Teikimas Nr. T-31-416/2017
Teisminio proceso Nr. 1-84-1-00124-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. sausio 12 d.
Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. L. patvirtinimo klausimą ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros l.e.p. vyriausiojo prokuroro pavaduotojos E. K. skundą,
n u s t a t ė:
2016-12-08 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimu Nr.81/04-1318 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam A. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. Teismui siūloma nuteistajam taikyti šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 str. 2 d. 7 p. – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; taikyti BK 75 str. 2 d. 10 p. – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; taikyti BK 75 str. 2 d. 6 p. – dalyvauti elgesio pataisos programoje prieš smurtą. Nutarime nurodyta, kad A. L. teistas 2014-11-24 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Užskaityta 2 dienos. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 2 mėnesiai ir 15 dienų.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė teismui pateiktu dokumentu klaidingai įvardintu kaip skundas, kuris pagal pobūdį bei suformuluotą reikalavimą iš esmės yra atsiliepimas (2016 m. liepos 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1S-882-579/2016), prašo nepatvirtinti 2016-12-08 Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, per visą bausmės laikotarpį A. L. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 6 balais. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, teistas 8 kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas. Yra vidutinė rizika pakartotinai įvykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Bute, kuriame gyventų A. L., yra gyventojų perteklius, jis kambaryje gyventų su dėde, kuris gyvena asocialiai, nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. Nėra duomenų, kad išėjęs į laisvę nuteistasis bus įdarbintas. Prokurorė atkreipia dėmesį į Komisijos nuomonę, kurios sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebuvo vienbalsis - 4 iš 6 balsavusių narių pasisakė už nuteistojo lygtinį paleidimą.
Nuteistasis A. L. teismui pateikė dokumentą, įvardintą atsiliepimu, kuriuo prašo tvirtinti Komisijos nutarimą. Nurodė, kad Komisijos nutarime nėra nurodyti dar du jam skirti paskatinimai, t.y. 2016 m. balandžio mėn. ir 2016 m. gruodžio mėn. Pabrėžia, kad visas socialinės reabilitacijos programas lanko savo iniciatyva. Išėjęs į laisvę gyventų su tėvais, su kuriais, priešingai nei nurodyta Komisijos nutarime, jo dėdė negyvena. Santykiai su artimaisiais yra labai geri, priklausomybės alkoholiui neturi, nėra agresyvus, gali save tvardyti.
BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą. BVK 157 str. nustato, kad teismo gali būti paleisti iš pataisos namų tie nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad lygtinis paleidimas negali būti taikomas vien formaliais pagrindais, kad turi būti įvertinta bausmės paskirtis, jos tikslų svarstomu konkrečiu atžvilgiu ir teisingumo principo tinkamas įgyvendinimas.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 8 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 3 kartą. Jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir du kartus lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo sąlygos buvo pažeistos. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis, net ir suteikus jam galimybę taisytis laisvėje, nepadarė teigiamų išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, toliau vykdė nusikalstamas veikas, kurių pavojingumo laipsnis vis didėjo, nesistengė integruotis į normalų visuomenės gyvenimą. Šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Padaryti nusikaltimai, teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistojo turima didelė piniginių prievolių suma (apie 1800 Eur ligonių kasai, vartojimo kreditas 5000 Eur, išlaikymas vaikui ir baudos už administracinius nusižengimus) rodo, kad nuteistajam reikalingos didelės pajamos, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, jog jis, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui, gali vėl grįžti prie nusikalstamų veikų darymo. Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti šie rizikos kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija, gyvenimo sąlygos ir lėšų tvarkymas ir pajamos. Nors socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti apsauginiai veiksniai (galimybė įsidarbinti, ryšiai ir nepiktnaudžiavimas alkoholiu), tačiau byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Net įvertinus tai, kad bausmes atlikimo metu pataisos namų administracija jo elgesį vertina teigiamai, leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 str. 2 d. ar 3 d.
Pripažintina, kad A. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo pakartotinį nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. L. priklauso vidutinės rizikos grupei – 63 balai iš 168 galimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po paskutinio nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo, ši rizika sumažėjusi tik 6 balais. Pripažintina, kad A. L. pataisos namuose dalyvavo socialinės reabilitacijos programose „Suvalkijos regiono anoniminiai alkoholikai“ ir „Aplankyk kalinį“, šiuo metu pataisos namuose dirba metalo gaminių ceche, anksčiau pataisos namuose įgijo šaltkalvio įrankininko, o šiuo bausmės atlikimo metu – suvirintojo specialybes. Galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 3 kartus, už stropų darbą 2016-07-28 pervestas lengvąją grupę, laiškais bendrauja su tėvais. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi vien nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai, kad A. L. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką ir taikyti jam įstatymo numatytą išimtį – sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.
Nors A. L. atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau likusi bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip pakankamai didelė. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyti egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Vadovaudamasis BVK 157 str. ir BPK 360 str., teismas
n u t a r i a:
Atsisakyti patvirtinti 2016 m. gruodžio 8 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr.81/04-1318 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. L..
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.
Teisėjas Laimondas Noreika