsakovas) 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. LSK-U-16-11271 „Dėl dokumento išdavimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria Ž. V. ūkiui buvo skirta IV lygio poveikio priemonė – produkcijos nesertifikavimas bei leista grikius ir avižas realizuoti kaip įprastinę, o ne ekologišką, produkciją; 2) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – sertifikuoti pareiškėjo užaugintą produkciją kaip pereinamojo laikotarpio produkciją ir išduoti leidimą parduoti, kaip ekologinę produkciją sėjamųjų grikių „Panda“, C1 kat. sėklą, užaugintą P1 ir P2 statuso laukuose (sėkla sertifikuota), ir netikšės avižų „Mora“, C2 kat. sėklą, išaugintą P1 statuso lauke (sėkla sertifikuota).

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialas 2016 m. spalio 12 d. patikrino pareiškėjo ūkį, surašė Ekologinės gamybos patikrinimo protokolą Nr. PAG-U-16-02851 ir, nepranešęs apie patikrinimo rezultatus, priėmė 2016 m. lapkričio 16 d. Nutarimą Nr. NUT-U-16-03084 „Dėl ekologinės gamybos“ (toliau – ir 2016 m. lapkričio 16 d. Nutarimas). Šiuo nutarimu atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas yra nesumokėjęs už 2015 metais atliktus sertifikavimo darbus, taikė I ir II lygio poveikio priemones, nesertifikavo pareiškėjo ūkio produkcijos bei nurodė, jog patvirtinamasis dokumentas ir / ar nutarimo išrašas bus išduotas, sumokėjus įsiskolinimą. Atsakovas papildomai patikrino pareiškėjo ūkį ir priėmė 2016 m. gruodžio 8 d. Nutarimą Nr. PNU-U-16-00747 „Dėl ekologinės gamybos“ (toliau – ir 2016 m. gruodžio 8 d. Nutarimas), kuriuo pareiškėjui taikė I, II ir IV lygio poveikio priemones. Be to, atsakovas, remdamasis 2016 m. gruodžio 28 d. Nutarimu Nr. NUT-U-16-03084/1 „Dėl ekologinės gamybos“ (toliau – ir 2016 m. gruodžio 28 d. Nutarimas), tą pačią dieną priimtu Sprendimu, pareiškėjo ūkiui taikė IV lygio poveikio priemones, t. y. nustatė, kad 2016 metų derliaus avižų ir grikių produkcija gali būti realizuojama tik kaip įprastinė. Pareiškėjas pastarąjį sprendimą apskundė VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinei komisijai, kuri 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. ASR-3/2017 pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas teigė, kad VšĮ „Ekoagros“ Sprendimu taikyta poveikio priemonė yra nepagrįsta ir neproporcinga. Pareiškėjas pripažino, jog Komisijos 2008 m. rugsėjo 29 d Reglamento (EB) Nr. 889/2008 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 889/2008) 35 straipsnio 1 ir 4 dalyse, Tarybos 2007 m. birželio 28 d. Reglamento (EB) Nr. 834/2007 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 834/2007) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos akcentuoja tai, kad ūkio subjektas privalo ekologinės gamybos būdu pagamintus produktus laikyti atskirai, sudaryti sąlygas juos atskirti ir šį atskyrimą atitinkamai registruoti, bei nustato, kad atskirai laikomi ir sandėliuojami jau pagaminti ir paruošti produktai. Pareiškėjas teigė, kad patikrinimo metu grikių ir avižų sėkla, kaip ekologinė produkcija, nebuvo visiškai pagaminta, ji turėjo praeiti džiovinimo etapą, todėl buvo ne sandėliavimo patalpoje, o džiovykloje: grikiai jau buvo paskleisti džiovinimui, o traktoriaus priekaboje laikomos avižos turėjo būti džiovinamos po grikių. Pareiškėjas tvirtino, kad jis produkcijos džiovinimo etape tinkamai užtikrino, kad avižų ir grikių sėklos būtų aiškiai atskirtos. Be to, angare rasti didmaišiai buvo laikomi ne pareiškėjui suteiktoje ir ne jo naudojamoje pastato dalyje, todėl didmaišiuose laikomi grūdai su pareiškėjo užauginta grikių ir avižų produkcija niekaip negalėjo susimaišyti ir faktiškai neturėjo jokio tarpusavio sąlyčio. Pareiškėjas akcentavo, kad ekologinės produkcijos sandėliavimui taikomos teisės normos negalėjo būti taikomos džiovinimo etapui, kuriame produkcija nesurūšiuota ir neparuošta realizavimui. Pareiškėjas nurodė, kad pagaminta produkcija buvo sandėliuojama kitame pastate, naudojamame pagal 2017 m. sausio 5 d. sudarytą panaudos sutartį. Remdamasis Reglamentu (EB) Nr. 834/2007, pareiškėjas teigė, kad pereinamojo laikotarpio produkcijos laikymo atskirai nereglamentuoja, ir vertino, kad šiuo ir Reglamentu (EB) Nr. 889/2008 yra siekiama užtikrinti ekologinės produkcijos atskyrimą nuo kitokios, įskaitant ir pereinamojo laikotarpio, produkcijos. Pareiškėjas pabrėžė, kad į nurodytas faktines aplinkybes VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė ir jų neįvertino. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas, taikydamas parinktą poveikio priemonę, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 368 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus, pabrėžė, kad nukultas avižas ir grikius į arkinį angarą buvo priverstas patalpinti dėl užsitęsusių sertifikavimo procedūrų. Akcentavo, kad jo ūkyje užauginta produkcija ir didmaišiai su žirniais buvo laikomi priešingose arkinio angaro pusėse, pakankamai toli (apie 30 m atstumu) vieni nuo kitų, ant džiovyklos paskleisti grikiai nuo kitos pastato dalies buvo atriboti bortu, avižos buvo laikomos uždengtoje priekaboje, prie didmaišių ir pareiškėjo produkcijos buvo prieinama per skirtingus įėjimus. Pareiškėjas tvirtino, jog visa tai rodė, kad jo užauginta produkcija buvo apibrėžtose vietose, aiškiai atribota nuo didmaišių su žirniais ir su jais nesimaišė. Nurodė, kad papildomo patikrinimo metu rastuose trijuose užrištuose didmaišiuose buvo laikoma apie vieną toną medžiotojams priklausančių žirnių, kuriuos laikyti angare jiems leido pastato savininkas. Pareiškėjas tvirtino, kad jis neturėjo galimybės saugiai paženklinti grikių, nes jie buvo supilti džiovinimui, o iš džiovyklos kilo karštas oras. Paaiškino, kad nesertifikavus 2016 m. užaugintos avižų ir grikių produkcijos, patyrė nuostolių, nes avižas ir dalį grikių buvo priverstas pasėti savo ūkyje ir tik dalį galėjo parduoti. Pareiškėjas teigė, kad 2016 metais užaugintų avižų ir grikių produkcijos arkiniame angare nesandėliavo, jame užaugintos produkcijos neketino laikyti ilgą laiką, todėl neprivalėjo sertifikavimo įstaigai pranešti apie avižų ir grikių patalpinimą arkiniame angare. Pareiškėjas pripažino, kad jis patikrinimo aktus pasirašė ir su juose konstatuotais faktais iš esmės sutiko. Paaiškino, kad arkiniam angarui buvo nustatyta sandėliavimo paskirtis, tačiau jis buvo pritaikytas dobilų džiovinimui, o pareiškėjas šiuo pastatu buvo priverstas pasinaudoti dėl prastų meteorologinių sąlygų.

3.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Ekoagros“ pateiktame atsiliepime teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.       VšĮ „Ekoagros“ nurodė, kad 2014 m. balandžio 25 d. su pareiškėju buvo sudaryta sutartis Nr. SUT-U-14-02017 „Dėl ekologinės gamybos sertifikavimo“, kuria Ž. V. užsakė sertifikuoti jo vykdomą ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklą ir išduoti patvirtinančius dokumentus, jei užsakovo vykdoma veikla atitiks teisės aktų reikalavimus, be to, pareiškėjas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. VšĮ „Ekoagros“ pabrėžė, kad nurodyta sutartimi pareiškėjas įsipareigojo veiklą vykdyti vadovaudamasis ekologinę veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, leisti išsamiai įvertinti vykdomą veiklą, sudarant tam visas būtinas sąlygas, įskaitant dokumentacijos ir įrašų tikrinimo priemones, galimybes apžiūrėti žemės sklypus, pastatus ir patalpas, įrenginius, kalbėtis su pareiškėjo darbuotojais bei subrangovais. VšĮ „Ekoagros“ pažymėjo, kad ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimas susideda iš dviejų pagrindinių etapų: ekologinės gamybos ūkio faktinės patikros, kurią atlieka VšĮ „Ekoagros" tikrintojas, ir dokumentų analizės, kurią atlieka VšĮ „Ekoagros“ ekspertas. Jei užsakovo vykdoma veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, ūkio subjektui išduodami veiklą patvirtinantys dokumentai. VšĮ „Ekoagros“ nurodė, kad, remiantis 2016 m. spalio 12 d. patikrinimo rezultatais, 2016 m. lapkričio 16 d. Nutarimu buvo nustatytos neatitiktys ir taikytos poveikio priemonės, tarp jų – ir griežtas įspėjimas dėl grikių auginimo P1 bei P2 statuso laukuose. Kadangi 2016 m. spalio 12 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, jog keturiolikoje laukų nenuimtas grikių ir pupų derlius, todėl siekiant patikrinti, ar derlius nuimtas, pareiškėjo vykdoma ūkinė veikla buvo patikrinta papildomai. Papildomo patikrinimo metu buvo siekiama apžiūrėti ekologinės produkcijos sandėliavimo patalpas, patikrinti buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymą bei Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo pildymą. Įvertinęs patikrinimų metu surinktus ir kitus duomenis, VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialas 2016 m. gruodžio 28 d. Nutarimu patikslino 2016 m. gruodžio 8 d. Nutarimą ir nurodė, kad IV lygio poveikio priemonė taikoma tik 2016 metų derliaus grikių „Panda“ ir avižų „Mora“ produkcijai. Ši poveikio priemonė buvo pritaikyta, remiantis Reglamento (EB) Nr. 889/2008 35 straipsnio 1 ir 4 punktais ir nustačius, kad nurodyta produkcija iš sertifikuojamų laukų nebuvo registruota ir neženklinta; sertifikavimo įstaigai laiku nebuvo pranešta apie po derliaus nuėmimo pasikeitusias produkcijos laikymo sąlygas; (duomenys neskelbtini) esančiame angare kartu su pareiškėjo avižomis (apie 30,0 t laikomų priekaboje) ir grikiais (apie 60,0 t paskleistų ant džiovyklos ir supiltų į traktoriaus priekabą) buvo laikomi į didmaišius supilti kitų ūkių grūdai; P1 ir P2 statusų laukuose užaugintų grikių grūdai laikomi neskiriant jų pagal statusus. VšĮ „Ekoagros“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintomis Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-288 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. balandžio 21 d.) (toliau – ir Ekologinio žemės ūkio taisyklės), Reglamentu (EB) Nr. 834/2007, Reglamentu (EB) Nr. 889/2008, teigė, kad esminis pažeidimas, už kurį pareiškėjui buvo pritaikyta viena griežčiausių priemonių – produkcijos nesertifikavimas, yra tai, kad bendrame sandėlyje laikoma produkcija iš sertifikuotų laukų ir nežinomos kilmės produkcija buvo neženklinama. VšĮ „Ekoagros“ akcentavo, kad Reglamento (EB) Nr. 889/2008 35 straipsnio 1 ir 4 punktai reikalauja, jog ekologiški produktai turi būti aiškiai identifikuojami bet kuriuo metu, šie produktai turi būti atskirti nuo kitų žemės ūkio produktų, turi būti imtasi visų priemonių, siekiant užtikrinti produktų identifikavimą ir išvengti susimaišymo ar sukeitimo su neekologiškais produktais. VšĮ „Ekoagros“ tvirtino, kad pareiškėjas savo ūkio veikloje šių reikalavimų nepaisė. Remdamasi Reglamento (EB) Nr. 834/2007 2 straipsniu, 11 straipsnio 3 dalimi, VšĮ „Ekoagros“ teigė, kad ekologinė produkcija visais produktų gamybos, paruošimo ir platinimo etapais turi būti atskirta ir aiškiai identifikuojama. VšĮ „Ekoagros“ kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius, kad pagal 2016 m. liepos 19 d. panaudos sutartį, jis naudojosi tik tam tikra (duomenys neskelbtini), esančio angaro dalimi. VšĮ „Ekoagros“ tvirtino, kad pareiškėjas, nors ir pateikė vietos seniūnijos pažymą apie negalėjimą dėl blogų meteorologinių sąlygų nuimti derlių, tačiau ne vėliau kaip prieš 48 valandas raštu arba elektroniniu paštu sertifikavimo įstaigai nepranešė apie derliaus nuėmimo vėlavimo priežastis bei planuojamą derliaus nuėmimo datą ir taip pažeidė Ekologinio žemės ūkio taisyklių 56 punkto reikalavimus. VšĮ „Ekoagros“, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 834/2007 17 straipsnio 1 dalies „e“ punkto nuostatomis, teigė, kad grikių sėkla, užaugina P1 ir P2 statusų laukuose, privalėjo būti atskirta pagal laukų statusus, todėl nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl šios pereinamojo laikotarpio produkcijos laikymo sąlygų.

II.

5.       Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas vertinamas kaip administracinis aktas, kuriam taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nustatantys, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismo vertinimu, VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialas pareiškėjo skundžiamą teisines pasekmes sukeliantį Sprendimą grindė faktiniais duomenimis, išdėstytais 2016 m. gruodžio 28 d. Nutarime. Minėtu nutarimu atsakovas patikslino 2016 m. gruodžio 8 d. Nutarimu taikytą poveikio priemonę ir nurodė, kad IV lygio poveikio priemonė taikoma tik 2016 metų derliaus grikių „Panda" ir avižų „Mora" produkcijai. Šios poveikio priemonės taikymas buvo grindžiamas papildomo tikrinimo metu nustatytais faktiniais duomenimis, jog minėtoji produkcija nebuvo registruota ir ženklinama, sertifikavimo įstaiga laiku nebuvo informuota apie pasikeitusias produkcijos laikymo sąlygas po derliaus nuėmimo, bei remiantis Reglamento (EB) Nr. 834/2007 17 straipsnio 1 dalimi bei Reglamento (EB) Nr. 889/2008 35 straipsnio 1 ir 4 punktais.

7.       Teismas spręsdamas klausimą, ar pareiškėjo skundžiamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, atsižvelgė į 2016 m. spalio 12 d. Ekologinės gamybos tikrinimo protokole Nr. PAG-U-16-02851 bei 2016 m. lapkričio 24 d. Papildomo tikrinimo protokole Nr. PAG-P-U-16-00781 užfiksuotus Ž. V. ūkio patikrinimo rezultatus. Išanalizavęs nurodytus dokumentus, teismas padarė išvadą, jog VšĮ „Ekoagros“ tikrintojas 2016 m. spalio 12 d. tikrinimo metu nustatė, jog: a) 2016 m. gegužės 9 d. pasėtos avižos „Mora“ nukultos ir realizuojamos iš lauko; b) grikiai „Panda“ auginami 13-oje laukų, iš jų – 7 laukai apsėti 2016 m. gegužės 20, 28, 30 dienomis bei 2016 m. birželio 4 ir 5 dienomis, grikiai nenukulti; c) užauginta produkcija nesandėliuojama, realizuojama iš lauko. Pareiškėjas raštu pateikė paaiškinimą, jog apie 30 t nukultų avižų „Mora“ nesandėliuojama, avižos laikomos priekaboje prie dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini). Papildomo tikrinimo protokolo Nr. PAG-U-16-00781 duomenys patvirtino, kad Ž. V. ūkio papildomas tikrinimas buvo atliekamas, be kitų tikslų, turint tikslą įvertinti, ar derlius nuimtas ir ekologinės produkcijos sandėliavimą. Papildomo Ž. V. ūkio tikrinimo protokolo duomenys patvirtino, kad: a) visuose apžiūrėtuose laukuose grikių derlius nuimtas; b) apie 60 t grikių ir apie 30 t avižų laikomi angare, esančiame (duomenys neskelbtini); c) avižos laikomos priekaboje, dalis grikių paskleista ant džiovyklos, o kita dalis – laikoma priekaboje; d) angare laikomi ir ne pareiškėjui priklausantys grūdai, supilti į didmaišius; e) pareiškėjo produkcija nepaženklinta, neatskirta pagal statusus; f) pateiktame Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnale neužpildyta 6 lentelė „Gamybinių ir pagalbinių patalpų, įrangos bei taros valymas ir dezinfekavimas bei apsauga nuo kenkėjų“. Ž. V. pakartotinio patikrinimo metu pateikė raštišką paaiškinimą, kuriame nurodė, kad viso pupų derliaus nespėjo nukulti dėl netinkamų oro sąlygų, pateikė pažymą apie oro sąlygas ir užpildė formos F-117 Informacijos apie ekologiškų produktų sandėliavimo vietas lapą, kuriame nurodė, jog avižos „Mora“ laikomos priekaboje (originale – mašinoje), grikiai – džiovinami, o įvertinęs, kad patikrinimo metu ūkyje pagaminta žemės ūkio produkcija nėra supilta nei į aruodus, nei į didmaišius, teigė, jog grikių ir avižų laikymas priekabose ir džiovykloje nėra sandėliavimas.

8.       Teismas, išanalizavęs pareiškėjo paaiškinimus, nurodytus skunde ir pateiktus teismo posėdyje, bei dokumentus ir rašytinius paaiškinimus, pareiškėjo pateiktus atsakovui vykdant sertifikavimo procedūras, ir įvertinęs šiuos įrodymus, padarė išvadą, jog pareiškėjas iš esmės pripažino ir neginčijo Sprendime nurodytų faktinių aplinkybių, kad: 1) pakartotinio patikrinimo metu Ž. V. ūkyje 2016 metais užauginti grikiai ir avižos buvo laikomi ŽŪB „Pasaga“ priklausančiame statinyje – arkiniame angare, esančiame (duomenys neskelbtini); 2) avižos buvo supiltos į priekabą, grikiai – paskleisti džiovykloje; 3) arkiniame angare buvo rasti į didmaišius supilti kitų ūkių grūdai (pareiškėjo nurodymu – medžiotojams priklausantys žirniai). Teismo vertinimu, nors pareiškėjas pateikė paaiškinimus, kad džiovinimui buvo paskleisti visi jo ūkyje užauginti grikiai, tačiau nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, vertinamų kaip pagrindas abejoti 2016 metų lapkričio 24 d. Papildomo patikrinimo protokole Nr. PAG_P-U-16-00781 nurodytais duomenimis, jog angare džiovinimui buvo paskleista dalis grikių, o kita jų dalis buvo laikoma traktoriaus priekaboje. Be to, teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti Sprendime nurodytais faktiniais duomenimis, jog (duomenys neskelbtini), esančiame arkiniame angare rasta pareiškėjo sertifikuojamuose laukuose užauginta grikių ir avižų produkcija neženklinta, statusą P1 ir P2 turintys grikiai neatskirti pagal jų statusus. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgė, kad pareiškėjas minėtas aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė nei sertifikavimo įstaigai, nei teismo posėdyje. Šios aplinkybės buvo užfiksuotos 2016 m. lapkričio 24 d. papildomo tikrinimo protokole Nr. PAG_P-U-16-00781, su kuriuo pareiškėjas buvo susipažindintas, pastabų dėl jo nepateikė ir nepapildė, su protokole nurodytais duomenimis sutiko, tai patvirtino pasirašydamas.

9.       Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas vadovavosi bendrąja įrodinėjimo taisykle, pagal kurią, pareigą pateikti įrodymus, kurie pagrindžia skunde (prašyme, pareiškime) ar atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, turi ginčo šalys ir kiti bylos proceso dalyviai. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą abejoti Sprendime nurodytais faktiniais duomenimis, VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialo kvalifikuotais kaip IV lygio neatitiktis. Tokių duomenų nenustatė ir bylą nagrinėjęs teismas.

10.       Atsižvelgęs į Reglamento (EB) Nr. 834/2007 17 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 889/2008 35 straipsnio nuostatas, teismas padarė išvadą, kad jos pareiškėją įsakmiai įpareigojo bet kuriuo metu atskirai laikyti ekologinės gamybos būdu pagamintus produktus; užtikrinti partijų identifikavimą bei išvengti bet kokio susimaišymo su produktais ir (arba) medžiagomis, kurios neatitinka ekologinės gamybos taisyklių, arba užteršimo jomis; imtis visų priemonių siekiant užtikrinti siuntų identifikavimą ir išvengti susimaišymo ar sukeitimo su neekologiškais produktais bei sudaryti sąlygas lengvai juos atskirti ir šį atskyrimą registruoti. Teismas sprendė, kad byloje nustatyti duomenys patvirtino, jog pareiškėjas grikių „Panda“ ir avižų „Mora“ produkciją buvo užauginęs pereinamojo laikotarpio laukuose, grikiai turėjo skirtingus statusus, žymimus ženklais P1 ir P2. Pagal Neatitikčių vertinimo procedūrą Pr-05, ženklu P1 žymimas pirmų metų pereinamojo laikotarpio statusas, ženklu P2 – antrųjų metų pereinamojo laikotarpio statutas. VšĮ „Ekoagros“ paaiškino, kad grikiai, turėję skirtingus P1 ir P2 statusus, privalėjo būti atskirti, kaip skirtingų statusų produkcija, o juos sumaišius, nurodyta produkcija įgyja P1 statusą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas teisės aktais nustatytos prievolės sertifikuojamus grikius atskirti pagal jų statusus neįvykdė.

11.       Teismas pažymėjo, kad papildomo patikrinimo metu tikrintojai tame pačiame arkiniame angare rado ne tik pareiškėjo užaugintą produkciją, bet ir kitų asmenų produkciją; nei didmaišiuose laikomi žirniai, nei pareiškėjui priklausanti produkcija nebuvo kokiu nors būdu paženklinti, nurodant jų priklausomybę, užauginimo vietą, atitiktį ekologinės gamybos taisyklėms ir pan. Teismas išanalizavęs pareiškėjo ir ŽŪB „Pasaga“ sudarytos panaudos sutarties sąlygas, sprendė, kad pareiškėjui buvo perduotas naudotis visas (duomenys neskelbtini), esantis pastatas – arkinis angaras, sutartyje įvardintas kaip džiovykla. Teismas padarė išvadą, jog sutarties tekste nėra jokių nuorodų, leidžiančių teigti, jog sandorio šalys susitarė ne dėl viso pastato, o tik dėl tam tikros ir konkrečiai apibrėžtos pastato dalies naudojimo. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad panaudos sutarties objektu buvo visas pastatas (arkinis angaras), patvirtino ir paties pareiškėjo pateikti paaiškinimai apie tai, kad jis naudojosi ne tik arkinio angaro dalimi, kuriame įrengtas sėklos džiovinimui skirtas įrenginys, bet ir kita dalimi, kurioje stovėjo priekabos su jo ūkyje užauginta produkcija – avižomis ir grikiais.

12.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytais įrodymais patvirtintas aplinkybes apie pareiškėjo užaugintos grikių ir avižų produkcijos laikymo arkiniame angare sąlygas, nurodytus pareiškėjo teiginius apie tinkamą sertifikuojamos produkcijos atskyrimą, vertino kaip nepagrįstus ir sprendė, kad pareiškėjas neįvykdė teisės aktais nustatytos pareigos tiek atskirai laikyti ekologinės gamybos būdu pagamintus produktus, tiek užtikrinti bet kokio susimaišymo su produktais ir (arba) medžiagomis, kurios neatitinka ekologinės gamybos taisyklių, arba užteršimo jomis išvengimo.

13.       Teismas įvertino, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog jo produkcijos laikymas arkiniame sandėlyje nėra sandėliavimas, todėl Reglamento (EB) Nr. 834/2007 17 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 889/2008 35 straipsnio reikalavimai jo produkcijai netaikytini.

14.       Teismas nustatė, kad VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialas Nutarimo pildymo instrukcijos reikalavimo nutarimą priimti per 24 darbo dienas nepažeidė. Įvertinęs duomenis, kad pareiškėjas gavo VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialo Sprendimą, padarė išvadą, jog pareiškėjui buvo pateikta informacija apie nustatytas neatitiktis, taikomas poveikio priemones, korekcinius / prevencinius veiksmus, pranešta, kad jis nėra sumokėjęs 928,76 Eur už 2015 metais atliktus sertifikavimo darbus, dėl ko patvirtinamasis dokumentas ir / ar nutarimo išrašas bus išduotas tik sumokėjus už suteiktas paslaugas ir apie tai raštu informavus atsakovą. Teismo vertinimu, byloje nustatytais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialas, 2016 m. spalio 12 d. patikrinusi jo ūkį, neinformavo apie atliktus tikrinimo veiksmų rezultatus, o 2016 m. lapkričio 16 d. Nutarimą priėmė tik gavusi 2016 m. spalio 17 d. prašymą dėl grikių „Panda“ ir avižų „Mora“ grūdų, kaip ekologinės sėklos pardavimo.

15.       Išanalizavęs byloje esančius dokumentus, susijusius su 2016 metais vykusiomis Ž. V. ūkio sertifikavimo procedūromis, tarp jų – ir atsakovo pridėtus prie skundo, teismas padarė išvadą, kad atsakovas tinkamai informavo pareiškėją apie atliekamus patikrinimus, taip užtikrindamas jo dalyvavimą ir galimybę pasinaudoti teise teikti paaiškinimus ir dokumentus; priimdavo pareiškėjo pateiktus dokumentus, prašymus ir raštus ir juose nurodytus duomenis analizavo bei vertino; pareiškėjui pateikdavo priimtus sprendimus, kuriuose, be kita ko, aiškiai nurodydavo jų apskundimo tvarką. Nurodytos aplinkybės leido teigti, kad VšĮ „Ekoagros“ laikėsi procedūrinių taisyklių, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir administracinio sprendimo pagrįstumą.

16.       Teismo vertinimu, sertifikavimo įstaiga, nustačiusi 13-oje vertinimo srityje nurodytą neatitiktį, privalėjo taikyti Neatitikčių vertinimo procedūros Pr-05 numatytą IV lygio poveikio priemonę.

17.       Teismas konstatavo, kad naikinti VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialo priimtą administracinį sprendimą nėra pagrindo. Dėl šios priežasties skundo pagrindinis reikalavimas panaikinti Sprendimą ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – sertifikuoti produkciją kaip pereinamojo laikotarpio produkciją ir išduoti leidimą parduoti kaip ekologinę produkciją sėjamųjų grikių „Panda“, užaugintą P1 ir P2 statuso laukuose (sėkla sertifikuota), ir netikšės avižų „Mora“, išaugintą P1 statuso lauke (sėkla sertifikuota), buvo atmestas.

III.

18.       Pareiškėjas Ž. V. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Papildomai pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus: 

18.1.       Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas paremtas tik atsakovo pateiktais įrodymais ir nėra atsižvelgta į pareiškėjo teikiamus paaiškinimus. Pareiškėjo nuomone, Europos Sąjungos teisinis reguliavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pagaminta ekologiška produkcija turi būti laikoma sandėliavimo patalpose ir ten atitinkamai rūšiuojama. Patalpa, kurioje buvo laikomi grikiai bei avižos yra arkinis angaras, skirtas produkcijos džiovinimo tikslams. Pareiškėjas pabrėžė, kad dėl užsitęsusių produkcijos sertifikavimo procedūrų, produkcija buvo patalpinta į arkinį angarą, tačiau jo ūkyje užauginta produkcija ir didmaišiai su žirniais buvo laikomi priešingose arkinio angaro pusėse pakankamai saugiu (apytiksliai 30 m) atstumu vieni nuo kitų.

18.2.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad patikros metu, ją atliekančiam asmeniui paaiškino, jog grikiai džiovykloje buvo džiovinami, kadangi džiovinimo stadijoje kilo karštas oras, jų atitinkamai nebuvo įmanoma ženklinti, tačiau siekiant užtikrinti grikių rūšių atskyrimą, jie buvo atriboti bortu. Kadangi avižos turėjo būti džiovinamos iškart po grikių, dėl šios priežasties avižos, tinkamai paruoštos džiovinimui, buvo laikomos traktoriaus priekaboje, po stogu, siekiant apsaugoti nuo drėgmės, lietaus, nepalankių oro sąlygų. Pareiškėjas teigia, kad tinkamai užtikrino produkcijos laikymą atsižvelgiant į oro sąlygas, atliko visus būtinus veiksmus, siekiant išvengti produkcijos sugadinimo.

18.3.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog keli didmaišiai su grūdais buvo laikomi džiovyklos patalpos dalyje, nepriklausančioje pareiškėjui. Pareiškėjo produkcijos sumaišymas su didmaišiuose laikoma produkcija buvo neįmanomas. Pareiškėjo nuomone, aiškinant panaudos  sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendime buvo netinkamai įvertinta pateikta angaro panaudos sutartis ir jos esmė, kadangi nebuvo atsižvelgta į tikruosius šalių ketinimus – buvo sutarta, jog pareiškėjas naudosis tik džiovykla.

18.4.       Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju IV lygio poveikio priemonė buvo skirta nepagrįstai, neatsižvelgiant į tai, jog administracinio teisės pažeidimo nebuvo padaryta. Poveikio priemonės pritaikytos veiksmams, kurie pagal savo kilmę ir pobūdį negali būti vertinami, kaip produkcijos neženklinimas ir neatskyrimas. Pareiškėjas teigia, kad iš faktinių aplinkybių matyti, jog jis užtikrino tinkamą produkcijos laikymą, jos nesumaišė. Pareiškėjo nuomone, jis atliko būtinus produkcijos sandėliavimo veiksmus remiantis teisės aktų nustatyta tvarka. Sandėlių buvimą įrodo 2017 m. sausio 5 d. Panaudos sutartis (9 priedas). Pareiškėjas VšĮ „Ekoargos“ Utenos filialui pateikė sandėliavimo dokumentaciją: informaciją apie ekologiškų produktų sandėliavimo vietą (užpildytą F-117 formą) (10 priedas), taip pat sandėlio planą (11 priedas), kas taip pat patvirtina atliktą produkcijos sandėliavimą.

19.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime iš esmės atkartoja poziciją, kuria grindė savo atsiliepimą pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsiliepime nurodo, kad:

19.1.       Atsakovo nuomone, teismo sprendimas priimtas visapusiškai ištyrus tiek pareiškėjo, tiek atsakovo byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus.

19.2.       Atsakovas nurodo, kad Neatitikčių vertinimo procedūroje nustatyta IV lygio poveikio priemonė taikoma 2016 m. derliaus avižų netikšių „Mora“ ir grikių „Panda“ produkcijai, nes papildomo tikrinimo metu nustatyta, jog minėta produkcija nebuvo registruota, ženklinama, o sertifikavimo įstaiga laiku nebuvo informuota apie pasikeitusias produkcijos laikymo sąlygas po derliaus nuėmimo (kasmetinio ekologinės gamybos tikrinimo 2016 m. spalio 12 d. protokole Nr. PAG-U-16-02851 nurodyta, kad produkcija nesandėliuojama, realizuojama iš lauko). Nors pareiškėjas pateikė pažymą iš seniūnijos, tačiau, kaip ir buvo konstatuota, nesilaikė Ekologinio žemės ūkio taisyklėse nustatyto reikalavimo – ne vėliau kaip prieš 48 valandas raštu arba el. paštu informuoti sertifikavimo įstaigą.

19.3.       Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatomis visi produktų gamybos, paruošimo ir platinimo etapai turi būti atskirti ir aiškiai identifikuojami, o jeigu ne visose ūkio dalyse vyksta ekologinė gamyba, ūkio subjektas atskiria žemę, gyvūnus ir produktus, naudojamus ekologinėse ūkio dalyse arba gaminamus jose, nuo tų, kurie naudojami neekologinėse ūkio dalyse arba gaminami jose, ir šį atskyrimą atitinkamai registruoja. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad išanalizavus pareiškėjo ir ŽŪB „Pasaga“ sudarytos panaudos sutarties sąlygas, nustatyta, jog Ž. V. buvo perduotas naudotis visas (duomenys neskelbtini), esantis pastatas – arkinis angaras, sutartyje įvardintas kaip džiovykla.

19.4.       Atsakovo nuomone, pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, jog ūkiui pritaikyta poveikio priemonė yra nepagrįsta ir neproporcinga ir, kad iš faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėjas užtikrino tinkamą produkcijos laikymą, jos nesumaišė. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų šių motyvų pagrindimui. Atsakovo nuomone, pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje produkcijos atskyrimas nebuvo užtikrintas, t. y. sandėliuojant produkcija neregistruojama / neženklinama, tuo pažeidžiant ekologinio ūkininkavimo teisinio reguliavimo nuostatas, dėl ko buvo pritaikytos sankcijos.

19.5.       Atsakovo vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas, aiškiai įvardijant nustatytą pažeidimą, pritaikytas poveikio priemones ir teisinį reglamentavimą. Pareiškėjui pritaikytos sankcijos yra teisėtos, t. y. numatytos teisės aktuose ir pritaikytos pagal teisės aktus, proporcingos atsižvelgiant į ekologinei gamybai keliamus tikslus ir griežtus reikalavimus. Atsakovo teigimu, kadangi pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje padaryti pažeidimai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl pagrįstai buvo pritaikytos nustatytos poveikio priemonės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

20.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo Sprendimo dalies, kuria Ž. V. ūkiui buvo skirta IV lygio poveikio priemonė – produkcijos nesertifikavimas bei leista grikius ir avižas realizuoti kaip įprastinę, o ne ekologišką, produkciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

21.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas laikėsi procedūrinių taisyklių, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, bei tinkamai pritaikė poveikio priemonę.

22.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paremtas tik atsakovo pateiktais įrodymais ir nėra atsižvelgta į pareiškėjo teikiamus paaiškinimus, bei IV lygio poveikio priemonė buvo skirta nepagrįstai.

23.        Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

24.       Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

25.       Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

26.       Byloje nustatyta, kad VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialas 2016 m. gruodžio 28 d. nutarime nurodė, jog IV lygio poveikio priemonė taikoma 2016 metų derliaus grikių „Panda“ ir avižų „Mora" produkcijai. Ši poveikio priemonė buvo pritaikyta, remiantis Reglamento (EB) Nr. 889/2008 35 straipsnio 1 ir 4 punktais, nustačius, kad nurodyta produkcija iš sertifikuojamų laukų nebuvo registruota ir neženklinta; sertifikavimo įstaigai laiku nebuvo pranešta apie po derliaus nuėmimo pasikeitusias produkcijos laikymo sąlygas; (duomenys neskelbtini) esančiame angare kartu su pareiškėjo avižomis ir grikiais buvo laikomi į didmaišius supilti kitų ūkių grūdai; P1 ir P2 statusų laukuose užaugintų grikių grūdai laikomi neskiriant jų pagal statusus. VšĮ „Ekoagros“, vadovaudamasi Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis, Reglamentu (EB) Nr. 834/2007, Reglamentu (EB) Nr. 889/2008, esminiu pažeidimu, už kurį pareiškėjui buvo pritaikyta viena griežčiausių priemonių – produkcijos nesertifikavimas, laikė tai, kad bendrame sandėlyje laikoma produkcija iš sertifikuotų laukų ir nežinomos kilmės produkcija buvo neženklinama. Pažymėtina, kad papildomo patikrinimo metu nustatytų pažeidimų faktų neginčija ir pats pareiškėjas, tik nesutinka su jų vertinimu.

27.       Remiantis Ekologinio žemės ūkio taisyklių 4 punktu, ekologinės gamybos sertifikavimas – tai procedūra, kuria sertifikavimo įstaiga patvirtina, kad laikomasi su ekologine gamyba susijusių teisės aktų reikalavimų tvarkant, gaminant tam tikros gamybos srities ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir renkant laukinius augalus. Ekologinės gamybos sertifikavimas prasideda ūkio subjektui pateikus sertifikavimo įstaigai prašymą kontroliuoti ekologinės gamybos vienetą ir ekologinę gamybą ir baigiasi nustojus galioti su sertifikavimo įstaiga pasirašytai ekologinės gamybos kontrolės sutarčiai. Ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai – sertifikavimo įstaigos sertifikuoti žemės ūkio ir maisto produktai, kurie nurodyti patvirtinamajame dokumente kaip ekologiški. Neatitiktis ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams – tai nukrypimas nuo Reglamente (EB) Nr. 834/2007, Reglamente (EB) Nr. 889/2008, Reglamente (EB) Nr. 1235/2008 ir (ar) šiose taisyklėse nustatytų ekologinės gamybos metodų (žemės ūkio ir maisto produktų auginimo, rinkimo, ženklinimo ir tvarkymo) reikalavimų.

28.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atsakovas VšĮ „Ekoagros“ yra kompetentingas nustatyti Neatitikčių vertinimo procedūras bei taikyti priemones, kai nustatomi pažeidimai. Atsakovo patvirtinta Neatitikčių vertinimo procedūra laikytina neatsiejama sutarčių dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo sąlyga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2664/2012).

29.       Pareiškėjui pagal Neatitikčių vertinimo procedūros PR-05, patvirtintos VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 (VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymo V-73 redakcija), A priedą pritaikyta IV lygio poveikio priemonė, produkcijos nesertifikavimas, kuri taikoma tais atvejais, kai negalima užtikrinti ar atsekti ekologiškų produktų kilmės arba padaryta neigiama įtaka produkcijos kilmei / ekologiškumui. Pagal Neatitikčių vertinimo procedūros PR-05 A priedo „Visos vertinamos sritys“ 13 vertinimo sritį, IV lygio poveikio priemonė – produkcijos nesertifikavimas taikoma, nustačius, kad sandėliuojama skirtingų statusų produkcija nėra atskirta, sandėliuojama skirtingų statusų produkcija atskirta, tačiau jos atskyrimas atitinkamai neregistruojamas. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai rėmėsi Reglamento (EB) Nr. 834/2007 17 straipsnio 1 dalimi, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 35 straipsnio 1 ir 4 dalimis, tinkamai šių teisės normų reikalavimų pažeidimus kvalifikavo kaip neatitiktį ir už ją ūkio subjektui taikė Neatitikčių vertinimo procedūroje numatytą IV lygio poveikio priemonę – nesertifikavo 2016 metų grikių „Panda“ ir avižų „Mora“ produkcijos.

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui taikyta poveikio priemonė atitinka tikslus, kurių yra siekiama bei leidžia kontrolės institucijoms efektyviai užtikrinti, jog į rinką nebūtų pateikti jokie su ekologine gamyba apgaulingai asocijuojami gaminiai.

31.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

32.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl bylinėjimosi išlaidų suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Nors atsakovas atsiliepime prašė iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą pagrindžiančių dokumentų. Todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. V. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Romanas Klišauskas

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė