Administracinė byla Nr. I-3764-609/2018
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00309-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 36.; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 14 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vidos Stonkuvienės,
2018 m. rugsėjo 5 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK, atsakovas) 2018 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 18-IL-85-00090-e (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą jam grąžinti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir neterminuotą leidimą įsigyti ir nešiotis ginklus Nr. (duomenys neskelbtini).
Skunde (b. l. 2 – 3) nurodo, jog Sprendimu buvo panaikintas jam išduotas leidimas įsigyti, laikyti (nešiotis)ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir neterminuotas leidimas įsigyti ir nešiotis ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas mano, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį. Pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį jis buvo išteisintas, o pagal BK 258 straipsnio 2 dalį jo baudžiamasis persekiojimas buvo nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Vadovaudamasis BK 11, 12 straipsniais, 258 straipsnio 2 dalimi pareiškėjas teigia, jog ginčo atveju Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatos netaikytinos. Nurodo, kad jo atžvilgiu nėra priimta įsiteisėjusių nuosprendžių, kuriais jis būtų pripažintas kaltu bei jam paskirta kriminalinė bausmė.
Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime į skundą (b. l. 17 – 19) nurodo, jog su skundo reikalavimais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigiama, kad nors Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą bylą nutraukti pagal BK 258 straipsnio 2 dalį suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, buvo pripažinta, kad dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymo pareiškėjas buvo kaltinamas pagrįstai. Mano, kad nors pareiškėjas realiai nėra teistas, tačiau nebuvo paneigta, jog jis baudžiamojo nusižengimo nepadarė. Pažymi, kad nurodytas baudžiamasis nusižengimas yra susijęs su ginklo įsigijimu ir laikymu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje administracinėje byloje iš esmės ginčas kilo dėl atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 18-IL-85-00090-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo” teisėtumo ir pagrįstumo.
Panaikinus Sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti Tauragės AVPK jam grąžinti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir neterminuotą leidimą įsigyti ir nešiotis ginklus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyta, jog 2018 m. kovo 23 d. Tauragės AVPK buvo gautas pareiškėjo prašymas jam grąžinti Tauragės AVPK išduotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir neterminuotą leidimą įsigyti ir nešiotis ginklus Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimu (b.l. 6-7) nuspręsta panaikinti pareiškėjui Tauragės AVPK išduotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Tauragės AVPK išduotą neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimo priėmimo pagrindu nurodyti 2011 m. kovo 1 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 93.3 punktas, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 18 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis).
Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011).
Be to, pastebėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (tarp kitko, be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą). Be kita ko, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (žr., Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimą).
Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.). Šio įstatymo paskirtis - nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (GŠKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Šie klausimai detalizuoti Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse (toliau – Taisyklės), (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d.).
Pagal Taisyklių 92.3 punktą leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, atsiradus GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms. Analogiška nuostata įtvirtinta GŠKĮ 40 straipsnio 5 dalyje. GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pagal GŠKĮ 18 straipsnio 1 dalį šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos. Vadovaujantis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad GŠKĮ įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis atvejų, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, sąrašas (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-505-602/2018 ir kt.).
Vadovaudamasi ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, vertindama pareiškėjo skundo bei atsakovo atsiliepimo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl nepriekaištingos reputacijos GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, svarbus asmens teistumo buvimo, o ne nusikaltimo padarymo faktas.
BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. BK 97 straipsnio 3 dalyje reglamentuoti atvejai, kada asmenys laikomi turinčiais teistumą: kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas (1 punktas); nuteisti už neatsargius nusikaltimus (2 punktas); nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę (3 punktas). Pagal BK 303 straipsnio 2 dalį apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė.
Byloje esantis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendis (8-13) patvirtina, jog juo buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: pagal BK 253 straipsnio 2 dalį pareiškėjas buvo išteisintas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pagal BK 258 straipsnio 2 dalį byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nebuvo pripažintas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų padarymo ir jam nebuvo paskirta kriminalinė bausmė, t. y. jo atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl jis negali būti laikytinas asmeniu, turinčiu teistumą.
Kadangi matyti, jog pareiškėjas neatitinka GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos sąlygos, Sprendimas, kuriuo pareiškėjui Tauragės AVPK išduotas leidimas įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti laikytinas teisėtu, nes jis prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
Teismas nėra viešojo administravimo funkcijas atliekantis subjektas, todėl negali vertinti, ar yra sąlygos pareiškėjui Tauragės AVPK išduotų leidimų grąžinimui, todėl negali įpareigoti atsakovo pareiškėjui grąžinti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir neterminuotą leidimą įsigyti ir nešiotis ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, panaikinus Sprendimą, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 23 d. prašymą dėl jam išduotų leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir neterminuotą leidimo įsigyti ir nešiotis ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo.
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Iš byloje esančio 2018 m. balandžio 17 d. Nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (b. l. 4, 5), matyti, jog kreipdamasis į teismą, pareiškėjas sumokėjo 30,00 Eur žyminį mokestį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012).
Įvertinus tai, jog iš esmės patenkintas tik vienas skundo reikalavimas, pareiškėjui iš atsakovo priteistinos sumos dydis mažintinas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. jam priteistina 50 procentų sudaranti žyminio mokesčio dalis.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Skundą patenkinti iš dalies.
Atsakovo Tauragės vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 18-IL-85-00090-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo” panaikinti ir Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 23 d. prašymą dėl jam išduotų leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir neterminuoto leidimo įsigyti ir nešiotis ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo.
Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir pareiškėjui E. K. iš atsakovo Tauragės vyriausiojo policijos komisariato priteisti 15 (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Laimutė Jokubauskaitė
Eglė Kiaurakytė
Vida Stonkuvienė