Civilinė byla Nr. e2A-392-236/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00627-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.15.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Divex“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, A. D., D. S., ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Divex“ priešieškinį ieškovui A. P. dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslinęs prašė priteisti iš atsakovės UAB „Divex“ 2 678,32 Eur turtinės ir 9 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad kreipėsi į UAB „Divex“ odontologijos kliniką dėl 21 danties gydymo (dantis buvo nuskilęs ir daugiau kaip pusę jo sudarė plomba). Trečiasis asmuo A. D., atsakovės odontologė, pasiūlė ieškovui dantis protezuoti panaudojant cirkonio keramiką, kartu pašalinant ir 11 bei 12 dantis, kurių būkle ieškovas buvo patenkintas. Dėl kainų skirtumo ieškovas pasirinko dantų protezavimą panaudojant metalo keramiką, jam buvo parinkti stiklo audinio kaiščiai. 2015 m. lapkričio mėnesį ieškovui buvo įdėti trys metalo keramikos protezai (11 ir 12 dantys buvo sujungti tiltu, o 21 dantis – atskiras vainikas), tačiau nepraėjus nei parai po atliktos gydymo procedūros iškrito 21 dantis, o po kelių dienų ir 11 bei 12 dantys. Iš viso dėl iškritusių dantų ieškovas į atsakovę pakartotinai kreipėsi 6-7 kartus per tris mėnesius. Atsakovės darbuotoja – burnos higienistė D. S. pirmą kartą ieškovui paaiškino, kad gydymo procese buvo panaudotas netinkamas cementas, o antrą – kad protezai gali nesilaikyti dėl gilesnio ieškovo dantų sąkandžio, dar vėliau – kad ieškovas galimai naktį griežia dantimis ir šią problemą išspręstų apsauginė kapa. Kiekvieną kartą kreipiantis į atsakovę dėl tos pačios problemos, tiek A. D., tiek D. S. ieškovui tvirtino, kad protezai yra tinkamos kokybės. Gydymo procese ieškovas ilgai neturėjo 21 danties, o 11 ir 12 dantys ilgą laiką klibėjo. Kadangi 21 dantis ilgai buvo iškritęs, 11 danties kampas rėmėsi į apatinę lūpą ir ją žalojo, atsivėrė skausminga opelė ant apatinės lūpos. Dėl netinkamo dantų gydymo ieškovas negalėjo normaliai valgyti, kramtyti, 9 mėn. negalėjo ramiai miegoti, jautė diskomfortą bendraudamas su kitais žmonėmis, nuolat patyrė dvasinius išgyvenimus. Dėl užsitęsusio miego sutrikimo ieškovas privalėjo gerti vaistus. Valgydamas, valydamasis dantis ieškovas baiminosi, kad bet kada gali iškristi kuris nors dantis, dėl to jis patyrė nuolatinį nerimą. Visus kartus, kai ieškovas kreipėsi į atsakovę, jos darbuotojus ir direktorę, niekas iš atsakovės personalo nepripažino savo kaltės ir neatsiprašė ieškovo už patirtus išgyvenimus. Ieškovui melagingai buvo teigiama, kad viskas yra padaryta gerai, kokybiškai ir dėl protezų nesilaikymo yra kaltas jis pats. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės darbuotojų veiksmais gydymo procese, nutraukė tolimesnį gydymą atsakovės klinikoje ir kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija). Komisija 2016 m. rugpjūčio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo atsakovę atlyginti ieškovui 525 Eur dydžio turtinę žalą bei 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija neleido ieškovui pasisakyti, patikslinti reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o faktiškai ieškovo patirtos žalos dydis yra didesnis, ieškovas prašė priteisti kitą žalos dalį – 2 678,32 Eur. Šią sumą sudaro išlaidos už konsultacijas UAB „Klinike“ (15 Eur), išlaidos už Bokštų odontologijos klinikos suteiktas paslaugas (2 316 Eur), važinėjimo iš Rietavo į Klaipėdą išlaidos (347,32 Eur). Atsižvelgiant į ieškovo patirtus nepatogumus, atsiradusius dėl atsakovės personalo kaltės, pakenkimą ieškovo sveikatai, patirtus pakartotinio gydymo (perprotezavimo) nepatogumus, ieškovui sukeltą skausmą, patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 10 000 Eur, o minusavus Komisijos priteistą sumą prašė priteisti likusius 9 000 Eur.
3. Atsakovė UAB „Divex“ su ieškiniu nesutiko bei pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 56-87, ginčą išnagrinėti iš esmės, nustatant, kad UAB „Divex” veiksmuose nėra visų būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad visos ieškovui klinikoje suteiktos dantų gydymo paslaugos buvo atliktos laiku ir kokybiškai, gydymo planas ir eiga buvo derinami su ieškovu, o į išsakytus nusiskundimus buvo reaguota draugiškai ir operatyviai, ieškovas buvo priimamas be eilės ir jam patogiu laiku. Atsakovės darbuotojų elgesys atitiko ne tik teisės normų reikalavimus, bet ir bendruosius moralės bei etikos principus. Atsakovės darbuotojai, siekdami bendradarbiauti ir padėti išspręsti susiklosčiusią situaciją, siūlė pakartotinai nukritus vainikėliams juos grąžinti dantų technikams koreguoti arba esant pageidavimui perdaryti naujais, tačiau pacientas atsisakė tai padaryti. Priimdama sprendimą Komisija nepagrįstai vadovavosi VšĮ Žalgirio klinikos raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S(5.2.)-760. Šiame rašte nurodyta, jog galėjo būti pasirinkta kita protezo konstrukcija, tačiau nenurodoma, jog ieškovui neigiamas pasekmes sukėlė būtent netinkamai, nekokybiškai ar aplaidžiai suteiktos dantų protezavimo paslaugos. VšĮ Žalgirio klinikos išvados yra rekomendacinio pobūdžio. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo svarstyti ir klausimo dėl priežastinio ryšio tarp gydytojų veiksmų ir ieškovo nurodomų atsiradusių neigiamų pasekmių. Ieškovas nepagrįstai nebaigė gydymo UAB „Divex“, nepagrįstai atsisakė nukritusius vainikėlius koreguoti ar pakeisti naujais. Jis taip pat tinkamai nepagrindė reikalaujamos neturtinės žalos dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo A. P. atsakovei UAB „Divex“ 425 Eur ekspertizės išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad priimdama sprendimą Komisija vadovavosi VšĮ Žalgirio klinikos pateiktomis išvadomis, kuriose buvo pripažintas iš dalies netinkamas ieškovo gydymo taktikos pasirinkimas ir tai nulėmė netinkamas gydymo priemones. Teismas atsižvelgė į odontologinės ekspertizės išvadą kad atsakovė gydymo pradžioje nenustatė ieškovui gilaus sąkandžio ir atsakovės pritaikyta gydymo taktika nebuvo teisinga. Ekspertas patvirtino, jog ieškovui bus reikalinga papildoma periodontologo konsultacija dėl dantų prailginimo, konsultacija dėl šaknų būklės, dantų sąkandžio aukščio korekcija ir dantų atstatymas. Aplinkybę, jog sugilėjęs sąkandis ir iš pradžių nenustatytas bruksizmas turėjo nulemti kitokią gydymo taktiką, patvirtina ir ieškovo dantų pakartotinį gydymą atlikusios UAB „Hota“ gydytojo T. K. teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovės pasirinkta ir ieškovui pritaikyta gydymo taktika nebuvo teisinga, atsakovės taikytos gydymo priemonės nepateisino ieškovo lūkesčių ir nedavė ieškovo tikėto gydymo rezultato. VšĮ Žalgirio klinikos išvados, gydytojo T. K. paaiškinimai ir teismo eksperto išvados sutampa vienu klausimu – ieškovo gydymo procese nebuvo įvertintas sugilėjęs ieškovo dantų sąkandis. Ši aplinkybė turėjo tapti esmine parenkant ieškovui taikomas gydymo priemones.
7. Teismas pažymėjo, kad prašydamas priteisti patirtą žalą ieškovas turi įrodyti ne tik netinkamą gydymo taktiką, bet ir atsakovės atliktą dantų pabloginimą. Nors teismo ekspertas išvadose nurodė, jog atsakovė pablogino ieškovo dantų būklę, apsunkino tolimesnį ieškovo gydymą, nes per daug nušlifavo dantis, akivaizdu, jog jis tokios išvados vienareikšmiškai negalėjo padaryti. Tuo tarpu gydytojas T. K., atlikęs pakartotinį ieškovo dantų gydymą, paaiškinime nurodė, jog dantų nušlifavimas ieškovui tolimesnio gydymo proceso neapsunkino. Paaiškinime konstatuojama, jog ieškovo gydymo problemų priežastimis buvo nenustatytas bruksizmas bei sugilėjęs sąkandis, ieškovui turėjo būti pritaikyta kita gydymo taktika – pagaminta relaksuojanti kapa, sukeltas sąkandis, o po to atliekamas dantų gydymas, jų sustiprinimas lietais kultiniais kaiščiais bei protezavimas. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovė neatliko ieškovui būtinų tyrimui bei dėl to nenustatė aplinkybių, kurios buvo reikšmingos parenkant gydymo taktiką. Komisija pagrįstai nustatė atsakovės nerūpestingumą ir pagrįstai atsakovę įpareigojo grąžinti atsakovei sumokėtas ieškovo lėšas. Kadangi atsakovė nepablogino ieškovo dantų būklės, ji neprivalo atlyginti gydymo išlaidų, susijusių su naujų gydymo priemonių pritaikymu.
8. Pasisakydamas dėl ieškovo prašomų priteisti kelionės iš Rietavo į Klaipėdą išlaidų, teismas sprendė, jog jo pasirinkimas vykti į kitą gydymo įstaigą naujam gydymo procesui yra teisėtai ieškovo panaudotos išlaidos, dėl kurių atsiradimo nėra atsakovės kaltės ir atsakovė šių išlaidų atlyginti neprivalo.
9. Teismas taip pat netenkino prašymo priteisti ieškovo išlaidas, patirtas dėl skundo nagrinėjimo Komisijoje, nes Komisija prašymo atlyginti išlaidas, susijusias su pretenzijų pareiškimu, netenkino, o kitų išlaidų ieškovas neįrodė.
10. Pirmosios instancijos teismas kaip neturinčius įtakos ginčui laikė ieškovo argumentus apie Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išvadose pateiktus nurodymus atsakovei bei kaip neįrodytus laikė argumentus apie tai, kad ieškovui gydymo paslaugas teikė tokios teisės neturintis asmuo.
11. Pasisakydamas dėl prašomos priteisti neturtinės žalos teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendime nurodytas neturinės žalos dydis buvo parinktas atsižvelgus į ieškovo patirtus išgyvenimus bei nepatogumus, o jokių papildomų įrodymų, nulemiančių būtinumą padidinti neturtinės žalos dydį, ieškovas teismui nepateikė. Be to, byloje buvo nustatyta, jog atsakovė siekė pašalinti netinkamo gydymo pasekmes, ieškovas buvo priimamas atsakovės gydymo įstaigoje be eilės, trūkumų pašalinimas buvo atliekamas nemokamai. Tokiu būdu buvo paneigti ieškovo argumentai, jog atsakovė nereagavo į ieškovo išgyvenimus buvo abejinga gydymo rezultatams. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, jog nėra pagrindo padidinti Komisijos nustatyto ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydžio.
12. Spręsdamas dėl priešieškinio pagrįstumo teismas pažymėjo, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė gydymo pradžioje neatliko ieškovui išsamesnio tyrimo, neinformavo jo apie galimas rizikas. Iš gydymo eigos teismas padarė išvadą, kad atsakovė buvo labiau susitelkusi į gydymo rezultatą, bet ne procesą. Atsakovė gydymo priemones taikė kaip protingam asmeniui, bet ne kaip profesionalui taikomus reikalavimus. Paaiškėjus gydymo trūkumams, atsakovė netaikė neatidėliotinų priemonių trūkumams pašalinti, o tik minimaliomis priemonėmis siekė pagerinti susiklosčiusią situaciją – šlifavo dantų vainikėlius, mėgino keletą kartų juos papildomai priklijuoti. Dėl to teismas laikė, kad byloje įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės kaltų veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Netinkamam gydymui ieškovo sumokėtas lėšas atsakovė privalo grąžinti, todėl priešieškinys atmestas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

13. Ieškovas A. P. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovo ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:
1. Byloje esančios teismo eksperto P. P., gydytojo T. K. ir VšĮ Žalgirio klinikos išvados vienareikšmiškai patvirtinta, kad atsakovės netinkamai atliktas gydymas prisidėjo ne tik prie dantų klibėjimo, iškritimo, bet ir prie bendros jų būklės pabloginimo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovės atliktas gydymas ieškovo būklės nepablogino yra neteisingas. Ieškovui kreipusis į Bokštų odontologijos kliniką dėl dantų tvarkymo, jam buvo atlikta žymiai daugiau procedūrų, nei būtų reikėję atlikti iš karto pasirinkus ir pritaikius reikiamą gydymą, todėl šioje klinikoje patirtos ieškovo išlaidos pripažintinos patirtomis dėl nekokybiškų atsakovės paslaugų.
2. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus įsakymas patvirtina aplinkybę, kad atsakovės klinikoje buvo netinkamai tvarkomi apskaitos dokumentai, o pacientai netinkamai informuojami apie jų sveikatos būklę bei atliekamas procedūras. Ši aplinkybė patvirtina ieškovo argumentus, kad klinikoje ieškovui paslaugas teikė tokios teisės neturintis asmuo – burnos higienistė D. S., nors iš klinikos dokumentų šios aplinkybės ir nėra matyti.
3. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui išlaidas, patirtas nagrinėjant ginčą Komisijoje, kadangi ji sprendimu patvirtinto, jog ieškovo patirta žala atsirado dėl atsakovės veiksmų.
4. Komisijos sprendimu ieškovui priteistas neturinės žalos dydis – 1 000 Eur, yra nepagrįstai mažas bei visiškai neatitinka teismų praktikoje priteisiamo žalos dydžio. Priimdamas tokį sprendimą teismas visiškai neargumentavo, kodėl Komisijos nustatytas dydis laikytinas pakankamu, taip pat nevertino ieškovo nurodytų aplinkybių – dėl atsakovės veiksmų ieškovą kankino ilgalaikė nemiga, jis pradėjo vartoti raminamuosius vaistus, patyrė fizinius skausmus pakartotinai gydant dantis bei daugybinius rentgeno spindulių apšvitinimus. Taip pat apeliantą vargino opelės skausmas, nuolatinė dantų iškritimo baimė, nepatogumai dėl prastos išvaizdos, vengimas bendrauti su žmonėmis bei apsunkintos naujo darbo paieškos.
5. Teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovės elgesys su ieškovu viso gydymo metu buvo pakankamai rūpestingas bei atidus. Kaip matyti iš visų bylos duomenų, atsakovė niekada nepripažino savo kaltės dėl netinkamo gydymo, taisė klaidas dėdama minimalias pastangas, be to, pastoviai įtikinėjo ieškovą, kad būtent jo fiziologinės savybės lemia tokią jo būklę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovo apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

15. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas A. P. pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – panoraminę dantų nuotrauką, pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, savivaldybės būsto nuomos sutartį, rezidentūros pažymėjimą ir darbo biržos knygutės išrašą, bei prašo prijungti juos prie nagrinėjamos civilinės bylos. Remdamasis CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisykle, kad apeliacinės instancijos teismo teisė priimti byloje teikiamus naujus įrodymus yra ribota, bei įvertinęs aplinkybę, jog ieškovas nepaaiškino, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismas juos atsisako priimti.
16. 2018 m. birželio 12 d. atsakovė UAB „Divex“ pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinę nuomonę. Teismui susipažinus su šiuo dokumentu matyti, kad jame iš esmės pateikti atsikirtimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentai. Tačiau tokie atsikirtimai turėjo būti teismui pateikti per terminą, skirtą atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimui, o to nepadariusi atsakovė prarado galimybę juos pateikti vėliau (CPK 323 str.). Atsižvelgęs į tai apeliacinis teismas juos atsisako priimti.

Dėl ginčo ribų

17. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovo patirtos žalos dydžio, atsakovės darbuotojams suteikus jam nekokybiškas odontologines paslaugas. Išnagrinėjęs šalių ginčą pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino buvus nekokybiškų paslaugų teikimą iš atsakovės pusės, tačiau sprendė, kad Komisijos sprendimu ieškovui priteista tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala yra pakankama ieškovo nuostoliams atlyginti. Nesutikdamas su šiuo sprendimu ieškovas A. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo priteisti 2 678,32 Eur turtinės žalos (15 Eur už konsultaciją UAB „Klinike“, 2 316 Eur už Bokštų odontologijos klinikos suteiktas paslaugas ir 347,32 Eur už kelionių iš Rietavo į Klaipėdą išlaidas) bei 4 000 Eur neturtinės žalos.

Dėl turtinės žalos

18. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šio įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose (13 str.). Pareiga asmens sveikatos priežiūros įstaigai atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą įtvirtinta ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme (45 str. 7 p.).
19. Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pareiga paneigti šią prezumpciją tenka žalą padariusiam asmeniui.
20. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas sprendė egzistuojant atsakovės kaltei dėl ieškovo patirtos žalos – netinkamai suteiktų odontologinių paslaugų bei iš to kilusios turtinės ir neturinės žalos atlyginimo. Nepaisant to, teismas netenkino ieškovo reikalavimų priteisti 2 678,32 Eur turtinės bei 9 000 Eur neturtinės žalos, nurodydamas, kad Komisijos sprendimu priteista žala, kurią sudaro išlaidos už nekokybiškai suteiktas paslaugas, (525 Eur sumokėtų atsakovei už suteiktas paslaugas bei 1 000 Eur neturtinė žala) yra pakankama ieškovo nuostoliams atlyginti. Ginčydamas atsisakymą priteisti turtinę žalą apeliantas nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė ne tik parenkant netinkamą gydymo taktiką bei ja ir pabloginant ieškovo dantų būklę, dėl ko yra pagrindas priteisti iš atsakovės visas atsakovo patirtas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas gydantis dantis kitoje odontologijos klinikoje. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovo argumentais sutinka tik iš dalies.
22. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Todėl nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Bendroji žalos sąvoka apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje pasakyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos atlyginimo sužalojus asmens sveikatą padariniai reglamentuoti CK 6.283 straipsnyje. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.).
23. Atsižvelgus į minėtą deliktinės atsakomybės instituto funkciją, būtina pažymėti ir tai, jog gali būti atlyginama tik reali ir tinkamais įrodymais pagrindžiama žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovės veiksmais. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad be išlaidų sumokėtų atsakovei už nekokybiškai suteiktas paslaugas, ieškovas turi teisę ir į išlaidas, susijusias su jo grąžinimu į tą padėtį, kurioje apeliantas buvo prieš kreipiantis į atsakovę, t. y. išlaidų patirtų UAB „Klinke“ už konsultacijas dėl dantų gydymo bei išlaidų Bokštų odontologijos klinikoje siekiant atitaisyti atsakovės padarytą žalą. Iš tokių ieškovo bei Bokštų odontologijos klinikos gydytojo nurodytų veiksmų, pagrįstais bei įrodytais teisėjų kolegija pripažįsta išlaidas už 2016 m. rugpjūčio 17 d. konsultaciją ir atsakovės įdėtų stiklo audinio kaiščių šalinimą bei su tuo susijusius veiksmus, atliktus 2016 m. rugpjūčio 29 d., 2016 m. rugsėjo 6 d. bei 2016 m. rugsėjo 8 d. Iš ieškovo pateikto išlaidų sąrašo matyti, kad šios išlaidos bendrai sudaro 390 Eur. Jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (el. b. t. I, b. l. 52,55; t. II, b. l. 30-34), todėl priteisiamos ieškovui iš atsakovės.
24. Tuo tarpu kitos ieškovo nurodytos išlaidos siejamos su paties apelianto apsisprendimu kokio pobūdžio medicininės paslaugos jam turi būti suteiktos ir negali būti įgyvendinamos atsakovės sąskaita, kadangi atsakovė, kaip minėta, atsako tik už tas apeliantės patirtas išlaidas, kurios yra būtinos grąžinti ją į padėtį, buvusią iki delikto padarymo. Aplinkybė, jog ieškovas turėjo odontologinių problemų ir dėl jų kreipėsi į medicinos paslaugas teikiančią įstaigą patvirtinta, kad jis buvo pasiruošęs patirti išlaidas už kokybiškai sutvarkytus dantis. Tokias paslaugas, ištaisiusi atsakovės klaidas, jam suteikė Bokštų odontologijos klinika, todėl šios išlaidos nelaikytinos susijusiomis su atsakovės neteisėtais veiksmais ir apeliantui negali būti priteisiamos.
25. Pasisakydamas dėl ieškovo nurodytų kelionėms į Bokštų odontologijos klinika išleistų lėšų priteisimo, teismas pažymi, kad iš pateiktų įrodymų – degalinių kasos kvitų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog šios sumos buvo panaudotos būtent ieškovo nurodomoms kelionėms. Dalis pateiktų kvitų yra išduoti ne Rietave, bet Kaune esančiose degalinėse, taip pat didelės dalies jų išrašymo laikas nėra sietinas su apsilankymais klinikoje. Negana to, didžioji dalis apsilankymų anksčiau šioje nutartyje jau buvo pripažinti kaip savarankiškai ieškovo pasirinktas gydymo būdas, už kurį atsakomybė atsakovei nekyla. Teismui taip pat kyla abejonių ir dėl nurodytos pakankamai didelės tokių išlaidų sumos pagrįstumo. Dėl šių priežasčių teismas prašymo priteisti kelionės išlaidas netenkina, konstatavęs, jog jos nebuvo tinkamai įrodytos (CPK 178 str.).

Dėl neturtinės žalos

26. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti papildomos, Komisijos sprendime nenurodytos, neturtinės žalos – 9 000 Eur. Pažymi, jog pagal teismų praktiką už tokio pobūdžio neteisėtus veiksmus vidutiniškai yra priteisiama 5 000 – 6 000 Eur, todėl apeliaciniame skunde savo reikalavimą mažina ir prašo priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos. Ieškovo vertinimu, skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai neįvertino jo nurodytų aplinkybių, lėmusių neturtinės žalos atsiradimą. Dėl atsakovės veiksmų ieškovą kankino ilgalaikė nemiga, jis pradėjo vartoti raminamuosius vaistus, patyrė fizinius skausmus pakartotinai gydant dantis bei daugybinius rentgeno spindulių apšvitinimus. Taip pat apeliantą vargino opelės skausmas, nuolatinė dantų iškritimo baimė, nepatogumai dėl prastos išvaizdos, vengimas bendrauti su žmonėmis bei apsunkintos naujo darbo paieškos. Be to, ir pačios atsakovės darbuotojų elgesys prisidėjo prie jo patirtų išgyvenimų – atsakovė niekada nepripažino savo kaltės dėl netinkamo gydymo, taisė klaidas dėdama minimalias pastangas, be to, pastoviai įtikinėjo ieškovą, kad būtent jo fiziologinės savybės lemia tokią jo būklę. Įvertinusi šiuos ieškovo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog jie nėra pakankami reikalavimams patenkinti.
27. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovo skunde nurodyta kasacinės instancijos teismo byla Nr. 3K-3-560-686/2016 nėra laikytina atspindinčia neabejotiną ir aiškiai susiformavusią neturtinės žalos priteisimo dydžio praktiką, kurios privalu laikytis teismu, nagrinėjančiam panašaus pobūdžio bylą. Teismų praktikoje sutinkama įvairių priteistinos žalos dydžių, kurie varijuoja dėl teismų nustatytų aplinkybių gausos bei sudėtingumo, tęstinumo.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovui suteiktos paslaugos nebuvo kokybiškos, tačiau jas ištaisė bei atsakovo dantų būklę visiškai sutvarkė kita odontologijos klinika. Byloje nėra duomenų apie ilgalaikius, iki šiol išlikusius nepatogumus ieškovui ar neatitaisytą žalą. Todėl manytina, kad Komisijos sprendimu priteista ir teismo pripažinta pagrįsta 1 000 Eur suma šiuo atveju yra pakankama ieškovo neturinei žalai, patirtai gydymo atsakovės klinikoje bei tam tikrą laiką po to atlyginti. Teisėjų kolegija nemato pagrindo priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Atsižvelgus į aukščiau šiame sprendime pateiktus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu dalyje, kurioje teismas atsisakė priteisti ieškovui išlaidas, patirtas taisant atsakovės netinkamai suteiktų paslaugų pasekmes. Minėtoje dalyje teismo sprendimas naikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui A. P. iš atsakovės UAB „Divex“ 390 Eur turtinės žalos.

Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
33. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
34. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui tenkinus dalį ieškovo reikalavimo egzistuoja pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
35. 2017 m. vasario 24 d. prašyme ieškovas nurodė turėjęs 217,80 Eur išlaidų už advokato pagalbą Komisijoje, 1 936 Eur už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, 250 Eur už UAB „Hota“ išvadą. Teisėjų kolegija šiuo atveju palaiko pirmosios instancijos teismo sprendime padarytą išvadą, jog ieškovas neturi teisės į išlaidų Komisijoje kompensavimą, kadangi jų atlyginimo klausimas jau buvo išspręstas Komisijos sprendime. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme įrodė patyręs 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgusi į tai, kad buvo patenkinta tik palyginti nedidelė ieškovo ieškinio reikalavimų dalis bei į tai, kad atsakovės priešieškinis, į kurį ieškovas teikė atsiliepimą, buvo atmestas, teismas priteisia ieškovui iš atsakovės 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
36. Atsakovė pirmosios instancijos teisme nurodė patyrusi 1 905,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į tai, kad jos priešieškinis buvo atmestas, o ieškovo ieškinys iš dalies patenkintas, jai priteisiama 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
37. Susumavus vieno kitam atlygintinas sumas, laikytina, kad gautinė atsakovės ieškovui mokėtina suma už bylinėjimosi išlaidas lygi 100 Eur.
38. Ekspertizės išlaidų paskirstymas paliekamas toks, koks nustatytas pirmosios instancijos teismo sprendime.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje atmestas ieškovo ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Divex“ (į. k. 302823423) 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) žalos.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Divex“ (į. k. 302823423) ieškovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjai                                                                                                                Kazys Kailiūnas

Danguolė Martinavičienė

Nijolė Piškinaitė