Civilinė byla Nr. 2A-1167-881/2021
Teisminio proceso numeris 2-55-3-02137-2014-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.9.3.; 3.4.3.11.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dėl bankrutavusios viešosios įstaigos „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ pripažinimo pasibaigusia ir likvidavimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ iškelta bankroto byla.
2. Bankrutavusios VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ nemokumo administratorė 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą įmonės finansinių reikalavimų sąrašą (bendras reikalavimų dydis – 8 413,80 Eur) ir priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, kadangi visos įmonės bankroto procedūros yra baigtos.
3. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Romiris“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė netenkinti administratorės prašymo, skirti administratorei maksimalią baudą, pusę jos priteisiant UAB „Romiris“, įpareigoti administratorę sušaukti kreditorių susirinkimą dėl galutinės ataskaitos patvirtinimo ir įmonės pabaigos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pripažino bankrutavusios
VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ veiklą pasibaigusia dėl bankroto ir nusprendė išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Taip pat sprendimu teismas patvirtino patikslintą įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, o kreditorės UAB „Romiris“ prašymus atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad pateiktą tikslinti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą administratorė pripažįsta, jo neginčija, o teismas neturi duomenų, dėl kurių patikslintas kreditorinių finansinių reikalavimų sąrašas negalėtų būti tvirtinamas.
6. Spręsdamas dėl įmonės pabaigos, teismas nurodė, kad VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto byla iškelta ir bendrovė pripažinta bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto dar galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), todėl sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos taikytinos ĮBĮ nuostatos, dėl ko laikė nepagrįstais ir neturinčiais įtakos sprendžiamam klausimui kreditorės UAB „Romiris“ argumentus ir prašymus, susijusius su Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ)
99 straipsnio ir 100 straipsnio taikymu.
7. Vertindamas kreditorės UAB „Romiris“ nesutikimo su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos argumentus, teismas atkreipė dėmesį, kad prasidėjus įmonės likvidavimo procedūroms, tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus ar atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau ir didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus bei teisingai išspręsti bylą.
8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto procedūros tęsiasi daugiau nei šešerius metus, taip pat tai, jog pastaruosius dvejus metus bankroto procese buvo sprendžiami tik kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo tikslinimo klausimai, kad iš R. G. išieškotomis sumomis buvo tenkinama nežymi dalis kreditorių finansinių reikalavimų, sprendė, jog byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog bankroto procedūrų tęsimas būtų proporcinga ir tikslinga priemonė, užtikrinanti galimybę didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.
9. Teismas įvertino tai, kad iš pateikto likvidacinio balanso matyti, jog įmonė turto neturi. Teismui buvo pateikta Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento pažyma, kuri patvirtina, jog bankrutavusioje įmonėje nėra sukauptos atliekos, užterštas dirvožemis ar gruntas. Teismas nustatė, kad informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis įmonė aktyvių bylų neturi, todėl padarė išvadą, jog reikalavimai, numatyti ĮBĮ įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje, yra įvykdyti. Dėl išdėstytų priežasčių teismas priėmė sprendimą dėl VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ pabaigos.
10. Teismas atmetė kreditorės UAB „Romiris“ prašymą dėl baudos skyrimo nemokumo administratorei, kadangi neįžvelgė akivaizdaus nemokumo administratorės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Dėl kitų kreditorės UAB „Romiris“ prašyme išdėstytų argumentų teismas atskirai nepasisakė, nes laikė juos neturinčiais esminės reikšmės teisingam klausimo dėl bankrutavusios VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ įmonės pabaigos išnagrinėjimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Apeliantė UAB „Romiris“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą dėl įmonės pabaigos ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teisės į finansinių reikalavimų patenkinimą klausimas turi būti sprendžiamas taikant JANĮ. Esminis nemokumo administratorės pateikto prašymo dėl įmonės pabaigos neteisėtumas sietinas su jos ataskaitos nepateikimu, gautų ir panaudotų lėšų paskirstymu ir kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarkos nesilaikymu.
11.2. Nepaisant to, kurį įstatymą turėjo taikyti teismas, priimdamas sprendimą dėl įmonės pabaigos, jis privalėjo įvertinti, ar įmonės gautos lėšos buvo tinkamai paskirstytos tarp kreditorių. Teismui pateikta administratorės ataskaita yra neinformatyvi, nebuvo pateikta susipažinti kreditoriams, kurie ją svarstytų ir pritartų. Administratorės veikla kreditoriams nebuvo atskleista, nepaaiškinta finansinių reikalavimų nepatenkinimo priežastis. Bendrovės lėšos galimai buvo panaudotos netinkamai arba pasisavintos.
11.3. Teismas turėjo taikyti JANĮ, kuris nustato aiškią tvarką, kokių subjektų sprendimai gali būti priimami bankroto procese. Administratorė nepateikė teismui visų privalomų dokumentų, negavo kreditorių pritarimo kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos, nepateikė kreditoriams tinkamos veiklos ataskaitos.
11.4. Kreditorė daug kartų kreipėsi į administratorę, prašydama suteikti informaciją apie gautų įmonėje lėšų panaudojimą, pateikti detalią ataskaitą, atspindinčią, kokią dalį lėšų sudaro administravimo išlaidos, kokią dalį – administratorės atlyginimas. Be to, buvo prašoma sušaukti kreditorių susirinkimą ataskaitai įvertinti ir ją patvirtinti, tačiau į visus kreditorės prašymus administratorė nereagavo, neatsakė, o pateikti atsakymai buvo nesusiję su pareikštais prašymais, kreditorių susirinkimas taip ir nebuvo sušauktas.
12. Bankrutavusi VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, atstovaujama nemokumo administratorės R. R., atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. I. R. nebėra UAB „Romiris“ darbuotojas, todėl jis neturi teisės pateikti apeliacinį skundą.
12.2. Sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos netaikomos JANĮ nuostatos, kadangi bankroto byla iškelta ir įmonė pripažinta bankrutavusia bei likviduojama iki JANĮ įsigaliojimo.
12.3. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonė veiklos nevykdo, mokumas neatstatytas, nerealizuoto turto ar nepanaudotų lėšų nėra, pateikta Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento pažyma, likvidavimo balansas.
12.4. 2018 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkime Nr. 2 buvo priimtas sprendimas 8-uoju darbotvarkės klausimu – antstoliui, išieškojus iš R. G. priteistą žalą, lėšas paskirstyti kreditoriams ir kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos.
12.5. Administratorė teikė kreditorei visą informaciją, kurią privalėjo pateikti pagal patvirtintą informacijos teikimo tvarką. Dėl kitos informacijos kreditorei buvo pasiūlyta atvykti į buveinę su ja susipažinti, tačiau kreditorė tokia galimybe nepasinaudojo.
13. Kreditorė UAB „Algidana“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad bankroto procedūrų tęsimas būtų proporcinga ir tikslinga priemonė užtikrinanti galimybę didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Įmonės bankroto procedūros tęsiasi ilgiau kaip šešerius metus, o iš įmonės likvidacinio balanso matyti, kad įmonė turto neturi.
13.2. Visi reikalavimai, numatyti ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje, yra įvykdyti, todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos.
14. Kreditorė UAB „Autotechpaslauga“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantės teiginiai nemotyvuoti, nepagrįsti, prieštarauja vienas kitam ir neatitinka tikrovės.
15. Kreditorė UAB „Verslo sprendimų sistema“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, kadangi skundas yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus: bankrutavusios
VšĮ „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ 2018 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolą ir susirašinėjimą su apeliante.
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui teikė dalį susirašinėjimo, kurio tęsinys yra naujai pateikiamas apeliacinės instancijos teismui, prašymą tenkina ir priima atsakovės pateiktą susirašinėjimą, nes jo turinys byloje dalyvaujantiems asmenims yra žinomas ir gali turėti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Tačiau teisėjų kolegija atsisako priimti pateiktą 2018 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolą, nes šis dokumentas yra bankroto byloje (pateiktas 2018 metais).
Dėl ieškovės atstovo įgaliojimų
20. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantės UAB ,,Romiris“ atstovas
I. R. nėra ieškovės darbuotojas, todėl jis negalėjo pareiškėjos vardu teikti apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka.
21. Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 straipsnis). Vadovaujantis
VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, apeliantės UAB ,,Romiris“ vadovu (generaliniu direktoriumi) nuo 1998 m. sausio 2 d. yra I. R.. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog nagrinėjamu atveju bylą veda pats juridinis asmuo – apeliantė UAB ,,Romiris“, kuri veikia per vienasmenį valdymo organą – vadovą I. R..
Dėl taikytinos teisės
22. Bankroto byloje kilo ginčas dėl to, kuris teisės aktas – ĮBĮ ar JANĮ – turi būti taikomas, pripažįstant atsakovės bankrutavusios VšĮ „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ veiklą pasibaigusia likvidavus ją dėl bankroto.
23. Spręsdamas dėl įmonės pabaigos, teismas nurodė, kad VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto byla iškelta ir bendrovė pripažinta bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto dar galiojant ĮBĮ, todėl sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos taikytinos būtent šio įstatymo nuostatos. Apeliantė, nesutikdama su teismo motyvais, nurodo, kad jos keliamas klausimas yra susijęs su finansinių reikalavimų tenkinimu, todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas taikant JANĮ. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė ydingai interpretuoja byloje kilusį ginčą. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl įmonės pabaigos. Ir nors apeliantė laikosi pozicijos, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos negali būti priimtas dėl netinkamai patenkintų / nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų, tačiau tokiam klausimui spręsti yra taikomos normos, reglamentuojančios įmonės pabaigos procedūras, o ne kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarką.
24. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos JANĮ įsigaliojus, išskyrus tam tikras JANĮ išvardytas išimtis.
25. Bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų – bankroto bylos iškėlimo, kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo, įmonės likvidavimo dėl bankroto, taip pat kitų su bankrotu susijusių procedūrų. Kiekviename iš jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės pripažinimas bankrutavusia ir jos likvidavimas reglamentuoti ĮBĮ septintajame skirsnyje „Bankrutavusios įmonės likvidavimas“. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Įmonei perėjus į bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo stadiją, ĮBĮ 31 straipsnyje nustatytos administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusią įmonę, kurias bankroto administratoriui tinkamai įvykdžius bei pateikus teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga), įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos
(ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).
26. Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi aukščiau nurodytas ĮBĮ normas, daro išvadą, kad įmonės likvidavimo etapas prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, kurių metu sprendžiami su turto realizavimu, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas, susiję klausimai bei kuriuos išsprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla, teismui priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taigi tiek likvidavimo dėl bankroto, tiek juridinio asmens pabaigos procedūros, kurias sieja įmonės likvidacinis tikslas, nėra savarankiškos procedūros, o sudaro bendrą įmonės likvidavimo etapą, kuris pradedamas įmonės pripažinimu bankrutavusia ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos.
27. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi VšĮ „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ pripažinta bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad visi likvidaciniai veiksmai buvo pradėti ir atlikti galiojant ĮBĮ normoms. Taigi įmonės likvidavimo etapas buvo pradėtas ir įgyvendinamas galiojant ĮBĮ, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ĮBĮ nuostatų taikymo nagrinėjamo klausimo išsprendimui (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis) ir klausimą dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo taip pat sprendžia vadovaudamasi ĮBĮ nuostatomis bei šio įstatymo normų pagrindu suformuota teismų praktika įmonės pabaigos klausimais.
Dėl įmonės pabaigos
28. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui
ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.
29. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (nurodytus ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje), gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012). Taigi bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio
8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (liet. pagrįstų) įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesniu mastu) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.
30. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos nustatęs, kad egzistuoja visi ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai – kreditorių reikalavimams tenkinti įmonė lėšų ir turto neturi, visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra baigtos, byloje nėra duomenų, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorė neišnaudojo visų galimybių tenkindama kreditorių reikalavimus, bankroto administratorė teismui pateikė
ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatyta kliūčių priimti sprendimą dėl bankrutavusios VšĮ „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ pabaigos.
31. Apeliantė apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl įmonės pabaigos, turėjo įvertinti, ar įmonės gautos lėšos buvo tinkamai paskirstytos kreditoriams. Apeliantės teigimu, teismui pateikta administratorės ataskaita yra neinformatyvi, nebuvo pateikta kreditoriams, kurie galėtų ją svarstyti ir jai pritarti. Be kita ko, apeliantės teigimu, administratorės veikla kreditoriams nebuvo atskleista, nepaaiškintos finansinių reikalavimų nepatenkinimo priežastys. Apeliantė kelia abejones, kad bendrovės lėšos galimai buvo panaudotos netinkamai arba pasisavintos.
32. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktą administratorius teikia tvirtinti veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas; administratoriaus veiklos ataskaitos reikšmė ir turinys atskleisti ĮBĮ 11 straipsnio
5 dalies 25 punkte. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. spalio 12 d. pirmajame bankrutavusios VšĮ „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ kreditorių susirinkime buvo patvirtinta administratorės darbo ataskaita. 2018 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta administratorės darbo ataskaita, patikslintos administravimo išlaidos, nutarta kreiptis dėl įmonės pabaigos, kai antstolis išieškos iš buvusio vadovo R. G. priteistą žalą. 2021 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimas neįvyko. 2021 m. liepos 5 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta parduoti likusią neišieškotą R. G. 692,86 Eur skolą bankrutavusiai VšĮ „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“. Taigi, antrajame kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas, įpareigojantis administratorę kreiptis į teismą dėl VšĮ „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ veiklos pabaigos, kai bus baigtas išieškojimas iš R. G., o vykusio 2021 m. liepos 5 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu nuspręsta likusį, neišieškotą reikalavimą R. G. parduoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bankrutavusiai VšĮ „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ iš buvusio vadovo R. G. buvo priteistas 54 935,41 Eur žalos atlyginimas ir 1 794,88 Eur bylinėjimosi išlaidos. Nuo 2018 metų iki 2021 metų neišieškota likusi suma sudarė tik
692,86 Eur, o iš išieškotų sumų pagrindu kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patenkinti didele apimtimi (2015 m. liepos 24 d. buvo patvirtinta bendra 29 311,35 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma, o priimant sprendimą dėl pabaigos, nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudarė 8 133,49 Eur). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad buvo atlikti visi bankroto proceso veiksmai, administratorė išnaudojo visas galimybes, tenkindama kreditorių finansinius reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad bankroto procesas vyksta ilgiau nei šešerius metus, todėl atsižvelgiant į specifinius bankroto proceso tikslus – operatyvumą, efektyvumą, skolininko ir kreditorių interesų suderinimą ir balansą, laikytina, kad tolimesnis bankroto proceso tęsimas šių tikslų nepasiektų.
33. Apeliantės argumentai, kad įmonės lėšos galimai buvo pasisavintos, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų šiuos apeliantės teiginius, todėl laikytina, kad tai tėra subjektyvi apeliantės nuomonė (CPK 178 straipsnis). Iš šalių pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad apeliantei buvo teikiami atsakymai į teikiamus prašymus, teikiama informacija pagal 2015 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkimo 10-uoju darbotvarkės klausimu patvirtintą informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą teikimo tvarką. Kreditorės
UAB „Algidana“, UAB „Autotechpaslauga“, UAB „Verslo sprendimų sistema“ pateiktuose atsiliepimuose į apeliacinį skundą, prašo skundo netenkinti, nes nemato jokių nemokumo administratorės atliktų neteisėtų veiksmų ar netinkamo bankroto proceso administravimo faktų.
34. Iš administratorės pateikto likvidacinio balanso matyti, kad įmonė turto neturi. Taip pat teismui buvo pateikta Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento pažyma, kuri patvirtina, kad bankrutavusioje įmonėje nėra sukauptos atliekos, užterštas dirvožemis ar gruntas. Kadangi reikalavimai, numatyti ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje, buvo įvykdyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino administratorės prašymą priimti sprendimą dėl bankrutavusios
VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ pabaigos.
35. Atsižvelgiant į tai, kad šioje nutartyje pirmiau konstatuota, jog ginčo klausimas sprendžiamas vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis bei šio įstatymo normų pagrindu suformuota teismų praktika įmonės pabaigos klausimais, teisėjų kolegija nevertina apeliacinio skundo argumentų dėl
JANĮ 100 straipsnio 2 dalies taikymo.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įmonės bankroto procedūras, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl įmonės pabaigos, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Gintaras Pečiulis
Asta Radzevičienė