Administracinė byla Nr. eA-1196-438/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01910-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 15.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. M. ir V. M. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras), kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 30-1774 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 49SK‑(14.49.109.)-54 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1308 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus sav., pardavimo V. M. ir R. M.“; 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos grąžinti R. M. ir V. M. 12 466,05 Eur.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2016 m. balandžio 11 d. buvo gautas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog, Tarnybai atlikus valstybinės žemės naudojimo patikrinimą, buvo nustatyta, jog nepagrįstai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo perleisti valstybinės žemės plotai privatiems asmenims, todėl prokuratūros buvo prašoma ginti viešąjį interesą teisme. Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 30-1774 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ buvo patvirtinti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendiniai: 0,1664 ha plotas, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 0,0464 ha sklypą prie 0,12 ha privataus žemės sklypo dalies, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-54 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ buvo įregistruota Tarnybos patikėjimo teisė į sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1308 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus sav., pardavimo V. M. ir R. M.“ buvo nuspręsta 0,0464 ha ploto žemės sklypą parduoti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise už 42 900 Lt. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Už šį žemės sklypą pirkėjai iš viso sumokėjo 43 042,78 Lt (12 466,05 Eur).
3. Prokuroras nurodė, kad administraciniai sprendimai, kuriais buvo suformuotas ginčo žemės sklypas, vėliau įregistruota Tarnybos patikėjimo teisė į šį sklypą ir priimtas sprendimas šį sklypą parduoti, pažeidžia imperatyvius aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 p.), nustatančius, kad kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, gali būti parduodami tik tais atvejais, kai tokie plotai atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvoką. Šiuo atveju iš žemės sklypo plane nurodytų ginčo žemės sklypo gretimybių matyti, kad suformuotas 0,0464 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. 0101/0157:123, neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes greta yra papildomi laisvos valstybinės žemės plotai. Dėl šios priežasties administraciniai aktai, kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, turi būti panaikinti.
4. Prokuroras, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, pažymėjo, kad pareiškimą grindžia būtinumu pašalinti valstybės institucijų pažeidimus, kuriais tretiesiems suinteresuotiems asmenims sudaryta galimybė įsigyti valstybinės žemės sklypą išskirtinėmis sąlygomis ne aukciono tvarka. Dėl šio pažeidimo valstybė ne tik negavo galimų pajamų, tačiau buvo suvaržytos kitų asmenų teisės pretenduoti į ginčo sklypą, pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas. Teisingas teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas yra konstitucinė vertybė, reikšminga visai visuomenei, kurią turi ginti prokuroras. Be to, viešasis interesas šioje byloje pasireiškia ir siekiu užtikrinti tinkamą viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymą valstybei priklausančio turto valdymo ir naudojimo srityje. Teisinės valstybės principas suponuoja tai, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei, o valstybė turi užtikrinti viešojo administravimo vykdymą ir viešųjų paslaugų teikimą, kad būtų garantuotas visos valstybinės bendruomenės – pilietinės tautos – viešasis interesas. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms. Tokiais atvejais atsiranda pagrindas prokurorui inicijuoti bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu.
5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė patenkinti prokuroro pareiškimą.
6. Tarnyba atsiliepime paaiškino, kad Administracijos direktorius 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 30-1774 patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planą, kuriame nustatytas bendras žemės sklypo 1 664 kv. m plotas, įskaitant 464 kv. m įsiterpusį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-54 patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Sanora“ matininko 2013 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir nutarė kreiptis į VĮ Registrų centrą, prašydamas įregistruoti minėtą 1 664 kv. m žemės sklypą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14,49.2.)-1308 nusprendė V. M. ir R. M. parduoti 464 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 25 d. raštu Nr. 49SFN‑190-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo V. M. ir R. M., kad yra stabdoma 464 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo procedūra. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 49SJN-813-(14.49.106.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas inicijuoti Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 30-1774, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-54 ir 2014 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1308 panaikinimo procedūras.
7. Tarnyba rėmėsi Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 (toliau – ir Aprašas), 4.4, 17.1 ir 17.2 punktais, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, Nutarimo 2.15 punktu, taip pat pažymėjo, kad Nutarime nėra nustatyta, jog įsiterpusio žemės sklypo sąvoka turi būti apibrėžiama pagal Aprašą, nes Aprašo nuostatos šiuo atveju taikomos tik informuojant su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkus ir (ar) nuomininkus bei nustatant parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo ploto dydį, todėl, priimant sprendimus dėl galbūt įsiterpusio valstybinės žemės ploto, neturi būti vadovaujamasi Apraše nurodytu įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimu. Tarnybos nuomone, valstybinės žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, nes ginčo žemės plotas ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, todėl jis negalėjo būti prijungiamas prie žemės sklypo Nr. 0101/0157:222.
8. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė prokuroro pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
9. Administracija paaiškino, kad ginčo žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Administracija, nagrinėdama prašymus padidinti esamus Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, visada objektyviai įvertina atskiro (savarankiško) racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgdama į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, taip pat, ar yra galimybė įrengti įvažiavimą į šį valstybinės žemės plotą. Administracijos Miesto plėtros departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir Nutarime nustatyta tvarka, išnagrinėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų prašymą priskirti papildomą laisvos valstybinės žemės plotą. Pagal iki 2011 m. kovo 16 d. galiojusio Nutarimo 2.15 punktą, papildomi (įsiterpę) valstybinės žemės plotai ne aukciono būdu galėjo būti parduodami besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams tik savivaldybių taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 323 buvo pakeistas Nutarimo 2.15 punktas ir nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta ir šlaitas su griovomis, bei siekdamas užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą, administracijos direktorius patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1 664 kv. m plotą, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 464 kv. m plotą. Priimant administracijos direktoriaus įsakymą, jokie teisės aktai neapibrėžė siauros juostos, šlaito ar griovos sąvokos, todėl tai spręsti buvo palikta valstybės institucijų diskrecijai. Remiantis 2012 m. sausio 24 d. susitarimu, greta esančių sklypų savininkai susitarė išsipirkti atitinkamus įsiterpusius žemės sklypus. Atsižvelgiant į šį susitarimą, nelaikytina, kad ginčo žemės plotas ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu.
10. Administracija pažymėjo, kad pagal nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktą, miestų teritorijose pagal Vyriausybės nustatyta tvarka parengtus ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, esamas žemės sklypas gali būti padidinamas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą. Kaip matyti iš skaitmeninio suvestinio žemėlapio, yra galiojantys detalieji planai, kurie apima sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kvartalas buvo planuojamas taip, kad būtų paliktos neužstatytos zonos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių arba tarp Pavilnių regioninio parko ir sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Prašomas papildomai priskirti laisvos valstybinės žemės plotas yra prie Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ir saugomos teritorijos – Pavilnių regioninio parko Tuputiškių geomorfologinio draustinio. Pavilnių regioninis parkas buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1-2913. Šio regioninio parko vaizdingumą lemia reljefas, pasižymintis dideliais santykiniais aukščių skirtumais. Iš pateiktų duomenų apie reljefą matyti, kad Rokantiškių kalvos šlaitas patenka į ginčo teritoriją, dėl vyraujančio reljefo nebuvo įmanoma suformuoti atskirų sklypų bei įrengti įvažiavimus į juos. Rokantiškių kalva Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 paskelbta saugomu geomorfologiniu objektu kaip aukščiausias Vilniaus mieste taškas. Ginčo teritorija yra prie pat Pavilnių regioninio parko Tuputiškių geomorfologinio draustinio ribų ir, nors formaliai ginčo teritorija nepatenka į Pavilnių regioninio parko Tuputiškių geomorfologinį draustinį, Rokantiškių kalvos, saugomo geomorfologinio objekto, šlaitas patenka į ginčo teritoriją. Ginčo atvejis patenka į Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintą išimtį, todėl ginčo žemės plotas laikytinas įsiterpusiu žemės sklypu. Ginčijamas administracijos direktoriaus įsakymas buvo priimtas prieš įsigaliojant Nutarimo 2016 m. gegužės 26 d. redakcijai, kuria buvo įtvirtintos siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ginčijamus administracinius aktus, remiantis teisės aktų nuostatomis, kurios įsigaliojo po administracinių aktų priėmimo.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkino, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 30-1774 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-54 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 49VĮ‑(14.49.2.)-1308 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus sav., pardavimo V. M. ir R. M.“, taip pat įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos grąžinti R. M. ir V. M. 12 466,05 Eur.
12. Teismas įvertino, kad prokuroras padavė pareiškimą, siekdamas apginti viešąjį interesą, taip pat, jog nepraleido įstatymo nustatyto pareiškimo padavimo teismui termino.
13. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, ar trečiųjų suinteresuotų asmenų lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) pageidaujamas įsigyti iš valstybės laisvos valstybinės žemės plotas atitinka Nutarimo 2.15 punkte nurodytą įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimą.
14. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 30-1774 patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planą. Minėtame plane nustatytas bendras žemės sklypo 1 664 kv. m plotas, įskaitant 464 kv. m įsiterpusį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-54 patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Sanora“ matininko 2013 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir nutarė kreiptis į VĮ Registrų centrą prašydamas įregistruoti minėtą 1 664 kv. m žemės sklypą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 49VĮ‑(14,49.2.)-1308 nusprendė V. M. ir R. M. parduoti 464 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m. sav., Vilniaus m. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 25 d. raštu Nr. 49SFN-190-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo V. M. ir R. M., kad yra stabdoma 464 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo procedūra. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 49SJN‑813‑(14.49.106.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas inicijuoti Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 30‑1774, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 49SK‑(14.49.109.)-54 ir 2014 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1308 panaikinimo procedūras.
15. Teismas rėmėsi Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 6 ir 7 dalimis, Aprašo 4.4, 17.1 ir 17.2 punktais, Nutarimo 2.15 punktu. Teismas konstatavo, kad nurodytas teisinis reglamentavimas įtvirtina aiškią taisyklę, jog nauji valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais. Nutarimo 2.15 punkte įtvirtinta išskirtinė (lengvatinė) valstybinės žemės pardavimo tvarka negali būti vertinama ir aiškinama plečiamai. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti tokios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai.
16. Teismas, remdamasis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinio ir suvestinio skaitmeninio žemėlapio duomenimis, nustatė, kad 0,0464 ha valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš trijų pusių ribojasi su laisvu valstybinės žemės plotu. Šalia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantis valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas registre. Taigi, ginčo valstybinės žemės sklypas neatitinka vienos iš įsiterpusio sklypo sąvokai keliamų sąlygų (ribojasi su atskiru nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu), todėl jo perleidimas lengvatinėmis sąlygomis nėra galimas. Teismo vertinimu, šių išvadų nepaneigė ir Administracijos į bylą pateiktas 2012 m. sausio 24 d. žemės sklypų savininkų susitarimas išsipirkti įsiterpusius sklypus, nes byloje nėra objektyvių duomenų, kad šis savininkų susitarimas būtų įgyvendintas.
17. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ginčo teritorijos nuotraukų, skaitmeninio žemėlapio kopijų negalima daryti pagrįstos ir vienareikšmės išvados, jog ginčo sklypo nuolydis yra žymus ir akivaizdus, leidžiantis teigti, kad ginčo sklype yra šlaitas ar griova. Teismas pritarė Administracijai, kad ginčo sklypo reljefo svyravimai atsispindi pateiktame paviršių pjūvių žemėlapyje bei skaitmeniniame žemėlapyje, tačiau ginčo sklypo plotis ir esamas reljefas nesudaro pagrindo teigti, jog ginčo sklypas laikytinas siaura juosta, griova ar šlaitu.
18. Teismas atskirai nenagrinėjo ir nelaikė esminiais bylai išnagrinėti administracijos atstovių argumentų dėl objektyvios galimybės (ne)buvimo suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskirus sklypus ginčo sklype, įgyvendinant žemės reformą teisės aktų nustatyta tvarka, nes jie nėra pagrįsti objektyviais ir patikimais įrodymais.
19. Teismas darė išvadą, kad administraciniai sprendimai, kuriais buvo suformuotas ginčo žemės sklypas, vėliau įregistruota Tarnybos patikėjimo teisė į šį sklypą ir priimtas sprendimas šį sklypą parduoti, pažeidė imperatyvius aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, nustatančius, jog kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, gali būti parduodami tik tais atvejais, kai tokie plotai atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvoką. Šiuo atveju iš žemės sklypo plane nurodytų ginčo žemės sklypo gretimybių matyti, kad suformuotas 0,0464 ha ploto ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes greta yra papildomi laisvos valstybinės žemės plotai. Teismas nurodė, kad administraciniai aktai, kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, yra naikinami, o valstybinės žemės pardavimo sandoris, kai suformuotas žemės sklypas neatitinka reikalavimų, taikomų įsiterpusiam žemės sklypui parduoti, negali būti sudarytas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys sumokėjo iš viso 43 042,78 Lt (12 466,05 Eur), įpareigojo Tarnybą šią sumą pirkėjams grąžinti.
III.
20. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – prokuroro pareiškimą atmesti, taip pat prijungti prie šios administracinės bylos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų kopijas bei ištraukų iš Vilniaus miesto bendrojo plano pagrindinio brėžinio kopijas.
21. Administracija, kartodama ir savo atsiliepimo į prokuroro pareiškimą argumentus, pažymi, kad iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus 2016 m. vasario 15 d. nutarimo matyti, jog prokuratūroje 2016 m. vasario 15 d. jau buvo išnagrinėta ir įvertinta NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje priimtų 16 sprendimų. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo vertinamas ir administracinių aktų dėl ginčo sklypo teisėtumas. Minėtu 2016 m. vasario 15 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas bei konstatuota, kad priimti sprendimai, perleidžiant sklypus, iš esmės nesukėlė žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, valstybės interesams. Administracijos nuomone, šie 2016 m. vasario 15 d. nutarimo išaiškinimai patvirtina, kad šioje byloje viešasis interesas nebuvo pažeistas. Be to, šio nutarimo priėmimo diena laikytina termino administraciniam aktui skųsti pradžia, nes akivaizdu, jog šio nutarimo priėmimo dieną pareiškėjas jau turėjo pakankamai duomenų, kad padarytų išvadą, ar yra pažeistas viešasis interesas. Taigi prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo.
22. Administracija atkreipia dėmesį, jog teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad valstybinė žemė ginčo teritorijoje galėtų būti naudojama vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, suteikiant sklypus individualiai statybai ir pan. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ginčo teritorijoje nėra pretendentų, pageidaujančių pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą atgauti natūra turėtoje vietoje žemę. Pretendentų nebuvimas tik patvirtina viešojo intereso pažeidimo šioje administracinėje byloje nebuvimą. Be to, vadovaujantis byloje esančiais profesionaliais, didelio tikslumo geodeziniais duomenimis, ginčo teritorijoje yra šlaitas ir griova, todėl šie reljefo nelygumai trukdo suformuoti atskirą, racionalių ribų sklypą su įvažiavimu, todėl jame objektyviai negalima ir jokia racionali individualių namų statyba, todėl tai, kad ginčo sklypas, vadovaujantis tai numatančiais teisės aktais, buvo prijungtas prie greta buvusio sklypo, tik užtikrina viešą interesą, nes nėra užstatomos Pavilnių regioninio parko bei Rokantiškių kalvos (saugomos teritorijos) prieigos, prijungta prie pagrindinio sklypo ploto žemė yra prižiūrima, yra mokamas žemės mokestis, t. y. sudarytos sąlygos užtikrinti ne tik efektyvios žemėnaudos formavimą ir optimalų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, bet ir papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog ginčo žemės plotą buvo ketinama parduoti už VĮ „Registrų centras“ nustatytą rinkos kainą, tuo tarpu prokuroras nepateikė jokių įrodymų, kad aukciono tvarka sklypas būtų parduotas už didesnę nei rinkos kainą. Be to, valstybinį turtą parduodant aukciono tvarka yra įmanomos situacijos, kad aukciono metu, nesusirinkus pakankamai potencialių pirkėjų, sklypas gali būti parduotas už mažesnę nei rinkos kainą.
23. Administracija pažymi, kad savo argumentus įrodinėjo pateikdama teritorijos reljefo žemėlapius, VĮ „Vilniaus planas“ sudarytus reljefo pjūvių duomenis bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus vedėjos G. A., turinčios specialiųjų žinių, paaiškinimais, tuo tarpu prokuroras, teigdamas, jog yra galimybė suformuoti atskirus ir savarankiškus sklypus (namų valdas), pateikė tik subjektyvius samprotavimus ar nuomonę, jog reljefo nelygumai bei siauras „L“ formos ruožas, apribotas namų valdomis (duomenys neskelbtini) gatvėse, netrukdo įrengti įvažiavimą į ginčo teritoriją, suformuoti naujus sklypus, o teismas skundžiamame sprendime iš esmės atkartojo šiuos niekuo nepagrįstus prokuroro teiginius. Prokuroras savo teiginiams pagrįsti privalėjo pateikti atitinkamus įrodymus (pvz., duomenis apie pretendentus atkurti nuosavybės teises į ginčo teritoriją, specialisto išvadas, kad ginčo teritorijoje esantys reljefo nuolydžiai ir nelygumai netrukdo formuoti racionaliai naudojamų namų valdų ir pan.).
24. Administracijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą apie ginčo sklypo reljefo ypatumus, skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovavosi byloje esančiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu ir kartu su juo pateiktomis ginčo teritorijos nuotraukomis, iš kurių nėra aišku, prie kokio žemės sklypo jos padarytos, kokiu rakursu ir t. t. Vertindami galimybę suformuoti atskirą žemės sklypą su įvažiavimu, atitinkamą išsilavinimą bei specialiųjų žinių turintys Administracijos specialistai profesionaliai bei kompleksiškai įvertino faktines aplinkybes, atsižvelgė į galiojančius teritorijų planavimo sprendinius, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius ir kitas objektyvias aplinkybes ir visą šį procesą bei byloje esančių brėžinių informaciją detaliai paaiškino teismui vykusio teismo posėdžio metu. Vis dėlto Vilniaus apygardos administracinis teismas nei šių paaiškinimų, nei byloje esančių profesionalia įranga parengtų įrodymų nelaikė reikšmingais ir išvadą apie tai, kad ginčo teritorijoje yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskirą žemės sklypą, padarė remdamasis iš esmės vien neaiškioje vietoje padarytomis nuotraukomis, neteikiančiomis jokių patikimų duomenų apie ginčo sklypą ir jo reljefą.
25. Administracija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertindamas (visai nevertindamas) byloje esančių reikšmingų įrodymų, padarė klaidingą, tikrovės ir ją patvirtinančių topografinių brėžinių neatitinkančią išvadą, jog ginčo sklype nėra šlaito ar griovos, todėl atitinkamai klaidingai pripažino ir tai, jog ginčo valstybinės žemės sklypas nelaikytinas įsiterpusiu žemės sklypu ir todėl jo perleidimui lengvatinėmis sąlygomis (parduodant be aukciono) negalėjo būti taikomos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatos.
26. Administracija nurodo, kad ginčo teritorijoje naujų namų valdų formavimas yra neįmanomas ir dėl prieštaravimo Vilniaus miesto bendrajam planui. Vilniaus miesto bendrojo plano ištraukos įrodo, kad šiame plane ginčo teritorijoje nėra numatyta naujų gatvių, inžinerinių komunikacijų ir kt.
27. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo Administracijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
28. Tarnyba, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija, nurodo savo argumentus, pateiktus savo atsiliepime į prokuroro pareiškimą.
29. Tarnybos nuomone, prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą ne gavęs tam tikrų duomenų apie galimą pažeidimą, bet surinkęs visus reikiamus duomenis. Be to, Tarnyba, veikdama savo kompetencijos ribose, pati ėmėsi aktyvių veiksmų, susijusių su „L“ raidės formos (duomenys neskelbtini) gatvių kvartalo teritorijoje suformuotais, kaip įsiterpusiais, žemės sklypais (sudarytos komisijos, teikiamos išvados, rengiami pavedimai). Tik įvykdžiusi visas savo kompetencijai priklausančias funkcijas ir nustačiusi, kad pati Tarnyba negali naikinti savo priimto administracinio akto, buvo nuspręsta kreiptis į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo. Taigi, prokuroras negalėjo anksčiau ginti viešojo intereso, nes pati valstybinė institucija ėmėsi aktyvių veiksmų pažeidimams šalinti.
30. Tarnyba akcentuoja, kad galutinį sprendimą parduoti įsiterpusį žemės sklypą priima ji. Administracija analogiškose teisminėse bylose, kuriose ginčijami administraciniai aktai, kuriais suformuotas (sujungtas, nuspręsta parduoti) įsiterpęs žemės plotas, laikosi pozicijos, kad Administracijos priimti sprendimai yra tik tarpiniai ir jokios teisės ir pareigos iš šių tarpinių sprendimų nekyla, nes galutinį sprendimą priima Tarnyba.
31. Tarnyba teigia, kad nuo šios administracinės bylos iškėlimo momento, proceso šalių pozicijos dėl potencialios galimybės formuoti žemės sklypus visoje „L“ raidės formos (duomenys neskelbtini) gatvių kvartalo teritorijoje išsiskyrė. Administraciją atstovavo Administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus vedėja, kuri teismo posėdžių metu kaip tik ir aiškino aplinkybes, kodėl, jos manymu, ginčo teritorijoje nebūtų galimas žemės sklypų formavimas individualiai statybai. Todėl turėtų būti kritiškai įvertintas Administracijos paaiškinimas dėl įrodymų teikimo apeliacinės instancijos teismui.
32. Tarnyba akcentuoja, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra sprendžiama, ar ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Potencialių žemės sklypų formavimas būtų kita administracinė procedūra.
33. Tarnyba pažymi, kad teismo posėdžio metu buvo vertinami Administracijos pateikti ginčo teritorijos reljefo žemėlapiai ir nustatyta, jog ginčo žemės sklypo reljefas yra sąlyginai lygus, t. y. minėto žemės sklypo paviršiaus palinkimas kuria nors kryptimi nesiekia 3 metrų. Visoje „L“ raidės formos (duomenys neskelbtini) gatvių kvartalo teritorijoje reljefo nelygumas yra sąlyginai vienodas, ir tokie reljefo nelygumai nekliudė formuoti pagrindinių žemės sklypų (su įvažiavimais), prie kurių buvo suformuoti įsiterpę žemės sklypai.
34. Tarnyba nurodo, kad įsigaliojus Nutarimo 2016 m. gegužės 25 d. redakcijai, buvo tik sukonkretintos (papildytos) „siauros juostos“, „šlaito“ ir „griovio sąvokos“. Administracija, priimdama ginčijamus sprendimus, turėjo vadovautis Nutarime apibrėžtomis sąvokomis bei jų išaiškinimais teisminėje praktikoje, kurioje šios sąvokos buvo aiškinamos remiantis dabartinės lietuvių kalbos žodynu. Minėtame žodyne „šlaitas“ apibrėžiamas kaip „kalno, daubos šonas, skardis“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
35. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ginčo žemės sklypas), atitikimo laisvam įsiterpusiam valstybinės žemės plotui, klausimas.
36. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 30-1774 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 49SK (14.49.109.)-54 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1308 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus sav., pardavimo V. M. ir R. M.“ ginčo žemės sklypui buvo suteiktas laisvo įsiterpusio valstybinės žemės ploto statusas, suteikiant teisę jį be aukciono įsigyti nuosavybėn tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. M. ir V. M..
37. Šio pobūdžio valstybinės žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn sąlygas ir tvarką reglamentuoja Žemės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
38. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį „Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: <...> jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams“. To paties straipsnio 6 ir 7 dalyse taip pat nustatyta, kad „Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė“ (7 d.).
39. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių atsiradimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1. punkto redakcija, įgyvendinusi minėtas įstatymines nuostatas nustatė, kad naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kurie nėra užstatyti kitiems asmenims priklausančiais statiniais, įrenginiais ir pan..
40. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektu yra valstybinis žemės sklypas, kuris turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Subjektais yra privačių žemės sklypų savininkai ir valstybė. Asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: o būtent, kai asmuo išreiškia valią įsigyti tokį žemės sklypą; šis žemės sklypas nustatyta tvarka yra suformuojamas pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus ir įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre; sudaroma pirkimo – pradavimo sutartis ir kt..
41. Šio teisinio santykio objekto ir subjekto paminėti požymiai, yra tos būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas. Ir tik egzistuojant šioms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sąlygas, gali būti įgyvendinta asmens subjektinė teisė - įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą.
42. Byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra ginčo žemės sklypo statuso klausimas, t. y., ar jis atitinka šio teisinio santykio objekto požymius ar ne.
43. Kaip minėta, pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį žemės sklypas turi atitikti du kriterijus: 1. būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų; 2. neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio.
44. Kiti kriterijai, detalizuojantys žemės sklypo įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų sąvoką buvo nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15. punkto pirmoje pastraipoje (redakcija galiojusi iki 2011 03 27), kurioje nustatyta, kad „laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.“
45. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų:
1.žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi;
2. jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo;
3. žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau, ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.
Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs;
1. arba tarp privačių žemės sklypų;
2. arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų;
3. arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų ((plotų) žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byla Nr. A438-322/2014).
45. Byloje nagrinėjamu atveju aktuali yra sąlyga dėl sklypų (plotų), kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Pagal aptartą reglamentavimą, jie gali ribotis siauros juostos, šlaito ar griovos lygmenyje, bet už siauros juostos, šlaito ar griovos jie turi būti įsiterpę tarp kitų paminėtų ir suformuotų sklypų. O jeigu jie už siauros juostos, šlaito ar griovos ribojasi su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tokie žemės plotai neatitinka įsiterpusio žemės sklypo statuso ir negali būti įsigyjami nuosavybėn Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, t. y., be aukciono.
46. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas už tariamos siauros juostos, šlaito ar griovos ribojasi su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, dėl ko negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. Dėl šių priežasčių atsakovo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo žemės sklypas atitinka siauros juostos, šlaito ar griovos požymius, ir gali būti parduoti be aukciono yra nepagrįsti bei neaktualūs, nagrinėjamo bylos kontekste.
47. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ir pagrįstai nustatė, jog ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo statuso ir negali būti pardavimo pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį objektu.
48. Kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl viešo intereso gynimo ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo.
49. Byloje nustatyta, kad viešo intereso gynimo procedūra buvo inicijuota NŽT Vilniaus miesto skyriaus iniciatyva, pastarajai 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 49SJN-813-(14.49.106.) pasikreipus į prokurorą, kuris 2016 m. gegužės 9 d., nepraleidęs terminų, nustatytų ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, kreipėsi į teismą teisminės gynybos, byloje nagrinėjamais klausimais. Šiuo atveju atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad minėtas terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2016 m. vasario 15 d., kai baudžiamojoje byloje buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, yra nepagrįsti bei neteisingi, nes baudžiamosios bylos tyrimo procedūra ir teisminė gynyba administraciniame teisme yra dvi skirtingos procedūros, kurios sprendžia skirtingus uždavinius. Baudžiamosios bylos tyrimo atveju yra nustatinėjama atitinkamų asmenų bei subjektų baudžiamosios atsakomybės klausimas, o teisminės gynybos atveju, sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindai ir sąlygos panaikinti ginčijamus viešųjų administravimo subjektų priimtus sprendimus dėl ginčo žemės sklypo pardavimo be aukciono tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. M. ir V. M..
50. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime konstatuota, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui; valstybės turtas yra viena iš priemonių viešajam interesui, socialinei darnai užtikrinti; valstybinės valdžios institucijos, kitos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, pačios nėra šio turto savininkės – jis priklauso visai valstybei; todėl visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų ir principų. Kolegijos vertinimu, ginčo žemės sklypas atitinka minėtas vertybes, todėl prokuroras ginčydamas minėtus viešųjų administravimo subjektų sprendimus tinkamai realizavo jam suteiktą teisę viešojo intereso gynimo srityje.
51. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
52. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.
53. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.
54. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai | Stasys Gagys Romanas Klišauskas Dainius Raižys |