Civilinė byla Nr. 2A-98-264/2015;
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03253-2012-1
Procesinio sprendimo kategorijos 35.3.6; 35.5; 42.10; 121.14.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjos Jolitos Cirulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. G., P. G., J. G., A. G. atstovės advokatės M. L. patikslintą apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-200-886/2014 pagal ieškovės AB „Linas Agro“ patikslintą ieškinį atsakovams V. G., A. G., P. G. ir J. G., trečiasis asmuo – AB Citadelė bankas, dėl sandorių ginčijimo (actio Pauliana), skolos priteisimo ir prievolių pripažinimo bendromis solidariosiomis prievolėmis ir fakto patvirtinimo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė AB „Linas Agro“ patikslintame ieškinyje (II t. 58 – 74 b. l.) prašė:
1) patvirtinti faktą, kad atsakovo V. G. skola pagal 2009-07-31 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties 2010-01-19 priedą Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras: LAA serija Nr (duomenys neskelbtini), RVA serija Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), LAR serija Nr. (duomenys neskelbtini), yra ta pati skola, kurią atsakovas V. G. patvirtino dviem jo paties išduotais vekseliais: 2010 m. lapkričio 15 d. paprastuoju vekseliu Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. sausio 19 d. paprastuoju vekseliu Nr. (duomenys neskelbtini);
2) pripažinti ūkininko V. G. prievoles ieškovui AB „Linas Agro“ solidariosiomis V. G. ir A. G. prievolėmis ir priteisti iš jų abiejų solidariai 113 942,79 Lt skolą (2013-11-20 posėdyje ieškinio reikalavimas sumažintas iki 113 791,07 Lt; II t. 178 b. l.), išieškant iš sutuoktinių bendro turto, o bendro turto esant nepakankamai - išieškant iš jų asmeninio turto;
3) pripažinti negaliojančiomis keturias dovanojimo sutartis dėl žemiau išvardintų žemės sklypų perleidimo, taikyti restituciją, paskiriant šį turtą ieškovo reikalavimų patenkinimui:
a) 2010 m. lapkričio 19 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovai V. G. ir A. G. perleido P. G. 2.5300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
b) 2010 m. lapkričio 18 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. G. perleido P. G. 6/7 dalis 7.0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
c) 2010 m. lapkričio 17 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. G. perleido J. G. 285/755 dalis 7.5500 ha žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
d) 2010 m. lapkričio 18 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. G. perleido J. G. 0.5500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0.2400 ha žemės sklypą, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 3.3900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
4) priteisti solidariai iš visų atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai V. G., P. G., J. G., A. G. atsiliepime į patikslintą ieškinį (II t. 98 – 101 b. l.) nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka.
Trečiasis asmuo AB „Citadele“ atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė. 2014-05-26 teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė nurodė, kad nesutinka su reikalavimu dėl žemės sklypo dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes bus pažeistos hipotekos kreditoriaus teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
Nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškovės AB „Linas Agro“ reikalavimo, kuriuo prašė patvirtinti faktą, kad atsakovo V. G. skola pagal 2009-07-31 Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį, šios sutarties 2010-01-19 priedą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-01 priedą Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitas-faktūras yra ta pati skola, kurią V. G. patvirtino dviem jo išduotais vekseliais.
Atmetė ieškovės AB „Linas Agro“ ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo V. G..
Pripažino V. G. prievolę ieškovei AB „Linas Agro“ solidariąja V. G. ir A. G. prievole.
Priteisė iš A. G. 113 791,07 Lt skolos ieškovei AB „Linas Agro“.
Pripažino negaliojančia 2010-11-19 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovai V. G. ir A. G. perleido P. G. 2.5300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Panaikino šio žemės sklypo nuosavybės teisių įregistravimą P. G. vardu. Taikė restituciją natūra: dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleistą šį žemės sklypą grąžino nuosavybės teise atsakovams V. G. ir A. G..
Pripažino negaliojančia 2010 m. lapkričio 18 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. G. perleido P. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6/7 dalis 7.0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Panaikino šio žemės sklypo dalies nuosavybės teisių įregistravimą P. G. vardu. Taikė restituciją natūra: dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleistą šią žemės sklypo dalį grąžino nuosavybės teise atsakovui V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Pripažino negaliojančia 2010-11-17 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. G. perleido J. G. 285/755 dalį 7.5500 ha žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Panaikino šios žemės sklypo dalies nuosavybės teisių įregistravimą J. G. vardu. Taikė restituciją natūra: dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleistą šią žemės sklypo dalį grąžino nuosavybės teise atsakovui V. G..
Pripažino negaliojančia 2010-11-18 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuriomis V. G. perleido J. G. du žemės sklypus: 1) 0.5500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) 0.2400 ha žemės sklypą, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Panaikino šių žemės sklypų nuosavybės teisių įregistravimą J. G. vardu. Taikė restituciją natūra: dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleistus šiuos žemės sklypus grąžino nuosavybės teise atsakovui V. G..
Pripažino negaliojančia 2010-11-18 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria V. G. perleido J. G. 3.3900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taikė restituciją, atliekamą sumokant ekvivalentą pinigais: priteisė iš atsakovo J. G. 20 800 Lt ieškovei AB „Linas Agro“.
Panaikinus Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisių įregistravimą atsakovų P. G. ir J. G. vardu, panaikino Kauno apylinkės teismo 2013-09-11 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašus Nekilnojamojo turto registre, draudžiančius perleisti nuosavybės teises:
1) į P. G. priklausančius žemės sklypus:
a) 2.53 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
b) 6/7 dalis 7.00 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
2) į J. G. priklausančius žemės sklypus:
a) 285/755 dalis 7.5500 ha žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
b) 0.5500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
c) 0.2400 ha žemės sklypą, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei AB „Linas Agro“ iš atsakovės A. G. 3966,9 Lt žyminio mokesčio.
Priteisė ieškovui AB „Linas Agro“ iš atsakovų V. G., P. G. ir J. G., iš kiekvieno po 409 Lt žyminio mokesčio.
Grąžino ieškovei AB „Linas Agro“ permokėtą žyminio mokesčio dalį - 5905,62 Lt.
Priteisė valstybei 107,31 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų lygiomis dalimis iš atsakovų A. G., V. G., P. G. ir J. G., iš kiekvieno po 26,83 Lt.
Teismas ieškovės reikalavimą priteisti 113 791,07 Lt skolą iš atsakovo V. G. atmetė kaip perteklinį, nurodydamas, kad šios skolos išieškojimas iš atsakovo V. G. vykdomas priverstinai pagal vykdomuosius dokumentus – notaro išduotus vykdomuosius įrašus, todėl ieškovės teisė nėra pažeista.
Dėl ieškovės reikalavimo patvirtinti faktą, kad atsakovo V. G. skola pagal 2009-07-31 Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį su priedais ir PVM sąskaitas-faktūras yra ta pati skola, kurią atsakovas V. G. patvirtino dviem jo paties išduotais vekseliais teismas nurodė, kad šiuo ieškinio reikalavimu ieškovė nereiškia jokio materialinio pobūdžio reikalavimo, todėl toks reikalavimas laikytinas procesinio pobūdžio reikalavimu įrodinėjimo procese. Atsižvelgiant į tai, bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė.
Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kad atsakovas 2010 m. sklandžiai vykdė savo įsipareigojimus, sugebėjo padengti didelę dalį (206 348,65 Lt) per 2010 m. susidariusios 278 964,67 Lt skolos už parduotas prekes su atidėtu mokėjimu, kad atsakovo per 2010 metus ieškovei įvykdytų įsipareigojimų suma keletą kartų viršijo ginčijamais dovanojimo sandoriais perleidžiamų žemės sklypų vertę, darė išvadą, kad ieškovė negalėjo suvokti apie savo teisės pažeidimą nei ginčijamų sandorių sudarymo metu (2010-11-17 – 2010-11-19), nei vekselių surašymo metu (2010-11-15 ir 2011-01-19). Teismas sprendė, kad teisė reikšti actio Pauliana ieškinį atsirado 2012-04-10, kai ieškovė gavo antstolio 2012-04-04 patvarkymą (1 t. 32 b.l.), kuriame nurodyta išsami informacija apie V. G. perleistą nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims. Tik gavusi šią informaciją ieškovė galėjo suvokti, kad 2010-11-17 – 2010-11-19 dienomis sudaryti dovanojimo sandoriai pažeidžia jos kaip kreditorės teises, nes perleisto turto verte sumažėjo ieškovės galimybės išieškoti skolą iš atsakovo turto. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas konstatavo, kad ieškovė senaties termino nepraleido.
Teismas spręsdamas klausimą dėl prievolės pripažinimo solidaria atmetė atsakovės A. G. argumentus, kad ūkininko V. G. veikla yra jo asmeninis verslas ir gautas pajamas jis naudojo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl jo prievolės yra asmeninės. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad iš ūkininko ūkio veiklos gautos pajamos buvo naudojamos tik atsakovo V. G. asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovai šias aplinkybes įrodinėjo tik savo pačių žodiniais paaiškinimais, tačiau jų nepatvirtina bylos medžiaga. 2003-04-07 ir 2004-08-12 atsakovo V. G. ir UAB „Medicinos bankas“ sudarytos kredito sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (II t. 134– 145 b. l.) patvirtina, kad sutuoktiniai įsigijo ūkininko ūkio veiklai skirto turto ir apyvartinių ūkio lėšų. Šių kreditų grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, laidavo A. G.. Taip pat abiems sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įkeičiamas ir kitų hipotekos kreditorių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Šios aplinkybės teismui leido daryti išvadas, kad abu sutuoktiniai dalyvavo ūkio veikloje, ūkininko verslu vertėsi kartu. Be to, byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai yra sudarę rašytinį susitarimą dėl jiems priklausančio turto teisinio režimo. Teismas darė išvadą, kad atsakovų santuokoje 1997 m. įregistruotas ūkininko ūkis yra V. G. ir A. G. bendroji jungtinė nuosavybė. Šios išvados nepaneigia Ūkininko ūkio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios ūkininko ir ūkininko partnerio teisinį statusą. Nustačius, kad ūkininko ūkis įsteigtas santuokos metu, kad jis yra šeimos verslas, verslui naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, iš jo veiklos gaunamos pajamos visos šeimos poreikiams patenkinti, todėl pagal ūkio prievoles abu sutuoktiniai atsakingi solidariai, todėl pagal atsakovo prievolę solidariai atsakinga ir A. G..
Teismas pripažinęs V. G. prievoles ieškovei AB „Linas Agro“ solidariosiomis sutuoktinių V. G. ir A. G. prievolėmis, ir atsižvelgdamas į tai, kad iš atsakovo V. G. jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas pagal vekselių pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus, ieškovei iš atsakovės A. G. priteisė 113 942,79 Lt skolą.
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas nurodė, kad ieškovė įrodė visas Actio Pauliana taikymo sąlygas (CPK 178 straipsnis), todėl yra pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais. Atsakovas V. G. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad pripažindamas savo įsiskolinimą pagal 2009-07-31 pirkimo-pardavimo sutartį, sutarties priedus ir PVM sąskaitas-faktūras, surašė du vekselius ieškovui. Teismas pažymėjo, kad visos dovanojimo sutartys sudarytos 2010 m. lapkričio 17-19 d., t.y. iš karto po to, kai V. G. buvo išdavęs ieškovei savo pirmąjį 2010-11-15 vekselį 22 000 Lt sumai. Aplinkybės dėl atsakovo V. G. elgesio iki ginčijamų dovanojimo sandorių sudarymo ir po jų neleidžia atsakovo elgesio laikyti sąžiningu. Tokie veiksmai reiškia atsakovo siekimą apsaugoti turtą ir nuo priverstinio skolos išieškojimo. Atsakovas, prašydamas ieškovę atidėti skolos mokėjimą, neatskleidė informacijos apie dovanojimo sandorių sudarymą nei pirmojo, nei antrojo vekselio pasirašymo metu, bet piktnaudžiaudamas ieškovės pasitikėjimu, prašė atidėjo skolos mokėjimą iki kito derliaus. Neatlygintinius žemės sklypų perleidimo sandorius atsakovas sudarė su savo vaikais, todėl šių sandorių šalims teismas taikė nesąžiningumo prezumpciją. Teismas pažymėjo, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, bylos nagrinėjimo metu atsakovai sandorio šalių nesąžiningumo nepaneigė. Teismas darė išvadą, kad ginčijamais dovanojimo sandoriais atsakovai norėjo apsaugoti šeimos turtą nuo varžytynių. Be to, šiuo atveju pagal dovanojimo sutartis žemės sklypus įgijusių Justino ir P. G. (ne)sąžiningumas neturi reikšmės, nes ginčijami neatlygintiniai sandoriai (CK 6.66 straipsnio 2 dalis) (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, šiais sandoriais atsakovas nors ir netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę jo įsipareigojimai tinkamam įvykdymui.
Dėl restitucijos taikymo. Teismas nurodė, kad atsakovai P. G. ir J. G. ginčijamais sandoriais įgyto turto nėra perleidę tretiesiems asmenims, todėl taikytina restitucija natūra, išskyrus dėl hipoteka įkeisto 3,39 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). J. G. 2010-11-18 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgytą 3.3900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), netrukus po dovanojimo sutarties sudarymo, 2011-11-10 sutartinės hipotekos lakštu (1 t. 102-103 b.l.) įkeitė kreditoriui AB „Citadelė“ bankui, užtikrindamas būsto įsigijimui suteikto 140 000 Lt kredito grąžinimą pagal 2011-10-20 kredito sutartį. Restitucijos taikymas natūra nepagrįstai pažeistų sąžiningo hipotekos kreditoriaus teises, todėl pripažinus šį dovanojimo sandorį negaliojančiu, restitucija taikytina ekvivalentu pinigais. Taikant restituciją ekvivalentu pinigais, ieškovei iš atsakovo J. G. teismas priteisė šio žemės sklypo vertę - 20 800 Lt (CK 6.146 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tenkinus ieškovės reikalavimą priteisti ieškovei skolą iš atsakovės A. G., jos turto areštą (II t. 109 – 110 b. l.) teismas paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Tenkinus ieškovės reikalavimus dėl neatlygintinių dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nusprendus taikyti restituciją natūra, nuosavybės teisės į dovanojimo sandoriais perleistus žemės sklypus (išskyrus į hipoteka įkeistą 3.3900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) turės būti įregistruotos pradinių savininkų vardu, todėl atlikus nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimą, teismas nusprendė panaikinti įrašus viešame registre dėl draudimų atsakovams P. G. ir J. G. perleisti ginčo sklypus tretiesiems asmenims (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovės AB „Linas Agro“ patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis: 1) 3731 Lt už 2012-05-03 ieškinį dėl skolos priteisimo iš V. G. ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, pateiktą Panevėžio miesto apylinkės teismui (sumokėta 2012-05-03 mokėjimo nurodymu SEB bankui; I t. 16 b. l.); 2) 3988 Lt už apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimo (sumokėta 2013-01-21 nurodymu SEB bankui; II t. 20 b. l.); 3) 3381 Lt už ieškinį 2013-08-09 ieškinį dėl prievolių pripažinimo solidariomis ir dėl solidarios skolos priteisimo iš V. G. ir A. G. (sumokėta 2013-08-09 nurodymu SEB bankui; III t. 13 b. l.). Kauno apygardos teismas 2013-06-19 nutartimi tenkino ieškovo AB „Linas Agro“ apeliacinį skundą, panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (II t. 39 – 47 b. l.). Atsižvelgiant į tai, ieškovei teismas grąžino už apeliacinį skundą sumokėtą 3988 Lt žyminį mokestį. Ieškovės turtinis reikalavimas priteisti 113 942,79 Lt skolos, 2013-11-20 sumažintas iki 113 791,07 Lt (CPK 42 str. 1 d.) patenkintas, priteisiant skolą iš atsakovės V. G., todėl iš jos ieškovei teismas priteisė 3413,73 Lt žyminio mokesčio. Kadangi ieškovės reikalavimas pripažinti prievolę solidaria laikytinas neturtiniu, todėl apmokėtinas 144 Lt žyminiu mokesčiu, kurį patenkinus, ieškovei 144 Lt žyminio mokesčio teismas priteisė iš atsakovės A. G..
Ieškovės reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais turėjo būti apmokėti žyminiu mokesčiu pagal ginčijamais sandoriais perleistų daiktų vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Perleistų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė yra 33 755 Lt (5 žemės sklypų vidutinė rinkos vertė pagal dovanojimo sutartyse nurodytą NTR informaciją: 7000 + 18 429 + 6946 +690 + 690) ir 20 800 Lt (hipoteka įkeisto žemės sklypo vertė pagal AB „Citadelė“ bankas 2014-05-23 vertinimą), iš viso 54 555 Lt. Už šiuos reikalavimus turi būti apmokėta 1636,65 Lt. Visi atsakovai dalyvavo ginčijamų sandorių sudaryme, todėl juos pripažinus negaliojančiais, todėl teismas ieškovei žyminį mokestį priteisė iš visų atsakovų lygiomis dalimis, po ¼ dalį nuo 1636,65 Lt sumos.
Iš viso ieškovei teismas priteisė atsakovės A. G. 3966,9 Lt, iš atsakovų V. G., P. G. ir J. G. – po 409 Lt. 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pirmos instancijos teismas ištaisė rašymo apsirikimus 2014 m. birželio 20 d. sprendime dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės A. G., įrašydamas teisingą - 3276 Lt žyminį mokestį (už priteistą 113 791, 07 Lt skolą), vietoj klaidingai įrašytos bendros žyminio mokesčio sumos (3966, 90 Lt ) įrašydamas teisingą sumą 3829 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai V. G., P. G., J. G., A. G. apeliaciniame skunde (IV t. 144 – 154 b. l.) prašo pakeisti 2014-06-20 Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-200- 886/2014, panaikinant sprendimo dalį, kurioje buvo nuspręsta:
Pripažinti V. G. prievolę ieškovei AB „Linas Agro “ solidariąja V. G. ir A. G. prievole.
Priteisti iš A. G. 113 791,07 Lt skolos ieškovei AB „Linas Agro“.
Pripažinti negaliojančia 2010-11-19 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovai V. G. ir A. G. perleido P. G. 2.5300 ha žemes sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Panaikinti šio žemės sklypo nuosavybės teisių įregistravimą P. G. vardu. Taikyti restituciją natūra: dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleistą šį žemės sklypą grąžinti nuosavybės teise atsakovams V. G. ir A. G..
Pripažinti negaliojančia 2011-11-18 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. G. perleido P. G. 6/7 dalis 7.0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Panaikinti šio žemės sklypo dalies nuosavybės teisių įregistravimą P. G. vardu. Taikyti restituciją natūra: dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleistą šią žemės sklypo dalį grąžinti nuosavybės teise atsakovui V. G..
Pripažinti negaliojančia 2010-11-17 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. G. perleido J. G. 285/755 dalis 7.5500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Panaikinti šios žemės sklypo dalies nuosavybės teisių įregistravimą J. G. vardu. Taikyti restituciją natūra: dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleistą šią žemės sklypo dalį grąžinti nuosavybės teise atsakovui V. G..
Pripažinti negaliojančia 2010-11-18 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuriomis V. G. perleido J. G. du žemės sklypus: 1) 0.5500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) 0.2400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Panaikinti šių žemės sklypų nuosavybės teisių įregistravimą J. G. vardu. Taikyti restituciją natūra: dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleistus šiuos žemės sklypus grąžino nuosavybės teise atsakovui V. G..
Pripažinti negaliojančia 2010-11-18 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį kuria V. G. perleido J. G. 3.3900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją, atliekamą sumokant ekvivalentą pinigais: priteisti iš atsakovo J. G. 20 800 Lt ieškovei AB ,,Linas Agro".
Panaikinus Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisių įregistravimą atsakovų P. G. ir J. G. vardu, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-09-11 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones — įrašus Nekilnojamojo turto registre, draudžiančius perleisti nuosavybės teises:
- į P. G. priklausančius žemės sklypus:
- 2.53 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
- 6/7 dalis 7.00 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
- į J. G. priklausančius žemės sklypus:
- 285/755 dalis 7.5500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
- 0.5500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
- 0.2400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei AB „Linas Agro“ iš atsakovės A. G. 3966,9 Lt žyminio mokesčio.
Priteisti ieškovei AB „Linas Agro“ iš atsakovų V. G., P. G. ir J. G., iš kiekvieno po 409 Lt žyminio mokesčio. “ ir ieškinį šioje dalyje atmesti.
Priteisti apeliantams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pirmos instancijos teismas atsakovų prašymą dėl ieškinio senaties taikymo atmetė nepagrįstai. Teismas šioje byloje netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas. Teismas, atmesdamas ieškovų argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo, nepagrįstai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai, vien ieškovo naudai, įvertino įrodymus byloje. Ieškovės atžvilgiu ieškinio senatis prasidėjo anksčiau nei ji faktiškai sužinojo apie sandorius, o būtent, iki 2011-01-19, kai V. G. išdavė ieškovei vekselį Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantai pažymi, kas ieškovė yra verslo subjektas, kasdieninėje veikloje susiduria su klientų nemokumo problemomis, todėl jai taikytini didesni atsargumo bei rūpestingumo standartai. Jokių konkrečių veiksmų, padėsiančių užkirsti kelią dovanojimo sutarčių sudarymui, ieškovė nesiėmė. Nors atsakovas prievolių nevykdė, tačiau ieškovė delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prievolių įvykdymą užtikrindamas 2011-01-19 vekseliu Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė veiksmų atsakovo V. G. turtinei padėčiai įvertinti, nepaprašė pateikti jo turtinę padėtį įrodančių dokumentų, nors jau minėto vekselio išdavimo metu žemės sklypai buvo perleisti. Teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovė negalėjo suvokti apie savo teisės pažeidimą nei ginčijamų sandorių metu, nei vekselių sudarymo metu. Ši teismo išvada patvirtina apeliantų argumentus, kad ginčijami sandoriai nesumažino atsakovo V. G. mokumo, kitaip tariant neturėjo įtakos ieškovės galimybėms išieškoti skolą iš atsakovų turto. Teismas privalėjo įvertinti įrodymus byloje, kad ieškovė nuo 2010 metų žinojo ir dalyvavo vykdymo procese, kuriame kiti kreditoriai reikalavo iš atsakovo V. G. skolų. 2010 metais išduodant pirmą vekselį ieškovei buvo žinoma, kad iš apelianto V. G. vyko išieškojimas skolų ir beveik visas jo turtas buvo areštuotas.
2. Dėl V. G. prievolių pripažinimo solidariosiomis V. G. ir A. G. prievolėmis ir priteisimo iš A. G. skolos sumoje 113 942,79 Lt. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu, kad A. G. yra ūkininko V. G. ūkio partnerė. Mano, kad nei faktinės aplinkybės nei LR Ūkininko ūkio įstatymo normų analizė neleidžia daryti išvados, kad A. G. buvo ūkininko ūkio partnerė. LR Ūkininko ūkio įstatyme yra nurodyta, kad Ūkininko partneriai turi būti nurodyti Ūkininkų ūkių registre. Apeliantai pažymi, kad ūkininko V. G. veikla nėra šeimos verslas. Atsakovė A. G. nedavė sutikimo trąšų pirkimui iš ieškovės, išieškojimas pagal vekselius, kuriems taipogi nebuvo duotas sutikimas, vykdomas ne iš A. G.. Teismo nurodytu faktiniu pagrindu atsakovo V. G. prievolės ieškovei negalima pripažinti bendrosiomis sutuoktinių V. G. ir A. G. prievolėmis. Ūkininko V. G. prievolės ieškovei yra asmeninės V. G. prievolės, kurios kilo iš V. G. asmeninio verslo, kuriuo vertėsi vienas V. G. ir iš kurio gaunamas pajamas naudojo savo asmeninių interesų tenkinimui.
3. Nepagrįstas teismo sprendimas priteisti iš atsakovės A. G. 113 942,79 Lt skolą. Apeliantų nuomone, šis sprendimas yra nepagrįstas, nes ši skola jau yra antstolio išieškoma iš V. G.. Patenkinęs šį reikalavimą teismas priteisė ieškovui dvigubą sumą. Taip pat teismas nepagrįstai sutapatino V. G. ūkio nuosavybės priklausomybę sutuoktiniams su solidariąja atsakomybe pagal sandorius, sudarytus tarp V. G. ir ieškovės AB „Linas Argo". Teismas, nusprendęs priešingai, pažeidė materialinės teisės normas, nustatytas LR CK 3.109 str. Trąšų pirkimo sandoriai nebuvo būtini sandoriai šeimos ūkio išlaikymui, jais nebuvo užtikrintas vaikų auklėjimas bei švietimas. Apeliantai pažymi, kad CK 3.109 str. turinys negali būti aiškinamas plečiamai, kadangi atitinkama norma yra specialioji bendrosios normos, įtvirtintos CK 6.6 str. I d. atžvilgiu. Aiškinti, kad bet koks sandoris, kuriuo yra susijęs su būtinu šeimos ūkio išlaikymu ar vaikų išsilavinimu, laikytinas bandymu plečiamai aiškinti specialiojoje normoje įtvirtintą bendrosios normos išimtį. Tai, kad esant sandoriui, susijusiam su šeimos interesams, sutuoktiniui netaikoma sutartimi nustatoma teisinė apsauga, taip pat patvirtina, kad kalbėti apie šeimos interesus galima tik tada, kai sandoris yra tiesiogiai susijęs su šeimos ūkiu ar vaikų švietimu.
4. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas, nuspręsdamas, kad ginčo žemės dovanojimo sandoriai negalioja, padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad atsakovo V. G. elgesys, sudarant ginčo sandorius buvo nesąžiningas. Ši išvada prieštarauja kitai teismo sprendimo išvadai, kad V. G. buvo stambus ūkininkas, valdęs didelį ūkį, turėjęs daug vertingo turto, patikimas klientas ieškovės atžvilgiu, per 2010 m. spalio mėn. atsakovas V. G. labai didelę dalį skolos padengė, patiekęs ieškovei grūdų už 206 348,65 Lt sumą. Teismas privalėjo byloje esančias faktines aplinkybes įvertinti, sprendžiant klausimą dėl Gabinaičio sąžiningumo. Apeliantas V. G. atsakingai pareiškia, kad jis negalėjo suvokti, kad dovanojimo sandoriai 41 000 Lt vertės pažeis ieškovo teises. Teismas sprendimu taikė dvigubus standartus, įvertindamas šalių elgesį, kuo pažeidė, numatytas CPK įrodymų vertinimo taisykles. Teismas taip pat visiškai nenagrinėjo atsakovės A. G. elgesį sandorių sudarymo momentu ir po jo. Teismo sprendime motyvų dėl A. G. sąžiningumo iš viso nėra, kas prieštarauja CPK reikalavimams teismo sprendimui.
5. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos sutinkamai su CPK 93 str. reikalavimais. Teismas patenkino 50 proc. ieškovės reikalavimų (2 iš 4), likusią 50 proc. dalį atmetė, būtent pagal tokią proporciją teismas turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, tuo tarpu teismas nepagrįstai nukrypo nuo paskirstymo taisyklių, tuo pažeisdamas LR CPK 93 str. 4 d. Be to, šioje byloje ieškinio suma didesnė kaip 150 000 litų, todėl sutinkamai su CPK 27 str. byla turėjo būti nagrinėjama Kauno apygardos teisme.
Ieškovė AB „Linas Agro“ atsiliepime į apeliacinį skundą ( V t. 12 – 19 b. l.)prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti, kadangi teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, išsamiai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes. Atsiliepime nurodomo šie argumentai:
1. Apeliacinio skundo nurodytas argumentas, ginčijant teismo padarytas išvadas dėl ieškinio senaties pradžios yra visiškai nepagrįstas, vien atsakovų akcentuojamas sužinojimo apie sandorius faktas yra nepakankamas sprendžiant ieškinio senaties taikymo klausimą. Teismas išvadas apie ieškinio senaties taikymą, senaties termino pradžios momentą nustatė tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir išsamiai ištyręs šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, vadovaudamasis ieškinio senatį reglamentuojančiomis Civilinio kodekso nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išaiškinimais. Teismo padaryta išvada, kad ieškovė negalėjo suvokti apie savo teisės pažeidimą nei ginčijamų sandorių sudarymo metu, nei vekselių surašymo metu yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais.
2. Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad ieškovė turėjo galimybes gauti informaciją apie sudarytus sandorius laiku, gerokai anksčiau, toks teiginys yra nereikšmingas ieškinio senaties termino pradžios nustatymui, nes ieškovė, nors ir bet kuriuo momentu po sudarymo sužinojusi apie ginčo sandorius, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo įvertinti tokius sandorius, kaip pažeidžiančius kreditoriaus teises, galėjo tik tuo momentu, kai sužinojo ir suprato, kad atsakovas vengia vykdyti savo prievoles sutartais terminais (artėjant atsiskaitymo terminams, siunčiant priminimą ir nesulaukiant geranoriško įvykdymo), o pradėjus priverstinį skolos išieškojimą taip pat sužinojo apie vykdomus skolų kitiems kreditoriams išieškojimus, atsakovo V. G. turimą turtą, kurio nepakaks visų kreditorių reikalavimams patenkint. Taip pat nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad ieškovė apie sandorius galėjo sužinoti anksčiau, pasinaudodama advokatų pagalba, būdama didesnio apdairumo bei rūpestingumo verslo subjektu. Teismas padarė pagrįstą išvadą atmesdamas atsakovų argumentus dėl ieškovės nerūpestingumo, o jokių kitų šią išvadą galinčių paneigti įrodymų atsakovai nepateikė.
3. Apeliantų apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismo nebuvo įvertinta aplinkybė, jog ginčijami sandoriai nesumažino atsakovo V. G. mokumo, taip pat nėra pagrįsti. Apeliantas ginčijamais sandoriais gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai ieškovei nebus tinkamai įvykdyti ir tokiu būdu pažeidė ieškovės-kreditorės teises.
4. Apeliantų skundo argumentas, kad teismas privalėjo įvertinti įrodymus byloje, kad ieškovė nuo 2010 metų žinojo ir dalyvavo vykdymo procese, kuriame kiti kreditoriai reikalavo iš atsakovo V. G. skolų, yra visiškai nepagrįstas. Pradėjus priverstinį skolos išieškojimą ieškovė sužinojo apie apelianto V. G. turtinę padėtį, skolas kitiems kreditoriams, ir suprato, kad jo turtinė padėtis yra ženkliai pablogėjusi, dėl ko ieškovės galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą labai pablogėjusios. Jokių kitų įrodymų apie ieškovės dalyvavimą vykdymo procese dėl skolų išieškojimo iš V. G. nuo 2010 metų byloje nėra, tokių įrodymų patys apeliantai į bylą nepateikė.
5. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė privalėjo sužinoti apie ginčo sandorius iki antro vekselio išdavimo, ieškovė turėjo numatyti, kad ne tik 2010 metais, bet ir 2011 metais V. G. nepasiseks užauginti derliaus ( ir dėl to ieškovė privalėjo sužinoti apie ginčo sandorius iki antro vekselio išdavimo) yra nepagrįstas, kadangi tiek 2010, tiek 2011 metais V. G. užaugino derlių, stambiai ūkininkavo, turėjo pasėlių.
6. Apeliantų skundo argumentas, kad 2010 m. išduodant pirmą vekselį ieškovei buvo žinoma, kad iš V. G. vyko išieškojimas skolų ir beveik visas jo turtas buvo areštuotas, taip pat yra nepagrįstas. Ieškovė pateikė visus įrodymus, kuriuose nurodyta, kada ji sužinojo apie skolų iš V. G. išieškojimą - 2011 m. rugsėjo 23 d. antstolės A. A. patvarkymas dėl nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio vykdomo 255 229,59 Lt skolos UAB „Baltic Agro“ naudai išieškojimo, vykdymo procese kreipusis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo ir iš antstolio S. U. gavus informaciją apie kitas atsakovo skolas ir turtą, ką patvirtina pridėtoje vykdomojoje byloje esantys dokumentai. Jokių kitų įrodymų apie ankstesnį ieškovės sužinojimą apie atsakovo skolas byloje nėra, tokių įrodymų apeliantai taip pat nepateikė.
7. Apeliantų skundo argumentas dėl to, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl V. G. sąžiningumo, V. G. pareiškia, kad jis negalėjo suvokti, kad dovanojimo sandoriai 41 000 Lt vertės pažeis ieškovės teises, taip pat yra nepagrįstas. Visos byloje nustatytos ir įrodymais patvirtintos aplinkybės patvirtina atsakovo V. G. nesąžiningumą, dėl ko šie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti.
8. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad A. G. nėra registruota ūkininko partnere, Teismo išvada prieštarauja LR Ūkininko ūkio įstatymo nuostatoms, ūkininko V. G. veikla nėra šeimos verslas, A. G. ūkio veikloje nedalyvauja, ūkiu vertėsi vienas V. G.. Teismas, konstatuodamas, kad V. G. vardu registruotas ūkis yra sutuoktinių šeimos verslas, tinkamai aiškino LR Ūkininko ūkio įstatymo nuostatas. V. G. ūkio pripažinimui šeimos verslu teismas rėmėsi visa eile įstatymuose ir kasacinio teismo praktikoje nustatytų šeimos verslo požymių. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ūkininko V. G. ūkyje buvo naudojamas bendras sutuoktinių turtas. Sutuoktinių ūkiui buvo naudojamas bendras abiejų sutuoktinių fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktinių aktyviai dalyvavo ūkio veikloje. Šie įrodymai patvirtina aktyvų abiejų sutuoktinių dalyvavimą sudarant sandorius ūkininko ūkio naudai, aktyvų veikimą ūkio interesais, suderintos sutuoktinių valios išreiškimą, bendrų sprendimų dėl ūkio veiklos, plėtros, investicijų, priėmimą, bendrą verslo rizikos, atsakomybės už ūkio prievoles prisiėmimą. Šios aplinkybės taip pat patvirtina ir tai, kad negalima padaryti ir priešingų išvadų ir konstatuoti, kad verslu vertėsi tik vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ūkininko V. G. ūkis yra sutuoktinių šeimos verslas, o teismas, tai konstatuodamas padarė pagrįstą išvadą.
9. Ieškovė laiko nepagrįstais apeliantų teiginį, kad ieškovės trąšų pardavimas negali būti pripažintas sandoriu, būtinu išlaikyti namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, konstatuodamas, kad šiuo atveju ne atskiros ūkio prievolės, o visa apeliantų šeimos verslo - ūkininko ūkio - veikla yra skirta būtent jų šeimos poreikių tenkinimui, o ūkininko ūkio sandoriai sudaromi tuo pačiu tikslu-vykdyti ūkio veiklą, kuri neštų pelną ir tokių būdu gauti lėšų šeimos poreikių tenkinimui.
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusius tarp šalių ginčus, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, teismo sprendimo argumentus ir motyvus itin išsamiai išdėstė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį patenkinti iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas (atsakovo V. G. kreditorius), pareiškęs actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) ieškinį ginčija keturias dovanojimo sutartis,sudarytas 2010 m. lapkričio 17-19 d., kuriomis atsakovai V. G. ir A. G. (skolininkas ir jo sutuoktinė) neatlygintinai perleido nekilnojamąjį turtą atsakovams (vaikams) P. G. ir J. G..
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad egzistuoja visos actio Pauliana ieškinio tenkinimui būtinos sąlygos ir yra pagrindas aukščiau nurodytus dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento būtent actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.).
Dėl ieškinio senaties taikymo
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinio reikalavimui pareikšti nėra praleistas ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, nes apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo 2012-04-10, kai gavo antstolio 2012 04 04 patvarkymą (1 t. 32 b. l.), kuriame nurodyta išsami informacija apie V. G. perleistą nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims 2010-11-17 – 2010-11-19 dienomis sudarytais dovanojimo sandoriais.
Atsakovai bei jų atstovė savo procesiniuose dokumentuose teigia, jog ieškinio senatis yra praleista, nes ieškovas apie dovanojimo sandorius vėliausiai turėjo sužinoti kai atsakovas V. G. išdavė antrąjį 2011-01-19 paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei motyvams dėl ieškinio senaties terminų skaičiavimo ir sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties eigos pradžia laikė 2012 04 04. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad šalis siejo ilgalaikis bendradarbiavimas, pasitikėjimas, atsakovui buvo sudaryta galimybė skolas sumokėti iš kitų metų derliaus, vekseliuose nurodyti skolų mokėjimo terminai - 2011 m. rugsėjo mėn., skolininkas 2010 m. padengė didesnę dalį skolos (206 348, 65 Lt), leidžia konstatuoti, kad ieškovei nebuvo jokio pagrindo abejoti skolininko sąžiningumu ar jo galimybėmis atsiskaityti tiek ginčijamų sandorių sudarymo metu, tiek pasirašius vekselius, kurių mokėjimo terminai nebuvo pasibaigę. Pagal abu vekselius 2011 09 14 notaras išdavė vykdomuosius įrašus, kurie priverstiniam vykdymui perduoti 2011-10-06 antstoliui. Ieškovė kaip išieškotoja turėjo teisę dalyvauti atliekant išieškojimo veiksmus, susipažinti su bylos medžiaga ar apskųsti antstolio veiksmus (CPK 639 str.), tačiau jokie teisės aktai nenumato išieškotojo pareigos šiomis teisėmis naudotis privalomai, tikrinti antstolio veiksmus ar ieškoti papildomos informacijos (tikrinti nekilnojamojo turto registro duomenis, domėtis atsakovų turtu, sudaromais sandoriais). Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė turėjo advokatą ir dar iki antstolio 2012 04 04 pažymos turėjo domėtis atsakovo V. G. turtine padėtimi (nekilnojamojo turto registro duomenimis, kitais kreditoriais) ir apie konkrečių sandorių sudarymą galėjo žinoti nuo 2011 01 19 vekselio Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo, nepaneigia aplinkybės, jog apie išieškojimo iš skolininko negalimumą sužinojo tik iš antstolio 2012 04 04 pažymoje pateiktos informacijos vykdymo procese, t.y. jog ginčijami skolininko sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-P-311/2012 ir kt.).Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoti nuo apeliantų nurodytos datos. Vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes ieškovė į teismą dėl ieškovės teises pažeidžiančių sandorių nuginčijimo kreipėsi 2012 05 07. Todėl apeliantų argumentai dėl CK 6.66 str. 3 d. ir 1.127 str. 1 d. nuostatų netinkamo pritaikymo atmestini.
Dėl prievolės pripažinimo solidaria ir skolos priteisimo iš atsakovės A. G.
Pirmos instancijos teismas nustatęs, kad ūkininko V. G. ūkis įregistruotas jo vardu, tačiau įvertinęs kitus byloje esančius duomenis apie kreditų paėmimą, laidavimą, bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimą, atsakovų paaiškinimus, sprendė, kad ūkininko ūkis yra šeimos verslas, iš jo veiklos gaunamos pajamos visos šeimos poreikiams patenkinti. Kolegijos nuomone, šie įrodymai patvirtina aktyvų abiejų sutuoktinių dalyvavimą sudarant sandorius ūkininko ūkio naudai, aktyvų veikimą ūkio interesais, suderintos sutuoktinių valios išreiškimą, bendrų sprendimų dėl ūkio veiklos, plėtros, investicijų, priėmimą, bendrą verslo rizikos, atsakomybės už ūkio prievoles prisiėmimą. Tai atitinka kasacinio teismo suformuotai praktikai, kurioje išaiškinta šeimos verslo sąvoką atitinkantys požymiai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-192/2007; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-50/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012 ir kt.).
Apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovė A. G. nebuvo registruota ūkininko ūkio partnere, nepakankami ir neteikia pagrindo konstatuoti, kad šiuo verslu vertėsi tik vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią, kad iš ūkio gaunama nauda buvo skirta tik atsakovo V. G. asmeninių poreikių tenkinimui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ūkininko V. G. ūkis įsteigtas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių šeimos verslas, o pirmos instancijos teismas, tai konstatuodamas, padarė pagrįstą išvadą, kad pagal ūkio prievoles abu sutuoktiniai atsakingi solidariai (CK 3. 88 str. 1 dalies 1 ir 4 p., 3.109 str. 2 d.) .
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantų teiginį, kad ieškovės trąšų pardavimas negali būti pripažintas sandoriu, būtinu išlaikyti namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, konstatuodamas, kad šiuo atveju ne atskiros ūkio prievolės, o visa apeliantų šeimos verslo - ūkininko ūkio - veikla yra skirta būtent jų šeimos poreikių tenkinimui, o ūkininko ūkio sandoriai sudaromi tuo pačiu tikslu-vykdyti ūkio veiklą, siekiant gauti pelną ir tokiu būdu gaunama nauda skirta šeimos poreikių tenkinimui.
Kolegijos vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl 113 942,79 Lt skolos ieškovei priteisimo iš atsakovės A. G. pagrįstai tenkintas, nes ši skola teismo sprendimu nebuvo priteista iš atsakovės, išieškojimas vykdomas priverstine tvarka pagal vykdomuosius įrašus tik iš atsakovo V. G., atsakovė A. G. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykdymo procese nėra šalis (CPK 633 str.).
Dėl skolininko nesąžiningumo
Apeliantų nuomone, teismas spręsdamas apie atsakovų nesąžiningumą, nepasisakė dėl atsakovės A. G. elgesio, nevertino aplinkybės, kad atsakovas V. G. po ginčijamų sandorių sudarymo turėjo ir kito nekilnojamojo turto, kelių milijonų vertės technikos, todėl ginčijamais sandoriais perleistas turtas apie 41 000 Lt vertės negalėjo pažeisti kreditoriaus teisių.
Ieškovė ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumą grindė jų žinojimu, jog sandoriai pažeis kreditoriaus (ieškovės) teises. Be to, ieškovė sandorio šalių nesąžiningumą grindė įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kadangi atsakovai ginčijamais sandoriai neatlygintinai perleido nekilnojamąjį turtą savo pilnamečiams vaikams (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovų veiksmai sudarant ginčijamus sandorius buvo nesąžiningi, nes jie žinojo, jog sandoriai pažeis kreditoriaus teises, tai pat konstatavo, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nėra reikalinga nustatyti atsakovų (apdovanotųjų) P. G. ir J. G. nesąžiningumo, nes turtas jiems perleistas neatlygintinai, todėl trečiojo asmens nesąžiningumo fakto egzistavimas neturi teisinės reikšmės (CK 6. 66 straipsnio 2 dalis).
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčijami sandoriai nesumažino atsakovo V. G. mokumo, kitaip tariant neturėjo įtakos ieškovės galimybėms išieškoti skolą iš atsakovų turto, o atsakovė A. G. sandorių sudarymo metu buvo sąžininga.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš ieškovės procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieškovė nesiekė įrodyti atsakovo V. G. nemokumo, ginčijamais sandoriais buvo sumažintas atsakovo (skolininko) V. G. ir jo sutuoktinės A. G. santuokoje įgytas turtas, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad dėl to sumažėjo atsakovo V. G. galimybė atsiskaityti su kreditoriumi. Kasacinio teismo nutartyse yra pažymėta, kad kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti, neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tik tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrikdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2007 m. gruodžio 3d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3535/2007 ir kt.).
CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, pagal kurią preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (CK 6.67 straipsnio 3 punktas). Nurodytu atveju nesąžiningumo prezumpciją privalo paneigti šalys, kurių nesąžiningumas preziumuojamas, ir, remiantis konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis, įrodyti savo sąžiningumą.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybės (kada skolininko sandoris sudaromas su savo vaiku) sudaro pagrindą preziumuoti ginčijamo sandorio šalies (skolininko) nesąžiningumą. Tarp šalių buvo sudarytos 5 dovanojimo sutartys, t. y. neatlygintini sandoriai (CK 6. 465 str.). Atitinkamai vadovaujantis CK 6. 66 straipsnio 3 dalimi neatlygintinas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų (apdovanotųjų) (ne)sąžiningumo fakto egzistavimas neturi teisinės reikšmės.
Pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju itin glaudžiai yra susijusios kreditoriaus interesų pažeidimo, pareigos sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimo ir sandorio šalies (skolininko) nesąžiningumo aplinkybės (kaip actio Pauliana taikymo sąlygos), kadangi apeliantų pozicija dėl sandorio šalių (ne) sąžiningumo iš esmės grindžiama kreditoriaus interesų pažeidimo nebuvimu. Pasak apeliantų, kreditoriaus interesai nebuvo pažeisti dėl tos aplinkybės, jog skolininkas turėjo kito vertingo nekilnojamojo turto, technikos.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia nurodytos atsakovo (skolininko) nesąžiningumo prezumpcijos fakto. Byloje nustatyta, kad atsakovai ginčijamus sandorius sudarė vos praėjus kelioms dienoms po atsakovo V. G. pirmojo vekselio pasirašymo, kad atsakovas prašydamas atidėti skolos mokėjimą, ieškovei neatskleidė informacijos apie dovanojimo sandorių sudarymą nei pirmojo, nei antrojo vekselio pasirašymo metu, piktnaudžiaudamas ieškovės pasitikėjimu prašė atidėti skolos mokėjimą iki kito derliaus ir tai patvirtina atsakovo V. G. nesąžiningumą. Iš 2012 04 04 antstolio S. U., 2012 02 28 antstolio R. B. patvarkymų matyti, kad atsakovas turėjo kitų kreditorių, užvestos kitos vykdomosios bylos, kuriose areštuotas ir realizuotas skolininko kitas nekilnojamasis turtas. Visos šios aplinkybės nepaneigia žinojimo (arba turėjimo suprasti), jog kreditoriaus interesai gali būti pažeisti. Byloje atsakovė A. G. būdama atsakovo V. G. sutuoktine negalėjo nežinoti apie atsakovo skolinius įsipareigojimus ieškovei, kitiems kreditoriams, sutuoktinių turtinę padėtį, atsakovė neteigia, kad ji buvo suklaidinta ar apgauta sutuoktinio, todėl kolegija konstatuoja ir atsakovės A. G. nesąžiningumą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone byloje liko nepaneigta atsakovų (skolininko) ir jo sutuoktinės (kaip solidarios skolininkės) nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 1 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog yra visos būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos, pagal skundžiamu sprendimu panaikintus sandorius perleisto turto vidutinė rinkos vertė mažesnė nei būtina kreditoriaus reikalavimui patenkinti.
Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų
2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pirmos instancijos teismas ištaisė rašymo apsirikimus 2014 m. birželio 20 d. sprendime dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės A. G., įrašydamas priteistiną teisingą - 3276 Lt žyminį mokestį (už priteistą 113 791, 07 Lt skolą), vietoj klaidingai įrašytos bendros žyminio mokesčio sumos (3966, 90 Lt ) įrašydamas teisingą sumą - 3829 Lt.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas patenkino 50 proc. ieškovės reikalavimų (2 ir 4), likusią 50 proc. atmetė, todėl pagal tokią proporciją turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija su tokia apeliantų pozicija nesutinka. Skundžiamu sprendimu patenkinti 2 turtinio pobūdžio reikalavimai (dėl 113 791, 07 Lt skolos ir 5 dovanojimo sandorių, kurių bendra rinkos vertės 54 555 Lt) ir 1 neturtinis (dėl prievolės pripažinimo solidaria), todėl žyminis mokestis, kurį sumokėjo ieškovė už ieškinį, apskaičiuotas ir priteistas iš atsakovų pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. teisingai. Atsakovai pirmosios instancijos teisme turėjo 600 Lt advokatės pagalbos išlaidų, t. y. kiekvienas po 1500 Lt (800 Lt už atsiliepimo parengimą bei 700 Lt už atstovavimą). Byloje visų atsakovus atstovavo advokatė M. L., ji parengė visų atsakovų vardu atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, kurie nedidelės apimties, savo turiniu panašūs (1t. b. l. 68-70, 2 t. b. l.98-101). Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavęs, kad pagrindinė ieškovės reikalavimų dalis patenkinta, kita bylos dalis nutraukta (dėl 2 procesinio pobūdžio reikalavimų atsakovo V. G. atžvilgiu), turėjo teisę nukrypti nuo CPK 93 str.1, 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.) ir atsakovui V. G. jo turėtų advokato pagalbos išlaidų (proporcingai netenkintų reikalavimų daliai) iš ieškovės nepriteisti.
Dėl teisimingumo
Apeliacinio skundo argumentai, dėl CPK 27 straipsnio nuostatų pažeidimo atmestini, nes byloje buvo pareikšti 2 savarankiško pobūdžio turtiniai reikalavimai (dėl skolos priteisimo ir dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais), todėl kiekvieno reikalavimo suma nesiekė 150 000 Lt, be to ši aplinkybė nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui, nesant nei vieno CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Kiti apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (4 t. b. l. 156) atsakovei A. G. atidėtas 689 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimas už apeliacinį skundą iki teismo sprendimo priėmimo. Atmetus apeliacinį skundą, nesumokėta 689 Lt žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą, priteisiama iš atsakovės valstybei. Atmetus apeliacinį skundą apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos – kiekvieno po 752 Lt už advokatės apeliacinio skundo parengimą (4 t. b. l. 121-124) iš priešingos šalies nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 199, 50 Eur (689 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Teisėjos Aušra Baubienė
Dalė Burdulienė
Jolita Cirulienė