Civilinė byla Nr. e2-1202-553/2020

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01347-2019-2

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės  uždarosios akcinės bendrovės „Cesija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties, kuria taikytas supaprastintas bankroto procesas uždarosios akcinės bendroves „DeTranswagon“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo pagrįstumo.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi UAB „DeTranswagon“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Gamtutė“. 2020 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

3.       Bendrovės nemokumo administratorė kreipėsi su prašymu taikyti bendrovei supaprastintą bankroto procesą. Nurodė, kad bendrovė faktiškai neturi jokio materialaus turto. VĮ Regitra duomenimis, bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra, nekilnojamojo turto bendrovė neturėjo, finansinės atskaitomybės dokumentų nesudarinėjo. Nemokumo administratorės teigimu, nebus galimybės bankroto procese padengti susidariusias administravimo išlaidas ir kreditorių finansinius reikalavimus, todėl bendrovei taikytinas supaprastintas bankroto procesas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 31 d. nutarė bendrovei taikyti supaprastintą bankroto procesą.

5.       Teismas taikė iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatas, nes bankroto byla bendrovei iškelta 2019 m. spalio 24 d. nutartimi. Teismas, įvertinęs bendrovės nemokumo administratorės prašyme nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendė, kad bendrovė neturi pakankamai turto teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, todėl bendrovei taikė supaprastintą bankroto procesą (ĮBĮ 131 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Kreditorė UAB „Cesija“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymo bendrovei taikyti supaprastintą bankroto procesą netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Teismas nepagrįstai taikė ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias teismo nutarties vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka priėmimą, nes nuo 2019 m. gruodžio 31 d. ĮBĮ  neteko galios ir teismas negalėjo juo vadovautis, priimdamas nutartį dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo. Administratorė prašymą taikyti bendrovei supaprastintą bankroto procesą pateikė jau įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – ir JANĮ), todėl teismas turėjo vadovautis JANĮ nuostatomis.

6.2.                      Pagal JANĮ 67 straipsnio 2 dalį po bankroto bylos iškėlimo teismas gali priimti nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka tik nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą. Iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos nebuvo sušauktas nei vienas bendrovės kreditorių susirinkimas, todėl bendrovės kreditorių susirinkimas neturėjo galimybės ir negalėjo (ne)pritarti administratorės pasiūlymui vykdyti bendrovės bankroto procesą supaprastinta tvarka. Tokiu būdu administratorės prašymas taikyti supaprastintą bankroto procesą negalėjo būti tenkinamas.

6.3.                      2017 metų balanso duomenimis bendrovė deklaravo turto 255 151 Eur sumai, iš kurio ilgalaikis turtas sudaro 203 743 Eur, trumpalaikis – 51 408 Eur. Buvęs bendrovės vadovas neperdavė administratorei visų bendrovės dokumentų, taip pat ir turto. Apeliantės duomenimis, bendrovės žinioje buvos 14 vnt. vagonų, kurie iki šiol nėra perduoti administratorei ar grąžinti apeliantei. Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, kad bendrovė neturi pakankamai turto teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

7.       Bendrovės buvęs vadovas E. R. atsiliepimu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino administratorės prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo bei pagrįstai taikė ĮBĮ normas, nes bankroto byla inicijuota ir bankroto byla bendrovei iškelta galiojant ĮBĮ.

7.2.                      Pagal JANĮ nuostatas, atsirado papildoma būtina sąlyga – ūkinės komercinės veiklos nevykdymas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad bendrovė vykdytų komercinę veiklą, todėl bendrovės situacija atitinka tiek ĮBĮ, tiek JANĮ keliamas sąlygas dėl bankroto proceso vykdymo supaprastinta tvarka.

7.3.                      ĮBĮ ir JANĮ nuostatos, įvirtinančios bankrutuojančios bendrovės kreditorių ir kreditorių susirinkimo kompetenciją (ĮBĮ 23 straipsnis, JANĮ 44 straipsnis), suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo kompetencijai nėra priskiriama išimtinė teisė spręsti dėl įmonės bankroto vykdymo supaprastinto proceso tvarka.

7.4.                      2017 metų balanse yra apskaitytas ilgalaikis turtas, gautas pagal lizingo sutartis, kurios yra nutrauktos, todėl atskirajame skunde minimas turtas bendrovei nuosavybės teise nepriklauso.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bendrovei taikytas supaprastintas bankroto procesas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).  

10.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

11.       Nagrinėjamu atveju, nors bendrovės bankroto procesas ir pradėtas galiojant ĮBĮ, tačiau nemokumo administratorės prašymas dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo teisme gautas 2020 m. kovo 10 d., t. y. jau galiojant JANĮ. Tokiu būdu pagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas supaprastinto bankroto proceso taikymo klausimą, turėjo vadovautis ne ĮBĮ, o JANĮ nuostatomis, nes išimčių supaprastinto bankroto proceso nagrinėjimui JANĮ 155 straipsnis nenumato (šios nutarties 10 punktas).

12.       Bankroto proceso supaprastinta tvarka sąlygos reglamentuojamos JANĮ 67 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad teismas nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka gali priimti: savo iniciatyva bankroto bylos iškėlimo metu (1 punktas) arba nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą, kai bankroto byla jau yra iškelta (2 punktas). Taigi, po bankroto bylos iškėlimo teismas gali priimti nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka tik nemokumo administratoriaus prašymu, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą.

13.       Bylos duomenimis, pirmas bendrovės kreditorių susirinkimas sušauktas 2020 m. balandžio 14 d. Taigi, bendrovės nemokumo administratorės prašymas dėl bendrovei supaprastinto bankroto proceso taikymo teismui pateiktas 2020 m. kovo 10 d. , t. y. dar nesant sušauktam pirmajam bendrovės kreditorių susirinkimui. Be to, minėtame kreditorių susirinkime klausimas dėl bendrovei supaprastinto bankroto proceso taikymo nebuvo svarstomas. Tokiu būdu pagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad nemokumo administratoriaus prašymas taikyti bendrovei supaprastintą bankroto procesą, nesant bendrovės kreditorių susirinkimo pritarimo, negalėjo būti tenkinamas (JANĮ 67 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

14.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė supaprastintą bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl supaprastinto bankroto proceso bendrovei taikymo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15.       Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodomi argumentai nebeturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

16.       Tenkinus atskirąjį skundą, apeliantei grąžintinas jos sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „DeTranswagon“ nemokumo administratorės prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo netenkinti.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Cesija“ (juridinio asmens kodas 302474929) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 8 (AB Swedbank).

Teisėja                                                     Aldona Tilindienė