Administracinė byla Nr. A-1724-520/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03923-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 14.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Palink“, viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“, viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ (dabar bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Metrail“) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“, viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“, uždaroji akcinė bendrovė „Feralita“(išregistruota), uždaroji akcinė bendrovė „Skonis ir kvapas“, uždaroji akcinė bendrovė „Biseris“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Palink“) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Metrail“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 3 d., UAB „Metrail“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. VR-17.5-59 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Sprendimo ir juo patvirtinto 2016 m. liepos 14 d. patikrinimo akto Nr. VR-17.7-120/VR-14.7-405 (toliau – ir Patikrinimo aktas) išvadomis, kadangi Vilniaus RAAD neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių ir neteisingai vadovavosi atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra, atlikusi Bendrovės patikrinimą, Sprendimu panaikino metalinės pakuotės sutvarkymą įrodančius dokumentus (toliau – ir Dokumentai), išduotus Bendrovei, viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Pakuočių tvarkymo organizacija“, VšĮ „Žaliasis taškas“, UAB „Feralita“, UAB „Biseris“.
2.2. Nepagrįsta Sprendimo išvada, kad Bendrovė neturėjo teisės išrašyti Dokumentų, nes metalinių pakuočių atliekos buvo eksportuojamos į SIA „Latvian Recycling Company“ (toliau – ir Latvijos bendrovė), kuri nevykdo metalinės pakuotės atliekų perdirbimo, todėl net pripažinus, jog visos 2015 metų atliekos buvo surinktos tinkamai, Bendrovė negalėjo išrašyti Dokumentų už visą metalinės pakuotės kiekį. Patikrinimas atliktas neobjektyviai, nevertinant Bendrovės nurodytų faktų apie tai, kad eksportuotos pagal sutartį su Latvijos bendrove siuntos buvo perdirbtos Ispanijos gamykloje Laminados Losal S. A. Atliekant patikrinimą dėl Bendrovės išrašytų Dokumentų teisėtumo už 2015 metus Bendrovė akcentavo pareigūnams, kad į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau – ir Sąrašas) Bendrovė buvo įtrauka Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. AV-40, remiantis pateikta sutartimi, sudaryta su Latvijos bendrove (sutartis galiojo nuo 2013 m. kovo 1 d.) ir šios sutarties 2014 m. sausio 22 d. papildymu. Bendrovė, vykdydama sutarties su Latvijos bendrove pagrindu metalinės pakuotės atliekų eksportą, veikė teisėtai, o tai reiškia, kad atsakovo pareigūnai, spręsdami dėl Dokumentų išrašymo teisėtumo, privalėjo vadovautis sutarties su Latvijos bendrove nuostata (2014 m. sausio 22 d. susitarimas dėl 2013 m. kovo 1 d. sutarties pakeitimo ir papildymo), kad pirkėja (t. y. Latvijos bendrovė) perduoda gautas atliekas tvarkytojui SIA „Tolmets“, kuris atliekas panaudoja R4 būdu (1.1 punktas), o tuo atveju, jeigu SIA „Tolmets“ netenka teisių ar pajėgumų perdirbti atliekas, atliekos turi būti perduodamos kitai, atliekas perdirbti galinčiai ir tokią teisę turinčiai, įmonei (2.6 punktas). Būtent šios sutarties pagrindu Bendrovė buvo įrašyta į Sąrašą, todėl atsakovo motyvas, jog Bendrovė, išrašydama už 2015 metus metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus už visą metalinės pakuotės kiekį, eksportuotą pagal sutartį su Latvijos bendrove, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – ir Dokumentų išrašymo tvarkos aprašas) 11.10 punkto reikalavimus bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3425 straipsnio 7 punkto reikalavimus, yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas.
2.3. Patikrinimo metu nevertinti dokumentai, patvirtinantys faktą, kad metalinės pakuotės atliekas gavo „EU Sales“ s. r. o., Bratislava, Slovakija, nors šis faktas patvirtintas vežimo važtaraščiais, bei neatsižvelgta į pateiktą įrodymą apie tai, kad „EU Sales“ s. r. o. atliekų siuntas perdavė perdirbėjui Ispanijos gamyklai Laminados Losal S. A., turinčiai teisę atliekas panaudoti R4 būdu. Sprendimas visiškai neobjektyvus, todėl nepagrįstas ir neteisėtas.
2.4. Sprendimas turėjo atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, o patikrinimas atliekamas atsižvelgiant į VAĮ 364 straipsnio 1 dalyje nurodytą planinių patikrinimų pirminį tikslą. Atlikdami Bendrovės veiklos už 2015 metus patikrinimą, atsakovo pareigūnai privalėjo vadovautis šiomis VAĮ nuostatomis. Faktas, kad Bendrovė buvo įrašyta į Sąrašą, įpareigojo atsakovą įvertinti įrašymo į Sąrašą pagrindą sudarančius dokumentus, tuo labiau, kad tie patys pareigūnai atliko Bendrovės veiklos patikrinimą už 2013–2014 metus.
2.5. Sprendime neteisingai nurodoma, jog metalinės pakuotės atliekos buvo eksportuotos į Latvijos bendrovę, nes atsakovui pateikti metalinės pakuotės atliekų siuntų pervežimo važtaraščiai (Patikrinimo akto 8 (h) punktas) patvirtina, jog metalinės pakuotės atliekos buvo eksportuotos ne į Latvijos bendrovę, bet pagal sutartį su nurodyta bendrove.
2.6. Nepagrįsti Sprendimo argumentai dėl metalinės pakuotės supirkimo tvarkos pažeidimo, t. y. kad Bendrovė, supirkdama metalinės pakuotės atliekas iš gyventojų, nefiksavo fizinių asmenų rekvizitų (vardo, pavardės, asmens kodo, adreso, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento rekvizitų), kas reiškia, kad Bendrovė neturi jokių įrodančių dokumentų, jog metalinės pakuotės atliekos buvo surinktos. Patikrinimo akte padaryta išvada, kad Bendrovė pažeidė Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 11.2 punktą ir Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakyme Nr. D1-367 patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių (toliau – ir Apskaitos taisyklės) 9 priedo 7.5 punktą minėti rekvizitai neturi būti nurodomi, jeigu atliekos gautos iš gyventojų. Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 3 punkte nurodyta, kokiais dokumentais turi būti pagrįstas Dokumentų teisėtumas ir jų duomenų teisingumas, ir jame nėra nė vienos nuostatos, kuria remiantis galima daryti išvadą, jog kasos aparatų žiniaraščiai sąskaitoms ir pajamų orderiai, t. y. buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai, negali būti laikomi dokumentais, pagrindžiančiais metalinės pakuotės atliekų surinkimą iš gyventojų.
2.7. Patikrinimo akte neteisėtai konstatuota, kad metalinės pakuotės supirkimas turi būti forminamas pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 4-678 patvirtintas Netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo taisykles (toliau – ir Supirkimo taisyklės). Šios taisyklės taikytinos tik Lietuvos Respublikos netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų dirbinių supirkimo atveju. Netauriųjų metalų laužas ir atliekos – tai netauriųjų metalų dirbiniai, netinkami naudoti pagal paskirtį dėl to, kad yra nusidėvėję, sulūžę ar kitaip sugadinti, taip pat atliekos, susidariusios netauriųjų metalų gamybos arba mechaninio apdorojimo metu. Nurodyto įstatymo normos elektros ir elektroninės įrangos atliekoms, gaminių ir pakuotės atliekų supirkimo veiklai pritaikytas neteisėtai. Sąvokos „metalinė pakuotė“ turinį atskleidžia Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 2 straipsnio 12 punktas, iš kurio akivaizdu, kad metalinė pakuotė nėra metalo dirbiniai, kurių supirkimo apskaitai turi būti taikomos atsakovo nurodytos taisyklės.
2.8. Nepagrįstai pripažinus, kad Bendrovė pažeidė Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 11.2 punktą ir Atliekų tvarkymo 3425 straipsnio 2 dalies 2 punktą, remiantis šiuo pagrindu negalėjo būti panaikinti UAB „Metrail“ išduoti dokumentai, įrodantys metalinės pakuotės atliekų iš komunalinio atliekų srauto sutvarkymą. Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnyje nustatyti atvejai, kai atliekų sutvarkymą patvirtinančio dokumento išrašymas laikomas neteisėtu, bet ši norma nenustato vienintelės atsakomybės už padarytus pažeidimus formos. Nuo 2013 m. birželio 1 d. galiojanti šio straipsnio redakcija nustato procedūrą pažeidimų šalinimui bei įspėjimui apie galimą išbraukimą iš atliekų tvarkytojų sąrašo. Taikoma atsakomybės forma turi būti parinkta, atsižvelgiant į pažeidimais sukeltas pasekmes. Pagrindinis atsakomybės formos parinkimo kriterijus gali ir turi būti faktas, ar atliekos realiai yra sutvarkytos. Šios nuostatos turi būti taikomos visiems procedūriniams pažeidimams, konstatuojamiems Sprendime.
2.9. Sprendimo 1 punkte pagrįstai nurodyta, kad Bendrovė negalėjo išrašyti įrodančių dokumentų už atliekas, surinktas Druskininkų aikštelėje iš komunalinio srauto, bet toks pažeidimas turi būti vertinamas kaip procedūrinis pažeidimas kuris nesudaro pagrindo panaikinti 0,4 t metalinės pakuotės kiekio perdirbimą įrodančius dokumentus, kai nurodytas kiekis metalinės pakuotės atliekų realiai buvo perduotas perdirbti ir perdirbtas. Veiksmų neteisėtumui konstatuoti būtina atsižvelgti į teisės aktų nuostatas, kuriomis reglamentuojamas realaus atliekų sutvarkymo fakto patvirtinimas, t. y. šiuo metu galiojančio Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 3 punktą, kuriame nustatyta, jog realus atliekų sutvarkymo faktas gali būti įrodinėjamas, o atitinkamai kontrolę vykdančios institucijos paneigtas, tik pirminiais dokumentais. Netinkamas Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio taikymas ir klaidingas jo aiškinimas, pasirenkant atsakomybės formą, lėmė visiškai neteisėto Sprendimo priėmimą.
3. Atsakovas Vilniaus RAAD (po reorganizavimo nuo 2018 m. liepos 1 d. Vilniaus RAAD teisių perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas)) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Nurodydamas, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o Bendrovė ginčija Sprendimą deklaratyviais teiginiais, Vilniaus RAAD atsiliepimą grindė šiais argumentais:
4.1. Bendrovė buvo įrašyta į Sąrašą ir 2015 m. birželio 3 d. buvo įspėta apie galimą išbraukimą iš jo. Tuo atveju, jeigu atliekų tvarkytojas įspėtas apie galimą išbraukimą iš Sąrašo, kad nebeatitinka (nesilaiko) Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio nustatytų reikalavimų, jis neturi teisės išrašyti Dokumentų tol, kol įspėjimas apie galimą išbraukimą iš Sąrašo nepanaikinamas, tai nurodyta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014 m. sausio 15 d. rašte Nr. (17-2)-D8-355, kuriame pateiktas išaiškinimas dėl atliekų tvarkytojų galimybės įspėjimo laikotarpiu išrašyti Dokumentus.
4.2. Vilniaus RAAD vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai atliko planinį Bendrovės patikrinimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų perdirbimą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo už 2015 metų ataskaitinį laikotarpį, atlikus patikrinimą, surašytas Patikrinimo aktas. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, dėl kurių Sprendime panaikinti Bendrovės išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2015 metus.
4.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintu Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo (toliau – ir Sąrašo sudarymo tvarkos aprašo) 6.2 punktu, tuo atveju, kai vežamoms atliekoms pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 1013/2006) netaikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir leidimo procedūra, įmonė privalo turėti atitinkamų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) sutartį su šias atliekas valstybėse narėse panaudosiančiu / perdirbsiančiu atliekų tvarkytoju (toliau – ir Gavėjas), kurioje nurodytas šio Gavėjo naudojamų (perdirbamų) gaminių ir (ar) pakuočių atliekų pavadinimas (-ai) ir kodas (-ai), nurodytas Reglamente Nr. 1013/2006, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) būdas.
4.4. Pagal Rygos regiono aplinkos valdybos atliekų tvarkymo leidimą Nr. RI13AA0001 Latvijos bendrovė gali vykdyti, be kitų atliekų, metalo (atliekų kodai 15 01 04, 19 12 02, 19 12 03, 20 01 40) atliekų surinkimą, perkrovimą, rūšiavimą ir saugojimo veiklą, t. y. Latvijos bendrovė turi teisę tik surinkti, sandėliuoti ir vykdyti tarpininkavimo veiklą, tačiau R1–R10 atliekų tvarkymo būdais tvarkyti atliekas neturi teisės. Pagal Bendrovės pateiktus dokumentus nustatyta, kad ji nepateikė patvirtinimų iš Latvijos bendrovės apie perdirbtas ir sutvarkytas metalinių pakuočių atliekas, iš kurių buvo pagamintas produktas. Dokumentai pateikti tik apie Bendrovės siųstas ir Latvijos bendrovės gautas metalinių pakuočių atliekas. Vilniaus RAAD pareigūnai vertino tik tuos dokumentus, kuriuose nurodomas metalinės pakuotės atliekų perdavimas (eksportas) į SIA „Latvian Recycling Company“ pagal Bendrovės pateiktus išankstinius pranešimus apie planuojamas eksportuoti metalinių pakuočių atliekas, taip, kaip nurodyta ir reikalaujama Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 11.10 punkte. Latvijos bendrovė patvirtino Bendrovės siųstų metalinės pakuotės atliekų gavimą, tačiau nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų, kad būtent Latvijos bendrovė perdirbo ar kitaip sutvarkė (pagamino produktą ir kt.) metalinių pakuočių atliekas. Bendrovė negalėjo išrašyti dokumentų, įrodančių metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, atidavusi metalinės pakuotės atliekas gavėjui Latvijos bendrovei, kuri neturi teisės tvarkyti metalinių pakuočių atliekų R1–R10 atliekų tvarkymo būdais.
4.5. Atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) išaiškinimus, įmonės, supirkdamos metalinių pakuočių atliekas, privalo vadovautis Supirkimo taisyklėmis. Šiose taisyklėse nustatyta, kad laužo ir atliekų supirkimo apskaita turi būti organizuojama ir tvarkoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą. Supirkimo taisyklių II dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas atliekų pirkimo–pardavimo faktą patvirtinančiuose apskaitos dokumentuose, be privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, nurodyti perkamo laužo ir atliekų pavadinimą (plieno, aliuminio ir kitų netauriųjų metalų laužas ar atliekos), pavidalą (drožlės, radiatoriai ir pan.), duomenis apie pardavėją (superkant iš fizinių asmenų – pardavėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitai). Bendrovei superkant metalinių pakuočių atliekas, nepriklausomai nuo jų svorio, išrašytame pirkimo–pardavimo faktą patvirtinančiame apskaitos dokumente turėjo būti nurodyta iš kokių konkrečių asmenų – ir juridinių, ir fizinių – jos yra pirktos. Vieninteliai patikrinimo metu pateikti dokumentai buvo kasos aparatų apyvartų žiniaraščiai ir pajamų orderiai. Bendrovė nefiksavo fizinio asmens pardavėjo duomenų, todėl jokių įrodančių dokumentų, kad metalinės pakuotės atliekos buvo surinktos, nepateikė. Atsižvelgęs į šias faktines aplinkybes, Vilniaus RAAD turėjo teisėtą pagrindą konstatuoti, kad Bendrovė neįrodė fakto, jog metalinės pakuotės atliekos buvo gautos.
4.6. Bendrovė savo argumentus grindžia netinkama teisės norma (Apskaitos taisyklių 9 priedo 7.5 punktu (teisės aktas pakeistas, 6 priedas)) kuri reglamentuoja konkrečiai tik atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pildymą, o ne pirkimo–pardavimo faktą patvirtinančio dokumento, kuriame turi būti nurodyta, iš kokių konkrečiai asmenų – ir juridinių, ir fizinių – metalinių pakuočių atliekos yra gautos, pildymą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepime į skundą prašė panaikinti Sprendimo dalį dėl Dokumento Nr. 1514VI0001-4994-4687 panaikinimo.
6. VšĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
6.1. Sprendime panaikinti Bendrovės VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti šie pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai: Nr. 1514VI0004-4994-4687, patvirtinantis 190 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą; Nr. 1514VI-0003-4994-4687, patvirtinantis 0,730 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą; Nr. 1514VI0002-4994-4687, patvirtinantis 356 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą; Nr. 1514VI0001-4994-4687, patvirtinantis 750 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. VšĮ „Žaliasis taškas“, organizuodama veiklą, remdamasi atliekų tvarkytojų išduotais pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančiais dokumentais gamintojams ir importuotojams, pavedusiems VšĮ „Žaliasis taškas“ organizuoti pakuotės atliekų tvarkymą, išduoda pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus ir šių dokumentų pagrindu, gamintojai ir importuotojai įgyja mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatą Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pagrindu. VšĮ „Žaliasis taškas“ UAB „Metrail“ išduoto pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančio dokumento Nr. 1514VI0001-4994-4687 pagrindu UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“, UAB „Maxima LT“, UAB „Kalnapilio tauro grupė“ ir dešimtims kitų gamintojų ir importuotojų, VšĮ „Žaliasis taškas“ narių, patvirtino atliekų sutvarkymo faktą, gamintojai ir importuotojai įgijo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. Nr. įsakyme Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Kontrolės aprašas) 17.2 punktą, Vilniaus RAAD panaikinus VšĮ „Žaliasis taškas“ atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduotus Dokumentus, gamintojams ir importuotojams, VšĮ „Žaliasis taškas“ nariams, kilo konkrečios teisinės pasekmės – apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.
6.2. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 straipsniu, kuris nustato mokesčių administratoriaus tvirtinamo sprendimo dėl atlikto mokesčių mokėtojo patikrinimo turinį, sprendimų rūšis ir kt., tačiau pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas Bendrovė, dėl kurios veiklos priimtas Sprendimas, nėra mokesčio už aplinkos teršimą mokėtoja. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokėtojais laikomi gamintojai ir importuotojai. Bendrovė neturi jokių mokestinių prievolių, susijusių su mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis mokėjimu, kiek tai susiję su Sprendimu, Bendrovė taip pat neatitinka ir kitų mokesčio mokėtojo sąvokoje nurodytų kriterijų. Vilniaus RAAD atliko ne mokestinį ir ne mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojo patikrinimą, tačiau minėtus veiksmus atliko ir Sprendimą priėmė vadovaudamasis MAĮ nuostatomis.
6.3. Vilniaus RAAD atliktas patikrinimas ir Sprendimas negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, jie pažeidžia VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą. Net ir darant prielaidą, jog Vilniaus RAAD, priimdamas Sprendimą vis dėlto galėjo vadovautis MAĮ 132 straipsniu, Sprendimas neatitinka tokiam administraciniam aktui tame pačiame MAĮ 132 straipsnyje nustatytų turinio reikalavimų.
6.4. Nei VšĮ „Žaliasis taškas“, nei jos nariai, gamintojai ir importuotojai nebuvo informuoti apie atliekamą Bendrovės patikrinimą, šiame procese iki Sprendimo priėmimo nedalyvavo, neturėjo jokių galimybių apginti savo teises ir teisėtus interesus, o Vilniaus RAAD negalėjo objektyviai įvertinti visų aplinkybių. Visos aplinkybės galėjo būti nustatytos tik tuo atveju, jeigu į Sprendimo priėmimo procedūras būtų buvusi įtraukta ne tik Bendrovė, bet ir kiti asmenys, kuriems Sprendimas sukėlė pasekmes.
6.5. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas sukelia tiesiogines teisines pasekmes VšĮ „Žaliasis taškas“ ir jos nariams, Vilniaus RAAD privalėjo sudaryti sąlygas teikti paaiškinimus viso patikrinimo metu. Kadangi tokios galimybės nebuvo sudarytos, Sprendimo dalis, kuri sukelia teisines pasekmes VšĮ „Žalias taškas“ ir jos nariams, yra neteisėta.
6.6. Gamintojai ir importuotojai, kurie finansuoja pakuočių atliekų tvarkymą ir tinkamai vykdo kitas teisės aktuose nustatytas pareigas, susijusias su šių atliekų tvarkymu, patiria Sprendimo teisines pasekmes, t. y. mokestinės lengvatos praradimą. Mokestinės lengvatos panaikinimas savo turiniu yra sankcija už įstatyme nustatytos pareigos sutvarkyti pakuotės atliekas neįvykdymą. Sankcijos gali būti taikomos tik esant kaltei.
6.7. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. el-9618-463/2016, Nr. el-9445-535/2016, el-9314-561/2016, kuriose dėl to paties Vilniaus RAAD Sprendimo skundus yra padavusios UAB „Palink“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, VšĮ „Žaliasis taškas“, ši administracinė byla sujungtina su minėtomis administracinėmis bylomis.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
8.1. Bendrovė (pardavėja) ir Latvijos bendrovė (pirkėja) sudarė 2013 m. kovo 1 d. sutartį dėl plastikinių pakuočių (kodas – 15 01 02 pagal Reglamentą Nr. 1013/2006) ir metalinių pakuočių (kodas – 15 01 04 pagal Reglamentą Nr. 1013/2006) pirkimo–pardavimo (toliau – ir Sutartis); Bendrovė ir Latvijos bendrovė 2014 m. sausio 22 d. pasirašė susitarimą prie Sutarties ir pakeitė Sutartį, be kita ko, pakeitė Sutarties 1.1 punktą, papildė Sutartį 2.6–2.9 punktais.
8.2. Latvijos bendrovė (pirmoji šalis) ir „EU Sales“, s. r. o. (asocijuotoji šalis) 2014 m. sausio 2 d. sudarė metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LRC-140102-EU dėl to, kad pirmoji šalis parduoda ir perka, o asocijuotoji šalis perka ir parduoda juodojo ir spalvotojo metalo laužą, pardavimai vykdomi nustatytomis partijomis, atsižvelgiant į asortimentą, kurį šalys žodžiu arba raštu iš anksto tarpusavyje suderina, prieš šaliai pradedant tiekimo procedūrą.
8.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2014 m. sausio 15 d. rašte Nr. (17-2)-D8-355 „Dėl metodinės pagalbos suteikimo“ Aplinkos apsaugos agentūrai pateikė savo nuomonę agentūros 2013 m. gruodžio 12 d. nurodytais klausimais ir, be kita ko, nurodė, kad jeigu atliekų tvarkytojas įspėtas apie galimą išbraukimą iš Sąrašo todėl, kad nebeatitinka (nesilaiko) Įstatymo 3425 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jis neturi teisės išrašyti Dokumentų tol, kol įspėjimas apie galimą išbraukimą iš Sąrašo nepanaikinamas.
8.4. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (Organizacija) ir Bendrovė (tiekėjas) sudarė 2015 m. sausio 22 d. diegiamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos eksploatavimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PTO/K/15-110; sutarties dalykas – diegiamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios metalo pakuočių atliekų surinkimo sistemos eksploatavimo paslaugos ir dokumentų, įrodančių pakuočių atliekų sutvarkymą, pateikimas Organizacijai.
8.5. VšĮ „Žaliasis taškas“ ir Bendrovė (paslaugų teikėja) sudarė 2015 m. vasario 26 d. sutartį dėl pakuočių atliekų tvarkymo Nr. 150226/PS2, pagal kurią sutartyje VšĮ „Žaliasis taškas“ atstovauja pakuočių naudotojų interesams, vykdant Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis; paslaugų teikėja įsipareigoja teikti sutartyje nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas, o VšĮ „Žaliasis taškas“ – už jas sumokėti šioje sutartyje nustatyta tvarka; šalys konstatuoja, kad pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas pakuočių naudotojų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymas, kad pakuočių naudotojai įgytų teisę pasinaudoti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatytomis mokesčio lengvatomis ir kt.
8.6. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra 2016 m. balandžio 28 d. pranešime apie planinį išplėstinį patikrinimą Nr. VR-14.6-717 informavo Bendrovę apie Bendrovės, vykdančios veiklą (duomenys neskelbtini) Vilniuje, planinį išplėstinį patikrinimą (patikrinimo dalykas – gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išdavimo ir išrašymo teisėtumas, patikrinimo pradžia – 2016 m. gegužės 18 d.) ir nurodė, kokius dokumentus Bendrovė prašoma pateikti, kad būtų atliktas patikrinimas.
8.7. Vilniaus RAAD ir Vilniaus miesto agentūros pareigūnai, atlikę planinį Bendrovės patikrinimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išdavimo ir išrašymo teisėtumo už 2015 metų ataskaitinį laikotarpį, surašė Patikrinimo aktą. Patikrinimo akte analizuota Bendrovės veikla, pateikti dokumentai, turimi veiklą leidžiantys dokumentai, nustatyta, jog Bendrovė 2015 m. birželio 3 d. (Patikrinimo akte nurodyta 2016 m. birželio 3 d.) įspėta apie galimą išbraukimą iš Sąrašo, Agentūros direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakyme Nr. AV-184 išbraukta iš Sąrašo, ir padarytos šios išvados:
8.7.1. Patikrinimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad Bendrovė 2015 metais iš komunalinių atliekų srauto, (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, pagal atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo ir atliekų ataskaitos duomenis surinko (gavo) 0,4 t metalinės pakuotės atliekų. Už metalinės pakuotės atliekas, surinktas iš komunalinio atliekų srauto, (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, Bendrovė negalėjo išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, nes minėtas Bendrovės padalinys pagal Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymą į Sąrašą įrašytas kaip metalinės pakuotės surinkėjas (S1 būdas) ne iš komunalinio srauto; tuo Bendrovė pažeidė Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 11.6 punkto ir Įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus.
8.7.2. Bendrovė pateikė pirminius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius), įrodančius metalinės pakuotės (atliekos kodas 15 01 04) atliekų gavimą iš komunalinio srauto (gyventojų) už 9,041 t, tačiau šios atliekos buvo gautos po 2015 m. liepos 21 d., t. y. Bendrovei nesant Sąraše ir už šį kiekį negalėjo būti išrašomi metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, tuo Bendrovė pažeidė Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 11.5 punkto ir Įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus.
8.7.3. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė pagal pateiktus dokumentus 2015 metais išvežė (eksportavo) 5 824,27 t metalinių pakuočių atliekų į Latvijos bendrovę (SIA „Latvian Recycling Company“), kuri nevykdo metalinės pakuotės atliekų perdirbimo veiklos, todėl už minėtą visą metalinių pakuočių atliekų kiekį (5 824,27 t) negalėjo išrašyti dokumentų, įrodančių apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir tuo pažeidė Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 11.10 punkto ir Įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimus.
8.7.4. Bendrovė pagal pateiktus dokumentus iki 2015 m. birželio 3 d. tinkamai iš nekomunalinio atliekų srauto surinko (gavo) 0,26 t metalinės pakuotės (15 01 04) atliekų, tačiau, atsižvelgiant į Patikrinimo akto išvadų 3 punktą, Bendrovė negalėjo išrašyti metalinės pakuotės atliekų surinkimą įrodančių dokumentų, nes metalinės pakuotės atliekos buvo išvežtos (eksportuotos) į Latvijos bendrovę, kuri nevykdo metalinės pakuotės atliekų perdirbimo veiklos. Bendrovė nuo 2015 m. liepos 21 d. iš nekomunalinio atliekų srauto surinko 4,751 t metalinės pakuotės atliekų, už kurį negalėjo būti išrašomi atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, nes Bendrovė nuo 2015 m. liepos 21 d. išbraukta iš Sąrašo.
8.7.5. Bendrovė nepateikė jokių pirminių dokumentų, įrodančių apie metalinės pakuotės atliekų surinkimą iš komunalinio srauto už 5 300,817 t, iš kurių: 2 876,756 t gautos iki 2015 m. liepos 21 d., 2 424,061 t – po 2015 m. liepos 21 d. Vieninteliai pateikti dokumentai buvo kasos aparatų žiniaraščiai sąskaitoms. Bendrovė nefiksavo fizinių asmenų duomenų – pardavėjo vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitų, todėl jokių įrodančių dokumentų, kad metalinės pakuotės atliekos buvo surinktos nepateikė, tuo Bendrovė pažeidė Tvarkos aprašo 11.2 punkto ir Įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus.
8.8. Atsižvelgiant į Patikrinimo akto išvadų 1–5 punktus ir vadovaujantis Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 42 punktu, šie Bendrovės 2015 metais išrašyti metalinės pakuotės (15 01 04) atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai laikyti naikintinais: 2015 m. vasario 27 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0001-4994-5513, išrašytas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ už 320,950 t; 2015 m. kovo 6 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0002-4994-5513, išrašytas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ už 360 t; 2015 m. kovo 18 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0003-4994-5513, išrašytas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ už 320 t; 2015 m. kovo 23 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0004-4994-5513, išrašytas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ už 79,992 t; 2015 m. gegužės 11 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0005-4994-5513, išrašytas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 213,722 t; 2015 m. gegužės 25 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0006-4994-5513, išrašytas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ už 286,278 t; 2015 m. birželio 1 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0007-4994-5513, išrašytas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ už 379 t; 2015 m. birželio 3 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0008-4994-5513, išrašytas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ už 2390 t; 2015 m. birželio 4 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0004-4994-4687, išrašytas VšĮ „Žaliasis taškas“ už 190 t; 2015 m. gegužės 4 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0003-4994-4687, išrašytas VšĮ „Žaliasis taškas“ už 0,730 t; 2015 m. gegužės 4 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0002-4994-4687, išrašytas VšĮ „Žaliasis taškas“ už 356 t; 2015 m. balandžio 17 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0001-4994-4687, išrašytas VšĮ „Žaliasis taškas“ už 750 t; 2015 m. birželio 3 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0012-4994-4994, išrašytas UAB „Metrail“ už 2 390 t; 2015 m. birželio 1 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0011-4994-4994, išrašytas UAB „Metrail“ už 379 t; 2015 m. birželio 4 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0010-4994-4994, išrašytas UAB „Metrail“ už 190 t; 2015 m. gegužės 25 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0009-4994-4994, išrašytas UAB „Metrail“ už 286,278 t‘ 2015 m. gegužės 11 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0008-4994-4994, išrašytas UAB „Metrail“ už 213,722 t; 2015 m. gegužės 4 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0007-4994-4994, išrašytas UAB „Metrail“ už 0,730 t; 2015 m. gegužės 4 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0006-4994-4994, išrašytas UAB „Metrail“ už 356 t; 2015 m. balandžio 17 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0005-4994-4994, išrašytas UAB „Metrail“ už 750 t; 2015 m. kovo 23 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0004-4994-4994, išrašytas UAB „Metrail“ už 79,992 t; 2015 m. kovo 18 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0003-4994-4994, išrašytas UAB „Metrail“ už 320 t; 2015 m. kovo 6 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0002-4994-4994, išrašytas UAB „Metrail“ už 360 t; 2015 m. vasario 27 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0001-4994-4994, išrašytas UAB „Metrail“ už 320,950 t; 2015 m. birželio 30 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0001-4994-7981, išrašytas UAB „Feralita“ už 100 t; 2015 m. birželio 3 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0001-4994-7759, išrašytas UAB „Skonis ir kvapas“ už 0,631 t; 2015 m. birželio 3 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1514VI0001-4994-8190, išrašytas UAB „Biseris“ už 4,460 t.
8.9. Vilniaus RAAD direktoriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs Patikrinimo aktą, pacitavęs jo išvadas, įvertinęs tai, kad rašytinių pastabų bei jas pagrindžiančių dokumentų Bendrovė nepateikė, vadovaudamasis MAĮ 132 straipsniu, 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendime Nr. VR-17.5-59 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Patikrinimo aktą; apie priimtą sprendimą Bendrovė informuota Vilniaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyrius 2016 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. VR-17.3-237 „Dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo“.
9. Teismas nurodė, kad šioje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Sprendimą, taip pat, kad teismas pasisakys dėl pareiškėjo reikalavimo, kadangi pareiškėjas negina trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių.
10. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių ir kad pareiškėjo teises Sprendimas pažeidžia, teismas vadovavosi Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio (2014 m. balandžio 17 d. redakcija) 30 dalimi (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija), kurioje nustatyta, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą. Teismas pažymėjo, kad Dokumentai turi įrodomąją teisinę reikšmę, t. y. įrodo, kad tam tikros atliekos buvo sutvarkytos.
11. Nurodęs, kad Sprendime Bendrovė pripažinta pažeidusi Atliekų tvarkymo įstatymo 2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 3425 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 7 punktų nuostatas, ir pacitavęs šį teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad to paties įstatymo 3425 straipsnio 3 dalyje (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) buvo nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.
12. Teismas taip pat apžvelgė Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (2013 m. spalio 16 d. redakcija) 11.2, 11.5, 11.6 ir 11.10 punktuose, kuriuos, kaip nurodoma Sprendime, Bendrovė pažeidė, ir pažymėjo, kad šio aprašo 42 punkte (2016 m. vasario 3 d. redakcija) buvo nustatyta, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnyje ir Aprašo 11, 16, 20, 25, 30, 35 ir 39 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai.
13. Įvertinęs paminėtą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad aptartos teisės aktų nuostatos leido Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, t. y. Departamentui (tuomet veikusiam Vilniaus RAAD), kontroliuoti atliekų tvarkytojus, be kita ko, UAB „Metrail“, t. y. prižiūrėti, kaip atliekamas atliekų tvarkymas bei apskaita. Pagal minėtą reguliavimą Departamentas galėjo įvertinti ir kvalifikuoti atliekų tvarkytojų veiksmus kaip neteisėtus, išrašant dokumentus, o pačius dokumentus pripažinti negaliojančiais.
14. Teismo vertinimu, Departamento vykdoma aplinkos kontrolė iš esmės turi / turėjo teisinę reikšmę kvalifikuojant atliekų tvarkytojų veiksmus (išrašant dokumentus) ir tų veiksmų rezultatą, t. y. pačius dokumentus, kaip įrodymus, pripažinti negaliojančiais; tokia Departamento vykdoma kontrolė reiškia tai, kad Departamentas, kvalifikavęs atliekų tvarkytojų veiksmus, išrašant dokumentus, neteisėtais, kartu nurodė tų neteisėtų veiksmų rezultato, kaip įrodymų, negaliojimą. Teismas pažymėjo, kad ši kontrolė apsiriboja tik atliekų tvarkytojų veiksmų išrašant dokumentus ir tų veiksmų rezultatų, kaip įrodymų, teisiniu vertinimu. Pažymėdamas, kad atliekų tvarkytojams tokio pobūdžio teisinis vertinimas turi turėti apčiuopiamas pasekmes, teismas nurodė, kad Sprendime jokių pasekmių Bendrovei, kaip atliekų tvarkytojai, nėra, t. y. jai nėra skundžiamu sprendimu sustabdyta ar atimta licencija, nors Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 19 dalyje tokia potenciali galimybė buvo numatyta, taip pat nėra skirtos jokios administracinio pobūdžio nuobaudos. Teismas apibendrino, kad atsakovas Sprendime nurodęs Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnį, kuris netaikomas Bendrovei, kuri nėra mokesčio už aplinkos teršimą mokėtoja (dėl to ginčo nėra), taip pat kvalifikavęs Bendrovės veiksmus, išrašant Dokumentus, neteisėtais, o jų rezultatus, kaip įrodymus, neteisėtais ir negaliojančiais, nieko prieš pareiškėją nesiėmė, t. y. jai jokių apčiuopiamų teisinių pasekmių nesukėlė.
15. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas buvo papildytas nauju VIII skyriumi: „Juridinių asmenų atsakomybė už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus“ (įsigaliojo 2016 m. rugpjūčio 1 d.) ir apžvelgė šio įstatymo 35–36 ir 92 straipsnių nuostatas dėl juridinių asmenų atsakomybės. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. lapkričio 20 d. parengto aiškinamojo rašto „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 31, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo, VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 231, 232, 233, 234 straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymo projekto ir kitų susijusių įstatymų projektų“ turinį, kuriame, be kita ko, buvo paaiškinta, kad atliekų tvarkymo sektoriuje juridiniai asmenys turėjo ekonominį suinteresuotumą vykdyti veiklą nesilaikant teisės aktų – pagal tuo metu buvusį teisinį reguliavimą ūkio subjektams buvo naudingiau sumokėti baudas, nei vykdyti teisės aktų reikalavimus; tai taikytina nepagrįstam atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų išrašymui, klaidingai atliekų apskaitai ar tokios apskaitos nevykdymui ir pan.
16. Teismo vertinimu, atsakovas Sprendime pagal nustatytą teisinį reguliavimą įvertinęs Bendrovės veiksmus, išrašant Dokumentus, neteisėtais, o jų rezultatus, kaip įrodymus, neteisėtais ir negaliojančiais, nieko prieš pareiškėją nesiėmė, t. y. jam jokių apčiuopiamų teisinių pasekmių nesukėlė. Teismas pažymėjo, kad Bendrovei pagal Aplinkos apsaugos įstatymą baudos negalėjo būti skirtos, nes 2015 metais, kai buvo išrašomi Dokumentai, paminėtos šio įstatymo nuostatos negaliojo.
17. Pažymėjęs, kad pareiškėjo skunde nebuvo jokių argumentų, kokias neigiamas pasekmes sukelia ginčijamas Sprendimas, skunde nurodyti deklaratyvūs motyvai, jog Patikrinimo aktas neobjektyvus, ignoruojami pareiškėjo nurodyti faktai bei dokumentai, išvados neteisingos, teismas nurodė, kad pareiškėjas nei iki Patikrinimo akto surašymo, nei iki Sprendimo priėmimo nepateikė jokių kitų objektyvių duomenų, kurie paneigtų patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Teismo vertinimu, pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, ir skunde teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie suponuotų priešingą išvadą nei padaryta Sprendime, o apsiribojo tik paaiškinimų ir kontrargumentų teikimu.
18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo veiksmų, išrašant Dokumentus, įvertinimas neteisėtais ir Dokumentų, kaip įrodymų, pripažinimas negaliojančiais turi tarpinę teisinę prasmę, tačiau esminių pasekmių nei atliekų tvarkymo santykiams, nei mokestiniams santykiams tai nesukelia.
19. Nurodęs, kokie pagrindiniai teisės aktai reglamentuoja atliekų tvarkymo teisinius santykius, mokestinius santykius, teismas darė išvadą, jog Dokumentų, kaip įrodymų, pripažinimas negaliojančiais, kaip tarpinė teisinė prasmė, reiškia, kad, viena vertus, atliekų tvarkytojams turėtų kilti neigiamos pasekmės, ir, kita vertus, to pagrindu mokesčių mokėtojams už aplinkos taršą kiltų atitinkamos pasekmės (mokėti mokesčius). Tačiau Sprendime, be paminėtų pareiškėjo veiksmų, išrašant Dokumentus, ir jų rezultatų, kaip įrodymų, teisinio vertinimo, nieko nenurodyta.
20. Teismas apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad į administracinį teismą paprastai kreipiamasi dėl teisines pasekmes sukeliančių individualių administracinių aktų, kad sprendimai, kuriais pripažįstami neteisėtais atliekų tvarkytojų veiksmai, išrašant Dokumentus, ir pripažįstami negaliojančiais Dokumentai, kaip įrodymai, gali būti skundžiami teismui. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra dokumentas, kuriame konstatuoti ir teisiškai įvertinti faktai, t. y. pareiškėjo veiksmai, išrašant Dokumentus, laikomi neteisėtais ir pripažįstami negaliojančiais Dokumentai, kaip įrodymai. Akcentuodamas, kad Sprendime, įvertinus jo turinį, nebuvo nei sankcijų už netinkamą atliekų tvarkymą, nei apskaičiuotų mokesčių, teismas darė išvadą, jog Sprendime konstatavus tarpines teisines pasekmes, pareiškėjui nėra sukelta esminių pasekmių, o skundo, įgyvendinant pareiškėjo teisę į teismą, nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti ir jį atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, kuris gina tik savo teises, neįrodė, kad jo teisės buvo kaip nors pažeistos, Sprendimu panaikinus Dokumentus.
21. Teismas pažymėjo, kad šis teismo sprendimas nereiškia, kad Departamentui apskaičiavus mokesčius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 patvirtintu Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašu, Sprendime (atitinkamoje dalyje) panaikinti Dokumentai, jų galiojimas, negalėtų būti vertinami ateityje.
III.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palink“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
23. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatuodamas, kad Sprendimas yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis teisinių pasekmių, netinkamai aiškino materialiosios teisės nuostatas ir neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuotą aiškinimą, kad atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra atliekų tvarkytojų išduoti dokumentai, patvirtinantys atitinkamų atliekų sutvarkymo faktą bei gamintojams ir importuotojams pavestų pareigų įvykdymo (Vyriausybės nustatytų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių) faktą ir esantys pagrindu taikyti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatą.
23.2. Grįsdamas išvadą, kad Sprendimas nesukelia pasekmių pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, teismas be pagrindo vadovavosi Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 19 dalimi. Šiuo atveju neįvertinta, kad dėl Dokumentų panaikinimo Sprendimu Bendrovei kilo įstatyme nustatyta sankcija – vadovaujantis ATĮ 3425 straipsnio 16 dalimi Bendrovė buvo išbraukta iš atliekų tvarkytojų, turinčių teisę išduoti Dokumentus sąrašo (Patikrinimo akto 3–4 punktai).
23.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, o atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai ir licencijuotų organizacijų išrašyti patvirtinimai yra itin tampriai susiję. Aptartas aiškinimas parodo, kad Dokumento panaikinimas reiškia kylančias mokestines prievoles jį gavusiems gamintojams ir importuotojams, t. y. ir UAB „Palink“.
23.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog UAB „Metrail“ nėra mokesčio už aplinkos teršimą mokėtoja, tačiau taip ir lieka neaišku, kodėl teismas nepasisakė, ar pats patikrinimo atlikimas ir Sprendimo priėmimas, vadovaujantis MAĮ nuostatomis, o ne aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nesudaro teisėto pagrindo teigti, jog Sprendimas priimtas ir patikrinimas atliktas, vadovaujantis (remiantis) neteisingu teisiniu pagrindu (MAĮ 132 str.).
23.5. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ginčo iš esmės, bet tik nurodė motyvus, iš kurių galima suprasti, kad kiekvienas gamintojas ir importuotojas remiantis tuo, kad Sprendimo pagrindu neteko mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos dėl panaikintų Dokumentų, turi į teismą kreiptis individualiai ir ginčijant kilusią mokestinę prievolę įrodinėti, be kitų aplinkybių, ir Sprendimo neteisėtumą. Taip būtų sukurtas precedentas, kuomet ginčo išsprendimas nukeliamas asmenims, tiesiogiai netvarkiusiems atliekų, nedisponuojantiems ginčo medžiaga, kas darytų pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimą neįmanomu, taip formaliai užkertant ir kelią į efektyvią teisminę gynybą bei paneigiant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5047-525/2019 (dabartinis bylos Nr. eA-369-525/2021) pateiktas išvadas apie šios bylos prejudicinę reikšmę.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
25. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. Konstatavus, kad Bendrovė skunde nurodė deklaratyvius motyvus, nepateikė jokių kitų objektyvių duomenų, kurie paneigtų patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, jokių objektyvių įrodymų, kurie suponuotų priešingą išvadą, nei padaryta Sprendime, ir taip iš esmės pasisakius dėl Sprendimo teisėtumo, argumentuotai nebuvo įvertintos ginčo esmę sudarančios aplinkybės, nebuvo ištirtas Bendrovės reikalavimų pagrįstumas, o jie buvo atmesti nepateikus (neišdėsčius) detalios priimto procesinio sprendimo motyvacijos, nenurodžius teisinių argumentų (įstatymų), kurių pagrindu teismas daro atitinkamas išvadas. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-57-602/2019, pateiktų išaiškinimų. Todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kas sudaro pagrindą jį panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 2 d. 5 p.).
25.2. Pirmosios instancijos teismas sprendimu netinkamai aiškindamas materialiosios teisės normas ir nukrypdamas nuo teismų praktikos, atliekų
sutvarkymą įrodančius dokumentus pripažino tarpiniais dokumentais, nesukeliančiais teisinių pasekmių. Remiantis Atliekų tvarkymo įstatyme, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą įtvirtintu teisiniu reguliavimu, atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai sukelia teisines pasekmes ir Bendrovei, ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kadangi jie yra atliekų tvarkytojų išduoti dokumentai, patvirtinantys atitinkamų atliekų sutvarkymo faktą, kartu patvirtinantys gamintojams ir importuotojams pavestų pareigų įvykdymo faktą (Vyriausybės nustatytų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių) ir esantys pagrindu taikyti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatą. 25.3. Nagrinėjamu atveju Bendrovė VšĮ „Žaliasis taškas“ išdavė atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus šalių sudarytos sutarties pagrindu. Atsakovui Sprendimu panaikinus VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, ne tik buvo panaikinti patys Dokumentai, tačiau atitinkamai tai lėmė ir tai, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ pavedimo davėjų (gamintojų ir importuotojų) vardu neįvykdė jiems nustatytų atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, o pavedimo davėjai neteko pagrindo būti atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo.
25.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl Sprendimu sukeliamų pasekmių Bendrovei, taikė ginčui neaktualią Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 19 dalį, nepasisakė dėl ginčijamo Sprendimo priėmimo teisinio pagrindo (MAĮ 132 str.), neatskleidė bylos esmės, o perkėlė bylinėjimosi naštą tretiesiems suinteresuotiems asmenims, netvarkiusiems atliekų, nedisponuojantiems ginčo medžiaga, nesusijusiems su Sprendime įvertintais atliekų tvarkymo pažeidimais.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
27. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
27.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių Bendrovei, taip pat tretiesiems suinteresuotiems asmenims, netinkamai aiškino ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
27.2. Liko nenagrinėti UAB „Metrail“ skundo argumentai dėl Sprendimo neteisėtumo. Apsiribojęs išvada, kad Sprendimas nesukelia UAB „Metrail“ teisinių pasekmių, teismas iš esmės bylos nenagrinėjo, netyrė reikšmingų aplinkybių, nevertino, ar buvo nustatytos sąlygos, kurioms esant, UAB „Metrail“ galėjo išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, ar konkrečiu atveju buvo nustatyti teisės normose nurodyti pagrindai naikinti įrodančius dokumentus, kokio pobūdžio pažeidimai buvo nustatyti, ar Vilniaus RAAD taikytos poveikio priemonės buvo proporcingos. Teismas neteisingai sprendė dėl bylos dalyko ir be pagrindo nepatikrino viešojo administravimo subjekto priimto Sprendimo teisėtumo, kaip tai suprantama pagal VAĮ 3 straipnį.
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atsiliepime į VšĮ „Žaliasis taškas“ ir UAB „Palink“ apeliacinius skundus prašo juos tenkinti ir nurodo, kad su apeliacinių skundų argumentais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo sutinka.
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepime į UAB „Palink“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ apeliacinius skundus prašo juos tenkinti ir nurodo, kad palaiko jų argumentus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. VR-17.5-59 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.
31. Byloje nustatyta, kad Vilniaus RAAD pareigūnams atlikus UAB „Metrail“ (dabar bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Metrail“) planinį patikrinimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išdavimo ir išrašymo teisėtumo už 2015 metų ataskaitinį laikotarpį buvo surašytas 2016 m. liepos 14 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-405/VR-17.7-120, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į šio patikrinimo akto išvadų 1–5 punktus ir vadovaujantis Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 42 punktu, yra naikintini visi atliekų surinkėjo ir perdirbėjo, t. y. UAB „Metrail“, išrašyti metalinės pakuotės (15 01 04) atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai. Patikrinimo akte nurodoma, kad naikintini yra pareiškėjo išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, išrašyti ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ bei VšĮ „Žaliasis taškas“. Įvertinęs Patikrinimo akto išvadas, Vilniaus RAAD priėmė Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsniu, patvirtino Patikrinimo aktą.
32. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad skundą padavusi Bendrovė negina trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių, pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Atliekų tvarkymo įstatymo ir Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostatas, darė išvadą, kad Vilniaus RAAD turėjo įgaliojimus vykdyti atliekų tvarkytojų, t. y. ir Bendrovės, kontrolę, o nustatęs, kad pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai išrašyti neteisėtai, juos panaikinti; akcentavo, kad minėta kontrolė ir atliekų tvarkytojų veiksmų, išrašant pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, teisinis vertinimas pasibaigia šių dokumentų, kaip įrodymų, panaikinimu, Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Bendrovei Sprendimas apčiuopiamų teisinių pasekmių nesukėlė – nėra sustabdyta ar panaikinta licencija, neskiriamos jokios administracinio pobūdžio nuobaudos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Patikrinimo akto išvadas, taip pat nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jam sukelia Sprendimas.
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tretieji suinteresuoti asmenys VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, VšĮ „Žaliasis taškas“ ir UAB „Palink“ (toliau – ir apeliantai). Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl Sprendimo, vadovavosi neaktualiu teisiniu reguliavimu, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pripažįstama, kad pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimas šiame procese dalyvavusiems subjektams sukelia teisines pasekmes, o tokio pobūdžio sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas iš esmės.
34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Patikrinimo akte, kuris patvirtintas Sprendimu, buvo nuodyti pareiškėjo veiksmai, susiję su metalinės pakuotės atliekų į Latvijos bendrovę (SIA „Latvian recycling company“) vežimu, atliekų surinkimu iš komunalinio atliekų srauto (veiklavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini)) ir nekomunalinio atliekų srauto, aplinkybės dėl Bendrovės išbraukimo iš Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo nuo 2015 m. liepos 21 d. ir kt. Šiuos veiksmus atsakovas kvalifikavo kaip Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1–2 ir 7 punktų bei Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 11.2, 11.5, 11.6 ir 11.10 punktų pažeidimus.
35. Pareiškėjas skunde, nesutikdamas su Sprendimu ir juo patvirtinto Patikrinimo akto išvadomis, teisėjų kolegijos vertinimu, išsamiai nurodė, kodėl, jo nuomone, Sprendimas nepagrįstas ir naikintinas – pareiškėjas tvirtino, kad patikrinimą atlikę Vilniaus RAAD pareigūnai netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su metalinės pakuotės atliekų į Latvijos bendrovę išvežimu, neatsižvelgė, kad minėtos atliekos buvo perdirbtos kituose ūkio subjektuose, nevertintos Sutarties ir jos pakeitimų su Latvijos bendrove nuostatos, o ši Sutartis, be kita ko, buvo pagrindas Bendrovę įtraukti į Sąrašą, kas ir buvo padaryta Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu. Bendrovė taip pat ginčijo Sprendimo argumentus dėl metalinės pakuotės supirkimo tvarkos pažeidimo (Sprendimo 5 punktą), kėlė klausimą dėl taikytos poveikio priemonės (visų 2015 metų Dokumentų panaikinimo) proporcingumo, jeigu nepaneigiamas realus atliekų sutvarkymo faktas.
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog ginčai dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų panaikinimo (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą) gali būti administracinės bylos dalyku, t. y. administraciniame teisme yra nagrinėtini klausimai dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų panaikinimo, kuris yra įforminamas minėtais administraciniais sprendimais (žr., pvz., 2019 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-602/2019).
37. ABTĮ 86 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas; priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas; teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008; kt.).
38. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad nagrinėdamas administracinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl analogiško pobūdžio Vilniaus RAAD sprendimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-57-602/2019 dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas turėtų išnagrinėti klausimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų panaikinimo, kuris yra įforminamas byloje skundžiamais administraciniais sprendimais. Būtent teismas turėtų svarstyti klausimus, ar buvo nustatytos materialiosios sąlygos, kurioms esant galėjo būti išduoti įrodantys dokumentai, ar konkrečiu atveju buvo nustatyti minėtose teisės normose nurodyti pagrindai naikinti įrodančius dokumentus, kokio pobūdžio pažeidimai buvo nustatyti.
39. Pažymėtina, kad administraciniuose teismuose ginčijant sprendimus, kuriais panaikinami pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, yra vertinama, ar buvo pagrindas išrašyti šiuos dokumentus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1257-662/2015; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1633-502/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-159-556/2020; 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-872-502/2020; 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1854-520/2020; kt.).
40. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendimai, kuriais panaikinami pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, pakuočių atliekų procese dalyvaujantiems subjektams sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-165-525/2018; 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-235-756/2018; kt.)
41. Atsižvelgdama į nustatytas šios bylos faktines aplinkybes ir aptartą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų. Sutiktina su apeliantų teiginiu, kad nurodęs, jog pareiškėjo skundo argumentai deklaratyvūs, pirmosios instancijos teismas neatliko jokio ginčijamo Sprendimo teisėtumo analizės faktiniu ir teisiniu aspektais ir nepagrįstai sprendė, kad minėtas Spendimas pareiškėjui turi tik tarpinę teisinę reikšmę ir jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Nors Sprendimu pareiškėjui nepanaikinta licencija, netaikytos administracinio poveikio priemonės, tačiau tai nepaneigia teismo pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str.).
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).
43. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, t. y. visiškai neišnagrinėjo kilusio ginčo.
44. Iš ginčijamo Sprendimo turinio ir bylos medžiagos matyti, kurie Sprendimu panaikinti UAB „Metrail“ išrašyti dokumentai buvo išduoti apeliantams VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“. Apeliantas UAB „Palink“ byloje yra nurodęs ir pagrindęs, kad jam teisines pasekmes sukelia Bendrovės VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotas dokumentas Nr. 1514VI0001-4994-4687. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė tik tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Palink“, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo tiek, kiek šiuo Sprendimu panaikinami tretiesiems suinteresuotiems asmenims VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjo išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, panaikinama ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
45. ABTĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylą posėdžiui rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme arba skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą.
46. Lietuvos informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-22-463/2021 ir eI3-18-1047/2021 pagal UAB „Palink“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ skundus dėl to paties Sprendimo (jo dalies) panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, spręstinas nagrinėjamos bylos ir nurodytų bylų sujungimo klausimas, kadangi visose bylose reiškiami reikalavimai yra tapatūs.
47. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje vienoje byloje nagrinėjami skundai, paduoti tiek asmens, kuris išrašė atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, tiek ir asmens, kuriam buvo išduoti šie dokumentai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-872-502/2020).
48. Dėl UAB „Palink“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ suformuluotų prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, UAB „Palink“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo gali būti išspręsti tik iš esmės išnagrinėjus klausimą dėl pareiškėjo skunde suformuotų materialiųjų reikalavimų tenkinimo ar jų atmetimo. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje dar nėra priimtas, todėl proceso šalys neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4948-575/2018).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktais, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Palink“, viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. VR-17.5-59 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalies, kuria panaikinami tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, ir šią bylos dalį perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė