Administracinė byla Nr. eA-1390-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02516-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės P. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovei P. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės P. L. (toliau – ir atsakovė) 248,15 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2.       Prašyme nurodė, jog atsakovė valdė nekilnojamojo turto objektą adresu, Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini). Atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Nurodė, jog atsakovė nesumokėjo vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

3.       Atsakovė P. L. su pareiškėjo prašymu nesutiko.

4.       Atsakovė nurodė, kad ginčo nekilnojamojo turto vertė yra nedidelė, namas yra antikvarinis.

II.

5.       Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovės P. L. VšĮ „Gargždų švara“ 248,15 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paliko nenagrinėtą. Teismo sprendimo dalies dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo įvykdymą išdėstė 18 mėnesių laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 13,50 Eur, o paskutinį mėnesį – 18,65 Eur.

6.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1–2 punktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

7.       Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (toliau – ir Nuostatai) ir Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (su vėlesniais pakeitimais), kurių pagrindu pareiškėjas apskaičiavo atsakovei rinkliavos dydį. Vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“.

8.       Vadovaujantis teisiniu reguliavimu, teismas nusprendė, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

9.       Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad atsakovė nuosavybės teisės pagrindu ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamojo turto objektą adresu, Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini). Vertinant šias aplinkybes, atsakovė yra ginčo vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų prasme.

10.       Atsakovei ginčijant pareigą mokėti vietinę rinkliavą, pažymėta, jog ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto naudojimo paskirties. Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (be kita ko) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme.

11.       Atsakovė į bylą neteikia įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad ginčo pastatu ginčo laikotarpiu faktiškai nesinaudojo, ar kad komunalinės atliekos nesusidarė. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtino, jog ginčo laikotarpiu atsakovė buvo ginčo pastato savininkė, teismas padarė išvadą, jog atsakovei vietinė rinkliava paskaičiuota pagrįstai.

12.       Iš priminimų sumokėti vietinę rinkliavą ir pažymų apie skolą dėl vietinės rinkliavos mokėjimų teismas nustatė, jog atsakovei mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Nuostatais (už vieną namų valdą kaime / gyvenamąjį namą kaime). Atitinkamai atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir yra lygi 248,15 Eur. Ginčo dėl apskaičiuoto rinkliavos dydžio byloje nėra. Duomenų, jog atsakovė nurodytą skolą už komunalinių atliekų tvarkymą sumokėjo arba kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai. Teismas nurodė, jog byloje nustačius, kad atsakovė yra nesumokėjusi 248,15 Eur ginčo rinkliavos sumos už 2013 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, ši suma priteistina pareiškėjai.

13.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų teismas nustatė, kad atsakovė šiuo metu nedirba; yra pensininkė; pajamos – 240,50 Eur per mėnesį (iki 2019 m. sausio 1 d. – po 223,44 Eur per mėnesį). Atsižvelgiant į tai bei atsakovės paaiškinimus, teismas pripažino, kad atsakovės turtinė padėtis sunki, todėl teismo sprendimo įvykdymą dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo išdėstė 18 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 13,50 Eur, o paskutinį mėnesį – 18,65 Eur. Pažymėta, jog atsakovė turi teisę priteistiną vietinę rinkliavą sumokėti ir per trumpesnį laikotarpį ar iš karto.

14.       Pareiškėjas taip pat prašė priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, tačiau prašymo, atitinkančio ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, nepateikė. Todėl teismas nurodė, kad prašymas dėl patirtų išlaidų nenagrinėtinas šioje proceso stadijoje.

III.

15.       Atsakovė P. L. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą.

16.       Atsakovės teigimu, vietinė rinkliava nėra galima, jei asmuo nenori naudotis atitinkama teise. Principas „teršėjas moka“ yra atsakovės garbės ir orumo pažeminimas, nes ji niekada nėra bausta už teršimą.

17.       Kad atsakovė yra skolinga pareiškėjui, ji sužinojo tik iš teismo šaukimo. Pareiškėjo teiginiai, kad siuntė jai sąskaitas, yra tik prielaida.

18.       Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties.

19.       Pareiškėjas VšĮ „Gargždų švara“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20.       Pareiškėjas pažymi, kad atsakovė negali pati būti komunalinių atliekų tvarkytoja. Nurodo, kad atsakovė privalo mokėti nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą nepriklausomai nuo to, kad atsakovė nesinaudojo individualiu komunalinių atliekų surinkimo konteineriu.

21.       Pareiškėjas nurodo, kad remiantis Nuostatų 44 punkto reikalavimu vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas buvo siunčiamas nekilnojamojo turto adresu.

22.       Pareiškėjas nurodo, kad dėl laikotarpio nuo 2013 m. iki 2017 m. dar nėra suėjęs priverstinio skolos išieškojimo laikas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

23.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovės 248,15 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

24.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą patenkino visiškai. Teismas priteisė pareiškėjui VšĮ ,,Gargždų švara“ iš atsakovės P. L. 248,15 Eur vietinės rinkliavos, jos priteisimo įvykdymą išdėstė 18 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka, iš esmės argumentuodama tuo, kad ji nenorėjo naudotis komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga, taip pat kad yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas.

25.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovės apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26.       Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, Rinkliavų įstatymas bei su šių įstatymų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.).

27.       Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus. Pagal Nuostatų 5.6 punktą vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas Nekilnojamojo turto objektų savininkas ar Įgaliotas asmuo privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka.

28.       Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

29.       Teisę – mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019).

30.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog atsakovė nuosavybės teisės pagrindu ginčo laikotarpiu valdo nekilnojamojo turto objektą, adresu, Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nėra surinkta duomenų (pateikta įrodymų), jog atsakovė nekilnojamojo turto objektais nesinaudojo, jais disponuojant (plačiąja prasme) komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti.

31.       Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė pripažintina atliekų turėtoja ir atitinkamai vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų prasme.

32.       Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad apie skolą pareiškėjui nežinojo tik iš teismo šaukimo gavimo, į bylą pateikti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai patvirtina, kad jie buvo siunčiami nekilnojamojo turto objekto adresu, t. y. Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini).

33.       Atsakydama į atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl ieškinio senaties termino praleidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis formuojama administracinių teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015), nesant Rinkliavų įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, priteisiant vietinę rinkliavą, turi būti taikomas Mokesčių administravimo įstatyme numatytas senaties terminas. Šiuo atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Be to, šią senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva). Atsižvelgus į tai bei tai, kad pareiškėjas į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. kreipėsi 2018 m. lapkričio 16 d., darytina išvada, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

34.       Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, todėl, vengdama motyvų kartojimo, iš naujo jų nekartoja.

35.       Apibendrinant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės P. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Romanas Klišauskas

        Gintaras Kryževičius

        Dainius Raižys