Civilinė byla Nr. e2-29715-1097/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23588-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,
dalyvaujant ieškovės draudimo bendrovės ,,If P&C Insurance AS“ atstovei advokatei Jurgitai Mikalauskienei,
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Eglei Puronaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės draudimo bendrovės ,,If P&C Insurance AS“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,YIT Lietuva“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“).
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė draudimo bendrovė ,,If P&C Insurance AS“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 1011,37 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad jos apdrausta transporto priemonė VW Arteon 2019 m. gegužės 15 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę ir buvo apgadinta. Dėl automobiliui padarytų sugadinimų ieškovė išmokėjo 1043,23 Eur draudimo išmoką. Ieškovės teigimu, sumokėjusi draudimo išmoką, ji įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį, t. y. atsakovę. Grįsdama teiginius dėl atsakovės atsakomybės, ieškovė nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl to, jog eismo saugumui grėsmę keliantis kelio dangos defektas (duobė) nebuvo tinkamai pažymėta, nebuvo aptverta. Toks neteisėtas atsakovės, kaip už kelių priežiūrą atsakingo subjekto, neveikimas lemia atsakovės deliktinę atsakomybę dėl atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Atsakovės civilinė atsakomybė kyla ir CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba sumažinti ieškiniu prašomų priteisti nuostolių dydį; taip pat atmesti prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė nurodė, kad ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą, nes 2018 m. rugsėjo 25 d. su UAB ,,YIT Infra Lietuva“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2), kuria perdavė Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatves, tarp jų ir (duomenys neskelbtini), valdyti UAB ,,YIT Infra Lietuva“. Dėl to faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme ir atsakingu už žalą asmeniu turi būti laikomas trečiasis asmuo.
5. Atsakovė teigė, kad pagal 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 101 ,,Dėl kelių transporto vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 3 punktą vertinti transporto priemones turi teisę tik įmonių, turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Byloje nėra duomenų, kad ginčo automobilį būtų įvertinę tokie vertintojai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, siekdama pagrįsti žalos faktą bei dydį, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, laikytina, jo ji neįrodė prašomos priteisti žalos.
6. Atsakovė nurodė, kad žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas dėl paties nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo, padėjusio žalai atsirasti ar padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju automobilio vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį. Byloje nėra duomenų, kokiu tiksliai greičiu įvykio metu važiavo automobilis, ar jis negalėjo sustoti ar kitaip išvengti kliūties. Dėl to vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos ir turi būti svarstomas klausimas dėl žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą.
7. Atsakovė prašė atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo arba šias išlaidas sumažinti, nurodydama, kad prašoma priteisti išlaidų suma (500 Eur), atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra neadekvati bylos ir parengtų dokumentų sudėtingumui.
8. Trečiasis asmuo UAB ,,YIT Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė byloje yra tinkama ir žalą privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybė. Trečiojo asmens teigimu, pagal 2018 m. rugsėjo 25 d. sutarties priedo Nr. 1 5 punktą konkreti darbų rūšis, darbų apimtis ir vieta derinama su atsakove, o už savavališkai atliktus ir/arba su atsakove nesuderintus darbus trečiajam asmeniui nemokama (Sutarties 7.1.4 punktas, Sutarties priedo Nr. 1 5 punktas). Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina.
9. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, rėmėsi ieškinyje išdėstytais argumentais. Taip pat, atsakydama į atsakovės argumentus, ieškovė papildomai nurodė, kad pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudikas turi teisę atlikti draudžiamo turto vertinimą ir šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Todėl draudiko darbuotojo atliktas padarytos žalos įvertinimas laikytinas tinkamu įrodymu. Teigė, kad atsakovės argumentai dėl galimos automobilio vairuotojo kaltės ar neatsargumo yra grįsti prielaidomis ir samprotavimais, prieštarauja liudytoju apklausto vairuotojo paaiškinimams. Taip pat ieškovė, remdamasi teismų praktika, teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė, nes ji laikytina gatvių valdytoja ir atsakingu už žalą asmeniu.
10. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį atmesti, rėmėsi atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad gatvės valdymas CK 6.266 straipsnio prasme buvo perduotas trečiajam asmeniui, ką patvirtina Sutarties 16.11 punktas. Be to, pagal Sutartį trečiasis asmuo būtinus kelio remonto darbus privalėjo atlikti nelaukdamas užsakymo, o tai laikytina valdymu pagal CK 6.266 straipsnį.
11. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą grindžia nurodydama, kad atsakovė, kaip kelio valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme, yra atsakinga už kelio dangos defektais padarytą žalą. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, nurodo, kad negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą, nes sutartimi perdavė Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatves, tarp jų ir (duomenys nekelbtini), valdyti UAB ,,YIT Infra Lietuva“, kuri ir turi būti laikoma faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Be to, automobilis nebuvo įvertintas teisės aktų nustatyta tvarka, ieškovė nepagrindė žalos dydžio, o žalos atlyginimas turėtų būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens (automobilio vairuotojo) didelį neatsargumą. Taigi, iš esmės ginčas kilęs dėl trijų klausimų: dėl asmens, atsakingo už žalą, atsiradusią automobiliui įvažiavus į kelio duobę; dėl žalos dydžio nustatymo pagrįstumo; dėl automobilio vairuotojo veiksmų ar neveikimo įvertinimo ir įtakos sprendžiant už kelio defektus atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimus.
Dėl už žalą atsakingo asmens
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Šioje teisės normoje įtvirtinta objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, nes tokiu atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Taigi, tuo atveju, kai viešame registre nurodytas statinio savininkas (valdytojas) siekia paneigti statinio valdymo prezumpciją ir taip ginčija savo atsakomybę už statinio defektais padarytą žalą, būtina nustatyti, ar konkrečia sutartimi daikto valdymas CK 6.266 straipsnio prasme buvo perleistas kitam asmeniui.
14. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra kelio ruožo, kuriame buvo kelio dangos defektas ir įvyko eismo įvykis, savininkė. Atsakovė, ginčydama savo, kaip kelio savininkės ir valdytojos atsakomybę už kelio defektu transporto priemonei padarytą žalą, teigė, kad sutartimi buvo perdavusi Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatves, tarp jų ir (duomenys neskelbtini), valdyti trečiajam asmeniui UAB ,,YIT Lietuva“, kuri ir turi būti laikoma faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Šiuos teiginius atsakovė grindė 2018 m. rugsėjo 25 d. atsakovės ir UAB ,,YIT Infra Lietuva“ sudarytos darbų atlikimo sutarties Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2) 16.11 punktu.
16. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, kad pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Teismas, spręsdamas dėl sutarties sąlygų turinio, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017; ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovas) ir UAB ,,YIT Infra Lietuva“ (rangovas) sudarė pirkimo sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus (Sutarties 1 punktas) (t. 1, b. l. 31–53). Pagal Sutarties 9 punktą, užsakovas sumoka rangovui už faktiškai atliktus darbus, jei darbai atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku pagal darbų priėmimo–pardavimo aktą, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras arba lygiaverčius dokumentus. Už papildomus darbus nemokama, jei tai susiję su savavališkais sprendimais (t. 1, b. l. 33). Sutarties 16.1 punkte rangovas įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką užsakovo užsakymą, kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti atlikti (t. 1, b. l. 34). Sutarties 16.11 punkte įtvirtinta, kad rangovas įsipareigoja ,,nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir / ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės“ (t. 1, b. l. 34). Kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas apie pastebėtus eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus turi informuoti užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą raštišką užsakymą ir jame nurodytas apimtis (Sutarties 16.12 punktas).
18. Taigi, Sutartimi šalys susitarė, kad rangovas atliks nuolatinę priskirtų gatvių ir kiemų stebėseną, tačiau visais atvejais prieš atlikdamas kelio remonto darbus rangovas privalo gauti užsakovo (atsakovės) raštišką užsakymą, priešingu atveju už atliktus darbus neapmokama. Tik tais atvejais, kai kelio defektai kelia grėsmę eismo saugumui, atsakovės užsakymas nebūtinas, tačiau atsakovė apie tokią situaciją turi būti informuojama. Įvertinus šių Sutarties nuostatų turinį, nėra pagrindo išvadai, kad rangovas priskirtų prižiūrėti kelių valdymą įgyvendino savarankiškai (CK 6.193 straipsnis). Priešingai, kelių remonto darbai gali būti atlikti tik savivaldybės raštiško užsakymo pagrindu, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus rangovas atlieka ne savo nuožiūra, o pagal atsakovės nurodymus. Net išskirtinai pavojingose situacijose, kai veiksmų būtina imtis nedelsiant, rangovas privalo informuoti atsakovę.
19. Turint galvoje šių Sutarties nuostatų visumą, aplinkybė, kad Sutartyje įrašyta nuostata, jog rangovas yra kelio valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme ir įsipareigojo atlyginti nuostolius dėl netinkamos kelių priežiūros, savaime nėra pagrindas daryti priešingos išvados. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tik sutarties nuostatos, kad atsakovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, savaime neįrodo, jog atsakovas yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytojas. Reikia analizuoti šalių sudarytą sutartį kompleksiškai, vertinant ar atsakovui yra suteikta teisė savarankiškai, savo nuožiūra valdyti kelius, daryti fizinį poveikį, ar jam yra priskirta tik techninės priežiūros funkcija (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019). Nagrinėjamu atveju sutarties turinio analizė leidžia pripažinti, kad rangovui teisė savo nuožiūra valdyti kelius nebuvo perduota, su juo pasirašyta sutartis kvalifikuotina kaip kelių techninės priežiūros sutartis.
20. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos. Pagal pastarojo įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Nagrinėjamu atveju apie tokį perdavimą duomenų byloje nėra. CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017).
21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs Sutarties nuostatų visumą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovės ir trečiojo asmens 2018 m. rugsėjo 25 d. sutartis turi būti vertinama kaip susitarimas dėl kelių techninės priežiūros darbų vykdymo, įskaitant stebėseną ir eismo saugumui keliančių defektų pašalinimą. Dėl to spręstina, kad šia Sutartimi kelių valdymo teisė nebuvo perduota rangovui ir jų valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme yra atsakovė. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė turi teisę, esant pagrindui, reikšti reikalavimą dėl žalos, padarytos kelio dangos defektu, atlyginimo kelio valdytojai (savininkei) atsakovei.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų
22. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sąlygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.
23. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad kelio su žalą sukėlusiu defektu valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme laikytina atsakovė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kelio dangos defektas (duobė) buvo nepažymėta, neaptverta. Ieškovės apdraustas automobilis įvažiavo į šią duobę ir buvo apgadintas, t. y. dėl kelio defekto kilo žalos, kurią atlyginio draudikė ieškovė ir regreso tvarka reikalauja priteisti iš atsakovės – už žalą atsakingo kelio su defektu dangoje valdytojo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos CK 6.266 straipsnio pagrindu. Dėl to ieškovės ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo tenkintinas (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6.1015 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).
24. Atsakovė teigė, kad ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio, nes byloje nėra duomenų, jog ginčo automobilį būtų įvertinę įmonių, turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Teismas atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus. CK 6.994 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikas turi teisę apžiūrėti draudžiamą turtą, o jeigu reikia, paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ekspertizė gali būti skiriama tik prireikus, konstatuotina, kad šios nuostatos suteikia draudikui teisę vertinti draudžiamą turtą. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatos turto vertinimą įvardija kaip su draudimo veikla susijusią leistiną veiklą, t. y. taip pat įtvirtinta, kad draudimo bendrovės turi įgaliojimus atlikti draudžiamo turto vertinimą. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka apdrausto automobilio žalos nustatymui nėra privaloma, nes šiuo atveju taikytinos Draudimo įstatymo ir CK normos bei draudimo sutarties sąlygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-69-438/2015). Pažymėtina, kad ieškovė į bylą pateikė žalos dydį pagrindžiančius rašytinius įrodymus (t. 1, b. l. 24–32), tuo tarpu atsakovė šių duomenų neginčijo, kitokias išvadas dėl žalos dydžio leidžiančių daryti įrodymų neteikė (CPK 178 straipsnis).
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į nustatytas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas CK 6.266 straipsnio pagrindu, taip pat į tai, jog atsakovė nenuginčijo prašomos priteisti žalos dydžio, ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 1011,37 Eur žalai atlyginti.
Dėl transporto priemonės vairuotojo veiksmų įtakos atsakovės civilinei atsakomybei
26. Atsakomybę šalinančių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Atsakovė nurodė, kad žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas dėl paties nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo, padėjusio žalai atsirasti ar padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Grįsdama šiuos teiginius, atsakovė teigė, jog automobilio vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį. Byloje nėra duomenų, kokiu tiksliai greičiu įvykio metu važiavo automobilis, ar jis negalėjo sustoti ar kitaip išvengti kliūties.
27. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatų bei dėl automobilio vairuotojo elgesio atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės.
28. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai, šalių įrodinėjimo pareiga reiškia, kad kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 13, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė duomenis apie ginčo eismo įvykį: Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio 2019 m. gegužės 15 d. tarnybinį pranešimą, duomenis apie eismo įvykį, eismo įvykio vietos schemą, vairuotojo rašytinį paaiškinimą, eismo įvykio vietos fiksavimo nuotraukas (t. 1, b. l. 13–17). Šioje pateiktoje eismo įvykio tyrimo medžiagoje pareigūnų nėra užfiksuota, kad automobilio vairuotojas būtų pažeidęs kokias nors kelių eismo taisykles ar atlikęs kitus neteisėtus veiksmus. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas automobilio vairuotojas detaliai paaiškino įvykio aplinkybes: kad buvo transporto grūstis, dėl to jis važiavo mažesniu nei leistinas greičiu ir duobę kelyje pastebėjo per vėlai, nes ji pasirodė iš karto pravažiavus prieš tai grūstyje judėjusiam automobiliui. Tuo tarpu atsakovė, keldama klausimą dėl galimo automobilio vairuotojo neatsargumo, nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Hipotetiškai keliami klausimai ir samprotavimai nėra pakankamas pagrindas paneigti byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų
30. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
32. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai. Tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Rekomendacijose nurodyti kriterijai, kuriais turi būti vadovaujamasi sprendžiant dėl konkrečiu atveju pagrįsto ir protingo teisinės pagalbos išlaidų dydžio.
33. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei pateikė šias patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (t. 1, b. l. 35, 36). Atsakovė prašė šį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti arba šias išlaidas sumažinti, nurodydama, kad prašoma priteisti išlaidų suma (500 Eur), atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra neadekvati bylos ir parengtų dokumentų sudėtingumui. Teismas pripažįsta šiuos atsakovės teiginius nepagrįstais. Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra ženkliai mažesnė nei Rekomendacijose įtvirtinti maksimalūs dydžiai. Įvertinus rengtų procesinių dokumentų turinį, advokato atstovavimo teisme laiką, tinkamą pasirengimą bylos nagrinėjimui, teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus su itin gausia teismų praktikos analize, spręstina, jog išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistinas ieškovei iš atsakovės. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistina 23 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 5). Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiama 523 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
34. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 5,12 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur). Dėl to valstybei iš atsakovės priteistinas šių išlaidų atlyginimas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
patenkinti ieškovės ,,If P&C Insurance AS“, veikiančios per ,,If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Priteisti ieškovei ,,If P&C Insurance AS“, veikiančiai per ,,If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje (juridinio asmens kodas 302279548) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) 1011,37 Eur (vieną tūkstantį vienuolika eurų 37 ct) žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (1011,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 523 Eur (penkis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) 5,12 Eur (penkis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė