Civilinė byla Nr. e2S-563-614/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32788-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos MB „Revita Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos MB „Revita Group“ skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje UAB „Tradicija ir Stilius“.

Teismas 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja MB „Revita Group“ pateikė antstoliui Dariui Bliznikui 2020 m. lapkričio 9 d. skundą, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. spalio 26 d. patvarkymą Nr. S-20-35-31113, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0035/20/00016, ir tenkinti MB „Revita Group“ 2020 m. spalio 6 d. pateiktą prašymą, pakeisti jai priklausančio kilnojamojo turto, esančio negyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbiami) (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) (toliau – turtas), saugotoją kitu asmeniu. Nurodė, kad:

1.1.       antstolis 2020 m. vasario 4 d. turto arešto aktu Nr. S-20-35-4064 areštavo skolininkei priklausantį turtą ir išieškotoją UAB „Tradicija ir Stilius“ paskyrė areštuoto turto saugotoja. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-14852-925/2020 panaikino antstolio priimtą turto arešto aktą kartu su lydimaisiais patvarkymais bei pripažino juos neteisėtais. Atsižvelgdamas į tai, antstolis 2020 m. rugsėjo 15 d. vykdomojoje byloje priėmė naują turto arešto aktą Nr. S-20-35-25998 bei turto aprašą Nr. S-20-35-25997, kuriais aprašė ir areštavo skolininkui priklausantį turtą, o turto saugotoja vėl paskyrė išieškotoją;

1.2.       apžiūrint ir aprašant skolininkei priklausantį ir išieškotojos žinioje esantį turtą paaiškėjo, jog skolininkės turtas yra ne tik intensyviai naudojamas išieškotojos, bet ir jos gadinamas. Todėl skolininkė 2020 m. spalio 6 d. kreipėsi į antstolį su prašymu nedelsiant pakeisti turto saugotoją (išieškotoją) kitu asmeniu. Antstolis, išnagrinėjęs skolininkės prašymą, 2020 m. spalio 26 d. priėmė patvarkymą Nr. S -20-35-31113, kuriuo atsisakė jį tenkinti. Pareiškėja pateikė 2020 m. lapkričio 9 d. skundą dėl antstolio veiksmų,  pažymėjo, kad su antstolio priimtu patvarkymu nesutinka bei laiko jį neteisėtu;

1.3.       areštuotas ir skolininkei priklausantis kilnojamas turtas yra viešbučio veiklos vykdymui reikalingi įvairaus pobūdžio daiktai: lovos, spintos, antklodės, čiužiniai, šviestuvai, buitinė technika ir kt. Patalpų savininkui neteisėtai nutraukus su skolininke sudarytą patalpų nuomos sutartį, patalpas kartu su jose likusiu skolininkės turtu perėmė išieškotoja, kuri šiose patalpose įkūrė naują viešbutį „Park Hotel Vilnius“. Antstoliui ne kartą buvo teiktas antstolės Neringos Lipeikienės 2020 m. rugsėjo 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 62/20/0 ir jame užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad patalpose esantis ir skolininkei priklausantis turtas intensyviai naudojamas pačios išieškotojos jos valdomo viešbučio veikloje. Nurodo, kad iš užfiksuotų duomenų matyti, kad skolininkės turtas ne tik yra naudojamas išieškotojos, bet dalis turto yra sugadinta (kambaryje esantys lempų gobtuvai sudaužyti, tualeto klozeto dangtis sulaužytas, pastatomi šviestuvai ir ventiliatoriai sulūžę ir kt.), o kai kurio skolininkei priklausančio turto nebėra (indaplovės). Tai, kad patalpose esantis turtas yra kasdien naudojamas išieškotojos vykdomoje veikloje, turto apžiūros metu patvirtino pati išieškotoja, taip pat matė pats antstolis. Nurodo, kad dalis turto yra laikoma antisanitarinėmis sąlygomis. Be to, kaip patvirtino išieškotojos vadovė, dalyvavusi skolininko turto apžiūros metu, išieškotoja dalį jai perduoto saugoti skolininkės turto savavališkai panaudojo įrengiant pastato 5-ame aukšte esančias patalpas;

1.4.       pareiškėja nesutinka su antstolio teiginiu, kad skolininkės turtas yra laikomas lygiai tokiomis pat sąlygomis, kokiomis jį laikė pati skolininkė. Dalis turto, kuri šiuo metu yra laikoma antisanitarinėmis sąlygomis pastato rūsyje, tuo metu, kai patalpose veikė skolininkei priklausantis viešbutis „Reformatai Park Hotel“, buvo laikomi pastato penktame aukšte. Tuo tarpu išieškotojai įrengus pastato penktame aukšte esančias patalpas savo viešbučio „Park Hotel Vilnius“ veiklai, likęs skolininkės turtas buvo išieškotojos savavališkai perkeltas į rūsį. Nurodo, kad iš antstoliui pateikto faktinių aplinkybių protokolo matyti, kad, skolininkės turtas buvo apkrautas kitais išieškotojai priklausančiais daiktais, kurių tuo metu, kai patalpas valdė skolininkė, nebuvo ir objektyviai negalėjo būti.

2.       Antstolis Darius Bliznikas 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymu Nr. S-20-35-33563 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad:

2.1.       MB „Revita group“ priklausantis kilnojamasis turtas yra patalpose, kurias valdo ir kuriomis naudojasi išieškotoja UAB „Tradicija ir stilius“;

2.2.       skolininkei priklausančio areštuoto kilnojamojo turto perdavimas saugoti pačiai skolininkei būtų visiškai neekonomiškas ir sudarytų riziką, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, šį turtą paslėpus ar neteisėtai perleidus tretiesiems asmenims. Skolininkės areštuotas turtas yra kilnojamasis, todėl nereikalaujantis jokios teisinės registracijos, to pasekoje jis gali būti lengvai perleidžiamas ar paslepiamas. Nurodo, kad išieškotojai yra reikalinga išsaugoti kaip įmanoma didesnę turto vertę, kad jis galėtų būti parduotas iš varžytynių;

2.3.       MB „Revita group“ po 2019 m. gegužės 30 d. patalpų priėmimo – perdavimo turėjo pakankamai laiko atsiimti savo turtą iš išieškotojos ir pati užtikrinti jo tinkamą saugojimą, tačiau to nepadarę. Tik tuomet, kai antstolis areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, kuriuo saugotoja paskyrė išieškotoją UAB „Tradicija ir stilius“, skolininkė išreiškė norą būti turto saugotoja arba turtą perduoti saugoti kitam asmeniui. Skolininkės prašymas pakeisti turto saugotoją tik vilkina vykdymo procesą.

3.       Suinteresuotas asmuo UAB „Tradicija ir Stilius“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad:

3.1.       nėra ginčo, kad skolininkės turtas buvo rastas pas išieškotoją, todėl turtas ir buvo paliktas valdyti asmeniui, pas kurį tas turtas buvo areštuotas. Teigia, kad įstatymas konkrečiai ir tiesiogiai leidžia areštuojamą turtą perduoti saugoti išieškotojui, kas ir buvo padaryta. Skolininkė skunde taip ir nenurodo, kokiam kitam asmeniui ji pageidautų pavesti turto saugojimą;

3.2.       iš skolininkės yra priteista 100 000 Eur viršijanti skola, tačiau ji nėra įvykdžiusi nei minimalios šios prievolės dalies. Nėra duomenų, kad skolininkė turėtų kokio nors kito turto. Nurodo, kad jokiam kitam (trečiajam) asmeniui turto saugojimas net ir negalėtų būtų pavestas, kadangi už tokią paslaugą skolininkė neturėtų galimybės susimokėti (CPK 683 straipsnio 4 dalis). Skolininkė nededa absoliučiai jokių pastangų realiai įvykdyti sprendimą, tačiau tuo pat metu deda reikšmingas pastangas vykdymą apsunkinti – skundžia kiekvieną antstolio veiksmą, atskiroje byloje ginčija nuomos sutarties nutraukimą, vengia procesinių dokumentų įteikimo. Tikėtina, kad jei turto saugojimas būtų pavestas skolininkei, ji siektų maksimizuoti naudą iš perduoto saugoti turto, o vėliau bankrutuotų;

3.3.       pati išieškotoja atlieka turto saugotojo funkcijas, nes yra tiesiogiai suinteresuota turto vertės išsaugojimu išieškojimo procese;

3.4.       visas turtas yra laikomas lygiai tokiomis pat sąlygomis, kokiomis jį visuomet laikė pati skolininkė, t. y. tose pačiose patalpose, kuriose jis rastas (paliktas pačios skolininkės). Skolininkė ilgą laiką intensyviai naudojo areštuotą turtą viešbučio veikloje, todėl dalinis jo nusidėvėjimas egzistavo dar iki perduodant jį saugoti išieškotojai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjos MB „Revita group“ skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų atmetė. 

5.       Pažymėjo, kad išieškotoja perduotu saugoti turtu gali naudotis su sąlyga, jei dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo.

6.       Teismas, įvertinęs byloje bei vykdomosiose bylose esančius įrodymus, sprendė, kad pagal savo pobūdį didžiosios dalies areštuotų ir išieškotojai perduotų daiktų naudojimas iš esmės neturėtų sukelti jo sunaikinimo ar jo vertės sumažėjimo. Nors pareiškėja teigia, kad dalis turto yra sugadinta, tačiau byloje nėra ginčo, kad turtas saugotojai buvo perduotas ne naujas, o pareiškėjas nepateikė duomenų, kokios konkrečiai būklės turtas buvo perduotas saugotojai, kad būtų galima spręsti apie neadekvatų saugotojos elgesį ir būtinybę jį pakeisti. Kadangi pagal CPK 619 straipsnio 2 dalį už perduoto saugoti (administruoti) turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą žalą atlygina saugotojas įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjos nurodomi argumentai dėl daiktų trūkumų ar praradimo nesudaro pagrindo spręsti dėl išieškotojos pakeitimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Pareiškėja MB „Revita Group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti skolininkės MB „Revita Group“ 2020 m. lapkričio 9 d. skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirajame skunde nurodė:

7.1.       vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad išieškotojai priklausantis viešbutis veikia iki šiol, jame nuolat apsistoja ir lankosi tretieji asmenys, o šių asmenų apgyvendinimo paslaugų teikimui naudojamas būtent skolininkei priklausantis turtas (antstolės N. Lipeikienės 2020 m. rugsėjo 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 62/20/11); 

7.2.       kasdienis tokio turto naudojimas negrįžtamai mažina šio turto vertę bei kelia realią riziką dėl šio turto sunaikinimo. Tuo labiau, kad, kaip buvo nustatyta turto apžiūros metu, dalis skolininkei priklausančio turto jau šiuo metu yra apgadintas (pvz. sudaužyti lubinių šviestuvų gobtuvai, unitazo dangčiai, sulaužyti pastatomi šviestuvai, ventiliatoriai, graužikų sudergti čiužiniai) arba dingęs (pvz. apžiūrų metu patalpose neberasta indaplovė), o dalis turto išieškotojos buvo savavališkai panaudoti įrengiant patalpas, esančias penktame pastato aukšte, dėl ko šios turto dalies (pvz. panaudotos kiliminės dangos) realizavimas vykdymo procese apskritai nebus galimas;

7.3.       akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju dėl netinkamo turto saugojimo, skolininkės turtas yra ne tik gadinamas, bet jo vertė dėl kasdienio naudojimo yra nuolat mažinama bei kyla reali grėsmė, kad šį turtą naudojant toliau, jis tiesiog taps beverčiu ir nerealizuojamu. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos, įpareigojančios antstolį imtis procesinių veiksmų, reikalingų skolininkės turto saugotojai pakeisti;

7.4.       tai, kad areštuoto turto vertė dėl netinkamo išieškotojo saugojimo šiai dienai yra negrįžtamai sumažėjusi, patvirtina ir kiti vykdomojoje byloje esantys įrodymai. Patalpų nuomos sutartis patvirtina, kad skolininkei priklausantis turtas 2019 m. pabaigoje buvo įvertintas 100 000 Eur. Tuo tarpu praėjus ne pilnai vieneriems metams po išieškotojos pradėjimo naudotis (tariamai saugoti) skolininkei priklausančiu turtu, turtas buvo įvertintas tik 40 504 Eur. Be to, išieškotoja, praėjus daugiau nei pusei metų po vykdymo proceso pradžios, pateikė antstoliui prašymą, kuriuo nurodė, kad išieškojimas į dalį skolininkei priklausančio turto nėra nukreipiamas dėl šio turto menkavertiškumo;

7.5.       antstolis ir išieškotojas taip pat nepagrįstai teigia, kad skolininkės turtas neva buvo ir yra laikomas lygiai tokiomis pat sąlygomis, kokiomis jį laikė pati skolininkė. Tuo metu kai patalpas nuomojo skolininkė, visas patalpų įrengimui reikalingas ir kitas skolininkės įsigytas turtas buvo laikomas ne rūsyje, kuris nebuvo tinkamas turto sandėliavimui, o penktame aukšte. Apžiūrint ir surašant turtą paaiškėjo, kad išieškotoja vykdymo proceso pradžioje įrengė pastato penktame aukšte esančias Patalpas savo viešbučio „Park Hotel Vilnius“ veiklai, kurių, kaip minėta, įrengimui savavališkai panaudojo dalį skolininkei priklausančio turto. Tuo tarpu likęs turtas buvo perkeltas į rūsį. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad skolininkės turtas buvo apkrautas ir sumaišytas su kitais išieškotojai priklausančiais daiktais, kurių tuo metu, kai patalpas valdė skolininkė, nebuvo ir objektyviai negalėjo būti (antstolės N. Lipeikienės 2020 m. rugsėjo 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 62/20/11);

7.6.       skolininkės turtas nėra tinkamai saugojamas bei prižiūrimas: dėl aptartų išieškotojos (turto saugotojos) veiksmų skolininkės turto būklė šiai dienai yra akivaizdžiai pablogėjusi, jo vertė ženkliai sumažėjusi, o dėl toliau tebesitęsiančio kasdienio šio turto naudojimo yra toliau mažinama. Šios aplinkybės sąlygoja būtinumą nedelsiant pakeisti skolininkei priklausančio turto saugotoją kitu asmeniu, kol turtas netapo apskritai beverčiu ir nerealizuotinu.

8.         Antstolis Darius Bliznikas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus m. apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-38793-937/2020 nepakeistą. Nurodė, kad: 

8.1.       areštuoto skolininkės MB „Revita group“ priklausančio kilnojamojo turto perdavimas saugoti pačiai skolininkei būtų visiškai neekonomiškas ir sudarytų riziką, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, šį turtą paslėpus ar neteisėtai, nepaisant arešto, perleidus tretiesiems asmenims. Skolininkės turtas yra kilnojamas, taigi nereikalaujantis jokios teisinės registracijos, to pasekoje jis gali būti itin lengvai perleidžiamas ar paslepiamas. Išieškotojai yra reikalinga išsaugoti kaip įmanoma didesnę turto vertę, kad jis galėtų būti parduotas iš varžytynių;

8.2.       pažymėjo, jog išieškotoja nurodė, jog MB „Revita group“ priklausantis kilnojamasis turtas laikomas lygiai tokiomis pas sąlygomis, kokiomis jį visuomet laikė pati skolininkė;

8.3.       pažymėjo, jog MB „Revita group“ 2019 m. gegužės 30 d. patalpų priėmimo – perdavimo aktu (aktas pridedamas) geranoriškai perdavė UAB „Tradicija ir stilius“ savo turtą, t. y. įrangą, baldus ir kt. Atsižvelgiant į tai, skolininkė turėjo pakankamai laiko atsiimti savo turtą iš išieškotojos ir pati užtikrinti jo tinkamą saugojimą, tačiau to nepadarė.

9.         Suinteresuotas asmuo UAB „Tradicija ir Stilius“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus m. apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-38793-937/2020 nepakeistą. Nurodė, kad:

9.1.       pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai atmetė skolininko skundą, kadangi išieškotoja buvo teisėtai paskirta areštuoto skolininkės turto saugotoja;

9.2.       skolininkė nei skunde antstoliui, nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui taip ir nenurodė, kokiam kitam asmeniui (t. y. ne išieškotojai) turėtų ir galėtų būti pavestas turto saugojimas, jeigu būtų panaikintas antstolio patvarkymas, kuriuo turto saugotoja buvo paskirta išieškotoja;

9.3.       pažymėjo, kad turto saugojimas yra atlygintinas (CPK 683 straipsnio 4 dalis). Iš skolininkės yra priteista 100 000 Eur viršijanti skola, tačiau ji nėra įvykdžiusi nei minimalios šios prievolės dalies. Nėra duomenų, kad skolininkė turėtų kokio nors kito turto, negu kad areštuotas ir perduotas saugoti kilnojamasis turtas. Tad akivaizdu, kad jokiam kitam trečiajam asmeniui turto saugojimas realiai negalėtų būtų pavestas, kadangi už tokią paslaugą skolininkė tiesiog neturėtų galimybės susimokėti (CPK 683 straipsnio 4 dalis);

9.4.       areštuotas ir perduotas saugoti skolininkės turtas yra kilnojamasis, taigi, nereikalaujantis jokios teisinės registracijos, todėl jis gali būti itin lengvai perleidžiamas ar paslepiamas. Išieškotoja neturi jokio intereso atlikti kokių nors nesąžiningų veiksmų su areštuotu turtu, nes išieškotojai yra reikalinga išsaugoti kaip įmanoma didesnę turto vertę tam, kad jis galėtų būti parduotas iš varžytynių, jeigu skolininkė ir toliau geranoriškai nevykdys sprendimo. Tuo tarpu skolininkė iš esmės nebeturi ką prarasti – nėra duomenų, kad ji turėtų kokio nors kito turto, todėl labiausiai tikėtina, kad skolininkė, jei turto saugojimas būtų pavestas jai, siektų maksimizuoti naudą iš jai perduoto saugoti turto, o vėliau tiesiog bankrutuotų ir būtų likviduota dėl bankroto;

9.5.       CPK 683 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmuo perduotu saugoti turtu gali naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad areštuotas skolininko turtas yra viešbučio inventorius (baldai ir kt.). Kaip minėta, proceso įstatymas suteikia teisę tokiu perduoti saugoti turtu naudotis su sąlyga, kad jis nebus sunaikintas, o jo vertė nesumažės. Taigi, perduoto turto naudojimas nėra neteisėtas, o yra konkrečiai leidžiamas proceso įstatymo;

9.6.       turtas yra laikomas lygiai tokiomis pat sąlygomis, kokiomis jį visuomet laikė pati skolininkė, t. y. tose pačiose patalpose, kuriose jis rastas (paliktas pačios skolininkės). Skolininkė neįrodinėja, kad turtas buvo perduotas naujas ir (ar) puikios būklės – priešingai, skolininkė pati ilgą laiką intensyviai naudojo areštuotą turtą viešbučio veikloje, todėl dalinis jo nusidėvėjimas egzistavo dar iki perduodant jį saugoti išieškotojui;

9.7.       pažymėjo, kad skolininkės nurodyta 100 000 Eur suma buvo nustatyta bendru šalių sutarimu nuomos sutartyje, neatliekant jokio realaus turto vertinimo bei nenustatant tikrosios šio turto vertės. Tuo tarpu antstolio nustatyta turto vertė yra šio turto rinkos kaina, įvertinta CPK nustatyta tvarka. Todėl šių dviejų skaičių skirtumas nereiškia ir negali reikšti, kad turtas tokia apimtimi nuvertėjo, ar juo labiau – kad toks nuvertėjimas įvyko dėl to, kad būtent išieškotoja buvo paskirta šio turto saugotoja;

9.8.       areštuotas turtas yra vienintelis turtas, iš kurio pati išieškotojas dar gali objektyviai tikėtis atlikti išieškojimą CPK nustatyta tvarka ir gauti bent dalinį savo reikalavimo patenkinimą, todėl išieškotoja yra suinteresuota jo išsaugojimu. Sumažėjus areštuoto turto vertei, atitinkamai sumažėtų ir išieškotojos galimybė padengti bent dalį priteistos skolos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

11.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas pakeisti turto saugotoją, yra pagrįsta ir teisėta.

12.       Vykdomosios bylos Nr. 0035/20/00016 duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. teismo įsakymą Nr. eL2-41567-592/2019 dėl 109 330,17 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų bei 449 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės MB „Revita Group“ išieškotojos UAB „Tradicija ir stilius“ naudai. Byloje taip pat nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. S-20-35-25998 buvo areštuotas pareiškėjai priklausantis 40 500 Eur vertės kilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbiami), o turto saugotoja paskirta išieškotoja. Antstolis 2020 m. rugsėjo 24 d. priėmė patikslintą turto arešto aktą Nr. S-20-35-27538. Skolininkė 2020 m. spalio 6 d. kreipėsi į antstolį su prašymu dėl saugotojos pakeitimo. Antstolis 2020 m. spalio 26 d. patvarkymu prašymo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

13.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos MB „Revita Group“ skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų atmetė, nurodydamas, kad teisę naudotis perduotu saugoti turtu, išieškotojai suteikia CPK 683 straipsnio 3 dalis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo. Teismas sprendė, kad pagal savo pobūdį didžiosios dalies areštuotų ir išieškotojai perduotų daiktų naudojimas iš esmės neturėtų sukelti jo sunaikinimo ar jo vertės sumažėjimo.

14.       Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad išieškotoją būtina keisti, nes saugomą turtą suinteresuotas asmuo jau metus savavališkai intensyviai naudoja, vykdydamas viešbučių veiklą, dalis turto yra sugadinta, sunaikinta, perkelta į kitą vietą, taip bloginant jo būklę, o kai kurio turto apskritai neliko. Pasak pareiškėjos, turtas nėra tinkamai saugomas bei prižiūrimas, o teisės aktai išieškotojui nesuteikia teisės turtą naudoti.

15.       CPK 683 straipsnio, reglamentuojančio areštuoto turto saugojimą ir administravimą, 1 dalyje numatyta, jog įprastai areštuotą turtą antstolis palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo, tačiau prireikus bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Antstoliui yra suteikta teisė perduoti areštuotą turtą saugoti kitam asmeniui tik esant akivaizdžiai būtinybei, pavyzdžiui, kai antstolis turi nenuginčijamų įrodymų, jog ginčo turtas nėra saugomas apskritai ar jis saugomas akivaizdžiai netinkamai. CPK 683 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra detalizuotos, todėl kiekvienu atveju teismas turi diskrecijos teisę vertinti konkretaus vykdymo proceso ypatumus.

16.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad MB „Revita group“ priklausantis kilnojamasis turtas, kuris buvo antstolio areštuotas, yra patalpose, kurias valdo ir kuriomis naudojasi išieškotoja UAB „Tradicija ir stilius“. Kadangi skolininkės turtas, buvo paliktas valdyti išieškotojai UAB „Tradicija ir stilius“, pas kurią tas turtas realiai yra, išieškotoja buvo paskirta areštuoto skolininkės turto saugotoja (CPK 683 straipsnio 1 dalis).

17.       Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad turtas nėra tinkamai saugomas bei prižiūrimas, saugomą turtą išieškotoja jau metus savavališkai intensyviai naudoja, vykdydamas viešbučių veiklą, dalis turto yra sugadinta, sunaikinta, perkelta į kitą vietą, taip bloginant jo būklę, o kai kurio turto apskritai neliko.

18.       CPK 683 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmuo perduotu saugoti turtu gali naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo. Taigi, įstatymas suteikia teisę turto saugotojui naudotis perduotu saugoti turtu su sąlyga, jei dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukels jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo.

19.       Iš antstolio sudaryto Turto aprašo, nustatyta, kad skolininkei priklausantį ir antstolio areštuotą turtą sudaro įvairūs kilnojamojo pobūdžio daiktai, reikalingi ir naudojami viešbučio veiklos vykdymui. Išieškotoja nuomojamose patalpose, kuriose ir yra saugomas skolininkei priklausantis turtas, vykdo viešbučio „Park Hotel Vilnius“ veiklą. Tokią pačią veiklą šiose patalpose vykdė ir pati skolininkė iki su ja buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis. Išieškotoja nurodo, kad areštuotas turtas laikomas lygiai tokiomis pas sąlygomis, kokiomis jį visuomet laikė pati skolininkė.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal savo pobūdį didžiosios dalies areštuotų ir išieškotojai perduotų daiktų naudojimas iš esmės neturėtų sukelti jo sunaikinimo ar jo vertės sumažėjimo, o  įrodymų apie netinkamą turto saugojimą pareiškėja teismui nepateikė. Vien pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad dalis turto saugoma rūsio patalpose, nesudaro pagrindo išvadai, kad turtas saugomas netinkamai. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad rūsio patalpos nėra tinkamos daiktų saugojimui. Byloje nėra duomenų, kokios konkrečiai būklės turtas buvo perduotas saugotojui, kad būtų galima spręsti apie neadekvatų saugotojo elgesį ir būtinybę jį pakeisti. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad jai priklausantis ir šiuo metu antstolio areštuotas turtas dar 2019 m. pabaigoje buvo įvertintas 100 000 Eur suma, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl turto nuvertėjimo, nes ši suma buvo nustatyta neatliekant jokio realaus turto vertinimo ir nenustatant tikrosios šio turto vertės.

21.       Pažymėtina, kad saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą (CK 6.845 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad esamo turto saugotojas siekia pabloginti areštuoto turto būklę, netinkamai vykdo turto saugotojo pareigas. Pareiškėja pateikdama atskirąjį skundą taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius dėl netinkamo turto saugojimo, jo būklės bloginimo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog yra objektyvi grėsmė tinkamam areštuoto turto išsaugojimui, kad areštuoto kilnojamo turto vertė gali žymiai sumažėti ir kad yra būtinybė pakeisti areštuoto turto saugotoją, kitu asmeniu. Tik esant (ar atsiradus) tokioms aplinkybėms ir pateikus atitinkamus įrodymus dėl to, kad skolininkei priklausantis ir antstolio areštuotas turtas nesaugomas, neprižiūrimas, jo būklė blogėja ir todėl krenta šio turto vertė, būtų galima spręsti dėl pagrindo keisti turto saugotoją buvimo.

22.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a: 

Pareiškėjos MB „Revita group“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                    Eglė Surgailienė