Civilinė byla Nr. 2-963/2012
Procesinio sprendimo kategorija 126.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Domremas“ (bylos Nr. B2-1033-265/2012).
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teisme 2012-01-18 gautas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Domremas“. Bankroto administratoriumi prašoma paskirti UAB „Atenergo“. Ieškovas nurodė, kad atsakovo veikla yra nuostolinga, ilgą laiką nevykdomi privalomi mokėjimai ieškovui (59956,98 Lt), bendrovė yra nemoki.
Atsakovo atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes Vokietijos partneriai atsakovui skolingi 279446 Lt, kai įmonės įsipareigojimai siekia tik 216580 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 21 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Domremas“ ir administratoriumi paskyrė UAB „Atenergo“. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Domremas“ veikla nuostolinga, ji negali atsiskaityti su kreditoriais. Iš byloje esančio įmonės balanso matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 216580 Lt, įmonės bendra turto ir įsipareigojimų vertė yra 282080 Lt. Tai patvirtina prie ieškinio pridėti įrodymai. Faktas, kad atsakovas tikisi iš Vokietijos partnerių atgauti 2794460 Lt skolą, neturi esminės reikšmės atsakovo mokumui, nes minėta suma yra įtraukta į įmonės balansą ir, netgi atgavus skolą, konstatuotinas įmonės nemokumas. Teismas sprendė, kad esant šioms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas yra nemokus, todėl jam iškeltina bankroto byla (LR įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 4 str. 1–3 p., 5 str. 1 d. 1 p., 9 str. 5 d. 1 p., 10 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Domremas“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos 2012-02-21 nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Domremas“ panaikinti. Skunde pateikiami tokie argumentai:
1. Klaipėdos apygardos teismas, vertindamas atsakovo UAB „Domremas“ finansinę būklę, nebuvo pakankamai aktyvus, kaip to reikalauja ĮBĮ 9 str. 2 d., neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesiaiškino įmonės finansinės būklės pasikeitimų per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki bylos iškėlimo dienos: artimiausiu metu atsakovas VSDFV Klaipėdos skyriui įsipareigoja padengti dalį skolos.
2. Klaipėdos apygardos teismas neįvertino fakto, kad UAB „Domremas“ finansiniai sunkumai yra laikini, atsiradę dėl Vokietijos partnerio nemokumo ir nesąžiningumo, priimant nutartį neatsižvelgta į ekonominę krizę, kuri itin paveikė daugelį įmonių ir kartu atsakovo galimybes vykdyti įsipareigojimus ieškovui, nesuteikė atsakovui galimybės išsaugoti ir toliau plėtoti verslą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai tenkino VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį ir iškėlė bankroto bylą UAB „Domremas“, todėl nėra pagrindo Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-21 nutarties panaikinti, o atsakovo UAB „Domremas“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje vyksta ginčas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui iškėlė bankroto bylą.
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas ir kiti įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindintys dokumentai).
Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki, t. y. kad pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir kai ji nevykdo finansinių įsipareigojimų - neatsiskaito su kreditoriais.
Kaip jau buvo minėta Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 21 d. nutartimi UAB „Domremas“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Atenergo“. Dėl šios nutarties atsakovas pateikė atskirąjį skundą, nes mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo finansinę padėtį, todėl nepagrįstai iškėlė bankroto bylą.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir spręsdamas ar UAB „Domremas“ yra mokus, rėmėsi 2011 metų atsakovo pateikto balanso duomenimis. Teismas nurodė, kad iš balanso matyti, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 216580 Lt, įmonės bendra turto ir įsipareigojimų vertė yra 282080 Lt. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo į bylą pateiktas balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2011 metus yra pasirašyta įmonės direktoriaus, tačiau nėra oficialiai pateikta juridinių asmenų registrui. Pagal į bylą pateiktą balansą už 2010 metus (11-13 b.l.), kuris oficialiai yra patvirtintas ir pateiktas juridinių asmenų registrui matyti, kad įmonė ilgalaikio turto nei 2010 nei 2009 metais neturėjo, o trumpalaikis turtas sudarė 799 Lt. Balanso duomenys tiek už 2010, tiek už 2009 metus yra vienodi ir nepakitę, o iš pelno (nuostolių) ataskaitos už 2010 metus (10 b.l.) matyti, kad 2009 metais įmonė patyrė 6517 Lt nuostolių, o už 2010 metus nurodytas nulinis rodiklis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui pateiktame įmonės balanse už 2011 metus įmonė nurodo, kad ilgalaikis turtas sudaro 7938 Lt, o trumpalaikis turtas 274142 Lt, o pelno (nuostolių) atskaitos (83 b.l.) duomenimis, grynasis pelnas sudarė 67395 Lt. Apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2011 metus, kuris skiriasi nuo tų kurie buvo pateikti apygardos teismui. Kaip matyti iš naujai pateikto balanso (112-113 b.l.) atsakovas nurodo, kad ilgalaikis turtas yra nepakitęs, tačiau trumpalaikis turtas yra padidėjęs iki 309244 Lt, todėl turto iš viso turi 317182 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš nurodytos 309244 Lt sumos 276547 Lt yra pirkėjų įsiskolinimai. Naujai pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonės grynasis pelnas sudarė 172604 Lt. Tuo tarpu pagal pateiktą pažymą apie įmonės įsipareigojimų būklę (108 b.l.) nurodyta, kad įsipareigojimai yra palyginti su pirmosios instancijos teismui pateiktais duomenimis (79 b.l.) sumažėję nuo 216579,81 Lt iki 146473 Lt. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad atsakovas teismui už tą patį 2011 metų laikotarpį pateikia skirtingus duomenis apie įmonės finansinę padėtį ir nepateikia jokių tokių pokyčių patvirtinančių dokumentų, todėl jais nesiremia. Byloje esantys dokumentai nesudaro pagrindo atsakovo pateikto 2011 metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis laikyti pagrįstais.
Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad įmonė tęsia ūkinę veiklą, gauna pajamų ir kad ši veikla nėra nuostolinga. Byloje esantis aiškinamasis raštas už 2010 metus (35 b.l.) patvirtina, kad ataskaitinių metų pabaigoje bendrovėje darbuotojų nebuvo, aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad finansinių metų rezultato nėra, nes veikla nebuvo vykdoma. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas atsiskaito su kreditoriais, tame tarpe ir su ieškovu. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad artimiausiu metu įsipareigoja VSDFV Klaipėdos skyriui padengti dalį skolos, tačiau teismui nepateikė tokių įsipareigojimų įvykdymą patvirtinančių įrodymų.
Apeliantas taip pat nurodo, kad apygardos teismas neįvertino fakto, kad UAB „Domremas“ finansiniai sunkumai yra laikini, atsiradę dėl Vokietijos partnerio nemokumo ir nesąžiningumo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad faktas, jog atsakovas tikisi iš Vokietijos partnerių atgauti 2794460 Lt skolą, neturi esminės reikšmės atsakovo mokumui, nes minėta suma yra įtraukta į įmonės balansą ir, netgi atgavus skolą, konstatuotinas įmonės nemokumas. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada sutinka, todėl minėtas atsakovo argumentas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Kita vertus pats atsakovas pripažįsta, kad turi finansinių sunkumų, kurie atsirado dėl to kad Vokietijos partneris yra nemokus ir nesąžiningas, todėl akivaizdu, kad ir pats atsakovas minėtos skolos nesitiki susigrąžinti.
Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Minėtame straipsnyje yra nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Tačiau apeliantas ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie įmonės finansinę padėtį, kreditorių ir debitorių sąrašus bei kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti kad įmonė yra moki.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjos Virginija Čekanauskaitė
Rasa Gudžiūnienė
Marytė Mitkuvienė