Civilinė byla Nr. 2A-2197-773/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16242-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6.;2.5.10.5.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nadis“, atstovaujamo advokato V. D., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-333-435/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nadis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „INTER FORMA“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Nadis“ ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „INTER FORMA“ 1241,06 Lt skolos, 183,97 Lt patirtų išieškojimo išlaidų, 72,00 Lt žyminio mokesčio, 6% procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 726,00 Lt už teisinę pagalbą rengiant ieškinį. Ieškovas UAB „Nadis“ nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. ieškovas UAB „Nadis“ ir atsakovas UAB „INTER FORMA“ susitarė dėl juostinių horizontalių medienos pjovimo staklių pirkimo. Pažymėjo, kad atsakovas UAB „INTER FORMA“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. išrašė ir pateikė ieškovui UAB „Nadis“ išankstinio apmokėjimo sąskaitą - faktūrą Nr. IF-13-08-2 38 000,00 Lt sumai (45 980,00 Lt su PVM). Ieškovo UAB „Nadis“ teigimu, jis 2013 m. rugpjūčio 26 d. atsakovui UAB „INTER FORMA“ pagal minėtą sąskaitą – faktūrą sumokėjo 10 000,00 Lt sumą. Ieškovas UAB „Nadis“ nurodė, kad pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo ir šalys susitarė, jog atsakovas UAB „INTER FORMA“ grąžins pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą - faktūrą sumokėtą pinigų sumą ieškovui UAB „Nadis“. Pažymėjo, kad atsakovas UAB „INTER FORMA“ visos sumos negrąžino ir ieškovui UAB „Nadis“ liko skolingas 7300,32 Lt sumą. Pasak ieškovo UAB „Nadis“, atsakovas UAB „INTER FORMA“ skolos nesumokėjo, todėl jis 2014 m. birželio 17 d. buvo priverstas kreiptis į skolų išieškojimo paslaugas teikiančią įmonę UAB „EU-RUS Law Service“. Nurodė, kad 2014 m. birželio 19 d. skolų išieškojimo įmonė siuntė atsakovui UAB „INTER FORMA“ pranešimą dėl 7300,32 Lt skolos, 365,02 Lt palūkanų ir 876,04 Lt įsiskolinimo išieškojimo išlaidų. Ieškovo teigimu, atsakovas UAB „INTER FORMA“ 2014 m. birželio 26 d. jam sumokėjo 1000 Lt, o 2014 m. liepos 7 d. - 6300,32 Lt. Nurodė, kad gautas sumas jis paskirstė taip: pirmąja eile atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu - 876,04 Lt, antrąja eile palūkanoms padengti - 365,02 Lt ir likusią sumos dalį - 6059,26 Lt - pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnis). Paskirsčius įmoką, atsakovas UAB „INTER FORMA“ liko skolingas ieškovui UAB „Nadis“ 1241,06 Lt skolos. Pažymėjo, kad vadovaujantis įsiskolinimo išieškojimo pavedimu-įgaliojimu Nr. EURUS2014/06/20-01, skolų išieškojimo įmonė ieškovui UAB „Nadis“ 2014 m. liepos 7 d. išrašė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. EURUS 71437 - 876,04 Lt sumai (1060,01 Lt su PVM). Pasak ieškovo UAB „Nadis“, jis siekdamas atgauti skolą patyrė 1060,01 Lt išlaidų, kurias privalo atlyginti atsakovas (CK 6.57 straipsnis), o paskirsčius įmokas neatlyginta dalis išieškojimo išlaidų suma yra 183,97 Lt.

Atsakovas UAB „INTER FORMA“ su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad šalių 2013 m. rugpjūčio mėn. sutartas pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo įgyvendintas dėl ieškovo UAB „Nadis“ kaltės, nes jis nesumokėjo visos sutartos sumos. Atsakovo UAB „INTER FORMA“ teigimu, šalys siekdamos išvengti teisminių ginčų susitarė, kad vėlesni ieškovo UAB „Nadis“ pirkimai užskaitos forma bus apmokami iš 2013 m. rugpjūčio 26 d. ieškovo UAB „Nadis“ sumokėtų 10 000 Lt sumos. Tokiu būdu, pasak atsakovo UAB „INTER FORMA“, už 2014 metų vasario mėn. ieškovo atliktus pirkimus buvo atliktos užskaitos 364,63 Lt, 556,00 Lt bei 142,78 Lt sumoms. Pažymėjo, kad ieškovui neatliekant tolimesnių užpirkimų iš atsakovo, 2014 m. balandžio 30 d. šalys susitarė, jog atsakovas UAB „INTER FORMA“ per 3 mėnesius grąžins ieškovui UAB „Nadis“ likusią 9300,32 Lt sumą ir šalys daugiau jokių pretenzijų viena kitai neturės. Nurodė, kad ieškovas UAB „Nadis“ nepagrįstai palūkanas skaičiuoja nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d., nes byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog 2013 m. šalių sutartas įrengimo pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko išimtinai dėl ieškovo UAB „Nadis“ kaltės. Pažymėjo, kad šalių įgalioti atstovai 2014 m. birželio 9 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktu patvirtino, jog atsakovo UAB „INTER FORMA“ grąžintina suma ieškovui UAB „Nadis“ sudaro tik 7300,32 Lt sumą. Pasak atsakovo, 2014 m. birželio 26 d. (1000 Lt) bei 2014 m. liepos 7 d. (6300,32 Lt) jis bankiniais pavedimais galutinai atsiskaitė su ieškovu UAB „Nadis“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo  UAB „Nadis“ atsakovui UAB „INTER FORMA“ 701,45 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad nėra ginčo, jog atsakovas UAB „INTER FORMA“ buvo skolingas ieškovui UAB „Nadis“ 10 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad šalys rašytinės sutarties dėl šios sumos grąžinimo termino ir būdo nebuvo sudarę, o teismo posėdžio metu šias aplinkybes aiškino skirtingai. Teismas sprendime nurodė, kad šalys pripažino, jog 2014 m. balandžio mėn. susitarė, kad atsakovas UAB „INTER FORMA“ grąžins skolą per tris mėnesius. Ieškovui UAB „Nadis“ teigiant, kad minėtas susitarimas buvo mėnesio pradžioje, o atsakovui UAB „INTER FORMA“ teigiant, jog tai buvo 2014 m. balandžio 30 d., teismas padarė išvadą, kad galutinis skolos grąžinimo terminas anksčiausiai galėjo būti 2014 m. liepos mėn. pradžia. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra rašytinių įrodymų apie tai, jog atsakovas UAB „INTER FORMA“ atsisakė sutartu terminu (2014 m. liepos mėn.) atsiskaityti su ieškovu UAB „Nadis“, sutiko su atsakovo argumentu, jog 2014 m. birželio 17 d. ieškovo UAB „Nadis“ kreipimasis į skolų išieškojimo įmonę dėl skolos išreikalavimo iš atsakovo UAB „INTER FORMA“ buvo išankstinis. Teismas sprendė, kad konstatavus, jog terminas įsiskolinimui padengti kreipimosi į skolos išieškojimo įmonę dar nebuvo suėjęs, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo UAB „Nadis“ turėtas įsiskolinimo išieškojimo išlaidas turėtų padengti atsakovas UAB „INTER FORMA“, kas, teismo vertinimu, reiškia, jog ieškovas UAB „Nadis“ negalėjo šių išlaidų užskaityti iš atsakovo UAB „INTER FORMA“ sumokėto galutinio atsiskaitymo. Teismas konstatavo, kad ieškovas UAB „Nadis“ neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti atsakovui  palūkanas ir užskaityti jas iš atsakovo sumokėtų įmokų. Šiuo aspektu nurodė, kad ieškovas UAB „Nadis“ nebuvo visiškai apmokėjęs išankstinio apmokėjimo PVM sąskaitos-faktūros, ir kaip pats pripažino teismo posėdyje, buvo susitaręs su atsakovu, kad jis medienos pjovimo stakles atsiims tik pilnai apmokėjęs jų kainą. Pažymėjo, kad ieškovas UAB „Nadis“ pripažino, jog negavęs finansavimo iš banko pats atsisakė sandorio. Teismas nustatęs, kad ieškovas UAB „Nadis“ nepagrįstai paskirstė atsakovo UAB „INTER FORMA“ sumokėtas įmokas įsiskolinimo išieškojimo išlaidų ir palūkanų padengimui, padarė išvadą, jog atsakovas UAB „INTER FORMA“ sumokėjo ieškovui UAB „Nadis“ įsiskolinimą, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Nadis“, atstovaujamas advokato V. D., (toliau apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo UAB „Nadis“ atlikto įmokų paskirstymo teisėtumo, peržengė bylos nagrinėjimo ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis), nes ieškovas UAB „Nadis“ tokio reikalavimo nereiškė. Pažymėjo, kad 2015 m. birželio 19 d. pretenzijoje buvo nurodyta, kad atsakovo UAB „INTER FORMA“ sumokėtos įmokos bus paskirstomos CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas UAB „INTER FORMA“ atliko mokėjimus, kai gavo minėtą pretenziją, o 2014 m. liepos 7 d. pranešime dėl įmokų paskirstymo ieškovas UAB „Nadis“ atsakovui UAB „INTER FORMA“ aiškiai išreiškė savo valią dėl atsakovo sumokėtų įmokų paskirstymo ir atsakovas UAB „INTER FORMA“ dėl to nereiškė jokių prieštaravimų. Pažymėjo, kad ieškovo UAB „Nadis“ atlikti veiksmai atitiko suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-143/2006). Apelianto teigimu, jo atliktas atsakovo UAB „INTER FORMA“ mokėjimų paskirstymas yra sandoris, kadangi šiuo veiksmu buvo siekiama modifikuoti šalių teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Teismas gali sprendimu pripažinti sandorį negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu yra pareikštas reikalavimas jį pripažinti negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 4 dalis). Apeliantas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo kvestionuoti ieškovo UAB „Nadis“ atlikto mokėjimų paskirstymo atsakovui UAB „INTER FORMA“ nepareiškus reikalavimų dėl jo pripažinimo negaliojančiu ir privalėjo vadovautis ieškovo UAB „Nadis“ atliktu mokėjimų paskirstymu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-461/2010).

2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles vertindamas kaip atsakovas UAB „INTER FORMA“ vykdė prievolę grąžinti nepanaudotą avansą. Nurodė, kad atsakovas UAB „INTER FORMA“ vengė grąžinti ieškovo UAB „Nadis“ sumokėtą avansą. Apelianto teigimu, 2014 m. vasario mėn. už ieškovo UAB „Nadis“ atliktus pirkimus buvo padarytos užskaitos tik labai mažomis sumomis (556,00 Lt ir 142,78 Lt). Be to, ieškovo UAB „Nadis“ paaiškinimais nustatyta, kad šalys 2014 m. balandžio mėn. susitiko aptarti avanso grąžinimo klausimą ir susitarė, jog prievolė bus vykdoma mokėjimais po 3000 Lt kiekvieną mėnesį, tačiau atsakovas UAB „INTER FORMA“ susitarimo nesilaikė. Siekiant sudrausminti atsakovą UAB „INTER FORMA“ buvo pasirašytas 2014 m. birželio 9 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas. Nurodė, kad ieškovo UAB „Nadis“ paaiškinimais nustatyta, jog atsakovui UAB „INTER FORMA“ buvo skambinama dėl avanso grąžinimo, bet šis atsisakė bendradarbiauti. Atkreipė dėmesį, kad per laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. birželio 17 d., kada ieškovas UAB „Nadis“ kreipėsi į UAB „EU-RUS Law service“, atsakovas UAB „INTER FORMA“ ieškovui UAB „Nadis“ sumokėjo tik 2699,68 Lt, kas sudaro 27 % grąžintino avanso. Apelianto teigimu, atsakovas UAB „INTER FORMA“ neįrodė, kad sumokėto avanso negalėjo grąžinti dėl sunkios finansinės padėties. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas UAB „Nadis“ per anksti kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę, nes, kaip minėta, atsakovas UAB „INTER FORMA“ akivaizdžiai vengė grąžinti avansą. Pasak apelianto, atsakovas UAB „INTER FORMA“ avansą grąžino tik gavęs pretenziją iš skolų išieškojimo įmonės.

3. Teismas neteisingai kvalifikavo ieškovo UAB „Nadis“ reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovas UAB „INTER FORMA“ turi prievolę grąžinti ieškovui nepanaudotą avansą (CK 6.622 straipsnio 1 dalis, 6.237 straipsnis). Apelianto manymu, jis turi teisę iš atsakovo UAB „INTER FORMA“ reikalauti sumokėti išieškojimo išlaidas (CK 6.63 straipsnis, 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas), kurias patvirtina 2014 m. liepos 7 d. PVM sąskaita – faktūra.

4. Teismas atsakovui UAB „INTER FORMA“ priteisė nepagrįstai dideles išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apelianto įsitikinimu, skundžiamame sprendime teismas neargumentavo, kodėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka CPK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus. Nurodė, kad atsižvelgiant į šios civilinės bylos nesudėtingumą, bei į tai, kad atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, advokatui nebuvo būtinybės išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, iš viso buvo tik 3 posėdžiai, kurių bendra trukmė buvo šiek tiek daugiau nei 1 val., todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi būti sumažintos iki 350,00 Eur.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „INTER FORMA“, atstovaujamas advokato K. J., prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas iš esmės nurodė atsiliepimo į ieškinį argumentus, papildomai pažymėjo, kad ieškovas UAB „Nadis“ neįrodė, jog ieškiniu reikalaujama priteisti suma yra pagrįsta. Atsakovo UAB „INTER FORMA“ teigimu, ieškovas UAB „Nadis“ nepateikė objektyvių įrodymų, kad dar iki skolos sumokėjimo termino pabaigos buvo būtina kreiptis į skolų išieškojimo įmonę. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog iki prievolės termino pabaigos atsakovas būtų atsisakęs vykdyti prievolę ar atlikęs kitus veiksmus, patvirtinančius, jog skola šalių sutartu laiku nebus grąžinta. Byloje nėra duomenų, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo UAB „INTER FORMA“ kaltės. Atsakovas UAB „INTER FORMA“ nesutinka, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Šiuo aspektu nurodė, kad ieškovo UAB „Nadis“ atliktas įmokų paskirstymas (priešpriešinių reikalavimų įskaitymas) teisinėms išlaidoms ir palūkanoms padengti yra neteisėtas. Atsakovo UAB „INTER FORMA“ teigimu, jis neprivalėjo reikšti priepriešinio reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Atsakovo vertinimu, apelianto argumentų, kad šalys 2014 m. balandžio mėn. susitarė, jog atsakovas avansą grąžins kiekvieną mėnesį po 3000 Lt, nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pažymėjo, kad iš abiejų šalių paaiškinimų teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 2014 m. balandžio mėn. šalys susitarė, kad skola bus grąžinta per tris mėnesius ir atsakovas UAB „INTER FORMA“ sutartu laiku (2014 m. liepos 7 d.) grąžino visą skolą. Atsakovas UAB „INTER FORMA“ nurodė, kad teismas pagrįstai jo naudai priteisė patirtas išlaidas advokato pagalbai. Pažymėjo, kad maksimali suma už atsiliepimo į ieškinį surašymą yra 1786,25 Eur, vyko trys teismo posėdžiai, todėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir neviršija nustatytų maksimalių dydžių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys buvo atmestas, konstatavus, kad atsakovas UAB „INTER FORMA“ skolą ieškovui UAB „Nadis“ grąžino, o ieškovas nepagrįstai gautą skolos sumą užskaitė kaip išieškojimo išlaidas ir palūkanas.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys 2013 m. rugpjūčio 23 d. susitarė dėl juostinės horizontaliosios medienos pjovimo staklių pirkimo ir atsakovas UAB „INTER FORMA“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. išrašė ieškovui UAB „Nadis“ išankstinio apmokėjimo sąskaitą - faktūrą Nr. IF-13-08-2 38 000,00 Lt sumai (45 980,00 Lt su PVM) (b. l. 11). Nustatyta ir tai, kad ieškovas UAB „Nadis“ pagal minėtą sąskaitą – faktūrą 2013 m. rugpjūčio 26 d. atsakovui UAB „INTER FORMA“ sumokėjo 10 000,00 Lt sumą (b. l. 12). Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Nadis“ atstovas patvirtino, kad jis atsisakė sudaryti pjovimo staklių pirkimo – pardavimo sutartį, nes negavo paskolos iš banko (2015 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio 4:23 min.). Taigi, ieškovui UAB „Nadis“ atsisakius sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovui UAB „INTER FORMA“ kilo pareiga grąžinti sumokėtą avansą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kokiu būdu ir terminu šalys susitarė dėl sumokėto 10 000 Lt avanso grąžinimo, jeigu staklių pirkimo – pardavimo sutartis nebus sudaryta. Pagal CK 6.63 straipsnio 3 dalį, jeigu prievolės įvykdymo terminas nebuvo nustatytas, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę nuo to momento, kai kreditorius raštu pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė įvykdymo terminą, o skolininkas per šį terminą prievolės neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, kad ieškovas UAB „Nadis“ iki 2014 m. balandžio mėn. būtų reikalavęs iš atsakovo UAB „INTER FORMA“ grąžinti skolą (CPK 178 straipsnis). Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „INTER FORMA“ iš ieškovo UAB „Nadis“ sumokėto avanso atliko užskaitas: 2014 m. vasario 27 d. - 556 Lt, 2014 m. kovo 6 d.  – 142,78 Lt ir ieškovas dėl to prieštaravimų nereiškė (b. l. 47). Byloje neginčijama aplinkybė, kad šalys 2014 m. balandžio mėn. žodžiu susitarė, jog atsakovas UAB „INTER FORMA“ likusią skolos sumą (9300,32 Eur) grąžins per tris mėnesius. Nustatyta, kad atsakovas UAB „INTER FORMA“ ieškovui UAB „Nadis“ 2014 m. balandžio 30 d. ir 2014 m. gegužės 30 d. pervedė po 1000 Lt. (b. l. 47). Nustatyta ir tai, kad 2014 m. birželio 9 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktu šalys patvirtino, jog atsakovo UAB „INTER FORMA“ skola ieškovui UAB „Nadis“ sudaro 7300,32 Lt (b. l. 48). Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. tarp ieškovo UAB „Nadis“ ir skolų išieškojimo įmonės UAB „EUR-RUS Law Service“ įsiskolinimo išieškojimo pavedimo – įgaliojimo Nr. EURRUS2014/06/20-01 1. punkte nurodyta, kad užsakovas įgalioja vykdytoją imtis visų reikiamų ir teisėtų veiksmų išieškoti įsiskolinimą iš UAB „INTER FORMA“, įsiskolinimo suma 7300,32 Lt (1.8. punktas, b. l. 13). Taip pat nurodytame pavedime numatytas sėkmės mokesčio įkainio dydis, mokamas atgavus gryną skolą – 12 procentų (5 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas UAB „Nadis“, kreipdamasis į skolų išieškojimo įmonę, dar kartą patvirtino, kad skolos suma yra 7300,32 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „INTER FORMA“ 2014 m. birželio 26 d. ieškovui UAB „Nadis“ pervedė 1000 Lt, 2014 m. liepos 7 d. - 6300,32 Lt (b. l. 17-18), tačiau ieškovas UAB „Nadis“ gautas sumas paskirstė CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra duomenų, jog atsakovas UAB „INTER FORMA“ 2014 m. liepos 7 d. grąžindamas visą šalių tarpusavio suderinimo akte sutartą skolos sumą (7300,32 Lt) pažeidė sutartą prievolės įvykdymo terminą (CPK 185 straipsnio 5 punktas, CK 1.72 straipsnio 2 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.63 straipsnio 2, 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kokią sumą šalys galimai susitarė grąžinti per mėnesį neturi teisinės reikšmės vertinant galimą ieškovo teisių pažeidimą ir kreipimosi į skolų išieškojimo įmonę pagrįstumą, kai šalių sutartas prievolės įvykdymo terminas nebuvo pasibaigęs.

Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantu, kad atsakovas UAB „INTER FORMA“ vengė grąžinti avansą, todėl jis buvo priverstas kreiptis dėl avanso išieškojimo į UAB „EUR-RUS Law Service“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.38, 6.200 straipsniai įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015). Kaip minėta, šalys 2014 m. birželio 9 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktu patvirtino galutinę skolos sumą, o jau 2014 m. birželio 17 d. ieškovas UAB „Nadis“ kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ieškovo UAB „Nadis“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nesusitarė su atsakovu dėl skolų suderinimo akte nurodytos pinigų sumos grąžinimo termino (2015 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio 18:16 min.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas UAB „Nadis“ po aštuonių dienų nuo tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akto (2014 m. birželio 17 d.) kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę, rodo, jog jis nebendradarbiavo su atsakovu, raštu nepareikalavo grąžinti skolą ir dėl to nesąžiningai kreipėsi į skolų išieškojimo paslaugas teikiančią įmonę dėl ko turėjo papildomų išlaidų. Teismas sprendžia, kad minėtas ieškovo UAB „Nadis“ elgesys neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei bendrųjų prievolių vykdymo principų (CK 1.5 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis). Be to, ieškovo UAB „Nadis“ teiginio, kad atsakovas UAB „INTER FORMA“ po tarpusavio skolų suderinimo akto ieškovui pareikalavus būtų atsisakęs vykdyti prievolę, nepatvirtina jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreipimasis į skolų išieškojimo įmonę buvo išankstinis, todėl atsakovas UAB „INTER FORMA“ neprivalo atlyginti ieškovo patirtų išlaidų, dėl kurių dydžio (12 procentų nuo pagrindinės skolos, t. y. 876,04 Lt) ieškovas sutarė su UAB „EUR-RUS Law Service“.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas UAB „Nadis“ neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti palūkanas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde apeliantas nepateikė jokių nesutikimo su šia teismo išvada argumentų, tik pažymėjo, jog 365,02 Lt iš sumokėto sumos buvo įskaitytos kaip palūkanos. Pastebėtina, kad teismui 2014 m. lapkričio 25 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas UAB „Nadis“ teigė, jog palūkanų suma buvo 353,41 Lt. Iš ieškovo UAB „Nadis“ pateiktų palūkanų paskaičiavimo paaiškinimo matyti, kad palūkanos skaičiuojamos nuo 2013 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 62), tačiau, kaip pripažino pats ieškovas, jis atsisakė sudaryti sandorį, nes negavo finansavimo iš banko (CPK 185 straipsnio 5 punktas). Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas konstatuoja, kad esant situacijai kuomet išankstinę įmoką gavęs pardavėjas neperduoda daikto pirkėjui, nes šis atsisako sandorio, pardavėjas neturi pareigos už gautą sumą mokėti palūkanas (CK 6.315 straipsnio 4 dalis).

Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas konstatuodamas, jog ieškovas UAB „Nadis“ sumokėtas įmokas nepagrįstai paskirstė įsiskolinimo išieškojimo išlaidoms ir palūkanoms, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl įmokų paskirstymo teisėtumo (CK 6.54 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas UAB „Nadis“ prašė priteisti skolą iš atsakovo, todėl teismas privalėjo vertinti prašomos priteisti skolos dydžio pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad ieškovo UAB „Nadis“ teigimu, pagrindinę skolą sudarė 7300,32 Lt suma, įsiskolinimo išieškojimo išlaidos 876,04 Lt ir 353,41 Lt palūkanos. Vadinasi, teismas ieškinio ribose pagrįstai vertino tiek pagrindinės skolos, tiek papildomų išlaidų dydį bei jų pagrįstumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas ieškovui pagrindinę skolą grąžino, o įsiskolinimo išieškojimo išlaidos buvo nebūtinos bei palūkanos skaičiuotos nepagrįstai. Apeliacinės teismas pažymi, kad CK 6.54 straipsnyje nustatytos piniginių prievolių vykdymo taisyklės taikomos tais atvejais, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos. Šiuo atveju, kaip jau nustatyta aukščiau, atsakovas UAB „INTER FORMA“ sumokėjo ieškovui UAB „Nadis“ visą skolą, kurią abi šalys pripažino 2014 m. birželio 9 d. tarpusavio skolų suderinimo akte. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog reiškiant reikalavimą dėl skolos priteisimo ir kreditoriui atlikus įmokų paskirstymą CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka teismas vertina jo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015 ir kt.). Apeliantas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylos skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-461/2010). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodytos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa, nes pirmojoje byloje teisėjų kolegija sprendė, kad šalims sutartyje susitarus dėl delspinigių, palūkanų dydžio ir įmokų įskaitymo tvarkos (pirmiausia apmokami delspinigiai), teismas neturi vertinti šių aplinkybių. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje šalys nebuvo susitarę nei dėl delspinigių, nei dėl sumokėtų įmokų paskirstymo.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau nurodytus motyvus ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šalys 2014 m. balandžio mėn. susitarė dėl viso avanso grąžinimo termino per tris mėnesius, t. y. iki 2014 m. liepos mėn. ir šalių veiksmai vykdant užskaitas iš avanso rodo, jog ieškovas UAB „Nadis“ iki 2014 m. balandžio mėn. nebuvo nustatęs prievolės įvykdymo termino. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, jog atsakovas UAB „INTER FORMA“ sutartu terminu atsisakė įvykdyti prievolę (CPK 178 straipsnis), o nepasibaigus prievolės įvykdymo terminui ieškovo UAB „Nadis“ kreipimasis į skolos išieškojimo įmonę buvo išankstinis ir toks elgesys neatitiko bendrųjų prievolių vykdymo principų. Dėl minėtų priežasčių atsakovas UAB „INTER FORMA“ neturi pareigos atlyginti ieškovui UAB „Nadis“ skolos išieškojimo išlaidų ir atsakovui grąžinus visą 2014 m. birželio 9 d. skolų suderinimo akte nurodytą skolos sumą, ieškovas nepagrįstai gautas sumas užskaitė kaip įsiskolinimo išieškojimo išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliantas nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, motyvuodamas tuo, kad jos yra nepagrįstai didelės, be to, teismas neargumentavo, kodėl priteisiamos būtent 701,45 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad nustatant priteistino advokato užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014, 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas UAB „INTER FORMA“, atstovaujamas advokato K. J. (b. l. 52), 2014 m. spalio 7 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 42-44). Pagal Rekomendacijų galiojusių atsiliepimo pateikimo dieną 8.2 punktą maksimali suma už atsiliepimą į ieškinį buvo 868,86 Eur (3 × 289,62 Eur). Teismo posėdžiai truko 1 val.  (Rekomendacijų 9 punktas), pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali suma – 69,89 Eur (0,1× 699,80 Eur×1), viso už atstovavimą teisme galima maksimali suma – 938,84 Eur. Atsakovas UAB „INTER FORMA“ pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 701,45 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 50, 51). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo UAB „INTER FORMA“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos teismui pateiktais dokumentais (PVM sąskaita-faktūra, mokėjimo nurodymu), neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, taip pat įvertinus tai, kad vyko du teismo posėdžiai, atsakovas teikė rašytinius įrodymus (b. l. 45-48), todėl naikinti ar keisti teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo UAB „Nadis“ ieškinį, tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą (CK 6.38 straipsnis, CK 6.200 straipsnis, CK 6.63 straipsnio 3 dalis), nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bei padarė faktinius bylos duomenis atitinkančias išvadas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovo UAB „Nadis“ apeliacinis skundas netenkinamas, todėl iš jo atsakovui UAB „INTER FORMA“ priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis). Atsakovas UAB „INTER FORMA“ pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir vietinio mokėjimo nurodymą, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą jis sumokėjo atstovui advokatui 605 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsnių nuostatomis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad prašomų atlyginti atstovavimo išlaidų už advokato pagalba dydis neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, sprendžia, jog atsakovui UAB „INTER FORMA iš ieškovo UAB „Nadis“ priteistina 605 Eur suma advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 2,10 Eur ir yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, todėl teismas šių išlaidų valstybei nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

Vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Nadis“ (kodas 302641157, buveinės adresas: Raseinių raj. Gėluvos k. Dubysos g. 26, atsakovui UAB „INTER FORMA“ (kodas 300544040, buveinės adresas: Kauno raj. Domeikavos k. Vandžiogalos pl. 106B 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                             Mindaugas Šimonis