Civilinė byla Nr. e2-1130-467/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.10.7
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo F. R., veikiančio ,,Rakhin Consulting Engineering“ ir ,,Rakhin Consulting Engrave“ vardu, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir jį priimti, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo byloje,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo (bankroto) bylą ir nemokumo administratore paskyrė UAB „Lideres“ (toliau – ir nemokumo administratorė); nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 6 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas teismo 2022 m. vasario 8 d., 2022 m. kovo 18 d., 2022 m. balandžio 8 d., 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. liepos 12 d., 2022 m. spalio 4 d., 2022 m. gruodžio 13 d., 2023 m. vasario 14 d. ir 2023 m. kovo 20 d. nutartimis.
3. Pareiškėjas F. R., veikiantis „Rakhin Consulting Engineering“ ir „Rakhin Consulting Engrave“ vardu, (toliau – ir pareiškėjas) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties, kuriuo prašė: atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties dalį, kuria iš kreditorių sąrašo išbraukta kreditorė „Rakhin Consulting Engineering“ („Rakhin Consulting Engrave“) ir vietoje jos įtraukta kreditorė „EOOD Statum“ su 8 350 756,37 Eur finansiniu reikalavimu bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo byloje.
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakė priimti F. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties. Teismas konstatavo, kad F. R., nurodydamas, jog veikia „Rakhin Consulting Engineering“ ir „Rakhin Consulting Engrave“ vardu, nepateikė dokumentų, patvirtinančių (suteikiančių) atstovavimo teisę.
5. Pareiškėjas F. R. dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-963-567/2023 nusprendė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo F. R., veikiančio „Rakhin Consulting Engineering“ ir „Rakhin Consulting Engrave“ vardu, atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo ir atskirojo skundo priėmimo klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties dalies perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju apeliantų su atskiruoju skundu pateikti Kanados Ontarijo provincijos verslo registro išrašai patvirtina, jog F. R. yra „Rakhin Consulting Engineering“ ir „Rakhin Consulting Engrave“ savininkas. Atskirojo skundo pateikimo metu individualios veiklos pavadinimo „Rakhin Consulting Engrave“ registracija dar galiojo.
6. Pareiškėjas F. R. nurodė, kad visiškai nesupranta lietuvių kalbos, todėl negalėjo suprasti 2023 m. kovo 20 d. nutarties turinio, kurioje patvirtintas finansinių reikalavimų sąrašas. Nutartis pareiškėjui nebuvo įteikta – nutarties kopiją pareiškėjas gavo kažkada paštu. Joks advokatas, įskaitant advokatę Ievą Kubilienę, apie skundžiamą nutartį pareiškėjo neinformavo.
7. Kreditorė UAB „NT paslaugos“ nurodė, kad UAB VISI LAIMINGI apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą viską žinojo, šios bendrovės vardu veikė advokatė Ieva Kubilienė. UAB VISI LAIMINGI savo reikalavimo teises į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra perleidusi ir nėra BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorė, taip pat bankroto byloje nėra įtraukta suinteresuotu asmeniu. Be to, UAB VISI LAIMINGI jau po BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcijų pardavimo dar kartą bandė jas perparduoti, t. y. mėgino parduoti tai, ko neturi. UAB VISI LAIMINGI kartu su Ž. A. ir A. P. darė nusikalstamas veikas, klastojo dokumentus, dėl to kreditorė yra pateikusi pareiškimus tiek Kanados, tiek Lietuvos Respublikos policijai, vyksta tyrimai.
8. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė nurodė, kad F. R. nei asmeniškai, nei veikdamas „Rakhin Consulting Engineering“ ar „Rakhin Consulting Engrave“ vardu nėra pripažintas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditoriumi, kuris turėtų teisę reikšti reikalavimus BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Tol, kol 2022 m. gruodžio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, nėra pagrindo konstatuoti F. R. ar „Rakhin Consulting Engineering“ ir „Rakhin Consulting Engrave“ teisių pažeidimą ir šiuos subjektus laikyti nemokumo byloje kreditoriais. Vien tai, kad šiuo metu F. R. mano esantis nepagrįstai išbrauktas iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašo ir pateikė deklaratyvius teiginius apie neva suklastotus dokumentus, nereiškia, jog F. R. yra civilinės bylos dalyvis su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) suteikiamomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pareikšti atskirąjį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą F. R., veikiančio „Rakhin Consulting Engineering“ ir „Rakhin Consulting Engrave“ vardu, atskirajam skundui paduoti ir priimti F. R. atskirąjį skundą, kuriuo prašoma atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir panaikinti Vilniaus apygardos 2023 m. kovo 20 d. nutarties dalį.
10. Teismas nustatė, kad F. R., „Rakhin Consulting Engineering“ ir „Rakhin Consulting Engrave“ nėra BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąraše, nedalyvauja byloje kaip tretieji asmenys, šalys. Šie asmenys skundžia nutartį, kuri priimta prieš pusę metų, kai apskundimo terminas yra pasibaigęs 2023 m. kovo 29 d.
11. Teismas atmetė argumentą, kad terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėjo, kad F. R. vystė verslą Lietuvoje, kaip pats nurodė, per advokatę Ievą Kubilienę. Taigi lietuvių kalbos nežinojimas nėra įrodyta faktinė aplinkybė, kuri laikytina svarbia, kai pareiškėjas buvo atstovaujamas Lietuvos kalbą išmanančios advokatės. Be to, teismas nurodė, kad „Rakhin Consulting Engineering“ ir „Rakhin Consulting Engrave“ yra juridiniai asmenys, kurie taip pat veikė per advokatę Ievą Kubilienę. Taigi F. R., „Rakhin Consulting Engineering“ ir „Rakhin Consulting Engrave“, teismo vertinimu, negali būti išskirtinėje situacijoje kaip kiti kreditoriai BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo byloje.
12. Pasak teismo, byloje įrodyta, kad Kanados įmonė „Rakhin Consulting Enginering“ (Rakhin Consulting Engrave) gavo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį, F. R. pripažino, jog advokatė jam persiuntė nutartį. Teismo vertinimu, jei tokioje situacijoje būtų atnaujintas terminas kaip praleistas dėl svarbios priežasties, toks teismo sprendimas prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 teisės aiškinimo ir taikymo praktikai, būtų padarytas CPK 4 straipsnio pažeidimas.
13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad termino atnaujinimas dėl kalbos nežinojimo, kai Kanados įmonė „Rakhin Consulting Enginering“ (Rakhin Consulting Engrave) veikė per Lietuvoje praktikuojančią advokatę, reikštų įstatymo pažeidimą (CPK 4 straipsnio), atmetė tokį prašymo argumentą.
14. Teismo vertinimu, argumentas, kad skundžiama nutartis pareiškėjui F. R. nebuvo įteikta – nutarties kopiją pareiškėjas gavo kažkada paštu, įrodo pareiškėjo nerūpestingumą, bet nėra svarbi aplinkybė atnaujinti 6 mėn. praleistą terminą. F. R. nurodė, kad 2023 m. birželio 16 d. surašė pranešimą apie bet kokių teisinių paslaugų teikimo sutarčių nutraukimą, dėl to teismas padarė išvadą, jog Lietuvoje praktikuojanti advokatė po skundžiamos nutarties priėmimo atstovavo pareiškėjo ir jo įsteigtų įmonių interesus 3 mėn. Tuo atveju, jei advokatė Ieva Kubilienė nebuvo rūpestinga, atstovaudama pareiškėją, jo įsteigtas įmones, tinkamai neinformavo apie skundžiamos nutarties priėmimą, tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo, reiškiant ieškinį teisines paslaugas teikusiam advokatui, bet nėra teisinė prielaida atnaujinti terminą, kuris yra praleistas dėl nerūpestingumo. Teismas dar kartą pabrėžė, kad nemokumo byloje kreditoriumi buvo juridinis asmuo – Kanados įmonė „Rakhin Consulting Enginering“ (Rakhin Consulting Engrave).
15. Teismas atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, nes pareiškėjas F. R., veikiantis „Rakhin Consulting Engineering“ ir „Rakhin Consulting Engrave“ vardu, nepateikė ir neįrodė aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog nustatytas procesinis terminas praleistas dėl objektyviai pateisinamų svarbių priežasčių.
16. Atsisakęs atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, teismas atsisakė priimti F. R., veikiančio „Rakhin Consulting Engineering“ ir „Rakhin Consulting Engrave“ vardu, atskirąjį skundą ir procesinius dokumentus grąžino juos padavusiems asmenims.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Pareiškėjas F. R., veikiantis ,,Rakhin Consulting Engineering“ ir ,,Rakhin Consulting Engrave“ vardu, atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą panaikinti bei iš nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti 28 pastraipą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai Kanadoje nuolat gyvenančiam šios šalies piliečiui F. R. buvo įteikti paštu, tačiau toks procesinių dokumentų įteikimo būdas neatitinka nei Kanados vidaus teisės, nei 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau – 1965 m. Hagos konvencija) reikalavimų. Atitinkamai F. R. informavimas atliktas grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir jo teisę būti informuotam apie teismo procesą. Taip pat teismas laikė teisiškai nereikšminga aplinkybe, kad dokumentai buvo teikiami lietuvių kalba, nepridėjus vertimo į adresatui suprantamą kalbą, nors Kanada yra pateikusi informaciją, jog įteikiami procesiniai dokumentai turi būti išversti į anglų arba prancūzų kalbas. Taigi teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad procesiniai dokumentai įteikti tinkamai bei apie F. R. nerūpestingumą.
17.2. Nors pareiškėjas teismui atskleidė, kad advokatė Ieva Kubilienė yra S. R., kurį pareiškėjas laiko dokumentų schemos klastojimo iniciatoriumi, atstovė, t. y. priešingą teisinį suinteresuotumą turinčio asmens atstovė, tačiau teismas laikė, jog dokumentų įteikimas tokiai atstovei yra tinkamas pareiškėjo informavimas. Be to, teismo teiginiai, kad F. R. vystė verslą per šią atstovę yra visiškai nesuprantami; tikėtina, kad teismas supainiojo F. R. su S. R..
17.3. Pareiškėjas tik sužinojęs apie jo teises pažeidžiantį procesinį teismo sprendimą aktyviai dėjo pastangas, jog jį nuginčytų. Teismas nepagrįstai nesuteikė galimybės ginčyti jo teises pažeidžiančio procesinio sprendimo, kas yra dar vienas, be jau minėto informavimo apie teismo procesą, pareiškėjo teisių pažeidimas.
17.4. Teismo nutarties motyvuojamosios dalies 28 punkte nurodytos aplinkybės yra perrašytos iš nemokumo administratorės procesinių dokumentų, nesurinkus įrodymų, neatlikus jų vertinimo, neišklausius pareiškėjo. Nurodytos aplinkybės turi tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, nes jomis pasisakyta dėl pareiškėjo elgesio teisinio vertinimo, padarytos išankstinės išvados dėl pareiškėjo reikalavimo esmės, todėl tokios aplinkybės gali būti panaudotos kaip prejudiciniai faktai prieš pareiškėją.
18. Atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti; remiantis CPK 300 straipsnio 1 dalimi, priimti atskirąją nutartį, nes susiklosčiusioje situacijoje yra galimi tik du galimi variantai: arba 2022 m. gruodžio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sandoris, sudarytas tarp pareiškėjo ir EOOD „STATUM“, yra suklastotas; arba UAB VISI LAIMINGI pateikta 2023 m. birželio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes F. R. visas savo valdomas reikalavimo teises į atsakovę perleido kitiems asmenims dar 2022 m. gruodžio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindais, todėl pareiškėjo ir (ar) UAB VISI LAIMINGI bei jos atstovo Ž. A. veiksmai galbūt atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
18.1. Vėliausia įmanoma data, kada pareiškėjui tapo žinomas skundžiamos 2023 m. kovo 20 d. nutarties turinys ir apskundimo tvarka, yra 2023 m. birželio 19 d. (ši data apskaičiuota taikant pareiškėjo atžvilgiu palankiausią įmanomą skaičiavimo būdą), nes būtent nurodytą dieną pareiškėjas sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 353-205A su advokatu Almantu Žmuida, kuriam buvo perduoti visi dokumentai, įskaitant, bet neapsiribojant, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi bei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės 2023 m. balandžio 14 d. pranešimu. Atskirasis skundas dėl 2023 m. kovo 20 d. nutarties pateiktas tik 2023 m. rugpjūčio 14 d. Vadinasi, pareiškėjo atskirasis skundas paduotas praėjus 56 dienoms po to, kai pareiškėjui ir jo atstovui advokatui Almantui Žmuidai tapo žinomas skundžiamos nutarties turinys ir jos apskundimo tvarka.
18.2. Nemokumo administratorė apie skundžiamą 2023 m. kovo 20 d. nutartį pareiškėjo atstovę Ievą Kubilienę informavo per vieną darbo dieną – 2023 m. kovo 20 d., o skundžiamą nutartį asmeniškai pareiškėjui papildomai išsiuntė registruotu paštu 2023 m. balandžio 14 d., kartu su 2023 m. balandžio 14 d. pranešimu Nr. SR/JZ/23-4-14-2 Dėl kreditoriaus pasikeitimo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Pareiškėjas neabejotinai gavo administratorės registruotu paštu siųstą 2023 m. balandžio 14 d. pranešimą, nes administratorei įmonė UAB VISI LAIMINGI kartu su 2023 m. birželio 26 d. elektroniniu laišku pateikė antstolio 2023 m. birželio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-0008-23-3269, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas ir UAB VISI LAIMINGI 2023 m. birželio 14 d. sudarė ir pasirašė bendrą kreditorių pareiškimą, kurio turinyje aiškiai nurodoma, jog pareiškėjas yra gavęs 2023 m. balandžio 14 d. nemokumo administratorės pranešimą, prie kurio buvo pridėta skundžiama 2023 m. kovo 20 d. nutartis.
18.3. Pareiškėjas, atstovaujamas profesionalaus advokato, nepateikia argumentų ir paaiškinimų, kodėl pareiškėjo advokatui prireikė 56 dienų surašyti atskirąjį skundą. Nors pareiškėjo advokatas neneigia, kad dar 2023 m. birželio 19 d., kai buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, gavo skundžiamą 2023 m. kovo 20 d. nutartį, tačiau dėl nesuprantamų ir nepaaiškinamų priežasčių teigia, kad 7 dienų apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai nemokumo administratorė pateikė 2023 m. rugpjūčio 4 d. atsakymą į pareiškėjo atstovo paklausimą. Toks pareiškėjo aiškinimas prieštarauja logikai, nes nemokumo administratorės atsakyme nepateikiama aplinkybių ar paaiškinimų, kurios sudarytų naujas prielaidas atskirojo skundo pateikimui, kurios nebūtų egzistavusios iki aptariamo atsakymo gavimo. Tačiau net ir tokiu atveju, jei būtų vadovaujamasi pareiškėjo logika dėl praleisto 7 dienų termino skaičiavimo nuo 2023 m. rugpjūčio 4 d., atskirojo skundo pateikimo terminas vis tiek yra praleistas.
18.4. Pareiškėjo skunde dėstomi argumentai, susiję su 1965 m. Hagos konvencijos nuostatų dėl dokumentų įteikimo taikymu, yra neaktualūs, nes 2023 m. kovo 20 d. nutartis pareiškėjo advokatui Almantui Žmuidai tapo žinoma dar 2023 m. birželio 19 d., todėl deklaratyvus 1965 m. Hagos konvencijos nuostatų citavimas nepaaiškina ir nepateisina pareiškėjo ir (ar) jo atstovo neveiklumo 56 dienas, skaičiuojamas nuo teisinių paslaugų sutarties sudarymo iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. atskirojo skundo pateikimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
20. Apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
21. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atsisakė jį priimti, yra teisėta ir pagrįsta.
Dėl pareiškėjo atskirojo skundo (ne)priėmimo, praleisto termino jam paduoti (ne)atnaujinimo
22. Teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys procesinius veiksmus civiliniame procese atlieka per įstatyme arba teismo nustatytus terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Procesinių terminų paskirtis yra užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013), o jų praleidimas lemia teisės atlikti procesinius veiksmus praradimą – pasibaigus procesiniam terminui, procesinė teisė atlikti tam tikrus veiksmus išnyksta ir procesiniai dokumentai, pateikti pasibaigus nustatytam terminui, grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, nurodyta taisyklė dėl procesinio termino praleidimo teisinių padarinių nėra absoliuti. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 4 dalimi, asmens pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.
23. Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias galimybę atnaujinti praleistus įstatymuose nustatytus terminus, yra nurodęs, kad atnaujinti terminą galima tik tuo atveju, kai nustatoma, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kai laikotarpiu, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį byloje Nr. e3K-3-272-701/2017).
24. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu taip pat yra išaiškinta, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023).
25. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi, be kita ko, kreditorę „Rakhin Consulting Engineering“ („Rakhin Consulting Engrave“) išbraukė iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašo ir vietoje jos įtraukė kreditorę „EOOD Statum“ su 8 350 756,37 Eur finansiniu reikalavimu. Teismas ta pačia nutartimi įpareigojo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorę per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį. Nemokumo administratorė, vykdydama teismo įpareigojimą, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį el. paštu 2023 m. balandžio 14 d. išsiuntė „Rakhin Consulting Engineering“ („Rakhin Consulting Engrave“) atstovei advokatei I. Kubilienei bei 2023 m. balandžio 17 d. registruotu paštu „Rakhin Consulting Engineering“ jos buveinės adresu į Kanadą. Iš į bylą pateikto 2023 m. birželio 16 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-0008-23-3269, kurį nemokumo administratorei 2023 m. birželio 26 d. el. paštu pateikė UAB VISI LAIMINGI, matyti, kad jame konstatuota, jog pareiškėjas ir UAB VISI LAIMINGI 2023 m. birželio 14 d. sudarė ir pasirašė bendrą kreditorių pareiškimą, kurio turinyje F. R. patvirtino, jog yra gavęs 2023 m. balandžio 14 d. nemokumo administratorės pranešimą, kuris buvo siunčiamas kartu su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi.
26. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas F. R. 2023 m. birželio 19 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 353-205A su advokatu A. Žmuida, kuris 2023 m. birželio 23 d. nemokumo administratorei pateikė prašymą, reikalaudamas imtis visų jai įmanomų priemonių, kad būtų pakeista skundžiama 2023 m. kovo 20 d. nutarties dalis. Nemokumo administratorė 2023 m. rugpjūčio 4 d. pateikė atsakymą pareiškėjo atstovui Z. Žmuidai.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 25–26 punktuose nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad vėliausiai pareiškėjas (jo atstovas) apie Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį sužinojo 2023 m. birželio 23 d. CPK 335 straipsnio, reglamentuojančio atskirųjų skundų pateikimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai yra paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tuo atveju, jei skundžiama teismo nutartis šio kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju teismo nutartis, kuria „Rakhin Consulting Engineering“ („Rakhin Consulting Engrave“) išbraukta iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašo ir vietoje jos įtraukta kreditorė „EOOD Statum“ su 8 350 756,37 Eur finansiniu reikalavimu, buvo priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas dėl šios teismo nutarties turėjo būti pateiktas per 7 dienas nuo jos įteikimo, t. y. iki 2023 m. birželio 30 d. Pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą tik 2023 m. rugpjūčio 14 d., todėl jis praleido įstatyme nustatytą terminą atskirajam skundui pateikti.
28. Teikdamas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria „Rakhin Consulting Engineering“ („Rakhin Consulting Engrave“) buvo išbraukta iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašo ir vietoje jos įtraukta kreditorė „EOOD Statum“ su 8 350 756,37 Eur finansiniu reikalavimu, pareiškėjas pripažino, jog terminas šiam atskirajam skundui paduoti buvo praleistas, tačiau pareiškėjas prašė teismo atnaujinti šį terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Poreikį atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad jis visiškai nesupranta lietuvių kalbos, todėl negalėjo suprasti 2023 m. kovo 20 d. nutarties turinio, kurioje patvirtintas finansinių reikalavimų sąrašas; nutartis pareiškėjui nebuvo įteikta – nutarties kopiją pareiškėjas gavo kažkada paštu; joks advokatas, įskaitant advokatę I. Kubilienę, apie skundžiamą nutartį jo neinformavo. Teikdamas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti, pareiškėjas papildomai nurodė, jog teismas padarė eilę pažeidimų, susijusių su pareiškėjo informavimu apie teismo procesą: pažeidė procesinių dokumentų įteikimą Kanados subjektams reglamentuojančią 1965 m. Hagos konvenciją; pažeidė iš 1965 m. Hagos konvencijos kylančius įteikiamų procesinių dokumentų kalbos reikalavimus; laikė tinkamu procesinių dokumentų įteikimą priešingą teisinį suinteresuotumą turinčiai atstovei I. Kubilienei.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytus argumentus, kuriais jis grindė prašymą atnaujinti terminą, ir pagrįstai konstatavo, kad jie nesudaro pagrindo patenkinti tokį prašymą.
30. Visų pirma, kaip jau minėta, vėliausiai Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartis pareiškėjui (jo atstovui) laikytina įteikta 2023 m. birželio 23 d. Nors pareiškėjas atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties nurodo, kad ši nutartis pareiškėjui laikytina įteikta 2023 m. rugpjūčio 4 d., kai nemokumo administratorė pareiškėjo atstovui pateikė atsakymą į jo 2023 m. birželio 23 d. prašymą, tačiau iš 2023 m. birželio 23 d. prašymo turinio akivaizdu, jog pareiškėjui (jo atstovui) teikiant šį prašymą apie Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį jau buvo žinoma. Atitinkamai konstatavus, kad vėliausiai pareiškėjui Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartis buvo įteikta 2023 m. birželio 23 d., pareiškėjo argumentai, susiję su šios nutarties įteikimu 2023 m. balandžio 14 d. advokatei I. Kubilienei, tampa nebeaktualūs ir teisiškai nebereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nebepasisako ir jų nevertina.
31. Antra, teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas itin reikšmingai praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Siekiant juridinių asmenų nemokumo proceso operatyvumo, civiliniame procese yra nustatyti gana trumpi terminai atskiriesiems skundams pateikti. Kaip minėta šios nutarties 27 punkte, šiuo atveju atskirasis skundas turėjo būti paduotas per 7 dienas nuo nutarties įteikimo pareiškėjui dienos, tačiau pareiškėjas šį terminą praleido beveik 2 mėn. – atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuri jam buvo įteikta 2023 m. birželio 23 d., pateikė teismui tik 2023 m. rugpjūčio 14 d.
32. Trečia, apeliantas nepagrįstai atskirajame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinių dokumentų įteikimą Kanados subjektams reglamentuojančią 1965 m. Hagos konvenciją. Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad pagal CPK 118 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, jog procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikti operatyviau. Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai šalis, nemokanti valstybinės kalbos, veda bylą per atstovą (advokatą), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir teismui raštu aiškiai nenurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati, vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, advokatui siųstini procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į šaliai suprantamą kalbą, taip pat neturi būti išversti advokatui išduodami teismo procesinių dokumentų nuorašai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 101 punktas; 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021 39 punktas). Nagrinėjamoje byloje esant pateiktai 2023 m. birželio 19 d. pareiškėjo ir jo atstovo advokato A. Žmuidos sudarytai teisinių paslaugų teikimo sutarčiai, pagal kurią pareiškėjas yra atstovaujamas Lietuvos Respublikoje praktikuojančio atstovo, bei nesant nustatytai aplinkybei, kad pareiškėjas teismui būtų raštu aiškiai nurodęs, jog jis pats pageidauja gauti procesinius dokumentus, spręstina, kad pareiškėjas apie civilinį procesą buvo informuotas tinkamai, būtent ta kalba, kuria Lietuvoje ir vyksta bylinėjimasis, jo teisė susipažinti su skundžiama nutartimi buvo užtikrinta per jį atstovaujantį advokatą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinių dokumentų įteikimą ir kalbą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl pareiškėjo teisė susipažinti su procesiniais dokumentais buvo užtikrinta tinkamai.
33. Ketvirta, teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju tokia aplinkybė kaip pareiškėjo nemokėjimas lietuvių kalbos nelaikytina svarbia priežastimi, pateisinančia procesinio termino praleidimą. Kaip matyti iš pirmiau šioje nutartyje aptartų kasacinio teismo išaiškinimų, svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą teismui atnaujinti dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą pateikti procesinį dokumentą, yra pripažįstamos daugiau objektyvios aplinkybės, kurios nepriklauso nuo dokumentą turinčio pateikti asmens ar jo atstovo valios. Minėta, kad šiuo atveju pareiškėjo interesams nuo 2023 m. birželio 19 d. atstovauja profesionalus subjektas – jo advokatas. Konstatuota, kad teismo nutartis, dėl kurios pareiškėjas siekia pateikti atskirąjį skundą, buvo pateikta ir žinoma šiam pareiškėjo atstovui (žr., pareiškėjo atstovo 2023 m. birželio 23 d. prašymą, teiktą nemokumo administratorei). Taigi tai, kad pareiškėjas nurodo nemokantis lietuvių kalbos, kai jį atstovauja profesionalus advokatas, praktikuojantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuriam neabejotinai yra suprantama lietuvių kalba ir žinomi nacionalinės teisės aktai, nelaikytina objektyvia, nuo pareiškėjo (jo atstovo) valios nepriklausančia aplinkybe. Juo labiau kad pareiškėjas savo atskirajame skunde tiesiogiai ir nenurodo, koks konkrečiai vertimas galėtų užtikrinti jo tinkamą informavimą.
34. Penkta, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti jo prašymą atnaujinti praleistą terminą dar ir dėl to, kad jos nėra tinkamai pagrįstos. Šios nutarties 22–24 punktuose aptartos teisės aktų nuostatos ir kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai suponuoja išvadą, jog dalyvaujančio byloje asmens prašymas atnaujinti praleistą procesinį terminą negali būti deklaratyvus – teikdamas tokį prašymą asmuo turi nurodyti objektyvius duomenis ir įrodymus, pagrindžiančius, kad egzistavo aplinkybės, sukliudžiusios jam atlikti procesinį veiksmą, taip pat, jog šios aplinkybės egzistavo būtent laikotarpiu, kai šis procesinis veiksmas turėjo būti atliktas. Pareiškėjas, atskirajame skunde formuluodamas prašymą atnaujinti terminą skundui priimti, be deklaratyvaus teiginio, jog jam nutartis kažkada buvo įteikta paštu, o jis nemokėdamas lietuvių kalbos, nesuprato jos turinio, nenurodė konkrečių duomenų ir aplinkybių, patvirtinančių jo prašymo pagrįstumą. Pareiškėjas nedetalizuoja, kokios konkrečios ir objektyvios priežastys sąlygojo, kad jis nepateikė atskirojo skundo iki 2023 m. rugpjūčio 14 d., kai skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartis pareiškėjo atstovui buvo žinoma dar 2023 m. birželio 23 d. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė nurodytų aplinkybių, tariamai sukliudžiusių jam laiku pateikti atskirąjį skundą.
35. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas procesinio termino praleidimo priežastis, pagrįstai nepripažino jų svarbiomis ir netenkino prašymo terminą atnaujinti.
Dėl motyvų iš skundžiamos nutarties (ne)pašalinimo
36. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti 28 pastraipą, kurioje nurodyta, jog „BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ administratorė civilinėje byloje Nr. eB2-301-803/2023 nurodė, kad F. R. nei asmeniškai, nei veikdamas „Rakhin Consulting Engineering“ ar „Rakhin Consulting Engrave“ vardu, nėra pripažintas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditoriumi, kuris turėtų teisę reikšti reikalavimus BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Tol, kol 2022 m. gruodžio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, nėra jokio pagrindo konstatuoti F. R. ar „Rakhin Consulting Engineering“ ir „Rakhin Consulting Engrave“ teisių pažeidimą ir šiuos subjektus laikyti nemokumo byloje kreditoriais. Vien tai, kad šiuo metu F. R. mano esantis nepagrįstai išbrauktas iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašo ir pateikė deklaratyvius teiginius apie neva suklastotus dokumentus, nereiškia jog F. R. yra civilinės bylos dalyvis su CPK suteikiamomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pareikšti atskirąjį skundą.“
37. Aiškindamas asmens teisę kasacine tvarka skųsti teismo motyvus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę: tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus). Priešingas aiškinimas nesiderintų su asmens teisės į teisminę gynybą realumo ir veiksmingumo imperatyvais. Kita vertus, aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnis 1 dalis). Toks kasacinio teismo išaiškinimas analogiškai turi būti taikomas ir vertinant asmens teisę apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2021 26 punktas ir jame nurodyta praktika; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-67-241/2021 39 punktas ir jame nurodyta praktika).
38. Nurodytas teismų praktikos išaiškinimas lemia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai atskirai gali būti skundžiami tik išimtiniais atvejais – kai skundžiami motyvai daro poveikį dalyvaujančių byloje asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje.
39. Aptariamu atveju iš skundžiamos nutarties turinio aiškiai matyti, kad 28 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė nemokumo administratorės poziciją dėl pareiškėjo teisės teikti atskirąjį skundą, o ne pats nustatė aplinkybes ir (ar) pateikė nustatytų aplinkybių teisinį vertinimą. Kad aptariame skundžiamos nutarties punkte yra nurodyta būtent nemokumo administratorės pozicija yra suprantama ir pačiam pareiškėjui, teigiančiam, jog nurodytos aplinkybės yra perrašytos iš nemokumo administratorės procesinių dokumentų.
40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atskirajame skunde pareiškėjas nenurodė, kokias konkrečias teisines pasekmes jo teisėms bei teisėtiems interesams galėtų sukelti pirmosios instancijos teismo nutarties 28 punkte nurodyta nemokumo administratorės pozicija. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio nuostatas prejuducinę galią turi teismo nustatytos aplinkybės, bet ne tokių aplinkybių teisinis vertinimas ar juo labiau proceso šalių nurodyta pozicija nagrinėjamu ar kitais klausimais. Taigi net jei laikyti, kad aptariamame punkte pirmosios instancijos teismas pateikė faktinių aplinkybių vertinimą, vien tik toks vertinimas nesudarytų pagrindo išvadai, kad šiuo atveju nurodyti motyvai pareiškėjui sukelia teisines pasekmes jo teisėms bei teisėtiems interesams.
Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį
41. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas, remiantis CPK 300 straipsnio 1 dalimi, turi priimti atskirąją nutartį, nes susiklosčiusioje situacijoje yra galimi tik du variantai: arba 2022 m. gruodžio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sandoris, sudarytas tarp pareiškėjo ir EOOD „STATUM“, yra suklastotas; arba UAB VISI LAIMINGI pateikta 2023 m. birželio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes F. R. visas savo valdomas reikalavimo teises į atsakovę perleido kitiems asmenims dar 2022 m. gruodžio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindais, todėl pareiškėjo ir (ar) UAB VISI LAIMINGI bei jos atstovo Ž. A. veiksmai galbūt atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius.
42. CPK 299
straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas turi pareigą kreiptis į atitinkamas institucijas ar prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, bet ne tada, kada tokią nuomonę išreiškia proceso šalys (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-368-467/2022; 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-853-933/2022).
43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų apie pareiškėjo galbūt atliktas konkrečias nusikalstamas veikas; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendžiant dėl termino atskirajam skundui pateikti (ne)atnaujinimo, nenustatyta objektyvių požymių, kurie sudarytų pagrindą CPK 300 straipsnyje nurodytiems procesiniams veiksmams atlikti. Todėl nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo pranešti prokurorui apie konkrečius pareiškėjo veiksmus arba dėl to priimti atskirąją nutartį. Pažymėtina, kad nemokumo administratorė, turėdama duomenų apie jos nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo nusikalstamų veiksmų ir (ar), kad šio atžvilgiu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, pati gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją, pateikdama atitinkamus duomenis.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
44. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas procesinio termino praleidimo priežastis ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo šį terminą atnaujinti. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo atsakovė, tačiau atsakovė, nors ir prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, dėl to šis klausimas nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Alma Urbanavičienė