Administracinė byla Nr. I-3366-463/2016
Proceso Nr. 3-61-3-00443-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant Teisingumo ministerijos atstovui Alfredui Bulotui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. B. skunde prašo priteisti iš atsakovo 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Jis 2015-12-17 skundo papildymą grindė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) neteisėtais veiksmais dėl galimybės pareiškėjui taikyti lygtinį paleidimą, kurie, jo vertinimu, sukėlė jam neturtinę žalą (t. 1, b. l. 80–81).
Skunde ir atsiliepime į atsakovų atsiliepimus (t. 2, b. l. 5–7) nurodė, kad kreipėsi į Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisiją (toliau – ir Komisija) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos su intensyvia priežiūra. Jo prašymų Komisija 2015-05-06 ir 2015-11-11 netenkino, tuomet jis kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, kuriuos paliko galioti teismas. Pareiškėjo vertinimu, nepagrįstai jam netaikomas lygtinis paleidimas. Pareiškėjas teigia, kad yra bendras susitarimas tarp Alytaus pataisos namų, Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento, jog asmenims, kurie rašo skundus, nebūtų taikomas lygtinis paleidimas. Nurodė, kad jo atžvilgiu nepagrįstai netaikomi nuo 2015-09-01 įsigalioję Bausmių vykdymo kodekso pakeitimai, palengvinantys lygtinio paleidimo taikymą.
Teigė, kad Teisingumo ministerija atsakė į jo skundą dėl lygtinio paleidimo, nurodė kalinimo įstaigoms neteikti tikrovės atitinkančios informacijos, realiai netaikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra. Teigė, kad atsakovas ir jam pavaldžios institucijos neleidžia pilnavertiškai integruotis į visuomeninį gyvenimą ir negerina jo teisinio statuso. Taip pat ir Kalėjimų departamentas netinkamai vertino lygtinio paleidimo galimybę.
Pareiškėjo teigimu, toks atsakovo elgesys jam kelia depresiją ir žaloja jo sveikatą. Teigia, kad atsakovas yra kaltas dėl susidariusios padėties, kadangi nesiima jokių veiksmų pavaldžiose institucijose šiam klausimui spręsti. Akcentavo, kad atitinka sąlygas lyginiam paleidimui taikyti, tačiau dėl atsakovų veiksmų Komisija netaiko tokios galimybės.
Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (t. 2, b. l. 7). Byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant.
Atsakovas Kalėjimų departamentas, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundą prašė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją; pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 102–107).
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Teigė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos, kadangi nėra būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Pabrėžė, kad pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi. Akcentavo, kad pareiškėjas nepatyrė skunde nurodomos žalos. Pabrėžė, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2015 m. gruodžio mėn., o Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2006 m. gegužės mėnesio, todėl pateikė skundą praleidęs ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas pareiškėjui tinkamai teikė informaciją.
Kalėjimų departamento nuomone, viena ginčo dalis yra susijusi su bausmės vykdymu, todėl turi būti sprendžiamas bylos teismingumo klausimas. Ginčai dėl lygtinio paleidimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams ir nagrinėjami pagal baudžiamojo proceso normas. Tokiu atveju bus vertinamos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, reglamentuojančios lygtinį paleidimą.
Atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir pranešta tinkamai. Nežinomos neatvyko priežastys. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Atsakovė Teisingumo ministerija, atstovaudama Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 134–137).
Nurodė, kad Teisingumo ministerija šioje byloje neturi procesinio suinteresuotumo, kadangi pareiškėjas ministerijos atžvilgiu nepareiškė jokių reikalavimų. Nurodė, kad nuo 2014-12-04 ministerija gavo 6 pareiškėjo skundus į kuriuos atsakė arba skundus persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Kalėjimų departamentui. Tokių atsakymų jis neskundžia. Teisingumo ministerija neįgaliota atstovauti bylose dėl laikymo sąlygų kalinimo įstaigose. Pažymėjo, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų nutarimai administracinėse bylose negali būti peržiūrimi. Akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Jis nenurodė, kad dėl Teisingumo ministerijos veiksmų egzistuoja žalos padarymo faktas. Taigi, nesant visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka protingumo kriterijų.
Teisingumo ministerijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas atmestinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-11-16 nutartimi (t. 1, b. l. 60–65) perdavė teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą, nurodydamas būtinybę pareiškėjui nustatyti terminą skundo trūkumams šalinti, t. y. kad jis pateiktų tinkamai suformuotą reikalavimą, jį pagrįstų aiškiomis aplinkybėmis. Teismas 2015-11-24 nutartimi (t. 1, b. l. 67–68) pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams šalinti. Teismas 2016-01-04 nutartimi (t. 1, b. l. 93–95) priėmė pareiškėjo 2015-12-17 pateiktą skundą (b. l. 80–81), kuris ir vertinamas nagrinėjant šią bylą.
Taigi, byloje kilęs ginčas dėl reikalavimo atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis kildina iš Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento veiksmų, pareiškėjui įgyvendinant lygtinio paleidimo sąlygas.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas atlyginti žalą gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
Byloje vertinama, ar Kalėjimų departamentas ir Teisingumo ministerija, veikė pagal jai suteiktą kompetenciją, laikantis teisės aktų reikalavimų.
Remiantis informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Alytaus miesto apylinkės teismas 2015-06-25 nutartimi byloje Nr. TS-37-470/2015 atmetė pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2015-05-06 nutarimo Nr. 94-221 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Ši nutartis buvo palikta galioti Kauno apygardos teismo 2015-07-23 nutartimi.
Be to, nustatyta, kad Alytaus miesto apylinkės teismas 2015-12-18 nutartimi byloje Nr. TS-80-878/2015 atmetė pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2015-11-11 nutarimo Nr. 94-463 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Ši nutartis buvo palikta galioti Kauno apygardos teismo 2016-01-26 nutartimi.
Kalėjimų departamentas 2014-12-31 raštu Nr. 2S-6832, be kita ko, informavo pareiškėją ir apie lygtinio taikymo galimybę nuo 2015-10-11, išaiškino teisinį reglamentavimą (t. 1, b. l. 129).
Kalėjimų departamentas 2015-01-30 raštu 2S-495, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus persiųstą skundą dėl taikytų nuobaudų galiojimo ir lygtinio paleidimo, be kita ko, paaiškino ir dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybių, nurodė teisinį reglamentavimą (t. 1, b. l. 126–128).
Pareiškėjas 2015-03-09 (gautas 2015-03-12) pateikė pareiškimą Teisingumo ministerijai dėl lygtinio paleidimo galimybių (t. 1, b. l. 162–163).
Teisingumo ministerija 2015-04-07 raštu, atsakydama į jo pareiškimą, paaiškino, kad Teisingumo ministerija neįgaliota vertinti kitų valstybės institucijų veiksmus ar duoti privalomus nurodymus, kontroliuoti jų procesinę veiklą. Paaiškino dėl galimybės apskųsti prokurorų, antstolių procesinius veiksmus, priimtus sprendimus, dėl išieškojimo bei pateikė informaciją dėl lygtinio paleidimo taikymo sąlygų ir tvarkos (t. 1, b. l. 160–161).
Pareiškėjas 2015-04-23 Teisingumo ministerijai pateikė skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybių ir prašė įpareigoti atitinkamas institucijas įpareigoti jį pristatyti Komisijai dėl lygtinio paleidimo taikymo (t. 1, b. l. 158–159).
Teisingumo ministerija šį pareikėjo skundą persiuntė Kalėjimų departamentui nagrinėti pagal kompetenciją (t. 1, b. l. 157).
Pareiškėjas 2015-06-05 skundu (gautas 2015-06-09) kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl lygtinio paleidimų sąlygų taikymo, Komisijos sprendimo, Alytaus rajono apylinkės teismo veiksmų, nagrinėjant tokio pobūdžio skundus, kad jie būtų atidžiau tiriami (t. 1, b. l. 116–119).
Teisingumo ministerija 2015-06-15 raštu skundą persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui pagal kompetenciją (t. 1, b. l. 114–115).
Kalėjimų departamentas 2015-06-26 rašte Nr. 2S-2819 atsakė į pareiškėjo 2015-06-05 skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, pateikė informaciją taikytino teisinio reglamentavimo, Komisijos sprendimo apskundimo galimybių, kad komisijos sprendimus turi teisę peržiūrėti tik teismai, Kalėjimų departamentui tokia kompetencija nesuteikta.
Pareiškėjas 2015-11-16 skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliariją dėl Komisijos darbo sprendžiant pareiškėjo prašymą Komisijoje taikyti lyginį paleidimą (t. 1, b. l. 110–112). Skundas buvo persiųstas nagrinėti Kalėjimų departamentui pagal kompetenciją (t. 1, b. l. 109). Kalėjimų departamentas 2015-12-11 raštu Nr. 2S-5770 atsakė į pareiškėjo skundą ir nurodė, kad yra neįgaliotas vertinti Komisijos sprendimo, jos veiklos, nes šią funkciją įstatymu pavesta vykdyti teismui. Išaiškinta Komisijos sprendimų apskundimo galimybė, remiantis Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 6 dalimi (t. 1, b. l. 113).
Pareiškėjas 2015-10-02 skundu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kuriame išreiškė savo nuomonę dėl Teisingumo ministerijos pateikto atsiliepimo į jo skundą, dėl teismų, prokuratūros sprendimų, veiksmų (t. 1, b. l. 145–150).
Teisingumo ministerija 2015-11-16 raštu, atsakydama į pareiškėjo 2015-10-02 skundą, paaiškino, kad Teisingumo ministerija neįgaliota vertinti pareiškėjo skunde nurodytų faktinių aplinkybių, teismo ir prokuratūra įgaliojimų, kad negali vertinti teismų ir prokuratūros atliktų veiksmų bei priimtų sprendimų, prokurorų ir teisėjų nepriklausomumo (t. 1, b. l. 113–114).
Pareiškėjas 2015-11-16 skundu (gautas 2015-11-19) kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą, dėl Komisijos 2015-05-06 sprendimo bei Bausmių vykdymo kodekso nuostatų, įsigaliojusių nuo 2015-09-01, taikymo galimybių, perkėlimo į kitus pataisos namus ar pusiaukelės namus (t. 1, b. l. 140–142).
Teisingumo ministerija 2015-12-10 raštu atsakė į pareiškėjo skundą, paaiškino teisines galimybes skųsti lygtinio paleidimo komisijos priimtus sprendimus, galiojantį teisinį reglamentavimą bei tai, kad Teisingumo ministerijai nesuteikta kompetencija priimti sprendimų dėl nuteistųjų perkėlimo į kitas įstaigas ar jų specialius padalinius (t. 1, b. l. 138–139).
Pareiškėjas iš esmės neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Kalėjimo departamento ir Teisingumo ministerijos veiksmų, sprendžiant Komisijoje pareiškėjo prašymus taikyti lygtinį paleidimą. Pareiškėjo manymu, minėtos institucijos yra susitarusios su Alytaus pataisos namais, dėl ko jo prašymai nepagrįstai atmetami.
Iš anksčiau minėtų Kalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos raštų matytu, kad juose pareiškėjui buvo pateikta informacija apie lygtinio paleidimo taikymo tvarką ir sąlygas. Taigi, pareiškėjui šiais raštas buvo suteikta informacija, tačiau jokių konkrečių poveikio priemonių nei viena iš institucijų, t. y. nei Teisingumo ministerija, nei Kalėjimų departamentas, netaikė.
Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnyje reglamentuojama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos paleidimo tvarka (aktuali redakcija galiojusi nuo 2015-09-01, TAR, 2015, Nr. 2015-11069). Pagal šio straipsnio 1 dalį, pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo apsvarsto šį prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, šio Kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalis). Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia motyvuotas rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo (Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 5 dalis). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 6 dalį, toks nutarimas gali būti skundžiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-06-06 Nr. 1R-154 (2015-08-20 įsakymu Nr. 1R-237, nuo 2015-09-01; toliau – ir Nuostatai) detalizuoja Komisijos sudarymo tvarką, jų funkcijas ir teises, darbo organizavimo tvarką. Pagal Nuostatų 2 punktą. Komisija yra Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaryta kolegiali, visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, priimanti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog lygtinio paleidimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja pirmiau minėtos Bausmių vykdymo kodekso normos ir Komisijos nuostatai, sprendimai yra priimami vykdant šioms institucijoms priskirtas funkcijas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos procese, tačiau prašoma priteisti žala tiesiogiai nėra siejama su veiksmais sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kurie susiję su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o su pareiškėjo skundų nagrinėjimu Kalėjimų departamente ir Teisingumo ministerijoje, kaip viešojo administravimo subjektų vykdoma veikla. Pažymėtina, kad byloje nevertinami konkretūs veiksmai ar priimti sprendimai sprendžiant pareiškėjo prašymus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kurie susiję su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundų, pareiškimų ir jam pateiktų atsakymų turinį, konstatuoja, kad Kalėjimų departamento, nei Teisingumo ministerijos raštais nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš Alytaus pataisos namų, o buvo tik atsakyta į pareiškėjo pateiktus skundus, pareiškimus dėl lygtinio paleidimo taikymo sąlygų ir tvarkos. Minėtoms institucijoms nesuteikta spręsti dėl lygtinio taikymo galimybių, revizuoti ir vertinti Komisijos darbą ar priimtus sprendimus.
Teismo vertinimu, tiek Kalėjimų departamentas, tiek ir Teisingumo ministerija pagal suteiktą kompetenciją pateikė pareiškėjui prašomą informaciją, atsižvelgus į kreipimųsi turinį, t. y. pateikė tokį klausimą reglamentuojantį teisinį reguliavimą. Be to, minėtuose raštuose aiškiai išdėstė poziciją, kad būtent teismui suteikta vertinti Komisijos sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, o joms tokia teisė nesuteikta. Pažymėtina, kad pareiškėjas apskundė Alytaus miesto apylinkės teismui Komisijos 2015-05-06 ir 2015-11-11 sprendimus, t. y. realizavo savo teisę skųsti sprendimus Bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad yra įsiteisėjusios Alytaus miesto apylinkės teismo nutartys, kuriomis netenkinti pareiškėjo skundai. Administraciniam teismui nesuteikta teisė peržiūrėti Komisijos ar bendrosios kompetencijos teismo priimtų sprendimų dėl lygtinio paleidimo taikymo sąlygų ir tvarkos.
Akcentuotina ir tai, kad įvertinus raštuose pateiktą informaciją matyti, jog pareiškėjui pateikta informacija tiesiogiai nesukuria teisių ar pareigų, ja nėra taikomos poveikio priemonės pareiškėjo atžvilgiu. Nei Kalėjimų departamentas, nei Teisingumo ministerija pagal anksčiau minėtą teisinį reguliavimą nėra įpareigoti spręsti pareiškėjo lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą klausimo.
Pareiškėjo skundo argumentai dėl išvykimo dirbti be sargybos arba be palydos yra teisiškai nereikšmingi, kadangi lygtiniam paleidimui taikomos skirtingos sąlygos bei procedūros ir būtent Komisijai suteikta teisė spręsti dėl lygtinio taikymo galimybės. Šiuo atveju tai tik pareiškėjo išdėstyta pozicija. Kiti pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamų sąlygų įkalinimo įstaigose, įskaitant ir Lukiškių TI-K, yra nevertinami, nes jie yra abstraktūs ir jokiais argumentais ar duomenimis nepagrįsti. Be to, ginčas kilęs ne dėl netinkamų laikymo sąlygų. Pareiškėjo skundas vertinamas atsakovų veiksmų, vykdant viešąjį administravimą, teisėtumo atžvilgiu, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą.
Be to, teismas įvertinęs ir pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 170–198) duomenis, nenustatė, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų teiginių jam galėjo kilti sveikatos pablogėjimas bei kiti neigiami išgyvenimai. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė neteisėtų Teisingumo ministerijos ar Kalėjimų departamento veiksmų (neveikimo) pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų aspektu, o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos. Taigi, kitos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei nustatyti yra teisiškai nereikšmingos, nes tik visų būtinųjų sąlygų visuma sudaro pagrindą civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti.
Atsižvelgus į teismo nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127–129 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jolanta Malijauskienė