Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-532-493/2017

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00208-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.10

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarimo J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarimu:
1. J. M. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad, eidama UAB „C.“ direktorės pareigas, žinodama apie savo bendrovės finansinę padėtį, tai yra, jog jos vadovaujama bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems finansiniams reikalavimams patenkinti bei turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybei, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d., nesilaikydama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė ir vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teises bei interesus. Tokiais savo veiksmais J. M. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
2. J. M. pripažinta kalta padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 506 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 34 straipsnio 5 dalį, jai paskirta 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.
3. Iš J. M. priteistas 3 866,64 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 64 ct) turtinės žalos atlyginimas VMI naudai.
2. J. M. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti VMI pareiškimą. Skunde apeliantė nurodo, kad:
1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ji jau buvo bausta už pažeidimus, kurie buvo nustatyti 2017 m. kovo 22 d. dienos operatyvaus patikrinimo pažymoje administracinės teisės pažeidimų protokolu bei tos pačios dienos nurodymu jai buvo paskirta administracinė nuobauda, kuri jau yra sumokėta.
2. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, VMI netinkamai įformino tariamai padarytą administracinį pažeidimą – nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuris yra pagrindas skirti administracinę nuobaudą.
3. VMI darbuotojai netinkamai įformino ir pačią operatyvinio patikrinimo pažymą. Kaip matyti iš pateiktos pažymos, operatyvinis patikrinimas buvo pradėtas 2017 m. vasario 8 d. ir baigtas 2017 m. kovo 28 d. Tuo tarpu pažyma su išvadomis jau parašyta ir įforminta 2017 m. kovo 22 d., t. y., pažyma, kurios pagrindu buvo prašoma apeliantę nubausti bei atlyginti žalą jau buvo parašyta tikrinimo metu. Tokia operatyvinio patikrinimo pažyma negali sukurti teisinių pasekmių ir jais remiantis nebuvo galima skirti administracinės nuobaudos bei išieškoti tariamai padarytą žalą.
4. Apeliantė nesutinka su teismo nutarimo dalimi, kuria iš jos, vadovaujantis CK 6.9301 straipsniu, VMI priteista 3866,64 eurų žala. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas atsiskaitymų eiliškumas taikomas ne visiems skoliniams įsipareigojimams, bet tik tiems, kuriems yra išduoti vykdomieji dokumentai. Byloje nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad yra prasidėjęs priverstinis skolos išieškojimas per antstolius. Be to, šiame straipsnyje nėra numatyta, kad pažeidus mokėjimų tvarką, galimas žalos atlyginimas, taikant deliktinę atsakomybę. VMI savo pareiškimu šioje byloje savo interesus (tai kartu yra ir valstybės interesai) kelia aukščiau už žmogaus, kaip visuomenės dalies, interesus, nors šiuo atveju darbuotojo interesai ir jo poreikiai gali būti tenkinami tik iš lėšų, kurias gauna darbuotojas kaip atlyginimą. VMI prašo priteisti tariamą 3866,64 eurų žalą iš kurios 3074,88 eurai buvo išmokėti įmonės darbuotojams, kaip atlyginimas už atliktą darbą. Kituose įstatymuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnyje, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme) nustatytas skolų dengimo eiliškumas yra kitoks, nei numatyta CK 6.9301 straipsnyje, nes prioritetas yra teikiamas darbuotojų darbo užmokesčio sumokėjimui.
5. Apeliantė nesutinka su teiginiu, jog nesilaikant mokėjimų eiliškumo, kokį supranta VMI, turi būti taikoma materialinė atsakomybė pažeidėjui. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, skola VMI susidarė žymiai anksčiau negu buvo padarytas pažeidimas. Taigi, sumokėjus darbuotojams atlyginimą, žalos dydis VMI nepadidėjo. Kadangi teismas administracinį pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK, tai ir žalos atlyginimo klausimas taip pat turi būti sprendžiamas pagal ATPK numatytą žalos atlyginimo tvarką. Kiek apeliantei yra žinoma, pagal ATPK žala nepriteisiama, galimas tik žalos konstatavimas.
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas nurodo, kad su J. M. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

4. J. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).
6. Kaip matyti iš pareiškėjos apeliacinio skundo, ji nesutinka su teismo išvadomis, padarytomis išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo peržiūrėjęs byloje pateiktus duomenis ir įvertinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad dalis apeliacinio skundo argumentų yra pagrįsti.
7. Visų pirma, apeliantė kelia klausimą, ar nebuvo pažeistas principas, draudžiantis bausti asmenį du kartus už tą patį, kadangi jai 2017 m. kovo 27 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu už ATPK 17311 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą – gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimą laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinis nurodymas buvo įvykdytas, taigi už gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimą laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. J. M. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn iki priimant skundžiamą nutarimą.
8. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ANK 2 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, jog niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Teismas skundžiamame nutarime nevertino, ar šis principas nebuvo pažeistas. VMI atsiliepime į apeliacinį skundą išreiškė nuomonę, kad administracinio teisės pažeidimo bylos J. M. buvo iškeltos dėl skirtingų teisės aktų pažeidimų, todėl dvigubo baudimo negalimumo principas nebuvo pažeistas. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas su VMI pateiktais argumentais nesutinka, kadangi, nors ir buvo pažeistos skirtingų teisės aktų nuostatos, abiejų administracinių teisės pažeidimų esmė yra ta pati – gyventojų pajamų mokestis nebuvo sumokėtas. Išties šios aplinkybės pakanka patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 17311 straipsnio 1 dalį, o atsakomybei pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį kilti vien šio fakto nepakanka – turi būti nustatyta ir tai, kad buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka. Tačiau be faktinės aplinkybės – gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimo – egzistavimo nekiltų ir atsakomybė pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį, t. y., ši faktinė aplinkybė sudaro dalį administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 506 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviosios pusės požymių. Dėl šios priežasties patraukus J. M. administracinėn atsakomybėn už tai, kad, pirma, ji neužtikrino gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, ir antra, už tai, kad ji, (iš esmės tuo pačiu laikotarpiu) neužtikrinusi gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, J. M. buvo du kartus patraukta administracinėn atsakomybėn už tą pačią veiką. Taigi administracinio teisės pažeidimo bylos dalis, susijusi su VMI nesumokėtu gyventojų pajamų mokesčiu laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d., nutrauktina, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 8 punktu.
9. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl VMI pateiktos operatyvaus patikrinimo pažymos, kurios pagrindu buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors nesutampa pažymos surašymo ir patikrinimo baigimo datos (patikrinimas baigtas beveik savaite vėliau), tai savaime nereiškia pažymos neteisėtumo. Didesnių abejonių apeliacinės instancijos teismui kelia tai, kad VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyti duomenys nesutampa su duomenimis, nurodytais dokumentuose, pateiktuose kaip pareiškimo priedai.
10. VMI pareiškime pateikė lentelę, kurioje nurodė finansines operacijas, neva įvykusias laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. Lentelėje nurodyta, jog 2016 m. lapkričio 16 d. iš kasos buvo išmokėta 200 Eur atskaitingam asmeniui pagal avanso apyskaitą, tos dienos mokestinės nepriemokos suma – 342,01 Eur. 2016 m. gruodžio 1 d. buvo išmokėta 2750,85 Eur darbo užmokesčio, mokestinės nepriemokos suma – 1102,24 Eur. 2016 m. gruodžio 16 d. buvo išmokėta 250,95 Eur darbo užmokesčio, mokestinės nepriemokos suma – 1536,24 Eur. Paskutinėse dviejose eilutėse nenurodytos finansinių operacijų datos, bet pateikiama, kad buvo išmokėta 73,08 Eur darbo užmokesčio, 591,96 Eur išmokėta atskaitingam asmeniui pagal avanso apyskaitą ir galutinė nepriemokos suma nenurodytą dieną sudaro 9168,20 Eur. Iš viso UAB „C.“ mokėjimai iš kasos laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d., VMI teigimu, sudarė 3866,64 Eur. Remdamasis šiais duomenimis, apylinkės teismas priteisė iš J. M. nurodytą sumą, kaip VMI padarytą žalą.
11. Tačiau iš VMI pateiktų pareiškimo priedų – mokestinės nepriemokos balansų kopijų matyti, kad 2016 m. gruodžio 15 d. suėjęs mokėjimo terminas buvo mokestinių prievolių, sudarančių 792,15 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 744,09 Eur pridėtinės vertės mokesčio, iš viso – 1536,24 Eur. Tuo tarpu mokestinės prievolės, sudarančios 9168,20 Eur (kaip nurodyta minėtoje lentelėje), mokėjimo terminas suėjo tik 2016 m. gruodžio 30 d. Taip pat iš pateiktų UAB „C.“ kasos išlaidų orderių kopijų matyti, kad mokėjimai iš kasos, sudarantys 591,96 Eur (pagal avanso apyskaitą) ir 73,08 Eur (darbo užmokestis) buvo atlikti 2016 m. gruodžio 30 d. Taigi VMI pareiškime pateiktoje lentelėje, kuri, teigiama, pagrindžia mokėjimus iš kasos ir mokestinės nepriemokos sumą laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d., pateikti duomenys neatitinka VMI pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų.
12. Iš tiesų nurodytu laikotarpiu iš UAB „C.“ kasos buvo išmokėta iš viso 3201,80 Eur, o mokestinė nepriemoka sudarė 1536,24 Eur. Šiuo atveju, nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylos dalį dėl gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimo, konstatuotina, kad mokestinė nepriemoka (pridėtinės vertės mokestis) atsirado tik 2016 m. gruodžio 1 d. ir sudarė 744,09 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. iš UAB „C.“ kasos buvo išmokėta iš viso 3001,80 Eur darbo užmokesčio.
13. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. M., eidama UAB „C.“ direktorės pareigas, žinodama apie savo bendrovės finansinę padėtį, tai yra, jog jos vadovaujama bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems finansiniams reikalavimams patenkinti bei turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybei, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d., nesilaikydama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė ir vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei interesus. Tokiais savo veiksmais J. M. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 506 straipsnio 1 dalyje.
14. CK 6.9301 straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą tuo atveju, kai skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šiame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Ši teisės norma yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau nėra reikalaujama, kad įsiskolinimo valstybės biudžetui vykdymui būtų išduotas vykdomasis dokumentas. CK 6.9301  reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl šiuo atveju ji pritaikyta teisingai. Tuo tarpu apeliantės minimas CPK 754 straipsnis reglamentuoja reikalavimų patekinimo eilę tuo atveju, kai vykdymo procese išieškomos tam tikros lėšos. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas taipogi nustato kitokią reikalavimų patenkinimų eilę, tačiau taikomas įmonių bankroto procese (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
15. Su apeliantės skundo argumentu, kad jai turėjo būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nesutiktina, kadangi nei ATPK 262 straipsnio 2 dalis, nei ANK 590 straipsnio 4 dalis nereikalauja šios kategorijos bylose surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Tokiu atveju administracinė teisena pradedama pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuris siunčiamas teismui.
16. Apeliantė skunde teisingai teigia, kad žalos atlyginimas VMI iš jos priteistas nepagrįstai. VMI atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantės vadovaujamos įmonės įsiskolinimas per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. didėjo nuo 342,01 Eur iki 9168,20 Eur (kas, kaip minėta šios nutarties 11 punkte, neatitinka pačios VMI pateiktų duomenų), todėl J. M. neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala. Tačiau sutikti su tuo, kad VMI patyrė nuostolių dėl to, kad nepadengusi įmonės mokestinės nepriemokos J. M. išmokėjo darbo užmokestį, nėra pagrindo, kadangi dėl J. M. veiksmų UAB „C.“ mokestinė prievolė nebuvo panaikinta ir vis dar egzistuoja. Šiuo atveju, J. M. padengus įmonės įsiskolinimo dalį kaip padarytą žalą ir tą pačią mokestinės nepriemokos dalį padengus pačiai įmonei, VMI neteisėtai praturtėtų, o tai jau neatitinka ne tik teisingumo, bet ir protingumo bei sąžiningumo kriterijų.
17. Nustačius kitokias administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, iš naujo spręstina dėl administracinės nuobaudos dydžio. Skiriant J. M. administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimo padarymo metu buvusį įsiskolinimo VMI dydį, į aplinkybę, kad VMI mokestinė nepriemoka susidarė todėl, kad buvo išmokėtas darbo užmokestis, taip pat į tai, kad administracinį teisės pažeidimą J. M. padarė netiesiogine tyčia, kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nėra duomenų, kurie neigiamai apibūdintų J. M. asmenybę. Įvertinus šias aplinkybes ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, J. M. skirtina švelnesnė nuobauda, nei numatyta straipsnio sankcijoje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarimą pakeisti.

Pakeisti nutarimo dalį, kurioje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, J. M. paskirta 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda, ir paskirti J. M. 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

Panaikinti nutarimo dalį, kurioje iš J. M. priteistas 3 866,64 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 64 ct) turtinės žalos atlyginimas VMI naudai.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                Arūnas Paštuolis