Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-294-1007/2022
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00212-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.
(S)
Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
N U T A R T I S
2022 m. lapkričio 16 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas nutarimas – S. J. įgaliotojo atstovo advokato Simo Vitkaus pasirašytą skundą dėl ne teismo tvarka Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Jolitos Kankalytės 2022 m. spalio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-10618-2022 pakeitimo ir paskirtos administracinio poveikio priemonės sušvelninimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. spalio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-10618-2022 S. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį – 800 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. 7 val. 12 min. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 0,76 promilės neblaivumas.
2. Nesutikdama su priimtu nutarimu S. J., atstovaujama advokato Simo Vitkaus, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė skundą, prašydama pakeisti 2022 m. spalio 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Jolitos Kankalytės nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-10618-2022 paskirtą administracinę nuobaudą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį (skunde klaidingai nurodyta straipsnio 5 dalis), nuobaudą sušvelninti – sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
2.1. Skunde S. J. nurodo neginčijanti padaryto administracinio nusižengimo, tačiau nesutinka su paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, kuris, jos nuomone, yra neproporcingas padarytam nusižengimui, jos asmenybei. Pareiškėja prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgiant į visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, o būtent: ji nuoširdžiai galisi padariusi administracinį nusižengimą (nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracinės atsakomybės nevengė, padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, davė teisingus paaiškinimus, institucijos paskirtą baudą sumokėjo. Be to, jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, sėsdama už vairo ji galėjo nesuprasti esanti neblaivi ir suklysti vertindama savo būklę, t. y. pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, dėl jos padaryto pažeidimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimai, ji neteista, kitų nusižengimų kelių transporto srityje nėra padariusi, neturi priklausomybės alkoholiui, dirba. Pareiškėjos nuomone, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, faktines jo padarymo aplinkybes, jos asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei tai, kad vairavimo teisė jai reikalinga darbe, į formuojamą teismų praktiką panašiose situacijose, administracinės nuobaudos tikslai, jos įsitikinimu, bus pasiekti palikus jai paskirtos – ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumą (800 Eur), kurią pareiškėja jau sumokėjo, bei teisę vairuoti transporto priemones atėmus mažesniam negu 422 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytas minimalus šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas.
3. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė su skundu nesutinkanti ir, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašo teismo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normų bei tenkinti prašymą skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam minimaliam terminui. Pažymėjo, jog pagal teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54- 489/2018). Šiuo atveju, įvertinus pažeidėjos asmenybę bei padaryto pažeidimo aplinkybes, remiantis teismų praktika, institucijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, juolab, kad S. J. buvo paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta bauda ir minėtos administracinio poveikio priemonės terminas minimaliam terminui. Pažymėjo, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).
Skundas netenkintinas.
4. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
5. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.
6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
8. Teismų praktikoje išaiškinta, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje administracinė atsakomybė, be kita ko, numatyta už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
10. Skundžiamu nutarimu S. J. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, skirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.
11. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad S. J. administracine tvarka nubausta už administracinį nusižengimą, kuriuo šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę neblaivi, kai jai nustatytas 0,76 promilės neblaivumas. Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, skirdama nuobaudą atsižvelgė į skunde teismui pareiškėjos nurodytas aplinkybes, o būtent – padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, S. J. pateiktą paaiškinimą ir tai, kad galiojančių administracinių nuobaudų už tos pačios rūšies administracinius nusižengimus ji neturi, dėl ko jai buvo skirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir minimalus už padarytą administracinį nusižengimą numatytas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas – 12 mėnesių. Tokia švelni pareiškėjai taikyta administracinė nuobauda (bauda ir administracinio poveikio priemonė) atskleidžia, jog Institucija pakankamai atsižvelgė tiek į pažeidėjos asmenybę, tiek ir į padaryto pažeidimo pavojingumą.
12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Skunde pareiškėjos nurodytos ją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kaip antai: nusižengė ne piktybiškai, o atsitiktinai, vairavo saugiai, pareigūnų patikrinta buvo tik dėl kelyje vykdyto reido, o ne dėl pavojingo vairavimo būdo ir pan., administracinės atsakomybės nevengė, kaltę pripažino, pareigūnui pateikė paaiškinimą, su pažeidimu iškart sutiko, dėl jo padarymo gailėjosi, anksčiau nebausta už vairavimą esant neblaivia, apskritai jokių pažeidimų kaip vairuotoja nepadariusi, neturi priklausomybės alkoholiui, specialioji teisė jai būtina dėl darbinės veiklos, nes darbovietės (duomenys neskelbtini), tačiau įmonės sandėliai, į kuriuos jai reikia važiuoti, yra (duomenys neskelbtini), tenka daug važiuoti darbo reikalais (duomenys neskelbtini), vairavimo teisės praradimas apribotų jos galimybes dirbti, kadangi viešuoju transportu visur laiku nebūtų įmanoma suspėti, o taip pat darbdavio teigiama charakteristika, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nelaikytinos išskirtinėmis, suteikiančiomis pakankamą pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dar labiau švelninti S. J. teisinę padėtį.
13. Dėl pareiškėjos skunde nurodytos vienos iš jos teisinę padėtį gerinančių aplinkybių, neva, jos padarytas pažeidimas nėra tyčinis, o padarytas dėl neatsargumo, nes ji suklydo vertindama savo būklę, kai sėsdama už vairo galėjo nesuprasti, jog vairavimo metu yra neblaivi ir vairuoti transporto priemonę tokios būklės negali (stipriųjų gėrimų vartojo iš vakaro, greitai užmigo, tačiau nieko nevalgė, o ryte išvažiavo anksti) pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, jog esant abejonių dėl blaivumo asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pažeidimą, už kurį nubausta, S. J. padarė tyčia, o skunde nurodytos aplinkybės, kad ji negalėjo suprasti esanti neblaivi, nes alkoholį vartojo iš vakaro, o atsikėlusi ryte nesijautė esanti sutrikusios reakcijos, jautėsi gerai, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Taigi, S. J. minėtą administracinį nusižengimą padarė tyčia, t. y. žinodama, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, nes praėjus kuriam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, neįsitikino esanti blaivi ir galinti vairuoti transporto priemonę.
14. Skunde S. J. nurodytos tokios aplinkybės, kaip antai: ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, dėl jo padarymo gailėjosi, jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, anksčiau neteista ir už analogiškus nusižengimus nebausta jau buvo įvertinti – skundžiamu nutarimu paskyrus jai ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos baudos minimalų dydį ir trumpiausią administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą. Pažymėtina, jog pareiškėjos nurodytos pasekmės – kitų asmenų nežymus sveikatos sutrikdymas arba kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimas (apgadinimas), kurių ji nesukėlė, būtent ir skiria jos padarytą administracinį nusižengimą nuo pavojingesnio, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, už kurį numatyta ir griežtesnė administracinė atsakomybė. Dėl tos pačios priežasties tiek skirtinguose kodekso straipsniuose, tiek to paties straipsnio skirtingose dalyse numatytų administracinių nusižengimų sankcijose nustatyta ne konkretaus dydžio nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, o minimalus ir maksimalus galimos skirti nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės dydis, todėl institucija ar teismas, individualizuodami skiriamą nuobaudą, turi galimybę skirti tiek pažeidimo pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę atitinkančią nuobaudą, neperžengdami sankcijos ribų. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjai paskirta minimali bauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės taikymo terminas atitinka jos padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove ar darbiniais ryšiais, nesuteikia pagrindo šią situaciją vertinti pareiškėjos naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti ji pati, o to nepadariusi prisiimti pasekmių, kilusių dėl padaryto pažeidimo, riziką. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones teismų praktikoje savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Akivaizdu, jog pareiškėja ir iki padaryto pažeidimo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga darbe, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų ją nedaryti nusižengimo.
14. Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir bylos duomenis, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, išimtinių aplinkybių, kurioms esant S. J. galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nenustatyta, todėl keisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 11 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-10618-2022 skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-10618-2022 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėja Daiva Domeikienė