Civilinė byla Nr. e2-15718-155/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09288-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.9.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugpjūčio 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo UAB „L. B.“ (buvęs pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini)) atstovams Š. Š., E. J., atsakovo UAB „V. T. kompanija“ atstovui V. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „L. B.“ (buvęs pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini)) ieškinį dėl skolos, palūkanų bei ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „V. T. kompanija“,
n u s t a t ė :
ieškovas UAB „L. B.“ (buvęs pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini)) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB „V. T. kompanija“: 1) 169,21 EUR skolos 2) 4,40 EUR kompensacinių palūkanų 3) 40 EUR skolos administravimo ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų 4) 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 5) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad tarp atsakovo UAB „V. T. kompanija“ (kaip užsakovas) ir pradinio kreditoriaus UAB (duomenys neskelbtini) (kaip paslaugos teikėjas) buvo sudaryta buhalterinių ir apskaitos paslaugų sutartis, kuria paslaugos teikėjas įsipareigojo teikti buhalterines ir apskaitos paslaugas, o atsakovas tinkamai ir laiku atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas. Paslaugų teikėjas suteikė atsakovui paslaugas ir už suteiktas paslaugas 2015-09-04 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADM-0003591, 2015-10-08 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADM-0003752 bei 2015-11-06 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADM-0003910. Šios sąskaitos atsakovo buvo priimtos, tačiau atsakovas pagal šias sąskaitas pilnai neatsiskaitė ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 169,21 EUR sumą. 2016 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2016-03/2, pradinis kreditorius UAB (duomenys neskelbtini) perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovo skolą. 2016 m. kovo 8 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, tačiau atsakovas geranoriškai su ieškovu neatsiskaitė, todėl ieškovas prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsakovas UAB „V. T. kompanija“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad atsakovas 2016-04-04 sumokėjo paslaugos teikėjui UAB (duomenys neskelbtini) 130 EUR sumą ir likęs skolos likutis yra 39,21 EUR. Šį apmokėjimą atsakovas atliko dar prieš procesinių dokumentų-ieškinio gavimą iš teismo 2016 m. balandžio 6 d. Apie 2016-03-03 reikalavimo perleidimą atsakovas nebuvo informuotas ir nežinojo. Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. atsakovas jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo, pajamų negauna, bendrovėje samdomų darbuotojų nėra.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai teismui pažymėjo, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš dalies padengė susidariusį įsiskolinimą. 130 EUR sumos atsakovo mokėjimas 2016-04-04 buvo atliktas į pradinio kreditoriaus UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, šis informavo ieškovą apie šį atsakovo atliktą mokėjimą ir atsakovo pervestą 130 EUR sumą pervedė į ieškovo banką sąskaitą, todėl ieškovas užskaito šį atsakovo 130 EUR mokėjimą bei prašo priteisti iš atsakovo likusią skolą pagal pareikštą ieškinį. Be to ieškovas pirmiausiai į atsakovo sumokėtą 130 EUR sumą užskaito ieškinio reikalavimus dėl 4,40 EUR kompensacinių palūkanų, 40 EUR skolos administravimo ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų bei iš dalies užskaito pačią skolą, todėl likęs atsakovo įsiskolinimas yra 83,61 EUR suma, kurį prašo teismo priteisti iš atsakovo.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas iš dalies sutiko su ieškiniu. Pripažįsta, jog atsakovas turėjo 169,21 EUR skolą už suteiktas apskaitos ir buhalterines paslaugas pradiniam kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini), tačiau dalis ieškinio reikalavimų yra jau įvykdyta, t.y. 130 EUR dalis skolos sumokėta šiam kreditoriui iki procesinių dokumentų gavimo iš teismo dienos. Tokią sumą sumokėjo, nes atsakovas UAB „V. T. kompanija“ veiklos nebevykdo ir daugiau pinigų atsakovas neturėjo. Apie ieškovo reikalavimo perleidimą atsakovas nieko nežinojo ir nebuvo informuotas, tačiau pripažįsta, jog iš ieškovo buvo gavęs (dar iki dalies skolos sumokėjimo) pranešimą su raginimu sumokėti skolą bei ieškovui pranešė, jog įmonė veiklos nevykdo ir skolos padengti laiku negali.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „V. T. kompanija“ buvo sudaryta buhalterinės apskaitos teikimo sutartis, kuria UAB (duomenys neskelbtini) teikė atsakovui buhalterines ir apskaitos paslaugas, o atsakovas įsipareigojo tinkamai ir laiku atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas. Paslaugų teikėjas UAB (duomenys neskelbtini) už faktiškai suteiktas paslaugas atsakovui 2015 m. rugsėjo 4 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADM-003591 60,53 EUR sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2015 m. rugsėjo 11 d., 2015 m. spalio 8 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADM-0003752 60,53 EUR sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2015 m. spalio 15 d., 2015 m. lapkričio 6 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADM-0003910 48,15 EUR sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2015 m. spalio 15 d. Šias sąskaitas atsakovas priėmė, tačiau laiku neapmokėjo ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 169,21 EUR sumą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas šią skolą ir jos dydį patvirtino, nurodęs, kad šie mokėjimai pagal sąskaitas buvo pradelsti, nes atsakovas UAB „V. T. kompanija“ veiklos nebevykdo ir neturėjo piniginių lėšų laiku atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi.
Pradinis kreditorius UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 3 d. sudarė su UAB L. B. (buvęs UAB (duomenys neskelbtini)) Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016-03/2, kurios pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) perleido ieškovui visas reikalavimo teises į UAB „V. T. kompanija“ skolą, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalimi, 2016 m. kovo 8 d. raštu pranešė atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą ir pareikalavo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Ieškovas pateikė teismui pašto siuntų, siuntinių perdavimo-priėmimo lydraščio Nr. 12010186 kopiją, iš kurios matyti, jog ieškovas realiai siuntė atsakovui UAB „V. T. kompanija“ deklaruotos buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)), todėl laikoma, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą. Be to ieškovas apie tai 2016-03-08 papildomai atsakovą informavo ir elektroniniu paštu. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pradžioje teismui buvo nurodęs, jog apie reikalavimo perleidimą iki teismo nebuvo informuotas, tačiau vėliau teismo posėdžio metu patikslino, jog iki teismo buvo gavęs pranešimą iš ieškovo dėl susidariusios skolos.
2016 m. balandžio 4 d., t.y. jau po ieškovo ieškinio gavimo ir priėmimo teisme dienos, atsakovas atliko dalinį skolos sumokėjimą, kuriuo pervedė 130 EUR sumą pradiniam kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog toks mokėjimas buvo gautas, pradinis kreditorius UAB (duomenys neskelbtini) šią sumą pervedė ieškovui, todėl ieškovas šią sumą užskaito į ieškinio reikalavimus, tačiau pirmiausiai į atsakovo sumokėtą 130 EUR sumą užskaito ieškinio reikalavimus dėl 4,40 EUR kompensacinių palūkanų, 40 EUR skolos administravimo ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų bei tik iš dalies užskaito pačią skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas likusią skolą būtų padengęs.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Teismas, įvertinęs aukščiau pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo susiklostė paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas nebuvo laiku sumokėjęs 169,21 EUR sumos už suteiktas paslaugas (CPK 178 ir 185 straipsniai). Atsakovui laiku neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, atsakovas laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
2016 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2016-03/2 pradinis kreditorius UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido ieškovui UAB L. B. (buvęs UAB (duomenys neskelbtini)). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. Kadangi 2016 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2016-03/2 pirminis kreditorius UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimą perleido ieškovui (naujajam kreditoriui), o atsakovas nesumokėjo už suteiktas paslaugas, todėl ieškinio pareiškimo datai ieškovo reikalavimas atsakovo atžvilgiu priteisti 169,21 Eur sumą buvo pagrįstas. Teismui yra pateikti įrodymai, jog dalis skolos yra sumokėta, t.y. 2016-04-04 atsakovas sumokėjo 130 EUR sumą. Šis atsakovo 130 EUR mokėjimas buvo atliktas 2016-04-04 ir ieškovo užskaitytas, t.y. po ieškinio gavimo ir jo priėmimo teisme (2016 m. kovo 17 d.), todėl laikoma, kad ieškinio padavimo teismui dieną, ieškovo reikalavimas atsakovui buvo pagrįstas ir laikoma, jog atsakovas iš dalies ieškinio reikalavimus padengė jau bylos nagrinėjimo metu.
Dėl 130 EUR atsakovo sumokėtos sumos paskirstymo. Pagal CK 6.54 str. 1-4 d., jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Ieškovas pirmiausiai į atsakovo sumokėtą 130 EUR sumą nori užskaityti ieškinio reikalavimus dėl 4,40 EUR kompensacinių palūkanų, 40 EUR skolos administravimo ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų bei tik iš dalies užskaito pačią skolą. Tačiau teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad šie ieškovo reikalavimai atsakovo atžvilgiu yra taip pat pagrįsti.
2016 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2016-03/2 ieškovas įgijo ir papildomas teises, taip pat ir teisę reikalauti palūkanų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prašo priteisti 4,40 Eur kompensuojamąsias palūkanas. CK 6.37 straipsnio 1 dalis numato, jog palūkanas pagal prievoles gali numatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio dydžio. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kai abi sutarties šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos. Atsakovas neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti palūkanų už neįvykdytą prievolę. Ieškovo priskaičiuotos 4,40 Eur palūkanos yra laikomos pagrįstomis.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 40, 00 Eur kaip išieškojimo išlaidų kompensavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – MAPKSVPĮ). MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 d. nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad buhalterinės apskaitos paslaugos buvo teiktos 2015 metais, t.y. po 2013 m. kovo 1 d. (šio teisės akto įsigaliojimo) ir vadovaujantis MAPKSVPĮ 7 straipsniu, šios 40,00 Eur kaip išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų kompensavimas taip pat laikomas pagrįstu.
Teismas, vadovaudamasis CK 6.54 str. 1-4 d. nustatytomis įmokų įskaitymo taisyklėmis, į atsakovo sumokėtą 130 EUR sumą užskaito ieškinio reikalavimus dėl 4,40 EUR kompensacinių palūkanų, 40 EUR skolos administravimo ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų bei dalį skolos (85,60 EUR) ir likusi skolos laikoma 83,61 EUR suma. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas tinkamai neatsiskaitė už suteiktas buhalterines ir apskaitos paslaugas pagal išrašytas ir priimtas sąskaitas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 83,61 EUR likusią nepadengtą skolą yra pagrįstas ir tenkintas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas-juridinis asmuo (verslininkas) privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (83,61 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15, 00 Eur žyminio mokesčio.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai nepriteistinos, kadangi jos yra mažos, o jų išieškojimas neproporcingai didelis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo UAB „L. B.“ (buvęs pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini)), j.a.k. (duomenys neskelbtini), ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „L. B.“ (buvęs pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini)), j.a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „V. T. kompanija“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 83,61 EUR skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15,00 UE bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą.
Teisėja Rima Krušnienė