Civilinė byla Nr. 2-1013-904/2012
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00670-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
128.9.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 13 d.
Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovams L. K., M. L., jų atstovams advokatui Henrikui Mackevičiui ir advokato padėjėjui Karoliui Gerbauskui, atsakovui D. A., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, institucijos išvadai pateikti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anai Tamolienei, institucijos išvadai pateikti Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Lenkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. L. ir L. K. ieškinį atsakovui D. A. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, globos ir gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo priešieškinį ieškovams dėl įpareigojimo grąžinti nepilnametį vaiką ir jo gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys V. A., Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, institucijos išvadai pateikti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
n u s t a t ė:
ieškovai ieškiniu pareiškė reikalavimus: apriboti atsakovo valdžią dukros D. A. atžvilgiu – atskirti D. A. nuo atsakovo; nustatyti D. A. nuolatinę globą, jos globėju paskirti M. L. bei nustatyti D. A. gyvenamąją vietą su M. L.. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 1999-07-17 buvo įregistruota santuoka tarp D. A. ir J. G. (A), sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. A., 2005-10-07 santuoka buvo nutraukta, dukros gyvenamoji vieta nustatyta su mama, iš tėvo dukros išlaikymui priteistas išlaikymas. 2005 metai dėl sunkių gyvenimo sąlygų J. A. su savo dukra D. A. išvyko gyventi į Airiją pas pažįstamą M. L., 2009-08-10 tarp J. A. ir M. L. buvo įregistruota santuoka, jiems 2010-08-04 gimė sūnus L. L., 2011-12-27 J. L. mirė. Šiuo metu D. A. su savo broliu ir patėviu gyvena Airijoje, nuo pat tėvų santuokos iširimo D. A. gyveno su savo mama ir jos draugu M. L. A., mergaitė aktyviai įsijungė į vietinę socialinę aplinką, pradėjo lankyti mokyklą, kurioje pamokos vedamos anglų kalba, mokslai sekasi gerai, bendrauja su bendraamžiais, turi daug draugų, į Lietuvą grįžta retai, su biologiniu tėvu D. A. nenori bendrauti, tėvas taip pat nerodo iniciatyvos bendrauti su dukra, kaip tėvo ir vaiko santykiai yra nutrūkę. Nei mergaitės tėvas, nei kiti giminaičiai Lietuvoje negali užtikrinti D. A. tinkamo gyvenimo bei vystymosi, kadangi mergaitė praktiškai nekalba lietuvių kalba, ji būtų atskirta nuo M. L., savo brolio L. L. bei ją supančios socialinės aplinkos. Siekiant mergaitę išlaikyti jai artimoje aplinkoje, atsakovo buvo prašoma išduoti notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą, suteikiantį M. L. teisę laikinai atstovauti mergaitės interesus, tačiau tokio įgaliojimo atsakovas nedavė. Mirus J. L., D. A. priklauso išimtinės tėvų teisės ir pareigos dukros atžvilgiu, tačiau dėl susidariusių aplinkybių tėvas negali bei nenori šių teisių įgyvendinti, todėl kyla pavojus mergaitės interesams, M. L. negali tinkamai užtikrinti mergaitės interesų vien dėl to, kad kai kuriems veiksmams atlikti reikalinga tėvo sutikimas ar net jo dalyvavimas. Tiesioginės D. A. biologinio tėvo kaltės būtinybė apriboti jo valdžią dukros atžvilgiu nėra, kadangi susidariusią situaciją lėmė nutrūkę tėvo ir vaiko ryšiai, todėl turi būti taikomas vaiko nuo tėvų atskyrimo dėl objektyvių aplinkybių institutas. Atskyrus vaiką nuo tėvo turi būti nustatyta globa ir paskirtas globėjas. Mergaitės interesus labiausiai atitinka gyvenimas su M. L., kuris ją augino nuo penkerių metų, jis turi nuolatinį darbą ir pajėgus išlaikyti ne tik mergaitę, bet ir kitus savo vaikus. D. A. globos perdavimas M. L. užtikrintų ne tik jos tolesnį vystymąsi, jai pažįstamoje, jaukioje, saugioje socialinėje aplinkoje, garantuotų tinkamą, materialiai aprūpintą tolesnį gyvenimą, švietimą jai suprantama kalba, taip pat labai svarbu, kad tokiu būdu būtų užtikrintas mergaitės neatskyrimas nuo jos biologinio brolio L. L..
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, nesutikimo motyvus nurodė šiuos: atsakovas yra įsitikinęs, kad jis gali įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas tėvo teises ir pareigas dukros D atžvilgiu, mergaitės ryšiai su tėvu buvo nutolinti dėl nuo tėvo valios nepriklausančių aplinkybių, mergaitė su motina išvyko į užsienį neinformavusios atsakovo, atsakovas nepadarė jokių veiksmų, dėl kurių būtų galima atskirti dukrą nuo jo, su dukra jis elgiasi tinkamai, atlieka savo pareigą išlaikyti dukrą, nepiktnaudžiauja tėvo valdžia, nedaro žalingos įtakos. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas, nebūdamas mergaitės teisėtu atstovu, mirus mergaitės motinai, privalėjo parvežti ir atiduoti mergaitę tėvui, atsakovas dukros neatsisakė, priešingai, atliko veiksmus susigrąžinti dukrą į Lietuvą. Šiuo atveju, nėra jokio pagrindo nustatyti nuolatinę globą dukrai, nes ji nėra be tėvų globos likęs vaikas, ji turi tėvą – atsakovą (b.l. 85-89).
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus: įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui dukrą D. A.; nustatyti D gyvenamąją vietą su jos tėvu D. A. (b.l. 72-76).
Ieškovai pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti (b.l. 112-115).
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, nurodė, kad ieškovai atsisako reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažymėjo, kad šalys sudarė taikos sutartį, kurios dalį prašė patvirtinti, pagal taikos sutarties sąlygas atsakovas sutiko dėl dukros atskyrimo nuo tėvo ir, kad jos globėju būtų paskirtas ieškovas M. L..
Teismo posėdžio metu ieškovė L. K. paaiškino, kad jai taikos sutarties sąlygos suprantamos, ji sutinkanti, jog mergaitės globėju būtų paskirtas M. L., pažymėjo, jog D tėvas pas ją buvo atėjęs 6 kartus, bendravimas sekėsi sunkiai, mergaitės požiūris į tėvą nepasikeitė, dėl bendravimo tvarkos ji sutinkanti (b.l. 183).
Ieškovas M. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam taikos sutarties sąlygos suprantamos, jis atsisako reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažadėjo tinkamai rūpintis mergaite, netrukdyti mergaitei bendrauti su tėvu, sąlygas dėl bendravimo aptartos taikiai (b.l. 183).
Atsakovas D. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam su dukra bendrauti sekėsi sunkiai, kad dukra norinti gyventi ir mokytis Airijoje, ten ji turinti daug draugų, todėl atsakovas sutinka dėl atskyrimo nuo dukros dėl objektyvių priežasčių ir globėjo nustatymo, sutinka su aptarta bendravimo tvarka. Atsakovas nurodė, kad priešieškinį atsiima (b.l. 184).
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. Tamolienė paaiškino, kad netikslinga apklausti mergaitę, nes šalys sutinka, mergaitės norai ir interesai aiškūs, skyriaus darbuotoja kalbėjosi su mergaite, kuri išreiškė norą gyventi su patėviu, pozicija nepasikeitė (b.l. 184).
Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad specialistai kalbėjo su mergaite, ji išreiškė norą gyventi ir mokytis Airijoje, todėl toks noras turi būti tenkintinas, šiuo metu tai atitinka jos poreikius, ji Lietuvoje neturi nei mokyklos, nei draugų, nei gyvenamosios vietos (b.l. 184).
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos CPK 139 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškovas turi teisę atsiimti pateiktą ieškinį iki tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą. Įvertinus aplinkybes, kad šioje civilinėje byloje gautas atsakovo D. A. prašymas atsiimti priešieškinį nagrinėjant bylą iš esmės metu, tačiau ieškovai sutinka dėl ieškinio atsiėmimo, pripažintina, kad yra pagrindas priešieškinį palikti nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos CPK 139 straipsnis).
Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatytos aplinkybės. D. A. gimė 2000-11-13, tėvas - D. A., mama - J. A. (b.l. 21). Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta santuoka tarp D. A. ir J. A., patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad nepilnametės dukros D. A. gyvenamoji vieta nustatoma su mama J. A., tėvas D. A. po santuokos nutraukimo įsipareigojo dukros išlaikymui mokėti po 300,00 Lt kas mėnesį (b.l. 26-27). Ištuokos liudijimas išduotas 2005-11-09 (b.l. 22). Išnagrinėjus D. A. reikalavimą atsakovei J. A. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo, 2007-02-01 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią D. A. įsipareigojo dukros D išlaikymui mokėti po 220,00 Lt kas mėnesį (b.l. 30-31). 2009-08-10 įregistruota santuoka tarp M. L. ir J. A., po santuokos sudarymo sutuoktinė pasirinko pavardę ,,L“ (b.l. 23). M. L. ir J. L. susilaukė sūnaus L. L. (b.l. 24). 2011-12-27 J. L. mirė (b.l. 25).
Iš pateiktų pažymų iš Airijos mokyklų matyti, kad D. A. 2006-09-11 buvo priimta į nurodytos mokyklos jaunesniųjų pradinukų klasę ir mokėsi mokykloje iki penktosios. Klasės auklėtojos ji apibūdinama kaip ramus vaikas, visuomet geros nuotaikos, su teigiamu požiūriu į bendraamžius, draugiška, labai darbšti, stropi, jos geros žinios tiek anglų, tiek airių kalbos, ji labai meniška (b.l. 35). 2012-01-10 D buvo priimta į nurodytos mokyklos penktą klasę, ji labai greitai apsiprato mokykloje ir susirado daug draugų (b.l. 33).
Iš socialinio draudimo pažymos matyti, kad ieškovas M. L. turi pastovų darbą Airijoje, gauna darbo užmokestį, moka mokesčius (b.l. 37, 39). Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro duomenimis M. L. neserga psichiatrijos ir priklausomybės ligomis.
Iš Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių pasaugos skyriaus pateiktos išvados matyti, kad skyriaus nuomone D. A. turi sąlygas rūpintis dukra D bei sudaryti jai tinkamas auklėjimo ir vystymosi sąlygas Lietuvoje. Išvykus buvusiai sutuoktinei J. L. su dukra D į Airiją, tėvui D. A. dėl didelio atstumo bei kitų priežasčių buvo pasunkintas tėvo teisių ir pareigų vykdymas, ko pasekmėje tėvo ir dukros santykiai nutrūko. Po mergaitės mamos mirties tėvas pasirengęs palaipsniui atnaujinti artimus ryšius su dukra. Tačiau tėvas negali tenkinti vaiko interesų Airijoje, nes jis su šeima gyvena Lietuvoje ir neketina vykti į Airiją, todėl jis negalės tinkamai vykdyti savo tėvų pareigų dukrai. Skyriaus nuomone šiuo metu vaiko interesus atitiktų jos atskyrimas nuo tėvo, nes jis dėl objektyvių priežasčių negali rūpintis savo dukra. Deimantė nori likti gyventi Airijoje, kur gyvena jau 6 metus, turi daug draugų, lanko mokyklą, be to, ten gyvena jos brolis, su kuriuo yra ypatingai artimas ryšys. D vienintelis artimas žmogus Airijoje yra M. L., kuris gali užtikrinti mergaitės interesus. Teismui atskyrus vaiką nuo tėvo ir nustačius globą, reikalinga užtikrinti tėvo teisę bendrauti su dukra bei dalyvauti jos auklėjime (b.l. 117-119). Institucija pažymėjo, kad 2012-06-22 teismui nustačius bendravimo tvarką, tėvas su dukra Deimante močiutės L. K. namuose bendravo 6 kartus (susitikimų trukmė buvo apie 15-20 minučių), D. A. teigimu su dukra bendrauti sekėsi sunkiai, dukra nenorėjo, kad tėvas ją aplankytų stovykloje, ji nesutiko su juo eiti į kavinę (b.l. 132).
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pažymėjo, jog būtina įvertinti aplinkybes, kad ryšys tarp tėvo ir vaiko faktiškai ilgą laiką buvo nutrūkę, tėviški santykiai galimai susiformavo tarp mergaitės ir ją auginusio naujo motinos sutuoktinio, todėl būtina įvertinti vaiko poreikius (b.l. 152-153).
Iš 2012-06-19 D. A. paaiškinimo matyti, kad mergaitė išreiškė norą gyventi su buvusiu mamos sutuoktiniu M. L., kuris anot mergaitės ja rūpinasi kaip tikras tėtis, o biologinį tėvą mergaitė vadina vardu, t.y. „D“, su juo mergaitė iki mamos mirties susitikusi nebuvo, tik po to kelis kartus bendravo internetu, grįžusi į Lietuvą jai prekybos centre draugė parodė tėvą, tačiau bendrauti su juo nenorinti dėl blogų prisiminimų (b.l. 70-71).
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Civilinio kodekso 3.3 ir 3.5 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškia, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.
Jungtinių Tautų teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Nurodytos konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, o 9 straipsnio 1 dalyje draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai šitai reikalinga vaiko interesais.
Civilinio kodekso trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis - vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179, 3.180 str.). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų - laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma, nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena ar negali gyventi kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, santuoka tarp D tėvų buvo nutraukta, mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su mama, 2006 metais D. A. su mama išvyko gyventi į Airiją, 2009-08-10 įregistruota santuoka tarp D mamos J. A. ir M. L., M. L. ir J. L. susilaukė sūnaus L. L., 2011-12-27 J. L. mirė. D 2006-09-11 Airijoje buvo priimta į mokyklos jaunesniųjų pradinukų klasę ir mokėsi mokykloje iki penktosios klasės, 2012-01-10 ji buvo priimta į kitos mokyklos penktą klasę, mokslai mergaitei sekasi gerai, ji bendraujanti, turi daug draugų. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad Deimantė iki mamos mirties su savo biologiniu tėvu nebendravo, po mamos mirties kelis kartus su tėvu bendravo internetu, nagrinėjant šią bylą ir nustačius bendravimo tvarką, mergaitė su savo tėvu buvo susitikusi kelis kartus močiutės namuose, bet kaip teigia ir pati mergaitė, ir jos tėvas D. A., bendravimas sekėsi sunkiai. Iš D apklausos matyti, kad ji po mamos mirties pageidauja ir toliau gyventi Airijoje, ten lankyti mokyklą, jos teigimu ja M. L. rūpinasi tinkamai, jis rūpinasi kaip tėtis, ten gyvena jos broliukas L, ten turi daug draugų, į Lietuvą mergaitė grįžti ir gyventi pas savo biologinį tėvą D. A. nenori, iš apklausos matyti, kad mergaitė jo net tėvu nevadina, jį vadina vardu. Šios aplinkybės rodo, kad Deimantės ir jos biologinio tėvo D. A. ryšiai yra nutrūkę, mergaitė gyvena su buvusiu mamos sutuoktiniu M. L. ir broliuku Liutauru Airijoje, ten lanko mokyklą, M. L. užtikrina mergaitei gyvenamą būstą, jau yra susiklosčiusi jos gyvenamoji aplinka, gyvenimas jau žinomoje, socialiai saugioje aplinkoje teikia mergaitei daugiau garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi. Tai pripažįsta ir pats atsakovas, kuris sutinka dėl dukros atskyrimo nuo jo dėl objektyvių priežasčių. Tai pavirtina ir institucija išvadai pateikti, nurodydama, jog tėvui D. A. dėl didelio atstumo bei kitų priežasčių buvo apsunkintas tėvo teisių ir pareigų vykdymas, ko pasekmėje tėvo ir dukros santykiai nutrūko, institucijos nuomone šiuo metu vaiko interesus atitiktų jos atskyrimas nuo tėvo, nes tėvas dėl objektyvių priežasčių negali rūpintis savo dukra. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, teismas daro išvadą, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali gyventi kartu su savo nepilnamete dukra Deimante, todėl yra pagrindas atskirti dukrą D. A. nuo tėvo D. A. (Lietuvos Respublikos 3.179 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui išaiškintina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Vaiko atskyrimas nuo tėvų panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (Lietuvos Respublikos CK 3.179 straipsnio 2, 3 dalys, 3.181 straipsnio 1 dalis).
Atskyrus vaiką nuo tėvo, vadovaujantis CK 3.256 straipsniu ir CK 3.257 str. 3 p., yra pagrindas D. A. nustatyti nuolatinę globą.
Įvertinant ieškovo M. L. asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju, jo santykius su D. A., D. A. nuomonę dėl M. L. skyrimo jos globėju, D. A. interesus, yra pagrindas paskirti M. L. D. A. globėju (Lietuvos Respublikos CK 3.268 straipsnio 1 dalis).
D. A. globos vieta nustatoma globėjo gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos CK 3.265 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvams išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvis Respublikos CK 3.195 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis 2 dalis imperatyviai nustato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad išnagrinėjus D. A. reikalavimą atsakovei J. A. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo, 2007-02-01 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią D. A. įsipareigojo dukros D išlaikymui mokėti po 220,00 Lt kas mėnesį. Iš šioje byloje pateiktos tarp šalių sudarytos taikos sutarties matyti, kad šalys susitarė pakeisti 2007-02-01 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygą dėl išlaikymo priteisimo ir po pakeitimo atsakovas D. A. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai D. A., mokamą po 300,00 Lt kas mėnesį, išlaikymą pradedant mokėti nuo 2012-09-01 iki dukros pilnametystės.
Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jų auklėjime (Lietuvos Respublikos CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Iš pateiktos tarp šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys aptarė atsakovo D. A. bendravimo tvarką su dukra D. A..
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad dėl šalių pateiktos taikos sutarties dalies patvirtinimo yra išreikšta sutarties šalių valia dėl išlaikymo teikimo nepilnametei D bei tėvo bendravimo tvarkos su savo nepilnamete dukra, sutarties dalis dėl šių aptartų sąlygų neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia nepilnamečio vaiko ir kitų asmenų interesų, nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnis, 1.81 straipsnis, 1.84 straipsnis, 1.86 straipsnis, 6.228 straipsnis, 6.984 straipsnis, 6.986 straipsnis, Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 2-4 punktai), todėl yra pagrindas šalių taikos sutarties dalį dėl aptartų sąlygų dėl išlaikymo nepilnametei dukrai teikimo ir bendravimo tvarko su nepilnamete dukra patvirtinti (Lietuvos Respublikos CK 6.983 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos CPK 579-582 straipsniai). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (Lietuvos Respublikos CK 6.985 straipsnis).
Iš atsakovo M. L. priteistina 56,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, teismas
n u t a r i a :
atsakovo D. A. priešieškinį dėl įpareigojimo grąžinti nepilnametį vaiką ir jo gyvenamosios vietos nustatymo palikti nenagrinėtą.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Atskirti nepilnametę D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo jos tėvo D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių.
D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę globą, paskirti jos globėju M. L., a.k. (duomenys neskelbtini)
D. A. globos vietą nustatyti globėjo M. L. gyvenamojoje vietoje.
Patvirtinti ieškovų M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutarties dalį tokiomis sąlygomis:
- Šalys susitarė dėl tėvo D. A. ir dukros D. A. bendravimo tvarkos:
- M. L. įsipareigoja sudaryti sąlygas įgyvendinti vaiko teisę betarpiškai bendrauti su tėvu D. A. ir nedaryti kliūčių D. A. betarpiškai bendrauti su D. A. tiesiogiai bei komunikacijos priemonėmis.
- M. L. įsipareigoja D. A. parvežti į Lietuvą jos vasaros atostogų metu – dviejų mėnesių laikotarpiui, taip pat žiemos laikotarpiu nuo Šventų Kalėdų iki Naujųjų Metų ir perduoti D. A..
- D. A. įsipareigoja, pasibaigus D. A. atostogų Lietuvoje laikotarpiui, grąžinti ją M. L.
- Šalys sutaria, kad kelionės iš Airijos į Lietuvą ir iš Lietuvos į Airiją išlaidas lygiomis dalimis apmoka M. L. ir D. A..
- Dėl D. A. parvežimo į Lietuvą jos tėvui D. A., taip pat dėl jos grąžinimo globėjui M. L. šalys sutaria viena kitą informuoti iš anksto, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atostogų pradžios. Taip pat šalys sutaria viena kitą iš anksto informuoti apie kliūtis, trukdančias vykdyti šios sutarties 1.2., 1.3., 1.4. punktus.
- M. L. įsipareigoja teikti informaciją apie D. A. bet kokius gyvenamosios vietos bei gyvenimo sąlygų pasikeitimus nedelsiant, taip pat apie mokymosi rezultatus, sveikatos būklę ir kitas vaiko gyvenimo sąlygas kartą per mėnesį.
- Šalys sutaria pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-02-01 nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalį, pagal kurią D. A. įsipareigojo dukros D. A. išlaikymui mokėti po 220,00 Lt kas mėnesį. D. A. įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai D. A., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt (po tris šimtus Lt) kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2012 metų rugsėjo 1 dienos.
Paskirti M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) D. A. teikiamo išlaikymo tvarkytoju.
2012-06-22 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinosios globos nustatymą D. A., laikinojo globėjo jai paskyrimą bei nepilnametės dukros D ir jos tėvo bendravimo tvarkos nustatymą panaikinti įsiteisėjus šiam sprendimui.
Priteisti iš ieškovo M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 56,25 Lt (penkiasdešimt šešis Lt 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimo dalį dėl globos nustatymo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Mantas Ūsas