Pranešėja R.
Bartašienė Kopija
Teisėja I.Narbutienė Civilinė
byla Nr. 2A-649-357/2010
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1;
121.18
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 18 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės Rasos Bartašienės,
kolegijos
teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,
sekretoriaujant
Romutei Lengvenienei,
dalyvaujant
ieškovui A. S.,
ieškovo
atstovui advokatui Jaroslav Los,
viešame teismo posėdyje
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo
2010 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-341-476/2010 pagal ieškovo
A. S. ieškinį atsakovei E. M. ir
trečiajam asmeniui Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių
apsaugos skyriui dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos
nustatymo.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas A. S. ieškiniu (b.l. 3-4) ir patikslintu ieškiniu (b.l. 41-42)
prašė pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimą dėl
išlaikymo formos ir dydžio dukrai A. S., priteisiant iš ieškovo po 175 Lt kas mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nustatyti bendravimo su dukra A. S. tvarką:
kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 valandos iki
sekmadienio 17 valandos pasiimant dukrą iš E. M. gyvenamosios
vietos.
Ieškovas nurodė, kad 2009 m. kovo 2d. Raseinių rajono
apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą ir priteisė išlaikymą nepilnametei
dukrai A. S. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis. Šiaulių apygardos
teismas 2009-05-25 nutartimi pakeitė
Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo dukrai A. S. ir priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis
išmokomis. Per minėtą laikotarpį pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje,
ieškovas nuo 2009-04-08 prarado darbą ir yra bedarbis. Susidarius tokioms aplinkybėms,
teismas gali sumažinti išlaikymo dydį,
kadangi po sprendimo ir nutarties priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė
padėtis. Kadangi vaikui sukaks dar tik treji metai, tai jo poreikiai nėra tokie
dideli. Atsižvelgiant į esamą ekonominę situaciją vaiko išlaikymui per
mėnesį būtina skirti: maistui - 90 Lt, drabužiams ir apavui - 80 Lt,
medikamentams ir maisto papildams -30 Lt, lavinimo ir ugdymo priemonėms,
žaislams - 35 Lt, higienos reikmenims – 60
Lt, vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis - 55 Lt, viso 350 Lt. Tokiu
būdu kiekvienam iš tėvų vaiko išlaikymui tektų po 175 Lt. Vadovaujantis
teisingumo ir protingumo principais bei LR Konstitucija, ši suma atitiktų
realius vaiko poreikių tenkinimo reikalavimus kelių metų laikotarpiui,
nepablogintų ieškovo gyvenimo kokybės ir palengvintų ieškovo egzistavimą.
Raseinių
rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 8 d. sprendimu (b.l. 82-84) ieškinį dalyje dėl materialinio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo
atmetė.
Ieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkino iš dalies, nustatė
bendravimo su nepilnamete A. S. tvarką: tėvas A. S. turi teisę bendrauti su A. kiekvieno mėnesio kas antrą
savaitgalį nuo penktadienio 16 valandos iki sekmadienio 17 valandos
nepilnametės dukters nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) I. A. sukaks 6 metai jos išsivežti iš nuolatinės gyvenamosios
vietos negalima be mamos E. M. sutikimo. E.
M., dukters susitikimų su tėvu metu, įpareigojama tėvui sudaryti tinkamas
sąlygas bendravimui.
Ieškinį
dalyje dėl bendravimo su dukra pusę kasmetinių atostogų laiko ir 50 procentų
jai skirto išlaikymo mokėjimo atmetė.
Sprendime
teismas nurodė, jog 2009 05 25 Šiaulių apygardos teismo
nutartimi iš ieškovo A. S. buvo priteistas materialinis
išlaikymas nepilnametei dukrai A. S. po 400,00 litų. Jau
tada A. S. nedirbo, pajamų pragyvenimui – neturėjo.
Šiaulių apygardos teismas atsižvelgė į šiuos motyvus ir priėmė sprendimą.
Sumažinti priteisto išlaikymo dydį galima tada, jeigu po teismo sprendimo,
kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė
padėtis (LR CK 3.201 str.). Teismas konstatavo, kad atsakovė niekur nedirba,
augina mažametę dukrą, jos mėnesio pajamos - 367,00 litų socialinė pašalpa. Ji
visus šiuos pinigus skiria nepilnametės dukters išlaikymui. Ją papildomai remia
mama. Ieškovas nedirba, neturi nekilnojamojo turto ir nuolatinių pajamų.
Teismas konstatavo, kad ieškovas yra jauno, darbingo amžiaus, nepateikė jokių
duomenų apie neįgalumą ar atsiradusius kitus išlaikytinus asmenis. Teismas
nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 str. 2 d. nustatyta,
kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai
bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Teismas kreipėsi į Kauno
miesto ir Kauno rajono tarnybas, nes norėjo išsiaiškinti ar ieškovas gali
sudaryti saugias sąlygas nepilnametei dukrai. Iš pateiktų įrodymų teismas
padarė išvadą, kad ieškovas negali sudaryti saugių sąlygų nepilnametei
A., jos išvežimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos jai sukeltų
psichologinę traumą. Dėl šių priežasčių teismas nustatė, kad iki
Adrianai sukaks šeši metai, tėvas negali ją išsivežti iš nuolatinės
gyvenamosios vietos, atsakovė įpareigota sudaryti A. S. sąlygas
būti su nepilnamete dukra atskirame kambaryje, nedalyvaujant pašaliniams
asmenims.
Apeliaciniu skundu (b.l.
87-88) ieškovas A. S. prašo panaikinti
Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-07-08 sprendimą dalyje dėl išlaikymo
priteisimo formos ir dydžio pakeitimo ir priimti naują sprendimą - priteisti
išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais
argumentais:
1. 2009 metais
nagrinėjant apeliacinį skundą dėl vaiko išlaikymo dydžio, ieškovas buvo ką tik tapęs
bedarbiu ir jam darbo birža mokėjo 500 Lt pašalpą, po pusės metų jis dar tris
mėnesius gavo socialinę pašalpą po 300 Lt, o šios bylos nagrinėjimo metu jau
negauna jokių pajamų. Teismas nevertino realiai Lietuvoje susidariusios
ekonominės krizės, kurios buvimą patvirtina LR Vyriausybė ir Statistikos
departamentas. Šiaulių apygardos teismui nagrinėjant vaiko išlaikymo klausimą
buvo visiškai kita situacija.
2. Netgi
darant prielaidą, kad atsakovė išleidžia vaiko išlaikymui 367 Lt, tai taikant
proporcingumo principą, kaip to reikalauja LR CK 3. 192 str., kiekvienam iš
tėvų priklauso vaiko išlaikymui skirti po 183,50 Lt. Būtent teismas pats
patvirtino, kad realiai vaiko išlaikymui ir skiriama 367 Lt suma, todėl iš
ieškovo visiškai nepagrįstai reikalaujama 400 Lt suma. Teismas, neįvertinęs
realių galimybių ir byloje esamų rašytinių įrodymų, nepagrįstai paliko išlaikymo
sumą nepakeistą, tai yra vaikui priteisė daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų
turtinė padėtis.
Atsiliepimas į
apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
Apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko
išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kuomet priteistas išlaikymas
gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės
padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.
Įstatymas,
apibrėždamas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus apimtį, esminiu
teiktino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi įtvirtina proporcingumo tarp
nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principą. Civilinio
kodekso 3.192 straipsnis numato, jog materialinį išlaikymą savo vaikams privalo
teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, išlaikymo dydis turi būti
proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir
užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2, 3 d.).
Vadovaujantis
šiomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimu
priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimą būtina įvertinti bylos
aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir ieškovo
objektyviomis galimybėmis teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą.
D. A. išlaikymo išlaidų dydį ieškovas grindžia byloje
pateiktu jo paties paskaičiavimu, nurodydamas, jog vieno mėnesio išlaidos dukters
išlaikymui sudaro 350 Lt (b. l. 41-42). Tačiau pastebėtina, kad šios ieškovo
nurodytos išlaidos nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais ar kitomis Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka leistinomis priemonėmis (LR CPK 177 str.). Teismas,
nagrinėdamas išlaikymo dydžio klausimą atsižvelgia į tai, kad ieškovas A. S. kartu negyvena nei su atsakove, nei su savo dukra, bendro
ūkio neveda, todėl tikslaus išlaikymo dydžio, skiriamo dukrai A.,
ieškovas gali nežinoti, patikslintame ieškinyje nurodytas 350 Lt išlaikymas
gali būti netikslus. Atsakovė E. M. atsiliepime į ieškinį nurodė,
jog mėnesio išlaidos dukters išlaikymui sudaro 800 Lt: maistui – 300 Lt,
drabužiams ir avalynei - 250 Lt, medikamentams ir maisto papildams – 100 Lt,
lavinimo ir ugdymo reikmėms – 60 Lt, higienos reikmenims ir komunalinėms
paslaugoms – 90 Lt. Atsakovė vadovavosi Lietuvos teismų formuojama praktika,
kad vieno mėnesio išlaikymas negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio
algą, t.y. 800 Lt. Tokius pat reikalavimus atsakovė palaikė ir pirmosios
instancijos teismo posėdžio metu. Vertinant tiek ieškovo, tiek atsakovės
teismui pateiktą išlaikymo paskaičiavimą, reikšmingomis bylos aplinkybėmis laikytina
tai, kad išlaidų dydis nėra pagrįstas įrodymais, t. y. nerealizuota įrodinėjimo
pareiga, įtvirtinta LR CPK 12, 178 straipsniuose. Įvertinus šias aplinkybes,
teisėjų kolegijos nuomone, šalių pateiktas išlaidų, reikalingų nepilnametei dukrai A. išlaikyti, paskaičiavimas nelaikytinas objektyviais
duomenimis, pagrindžiančiais faktinę nepilnamečio vaiko poreikių materialinę
vertę.
Paskirstant
nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti kiekvieno iš
tėvų turtinę padėtį, objektyviai lemiančią jų galimybes teikti tam tikro dydžio
išlaikymą (LR CK 3.192 str. 3 d.). Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta,
jog atsakovė gauna 367 Lt socialinę pašalpą (b.l. 75), o ieškovas šiuo metu
socialinių pašalpų negauna (b.l. 87). Byloje esantys duomenys apie ieškovo ir atsakovės
vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, leidžia daryti išvadą,
jog, vertinant šiuo aspektu, ieškovo turtinė padėtis yra geresnė. Ieškovas
nuosavybės teise turi keturias autotransporto priemones – Ford Scorpio, 1989 m.,
Roller Raphael, 1980 m., Ford Scorpio, 1993m., Opel Omega, 1994 m., tuo tarpu
atsakovės vardu nėra registruota nei transporto priemonių, nei nekilnojamojo
turto.
Įvertinusi bylos
duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių galimybės teikti materialinį
išlaikymą dukrai A. nėra vienodos. Konstatuotina, kad po
Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimo ir Šiaulių apygardos
teismo 2009-05-25 nutarties priėmimo, pasikeitė ieškovo finansinė būklė, nors
jis jau ir buvo bedarbiu, tačiau tuo metu gaudavo 500-600 Lt nedarbo draudimo
išmoką (b.l. 15), vėliau – 315 Lt socialinę pašalpą, o šiuo metu - jokių išmokų
negauna. Įrodymų, kad ieškovas A. S. turi kitų pajamų,
byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra bedarbis ir jokių
pajamų neturi, laikytina, kad jis nėra pajėgus savo dukrai A. teikti
400 Lt dydžio materialinį išlaikymą. Pripažintina, kad tėvų turtinė padėtis
nulemia vaiko poreikių tenkinimo galimybę, todėl sumažėjus tėvų gaunamoms
pajamoms, atitinkamai turėtų būti mažinami ir vaiko poreikiai. Teisėjų
kolegijos nuomone, atsakovo išlaikymo dalis, kuri sudarytų 250 Lt, turėtų
užtikrinti bent minimalių 3 metų amžiaus vaiko poreikių patenkinimą. Toks
teiktino išlaikymo dydis, lyginant su skundžiamu teismo sprendimu nustatytu
išlaikymu, vertintinas labiau atitinkančiu proporcingumo tarp nepilnamečio
vaiko poreikių bei ieškovo turtinės padėties ir jo galimybių teikti tam tikro
dydžio materialinį išlaikymą principą. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios
instancijos teismo priteistas iš atsakovo 400 Lt dydžio išlaikymas mažintinas
iki 250 Lt.
Ieškovui ir atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybų skirta nemokama teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių
nepriteistinos.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.
1 d. 3 p.,
n u t a r i a
:
Pakeisti Raseinių
rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimą dalyje dėl materialinio
išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, išdėstant ją sekančiai:
„Pakeisti Šiaulių apygardos teismo
2009m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-311-372/2009 ir priteisti
iš ieškovo A. S. (a.k. (duomenys
neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiai
2007-06-04, išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt
litų) kas mėnesį nuo 2010 m. vasario 26 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą
išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Išlaikymą
uzufrukto teise pavesti valdyti ir tvarkyti motinai E. M. (a/k
(duomenys neskelbtini)
Likusias Raseinių
rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimo dalis palikti
nepakeistas.
Kolegijos
pirmininkė
Rasa Bartašienė
Teisėjai
Regina Agota
Gutauskienė
Egidijus Mockevičius
Kopija tikra:
Teisėja R.Bartašienė