Baudžiamoji byla Nr. 1-446-1034/2019

 Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00022-2017-3

 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.14.2;

 1.2.14.5.2; 1.2.18.10; 1.2.29.1.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,

sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,

dalyvaujant prokurorei Jorūnei Žeberskienei,

kaltinamajam A. S.,   

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė :

A. S. 2015 metais, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 9 d., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, suklastojo ir panaudojo tikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tokiu būdu pasikėsino apgaule įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas 860 653 Eur kaip grąžintiną PVM permoką UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, o būtent: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, direktoriumi ir akcininku, siekdamas apgaule įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas kaip grąžintiną PVM permoką, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), jokių prekių bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ neparduos, 2015 metais, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 9 d., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo prekių pirkimo ? pardavimo dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis:

? savo parašu patvirtino ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis parengtą 2015 m. birželio 29 d. pirkimo pardavimo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka 3 vnt. elektros generatorių „DD/W 90W 220, Electric generating set 220“ ir 2 vnt. elektros generatorių „DD/W 90W 160, Electric generating set 160“;

? savo parašu patvirtino ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis parengtą 2015 m. birželio 30 d. prekių perdavimo – priėmimo aktą, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priima 3 vnt. elektros generatorių „DD/W 90W 220, Electric generating set 220“ ir 2 vnt. elektros generatorių „DD/W 90W 160, Electric generating set 160“;

? savo parašu patvirtino ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis parengtą 2015 m. birželio 30 d. pirkimo pardavimo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lenkijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda, o Lenkijos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ perka 3 vnt. elektros generatorių „DD/W 90W 220, Electric generating set 220“ ir 2 vnt. elektros generatorių „DD/W 90W 160, Electric generating set 160“;

? parengė ir savo parašu patvirtino 2015 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 4 105 000 Eur, iš jų PVM 0,00 Eur, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda, o Lenkijos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ perka 3 vnt. elektros generatorių „DD/W 90W 220, Electric generating set 220“ ir 2 vnt. elektros generatorių „DD/W 90W 160, Electric generating set 160“;

? savo parašu patvirtino ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis parengtą 2015 m. birželio 30 d. prekių perdavimo – priėmimo aktą, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda, o bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ priima 3 vnt. elektros generatorių „DD/W 90W 220, Electric generating set 220“ ir 2 vnt. elektros generatorių „DD/W 90W 160, Electric generating set 160“;

? parengė Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. 0766413 apie tai, kad prekių – elektros generatorių pakrovimo data 2015 m. liepos 3 d., iškrovimo data 2015 m. liepos 4 d., siuntėjas ir pakrovimo vieta Latvijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas ir iškrovimo vieta Lenkijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, vežėjas Lenkijos įmonė „Expres Inter - Auto“.

Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, A. S. suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo – pardavimo dokumentus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vienai iš finansininkių J. N. ar N. P., nežinojusioms apie nusikalstamą sumanymą, įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas. Įtraukus tikrovės neatitinkančius duomenis į buhalterinę apskaitą, finansininkė J. N., vykdydama A. S. nurodymus arba veikdama jam žinant, suklastotoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje atvaizduotas sumas įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. liepos 9 d. PVM deklaraciją (forma FR0600) už mokestinį laikotarpį nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2015 m. birželio 30 d., deklaruojant grąžintiną iš biudžeto 860 654 Eur PVM, po ko, šią deklaraciją su neteisingais duomenimis 2015 m. liepos 9 d. elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Deklaravus neteisingus duomenis, finansininkė N. P., taip pat vykdydama A. S. nurodymus arba veikdama jam žinant, 2015 m. liepos 9 d. elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai 2015 m. liepos 9 d. prašymą grąžinti 860 653 Eur PVM permoką, tačiau piniginės lėšos iš valstybės biudžeto išmokėtos ir įgytos nebuvo dėl nuo kaltininko (A. S.) valios nepriklausančių aplinkybių: 2015 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pradėjus mokestinį tyrimą dėl prašymo grąžinti PVM permoką, 2015 m. rugpjūčio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą dėl prašymo grąžinti PVM permoką atsisakymo. Tokiu būdu A. S., suklastodamas ir pateikdamas įtraukti į apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo – pardavimo dokumentus su žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis, organizuodamas žinomai neteisingų duomenų įrašymą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją ir jos pateikimą mokesčių administratoriui, suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus bei šių dokumentų pagrindu pasikėsino apgaule įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas sumoje 860 653 Eur.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir akcininku, siekdamas to paties nusikalstamo tikslo, 2015 metais, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 9 d., apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent: jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir akcininku, faktiškai vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai ir organizuodamas buhalterinę apskaitą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835) 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostata – „Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalies nuostata – „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 21 straipsnio 1 dalies nuostata – „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą, apskaitos dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio nuostatą – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama <...>“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>, siekdamas apgaule įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas kaip grąžintiną PVM permoką, 2015 metais, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 9 d., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo – pardavimo dokumentus apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. birželio 29 d. nupirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektros generatorius ir juos 2015 m. birželio 30 d. pardavė Lenkijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, po to pateikė šiuos dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai finansininkei įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas. Toliau buhalterinę apskaitą tvarkiusi finansininkė, nežinodama apie nusikalstamą sumanymą, vykdydama A. S. nurodymus arba veikdama jam žinant, suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Taip buvo įforminta neįvykusi ūkinė operacija. Tokiu būdu A. S., per nekaltą asmenį ? buhalterinę apskaitą tvarkiusią finansininkę organizuodamas suklastotų dokumentų įtraukimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad apie 2015 m. pavasarį N. pasiūlė padaryti šią aferą. Jis sutiko ir todėl yra teisme. Jis klastojo dokumentus ir juos pateikė buhalterei. Žinojo, kaip viskas vyksta, turėjo gauti 60 000 Eur. Suklastojo ne visus dokumentus, nes sutarčių jis neruošė, sutartis parengė buhalterė N.. Sumanymas buvo apgaulės būdu įgyti valstybės turtą. Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR) jis yra pasirašęs, jį ir užpildė. A. N. sakė, kad viską sutvarkys, jam tik reikia pasirašyti. Už dokumentų pasirašymą pinigų negavo. A. J. nepažįsta, tik žino, kad jis pasirašęs ant „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, tačiau jo asmeniškai nėra matęs. Apie Lenkijos įmonę „(duomenys neskelbtini)“ nieko negali pasakyti, tik žino, kad ji yra registrų sąraše, ją surado turbūt A. N.. N. P. tikriausiai nieko apie šitą aferą nežinojo, bet N. turėjo žinoti. 2-3 metus gyveno nuolatinėje baimėje, todėl ir pakeitė parodymus, prisipažino kaltu. Padarė išvadas, kad geriau dirbti paprastą darbą ir ramiai gyventi. UAB „Vėsa ir partneriai“ nebedirba, gyvena iš atsitiktinių darbų, laukia, kol pasibaigs teismo procesas, tuomet galės tvarkytis gyvenimą. Šiuo metu turi daug skolų, reikėtų bent jau išvykti į užsienį, kad užsidirbtų ir sumokėtų. Norėtų ateityje dar mokytis, norėtų stoti į dizaino kolegiją, yra baigęs lietuvių filologiją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:  

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis prisipažįsta dėl visų nusikalstamų veikų, kurios nurodytos pranešime apie įtarimą, t. y. prisipažįsta dėl pasikėsinimo sukčiauti, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo, dėl to galisi. Iš esmės įvykių aplinkybės yra tos pačios, kaip ir nurodyta pranešime apie įtarimą. Jis žinojo apie tai, kad bus suklastoti generatorių pirkimo – pardavimo dokumentai siekiant apgaule įgyti valstybės biudžeto lėšas, nes pats tame dalyvavo. Maždaug 2015 metų viduryje A. N. jam pasiūlė neteisėtu būdu užsidirbti pinigų. Konkrečiai jis pasiūlė per įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagaminti netikrus elektros generatorių pirkimo – pardavimo dokumentus, po to jų pagrindu pateikti valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas ir tokiu būdu iš valstybės gauti pinigines lėšas kaip neva grąžintiną pridėtinės vertės mokestį. Kur vyko toks pokalbis, jis neatsimena, ir kiti asmenys tokiame pokalbyje nedalyvavo. A. N. jam sakė, kad nuo tariamo sandorio jis (A. S.) gaus 60 000 Eur. Apie visa tai žinojo ir J. N.. Sutartis dėl elektros generatorių pirkimo ir pardavimo, taip pat prekių perdavimo – priėmimo aktus parengė J. N.. Kad tai ji parengė dokumentus, jis asmeniškai nematė, bet taip mano, nes ji dirbo su kompiuteriu, o A. N. paprastai kompiuteriu nedirbo. Parengtus ir atspausdintus dokumentus jam (A. S.) pateikė pasirašyti J. N. arba A. N., tačiau kuris tiksliai iš jų, jis neatsimena. Kaip sutartyse pasirašė kitų šalių atstovai arba kas už juos pasirašė, jis nežino. Kažkokiame dokumente jis pasirašė už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. J., tačiau koks tai dokumentas buvo, jis neatsimena. 2015 m. birželio 29 d. pirkimo pardavimo sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie jo (A. S.) pavardės yra jo (A. S.) parašas. 2015 m. birželio 30 d. prekių (generatorių) perdavimo – priėmimo akte tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, prie jo pavardės yra jo parašas. 2015 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 4 961 000 Eur, prie jo pavardės yra jo parašas, kaip sąskaitos gavėjo. 2015 m. birželio 30 d. pirkimo pardavimo sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lenkijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prie jo pavardės yra jo parašas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą dėl generatorių pardavimo Lenkijos įmonei už 4 105 000 Eur, tikėtina, parengė ir atspausdino jis (A. S.) pats, nes paprastai visais kitais atvejais jis tai darydavo. 2015 m. birželio 30 d. prekių (generatorių) perdavimo – priėmimo akte tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lenkijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, prie jo pavardės yra jo parašas. Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR) Nr. 0766413 dėl generatorių pervežimo, visur yra jo rašysena, šį dokumentą užpildė jis (A. S.), o kas jame pasirašė, jis neatsimena, gal būt tai jis (A. S.). Šio važtaraščio blanką jam davė A. N.. A. N. taip pat jam davė ir Lenkijos bendrovės antspaudą, kurį jis (A. S.) panaudojo važtaraštyje, po to antspaudą grąžino A. N.. Kaip ir kam perdavė jo pasirašytus dokumentus dėl generatorių, jis šių aplinkybių tiksliai neatsimena. Pagal jo pasirašytus dokumentus neteisingus duomenis apie generatorių pirkimą ir grąžintiną iš biudžeto 860 654 Eur PVM į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją įtraukė ir mokesčių inspekcijai pateikė kažkuri iš buhalterių, tai galėjo būti arba J. N., arba N. P.. Jokio piniginio atlygio už dokumentų pasirašymą jis negavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. J. jis nepažįsta (4 t., b. l. 104-105, 110).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. J. parodė, kad 2015 metais jam pažįstami asmenys pasiūlė už atlygį būti formaliu įmonės direktoriumi. Kadangi jis tuo metu vartojo narkotines medžiagas, buvo stipriai nuo jų priklausomas, jam reikėjo pinigų, todėl sutiko su pasiūlymu. Kokią veiklą įmonė turės vykdyti ir ką jis turės daryti toje įmonėje, jam nebuvo žinoma. Tokiu būdu jis buvo įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir akcininku. Apie šios įmonės vykdytą veiklą jis nieko nežino. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo aplinkybes, kokius dokumentus pasirašė įmonės vardu, su kuo bendravo tuo klausimu, jis gerai neatsimena, o kai kuriais atvejais nieko neatsimena, nes pasirašant dokumentus jis nuolat būdavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir nesigilino, ką pasirašo. Jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, antspaudų, bankinių kortelių jis neturėjo, mokėjimų įmonės sąskaitoje neatlikinėjo. 2015 m. birželio 29 d. pirkimo pardavimo sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl elektros generatorių pirkimo – pardavimo, 2015 m. birželio 30 d. prekių perdavimo – priėmimo akte tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. birželio 25 d. pirkimo pardavimo sutartyje tarp Latvijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, panašu, kad pasirašė jis (A. J.), nes parašai yra panašūs į jo. Apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nieko nežinoma. Asmenys vardu A. S. ir A. N. jam nežinomi (2 t., b. l. 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. N. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Abi įmonės teikia buhalterines, įmonių steigimo paslaugas. Įmonės veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali paaiškinti, jog šioms įmonėms buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos N. P. ir jo buvusi sutuoktinė J. N.. Kuri iš jo įmonių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė buhalterinių paslaugų sutartis, jis neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. S. jis pažįsta maždaug nuo 2003-2005 m., jie buvo tiesiog pažįstami. Apie 2014 m. A. S. (jo įmonei „(duomenys neskelbtini)“) leido naudotis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Toje patalpoje A. S. turėjo darbo stalą, kompiuterį, spausdintuvą. Be to, A. S. 2015 m. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose, tačiau realiai atliko vairuoto pareigas. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių, susijusių su elektros generatorių pirkimu - pardavimu, jam (A. N.) nieko konkrečiai nežinoma. Apie tai jis sužinojo, kuomet 2018 m. balandžio mėn. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai atliko kratą biuro patalpose (duomenys neskelbtini). Gal būt apie tai galėjo girdėti ir anksčiau, kuomet Valstybinė mokesčių inspekcija atlikinėjo patikrinimą, tačiau to nesureikšmino. Kas ir kur laikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir antspaudus, jam nežinoma. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytą veiklą ir jos vadovą A. J. jam nieko nežinoma (2 t. b. l. 28-29). Akistatos tarp A. S. ir A. N. metu jų parodymuose esančių prieštaravimų priežasties nustatyti ir prieštaravimų pašalinti nepavyko (4 t., b. l. 99-100).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. N. parodė, kad maždaug nuo 2014 – 2015 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagal sudarytą buhalterinių paslaugų sutartį tvarkė UAB "(duomenys neskelbtini)", o tiksliau šių bendrovių apskaitą tvarkė ji (J. N.) ir N. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra jos (J. N.) buvęs sutuoktinis A. N.. Konkrečiai tvarkant apskaitą, ji (J. N.) elektroniniu būdu teikė minėtų įmonių mokesčių deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, pranešimus SODRAI. Taip pat buvo vedami UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos suvestiniai registrai, tačiau kas konkrečiai juos vedė, ar ji pati, ar N. P., neatsimena. Mokėjimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinėse sąskaitose ji ir N. P. neatlikinėjo. PVM sąskaitų faktūrų, kasos orderių, sutarčių jos nerengė, abiejų įmonių dokumentus joms pateikdavo A. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro patalpos, jos (J. N.) ir N. P. darbo vieta maždaug nuo 2010 m. buvo ir yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šiuo adresu A. S. buvo suteikta patalpa, kur jis vykdė savo veiklą dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten laikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, turėjo savo nešiojamą kompiuterį, savo spausdintuvą. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių, susijusių su elektros generatorių pirkimu - pardavimu, gali paaiškinti, kad maždaug 2015 m. vasarą A. S. jai atnešė apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias perkami – parduodami elektros generatoriai. Pateikęs sąskaitas, jis taip pat prašė jos (J. N.) užpildyti ir pateikti Mokesčių inspekcijai abiejų įmonių PVM deklaracijas. Jai kilo abejonių dėl sandorių tikrumo, todėl ji A. S. prašė dar papildomai pateikti generatorių pirkimo sutartis, transportavimo važtaraštį. Jis šiuos dokumentus jai taip pat pateikė. A. S. pateiktus dokumentus ji arba N. P. (tiksliai neatsimena kuri iš jų) įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o mokesčių deklaracijas elektroniniu būdu pateikė ji pati (J. N.). Kas pateikė mokesčių inspekcijai prašymą grąžinti PVM permoką, tiksliai neatsimena, bet gali būti, kad ji pati (J. N.), nes to nuolat prašė A. S.. Po kurio laiko Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinius patikrinimus. Mokestiniam tyrimui kažkokią dalį dokumentų ji (J. N.) pateikė. Mokestinio tyrimo eigoje, supratusi, jog generatorių pirkimo ir pardavimo galimai nebuvo, ji A. S. pasiūlė pateikti mokesčių inspekcijai prašymą dėl atsisakymo grąžinti PVM permoką ir sudaryti mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu neliktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM permokos. Taip ir buvo padaryta. Patalpose (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra likę, juos 2018 m. balandžio 25 d. kratos metu A. S. buvusioje darbo vietoje paėmė FNTT pareigūnai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudų nei ji, nei N. P. neturėjo (2 t. b. l. 13-15).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja N. P. parodė, kad ji tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, joje buvo įdarbinta apskaitininkės pareigose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos ji netvarkė, todėl apie šią įmonę nieko negali paaiškinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą be jos dar kažkiek tvarkė ir J. N.. Apskaitos registrus vedė ji pati ir J. N.. Kas iš jų teikė mokesčių inspekcijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių deklaracijas, tiksliai neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo vedama biuro patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur veiklą vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios įmonės teikia buhalterines paslaugas ir ji (N. P.) yra jose įdarbinta kaip buhalterė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra A. N.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose mokėjimų ji (N. P.) neatlikinėjo. PVM sąskaitų faktūrų, kasos orderių, sutarčių ji nerengė, tik apskaitydavo tai, ką jai pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S.. A. S. turėjo savo darbo vietą patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jo darbo vietoje buvo spausdintuvas, kompiuteris. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių, susijusių su elektros generatorių pirkimu – pardavimu, gali paaiškinti, kad A. S. buvo pateikęs apskaityti dokumentus dėl generatorių pirkimo – pardavimo. Šis sandoris jai įsiminė dėl didelės sumos. Kad tai galėjo būti fiktyvus sandoris, A. S. jai taip nesakė ir ji to nevertino. Tarp pateiktų dokumentų buvo PVM sąskaitos faktūros, sutartys, krovinio pervežimo važtaraštis, tačiau kokius konkrečiai dokumentus jis pateikė ir būtent kam pateikė, jai (N. P.) ar J. N., šių aplinkybių ji tiksliai neatsimena. Kas konkrečiai įrašė duomenis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją ir kas pateikė prašymą gražinti PVM permoką, taip pat tiksliai neatsimena. Vėliau mokesčių inspekcija pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių inspekcijai pateikė prašymą dėl atsisakymo grąžinti PVM permoką. Kas tiksliau pateikė šį prašymą, taip pat nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pas ją nėra likę, viskas kas buvo, 2018 m. balandžio 25 d. kratos metu iš biuro (duomenys neskelbtini) paėmė FNTT pareigūnai (2 t., b. l. 25-26).

Vykdant Europos tyrimo orderį Lenkijos Respublikoje apklaustas kaip liudytojas A. D. W. parodė, kad jis yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nežinomos. Elektros generatorių niekada nepirko. Važtaraštyje Nr. 0766413 ir 2015 m. birželio 30 d. pirkimo pardavimo sutartyje yra suklastoti jo įmonės antspaudai ir jo parašai (3 t., b. l. 180-187).

  Vykdant Europos tyrimo orderį Lenkijos Respublikoje apklausta liudytoja G. P. parodė, kad ji yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininko L. P. žmona. Įmonės veikla laikinai sustabdyta nuo 2018 m. liepos mėn. Šiuo metu jos vyras yra laikinai suimtas. Tuo metu, kai jos vyras dar vertėsi ūkine veikla, ji jam šiek tiek padėdavo. Įmonė teikė paslaugas tarptautinių krovinių pervežimo srityje. Tokie pavadinimai kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ nieko jai nesako. Pagal jai parodytą krovinių transportavimo važtaraštį Nr. 0766413, transporto priemonės su valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini) jos vyro įmonėje nebuvo, todėl šia transporto priemone jokie kroviniai negalėjo būti gabenami. Važtaraštyje klaidingai ranka įrašytas įmonės pavadinimas. Įmonės pavadinimas yra |(duomenys neskelbtini)“, o ne „(duomenys neskelbtini)“. Pildant krovinių transportavimo važtaraščius, buvo naudojami įmonės spaudai, o ne daromi įrašai ranka. Atsižvelgiant į tai, daro prielaidą, kad šiame dokumente nurodytos krovinių transportavimo paslaugos jos vyro įmonė nesuteikė (4 t., b. l. 6-11).

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. kovo 29 d. patikrinimo aktu Nr. (21.60-32)FR0680-123 nustatyta, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus bei mokesčių administratoriaus surinktus faktinius duomenis nustatyta, kad <...> UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo generatorių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nepardavė Lenkijos PVM mokėtojui A. W. pagal 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 105 000 Eur ir 0,00 Eur pardavimo PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti buhalterinėje apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčią PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią apskaitė generatorių įsigijimą už 4 100 000 Eur ir 861 000 Eur pirkimo PVM ir apskaitė generatorių tiekimą už 4 105 000 Eur ir 0 Eur pardavimo PVM. Minėtų įmonių įformintose PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos tarp nurodytų ūkio subjektų būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose, realiai neįvyko <...>. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių administratoriui pateiktoje PVM deklaracijoje už 2015 m. birželio mėn. įrašė neteisingus duomenis apie ES PVM mokėtojams patiektas prekes, atskaitomą pirkimo PVM bei mokėtiną PVM. Dėl to, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei mokamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo (1 t., b. l. 6-19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip specialistė D. M. patikslino VMI patikrinimo akto išvadą, nurodydama, jog iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. (1 t., b. l. 162)

 Juridinių asmenų registro 2018 m. lapkričio 13 d. išraše apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad įmonės direktoriaus pareigas laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. ėjo A. S., jis yra akcininkas nuo 2014 m. gegužės 19 d. (2 t., b. l. 60-61).

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. balandžio 26 d. rašte nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją už 2015 m. birželio mėn. mokestinį laikotarpį elektroniniu būdu 2015 m. liepos 9 d. pateikė J. N., o 2015 m. liepos 9 d. prašymą grąžinti 860 653 Eur PVM permoką elektroniniu būdu pateikė N. P. (2 t., b. l. 124-126).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatyta, kad A. S. turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, suklastojo ir panaudojo tikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tokiu būdu pasikėsino apgaule įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas 860 653 Eur kaip grąžintiną PVM permoką UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, sprendžia, kad kaltinamojo A. S. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Jis pripažino visas nusikalstamų veikų aplinkybes nurodytas kaltinamajame akte. A. S. kaltė taip pat įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais (liudytojų A. J., J. N., N. P., A. D. W., G. P. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu bei kitais pateiktais dokumentais), todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. S. kaltė dėl pasikėsinimo įgyti svetimą turtą panaudojant apgaulę, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, tikrų dokumentų suklastojo ir panaudojimo yra įrodyta, o jo padarytos veikos atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl A. S. skirtinos bausmės

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.  

Kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (pasikėsinta padaryti vieną sunkų nusikaltimą bei padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas ir vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 81-83), nėra duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų įskaitą, pats kaltinamasis nurodė, kad psichikos ir priklausomybės ligomis nesirgo ir dėl to nebuvo gydytas (4 t., b. l. 95).

Įvertinus šias aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti A. S. už nusikalstamų veikų padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmių dydį, skaičiuojant nuo bausmės vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs tai, kad yra nustatyta A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių byloje nėra, atsižvelgęs į aplinkybes, apibūdinančias padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad A. S. turi būti skiriamos bausmės mažesnės už sankcijose numatytus bausmės vidurkius.

Paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis prisipažino kaltu, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). 

Kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija (galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis A. S. prisipažino bei galisi padaręs nusikalstamas veikas, taip pat į tai, kad jis anksčiau neteistas, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, yra galimybė suteikti kaltinamajam šansą pasitaisyti, todėl tikslinga jam, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti, įpareigojant A. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. balandžio 25 d. 08.40 val. iki 2018 m. balandžio 25 d. 14.40 val. (4 t., b. l.  84-86). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 87-88), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – bylos priedai Nr. 1-5, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti kartu su byla kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a : 

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 metams.

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. S. subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.     

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. balandžio 25 d. 08.40 val. iki 2018 m. balandžio 25 d. 14.40 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – bylos priedus Nr. 1-5, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                             Ramūnas Keidūnas